Civilinė byla Nr. e2-6238-1119/2021

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02556-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3.; 2.6.8.1.; 2.6.8.5.; 2.6.8.6.; 2.6.8.8.; 2.6.8.9.; 2.6.39.2.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpė,

sekretoriaujant Erikai Andrulienei, 

dalyvaujant ieškovui A. L. ir jo atstovei advokatei D. B.,

atsakovės UAB „Simatika“ atstovui advokatui V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei UAB „Simatika“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Mandatum Life Insurance C. L., Lietuvoje veikiančiam per Mandatum Life Insurance C. L. Lietuvos filialą, dėl pažeistų teisių gynimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovas A. L. (toliau taip pat – ieškovas arba apdraustasis arba darbuotojas) ieškiniu (el. b. medž. 1-4 l.) prašo pripažinti, kad atsakovė UAB „Simatika“ pažeidė (duomenys neskelbtini) susitarimo Nr. SAM2007/8 3.2 punktą, 3.3 punktą, 3.3.5 punktą, ir įpareigoti grąžinti draudimo bendrovės Mandatum Life Insurance C. L. Lietuvos filialo žinion 8009,78 Eur, kurie turi būti užskaityti kaip sukauptas draudimo kapitalas pagal Investicinio draudimo sutartį (draudimo liudijimo ID Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios šalis - draudėjas ir apdraustasis yra A. L.. Priteisti ieškovui iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovė sudarė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Susitarimas), kuriame buvo numatyta, kad atsakovė su draudimo bendrove SE Sampo Life Insurance Baltic Lietuvos filialu ketina sudaryti Investicinio gyvybės draudimo sutartį dėl darbuotojo, t. y. ieškovo, investicinio gyvybės draudimo 20 metų terminui. Susitarime (3.2 p.) buvo numatyta galimybė nutraukus darbo santykius darbuotojui perimti draudėjo, šiuo atveju - atsakovės, teises ir pareigas pagal su draudimo bendrove sudarytą Investicinio draudimo sutartį. (duomenys neskelbtini) atsakovė ir SE Sampo Life Insurance Baltic Lietuvos filialas (dabartinis draudiko pavadinimas - Mandatum Life Insurance C. L., Lietuvoje veikianti per Mandatum Life Insurance C. L. Lietuvos filialą, toliau – tretysis asmuo arba draudikas) sudarė Investicinio draudimo sutartį, draudimo liudijimo ID Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią apdraustuoju ir naudos gavėju draudimo laikotarpio pabaigoje nurodytas ieškovas (toliau – Draudimo sutartis).

3.       (duomenys neskelbtini) ieškovas ir atsakovė sudarė susitarimą dėl darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo sąlygų, pagal kurį darbo sutartis buvo nutraukta nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovas atsakovę ir draudiką (duomenys neskelbtini) raštu informavo, kad pageidauja perimti draudėjo teises ir pareigas pagal Draudimo sutartį, paprašė jos nenutraukti ir sukaupto kapitalo kitam darbuotojui neužskaityti. Ieškovas su draudiku ir atsakove (duomenys neskelbtini) pasirašė susitarimą dėl draudėjo teisių ir pareigų perėmimo, gavo 2021-01-31 Priedą prie draudimo liudijimo ID Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad Draudimo sutartis pakeista, kad ieškovas tapo draudėju vietoje atsakovės ir kartu liko apdraustuoju. Prisijungęs prie Draudimo bendrovės savitarnos, ieškovas rado duomenis, kad jo vardu likusi sukaupto kapitalo dalis yra tik 157,95 Eur, nes (duomenys neskelbtini) atsakovei išmokėta 6 670,00 Eur, (duomenys neskelbtini) atsakovei išmokėta dar 2 247,30 Eur.

4.       Ieškovas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (toliau – FNTT), prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 str.) arba turto pasisavinimo (BK 183 str.). 2021-02-17 nutarimu FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkė G. K. medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo pareiškimą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikalstamų veikų požymių. Kad ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, pažymėjo ir ieškovo skundų dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą netenkinę prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ir apeliacinės instancijos teismas.

5.       Ieškovas pas atsakovę dirbo 14 metų. Darbo laikotarpiu atsakovė nuolat teikė duomenis apie ieškovo vardu pagal Susitarimą ir Draudimo sutartį kaupiamą kapitalą - kasmet pateikdavo investicinio draudimo ataskaitas, į kiekvieno mėnesio priskaičiuojamo darbo užmokesčio (atsiskaitymo) lapelį įtraukdavo draudikui už ieškovą sumokamas įmokas, į Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – VMI) suformuotas ieškovo pajamų mokesčio deklaracijas būdavo įtraukiamos atsakovės sumokėtos draudimo įmokos kaip ieškovo pajamos (galimai dėl to atsakovė turėjo ir mokestinių lengvatų).

6.       Ieškovas atsakovę, o kartu ir draudiką, apie ketinimą perimti teises ir pareigas pagal Draudimo sutartį raštu, išsiųsdamas pranešimą elektroniniu paštu, informavo darbo santykių tarp ieškovo ir atsakovės pasibaigimo dieną ir taip tinkamai įvykdė Susitarimo 3.2 punktą. Ieškovo darbo santykiai pasibaigė ne dėl paskirtos drausminės nuobaudos.

7.       Pagal Susitarimo 3.3 punkto, 3.3.5 punkto nuostatas (darbuotojas, perimdamas teises ir pareigas pagal Draudimo sutartį šio susitarimo 3.2 punkte nustatytu atveju įgyja teisę į <...> 90 procentų pagal Draudimo sutartį sukauptų lėšų, jei darbo santykiai pasibaigia praėjus <...>9 metams po šio susitarimo įsigaliojimo) ieškovas turėjo teisę perimti 90 procentų pagal Draudimo sutartį sukauptų lėšų, tik 10 procentų sukaupto kapitalo dalis priklausė atsakovei. 

8.       Atsakovė iš ieškovo vardu sukaupto draudimo kapitalo sumos iš draudiko (duomenys neskelbtini) paėmė 6670,00 Eur, (duomenys neskelbtini) - dar 2 247,30 Eur, ieškovui perimant teises ir pareigas pagal Draudimo sutartį buvo likę 157,95 Eur draudimo kapitalo - iš to seka, kad Darbo sutarties Nr. 10 nutraukimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ieškovo vardu buvo sukaupta 9 075,25 Eur; nuo šios sumos 90 procentų - 8 167,73 Eur, ieškovui perduota - 157,95 Eur, taigi atsakovė privalo grąžinti Draudimo bendrovės žinion 8 009,78 Eur, kurie turi būti užskaityti kaip sukauptas draudimo kapitalas pagal Draudimo sutartį, kurios šalis - draudėjas ir apdraustasis, šiuo metu yra ieškovas.

9.       Pažymėjo, kad atsakovė, pati būdama Susitarimo iniciatore ir prisiėmusi atitinkamas pareigas pagal Susitarimą, jį pažeidė, nes tinkamai neperdavė ieškovui teisių ir pareigų pagal Draudimo sutartį. Teisių perėmimas civilinėje teisėje - vieno asmens (teisių turėtojo) teisių perėjimas kitam asmeniui (teisių perėmėjui), kai keičiasi ne teisiniai santykiai, o tik jų subjektas. Teisių ir pareigų pagal Draudimo sutartį perėmimo esmę bei naudą ieškovui ir sudarė tai, kad jis perima sukauptą kapitalą ir, toliau mokėdamas nustatytas įmokas, tęsia jo kaupimą iki sutarties pabaigos (2027 m.). Teisių ir pareigų perėmimas, kai neperduotas sukauptas kapitalas, neturi prasmės, tai iš esmės nauja sutartis, kurią ieškovas ir pats gali sudaryti.

10.       Atsakovė UAB „Simatika“ atsiliepimu į ieškinį nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. medž. 51-56 l.). Be ieškovo nurodytų aplinkybių paaiškino, kad nei darbo sutartyje nei pareigybių vertinimo metodikoje, kur numatytos įvairios priemonės priskiriamos prie darbo užmokesčio formų, nėra priskirti investiciniai ar kokie nors kiti sudaryti darbuotojo naudai draudimai. Susitarime susitarta dėl gyvybės draudimo teisių ir pareigų perleidimo darbuotojui, suėjus 20 metų terminui, jeigu atsakovę ir ieškovą sies darbo santykiai, o ne dėl investicinio sukaupto kapitalo perdavimo. Nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovė siekė kaupti lėšas ieškovo naudai pagal draudimo sutartį tam, kad šios lėšos pasibaigus darbo santykiams būtų išmokėtos darbuotojui. 

11.       Pagal Draudimo sutartį apdraustuoju nustatant ieškovą A. L., sutartyje pasirinktos draudimo apsaugos (gyvybės draudimo sąlyga) ir kapitalo kaupimas, pagal draudėjo pateiktus investavimo nurodymus (pagal sutartyje pasirinktas investavimo kryptis). Šiuo atveju draudimo liudijime yra apdraustasis ieškovas ir gyvybės draudimo sąlygos susietos tiesiogiai su apdraustojo (ieškovo) interesais. Todėl draudiko numatytas privalomas minimalus sukauptas kapitalas, kuris turi padengti gyvybės draudimo minimalias rizikas, o ne investicinį draudimą.

12.       Draudimo sutarčiai taikoma Investicinio draudimo taisyklių Nr.002 Gyvybės draudimo sąlyga Nr. 403: Investicinis gyvybės draudimas, draudimo variantas A. Gyvybės draudimo sąlygoje Nr. 403 (403.1 punktas) yra numatyti du draudžiamieji įvykiai: apdraustojo mirtis draudimo sutarties galiojimo metu ir draudimo laikotarpio pabaiga, jeigu apdraustasis iki jos išgyvena. Sutartyje numatyta draudimo laikotarpio pabaiga 2027-07-31. Pagal Draudimo sutarties sąlygas abiejų draudžiamųjų įvykių atveju kaip draudimo išmoka naudos gavėjui būtų išmokamas draudimo sutartyje sukauptas kapitalas. Taigi, Draudimo sutartis, kurios esminis tikslas gauti pajamų iš investicijų – t.y. įmonė bet kada gali pirkti, parduoti, atsiimti lėšas priklausomai nuo rinkos sąlygų, kaip tai numatyta draudimo sutarčiai taikomose Investicinio draudimo taisyklėse Nr.002 (2002-09-11 taisyklių redakcija). 

13.       Susitarime šalys nesusitarė dėl investicinio kapitalo ar investicinių sukauptų sumų. Pagal Draudimo sutartį tik nustatytas vienas įpareigojimas, mokėti kas mėnesį fiksuotą sumą pagal Draudimo sutartį, draudėjas pats paskirsto, kuri dalis dengia apdraustojo gyvybės draudimo rizikas, o kurią sumos dalį investuoja į vertybinius popierius.

14.       Susitarimo 3.3 punktas savaime nenustatė draudėjui (atsakovei) pareigos mechaniškai perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį. Kaip minėta, Susitarimo 1.1 punktas suteikė draudėjui (atsakovei) teisę, o ne pareigą, skirti ir mokėti draudimo įmokas pagal sutartį ir buvo nustatyta, kad kiekvienais metais draudėjas iš naujo apsvarsto galimybę skirti ir tęsti įmokų mokėjimą. Šiuo atveju priešingas aiškinimas prieštarauti draudėjo galimybei bet kada nutraukti draudimo sutartį, be kita ko, praėjus daugiau nei 5 metams, nes darbuotojas tokiu atveju automatiškai įgytų teisę į pagal draudimo sutartį sukauptų lėšų dalį. Pagal Susitarimo 3.2. ir 3.3 punktus, ieškovas turi teisę perimti draudėjo teisės ir pareigas tik tuo atveju, jeigu draudėjas sutinka ir netaikomos kitos minėtos Susitarimo nuostatos dėl draudimo sutarties nutraukimo, pakeitimo ir t.t. Taigi ieškinyje, Susitarimas aiškinamas izoliuotai, tik nurodant minėtas Susitarimo 3.2. ir 3.3 punktų nuostatas, neatsižvelgiama į Susitarimo sąlygų tarpusavio ryšį, Susitarimo esmę, draudimo teisinių santykių reglamentavimo ypatumus.

15.       Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Mandatum Life Insurance C. L., Lietuvoje veikianti per Mandatum Life Insurance C. L. Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. medž. 100-101 l.), dėl kurio prašė spręsti teismo nuožiūra. Patvirtino, kad 2007-08-01 tarp SE Sampo Life Insurance Baltic Lietuvos filialo (dabartinis draudiko pavadinimas - Mandatum Life Insurance C. L., Lietuvoje veikianti per Mandatum Life Insurance C. L. Lietuvos filialą) ir UAB „Simatika“ buvo sudaryta Draudimo sutartis. Draudimo sutarčiai taikomos Investicinio draudimo taisyklės Nr. 002 (2005-07-01 taisyklių redakcija). Sudarant Draudimo sutartį, sutartyje pasirinkta Gyvybės draudimo sąlyga Nr. 403 ir kapitalo kaupimas, pagal draudėjo atsakovės pateiktus investavimo nurodymus (pagal sutartyje pasirinktas investavimo kryptis). Pagal Draudimo sutarties sąlygas iki (duomenys neskelbtini)  (paskutinė sumokėta draudimo įmoka) atsakovė reguliariai mokėjo periodines mėnesines 57,92 Eur (200 Lt) dydžio draudimo įmokas. (duomenys neskelbtini) draudėjas UAB „Simatika“ pateikė draudikui pašymą pagal Draudimo sutartį išmokėti draudėjui 6720,00 Eur dalį sukaupto kapitalo. Tokia draudėjo teisė numatyta Draudimo sutarčiai taikomose draudimo taisyklėse (Investicinio draudimo taisyklės Nr. 002 78-82 p.). Sukaupto kapitalo dalis išmokėta ją pervedant į UAB „Simatika“ nurodytą banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią Citadelės banke. 2020-12-15 draudėjas UAB „Simatika“ pateikė draudikui pašymą pagal Draudimo sutartį išmokėti draudėjui 2270,00 Eur dalį sukaupto kapitalo, kuri išmokėta į minėtą banko sąskaitą. UAB „Simatika“ ir A. L. susitarus bei draudikui neprieštaraujant draudėjo teisės ir pareigos pagal Draudimo sutartį (duomenys neskelbtini) buvo perduotos A. L.. Prašė bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

16.       Teismo posėdyje ieškovas A. L. palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai be procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių paaiškino, kad prieš sudarant Susitarimą jis suprato, kad pagal Draudimo sutartį bus kaupiamas kapitalas, kuris tam tikrais atvejais bus išmokamas. Mano, kad Draudimo sutartis buvo sudaryta siekiant skatinti darbuotojus, juos išsaugoti, skatinti jų lojalumą. Draudimo sutartys buvo sudaromos su darbuotojais pagal jų darbo stažą. Atsakovė mokėjo kas mėnesį draudimo įmokas, kurias nurodydavo atsiskaitymo lapeliuose. Metų pradžioje draudimo bendrovė atsakovei siuntė ataskaitas apie investavimą, o atsakovė šias ataskaitas persiųsdavo darbuotojams, darbuotojai rinkosi investavimo kryptis. Atsakovė jo neinformavo, kad ketina nuimti kapitalą, apie pasisavintą kapitalą jis sužinojo tik prisijungęs prie Draudimo bendrovės savitarnos. Jis teikė paklausimą atsakovei dėl nuimto kapitalo, tačiau jam nebuvo atsakyta. Žino, kad kai kuriems buvusiems darbuotojams buvo perleistos teisės ir pareigos pagal draudimo sutartis bei kapitalas, tačiau buvo darbuotojų, kuriems kapitalas nebuvo išmokėtas. Jam žinomos Susitarimo sąlygos, pagal kurias atsakovė turi teisę mokėti draudimo įmokas, tačiau neįsipareigoja to daryti, taip pat žinomos Susitarimo sąlygos, pagal kurias atsakovė turi teisę bet kada keisti bet kurias Draudimo sutarties sąlygas ar nutraukti Draudimo sutartį.

17.       Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokatė D. B. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovui, atsakovei ir Draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini) pasirašius trišalį susitarimą įvyko draudėjo teisių ir pareigų perėmimas. Teisių ir pareigų perėmimo esmė yra ne teisių ar pareigų pasikeitimas, o susitarimo dalyvių pasikeitimas.

18.       Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė 2020 m. birželio mėnesį žinojo apie tai, kad darbo santykiai su ieškovu nutrūks (duomenys neskelbtini), todėl neturėjo teisės pasisavinti kapitalo. Pažymėjo, kad Susitarimas buvo sudarytas darbuotojo naudai, nes pagal Susitarimą įmokos mokamos darbuotojo naudai, darbuotojas turi teisę perimti draudėjo teises ir pareigas pagal Draudimo sutartį net kai nutrūksta darbo teisiniai santykiai, išskyrus, jei darbo sutartis nutraukiama dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo. Nagrinėjamu atveju darbo teisiniai santykiai nutrūko ne dėl drausminės nuobaudos. Be to, pagal Draudimo sutartį sukauptų lėšų dydis priklauso nuo išdirbtų metų skaičiaus. Susitarimas nereglamentuoja atsakovės teisės nuimti kapitalą.

19.       Pasak atstovės, atsakovės atstovas klaidina teigdamas, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose bei Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjama analogiška byla. Atstovės vertinimu, minėtoje byloje skyrėsi dalykas ir objektas, ieškovas prašė pripažinti teisę perimti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį, kai nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas perėmė draudėjo teises ir pareigas pagal Draudimo sutartį ir reikalavimas yra pareikštas dėl kapitalo grąžinimo. Be to, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad 4 darbuotojams iš 13 buvo ne tik perleistos draudėjo teisės ir pareigos, bet ir visas sukauptas kapitalas.

20.       Teigė, kad atsakovės atstovo cituoti teisės aktais taikomi teisiniams santykiams tarp atsakovės ir draudiko, tuo tarpu tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė teisiniai santykiai pagal Susitarimą, todėl abi šalys privalėjo jo laikytis. Pažymėjo, kad nelogiška reikalauti, kad darbuotojas dirbtų įmonėje 20 m. ir tik po to jam priklausytų kapitalas, nes tokiu atveju Susitarimas netenka prasmės, taip pat netenka prasmės įmokų fiksavimas atsiskaitymo lapeliuose, deklaracijų teikimas VMI, juk draudimo sutartį atsakovė galėjo sudaryti ieškovui nežinant.

21.       Atsakovės atstovas advokatas V. J. teismo posėdyje palaikė atsiliepimą į ieškinį, ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad draudimo įmokos nebuvo darbo užmokesčio dalimi. Atsiskaitymo lapeliuose draudimo įmokos buvo nurodytos atskiroje eilutėje su tikslu deklaruoti šias įmokas VMI. Tuo atveju, jei draudimo įmokos neviršija 25 proc. darbo užmokesčio bei yra kitos sąlygos (draudimo įmokų mokėjimo laikotarpis ir kt.), draudimo įmokos nėra laikomos darbo užmokesčiu ar su darbo užmokesčiu susijusiomis pajamomis, tačiau darbdavys privalo jas deklaruoti. Tikrieji ketinimai sudarant Susitarimą buvo apdrausti darbuotojo gyvybę. Darbo sutartis, Susitarimas, ataskaitos nesukūrė ieškovui teisėtų lūkesčių į kapitalą.

22.       Pagal Draudimo sutartį ir Investicinio draudimo taisykles draudimo objektas buvo gyvenimo trukmė ir kapitalo kaupimas. Investicinio draudimo rizika priklauso atsakovei, ji renkasi investavimo kryptis. Atsižvelgiant į tai, atsakovė sprendžia, kaip panaudoti sukauptą kapitalą, jis atsakovei priklauso nuosavybės teise.

23.       Atkreipė dėmesį į tai, kad Šiaulių apygardos teismas 2021-06-10 priėmė nutartį analogiškoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje teismas pasisakė dėl Susitarimo specialiųjų (Susitarimo 2.1 p.) ir bendrųjų (Susitarimo 3.3 p.) teisės normų, buvo sprendžiamas ne tik teisių ir pareigų perėmimo klausimas, bet ir kapitalo perleidimo klausimas. Susitarimo preambulėje numatyta, kad Draudimo sutartis sudaroma 20 m. terminui ir draudimo išmoka ieškovui priklausytų tik tokiu atveju, jei pasibaigus Draudimo sutarties terminui jį sietų darbo teisiniai santykiai su atsakove, arba darbuotojo mirties atveju priklausytų jo įpėdiniams. Tačiau ieškovas dirbo tik 14 m. 

24.       Atsakovė sudarė draudimo sutartis nemažos dalies darbuotojų naudai, įvertinusi darbo sąlygas, kuriomis dirbo darbuotojai, siekdama paskirstyti rizikas, pagerinti darbuotojų socialinę apsaugą. Pasibaigus darbo teisiniams santykiams, ne visiems darbuotojams buvo perleistos teisės ir pareigos pagal draudimo sutartis, vienų darbuotojų kapitalas buvo išimtas, tačiau buvo draudėjo teisės ir pareigos perleistos ir visai kitiems darbuotojams, kai kuriais atvejais paliktas kapitalas. Kapitalas buvo išimtas ne tik ieškovo atžvilgiu, bet ir kitų darbuotojų atžvilgiu dėl sunkios įmonės finansinės būklės.

25.       Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, trečiajam asmeniui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 str. 2 d.).

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos aplinkybės.

26.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas dirbo UAB „Simatika“ elektrotechninių sistemų inžinieriumi (el. b. medž. 38 l.). Pagal darbo sutarties 9 punktą darbdaviui nekilo kitų įsipareigojimų (pvz. sudaryti investicinio gyvybės draudimo sutartį ar kt.), kurie neprivalomi pagal teisės aktus ir kurių nereglamentuoja kolektyvinė sutartis.

27.       2007-06-20 šalys sudarė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 6-7 l.) (taip pat Susitarimas). Susitarimo preambulė numatė, kad UAB „Simatika“, siekdama pagerinti draudėjo darbuotojo socialinę apsaugą, ketina sudaryti Investicinio gyvybės draudimo sutartį (toliau – Draudimo sutartis) su SE Sampo Life Insurance Baltic Lietuvos filialu dėl draudėjo darbuotojo investicinio gyvybės draudimo 20 metų terminui, o draudėjo darbuotojas A. L. pageidauja būti naudos gavėju pagal Draudimo sutartį ir perimti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį praėjus šiame susitarime nustatytiems terminams. Susitarimu šalys susitarė dėl draudėjo teisės skatinti darbuotoją, kitų draudėjo teisių, taip pat dėl draudėjo teisių ir pareigų pagal Draudimo sutartį perėmimo sąlygų.

28.       Iš (duomenys neskelbtini) investicinio draudimo liudijimo ID Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 8, 91 l.) nustatyta, kad atsakovė sudarė su SE Sampo Life Insurance Baltic Lietuvos filialu investicinio draudimo sutartį, pagal kurią apdraustasis buvo ieškovas, naudos gavėjai: ieškovas – draudimo laikotarpio pabaigoje, ir J. L. – apdraustojo mirties atveju. Draudimo laikotarpis – nuo 2007-08-01 iki 2027-07-31. Numatyta, kad draudėjas kiekvieno mėnesio 1 dieną moka 200 Lt įmokas. Draudimo objektas – turtinis interesas, susijęs su apdraustojo gyvenimo trukme ir kapitalo kaupimu. Draudimo grupė – gyvybės draudimas, susijęs su investiciniais fondais (kai investavimo rizika tenka draudėjui). Draudimui taikomos sąlygos – Gyvybės draudimo sąlyga Nr. 403: Investicinis gyvybės draudimas, draudimo variantas A. Draudimui taikomos investicinio draudimo taisyklės Nr. 002 (2005-07-01 redakcija). Iš 2007-08-16 priedo prie draudimo liudijimo serija ID Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 9 l.) matyti, kad Draudimo sutarties šalys susitarė, jog draudimo įmokų dalis, naudojama draudiko išlaidoms padengti, negali būti didesnė nei 35 proc. nuo pirmųjų draudimo laikotarpio metų įmokų (pagal Mokėjimo planą); 15 proc. nuo antrųjų draudimo laikotarpio metų įmokų (pagal Mokėjimo planą); 10 proc. nuo trečiųjų draudimo laikotarpio metų įmokų (pagal Mokėjimo planą); 5 proc. nuo ketvirtųjų ir tolesnių draudimo laikotarpio metų įmokų. Papildomų įmokų dalis, naudojama draudiko išlaidoms padengti negali būti didesnė nei 5 proc. Iš Investicinio draudimo taisyklių Nr. 002 (redakcija, galiojanti nuo 2005-07-01 su 2008-11-01 įsigaliojusiu 99 p. pakeitimu (el. b. medž. 93-99 l.) (toliau - Investicinio draudimo taisyklės Nr. 002) matyti, kad Draudimo sutarties šalys yra Draudėjas ir Draudikas (5 p.), o apdraustasis (šiuo atveju ieškovas) ir naudos gavėjas yra asmenys, kuriems atitinkamai draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui arba kurie Draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką (6, 7 p.). Draudimo objektas yra turtinis interesas, susijęs su apdraustojo gyvenimo trukme ir kapitalo kaupimu (8 p.). Draudimo įmokų sumokėjimu turi rūpintis Draudėjas (26. p.). Iš draudimo įmokų kaupiamas pagrindinis kapitalas, kurio dydis yra lygus atskirų kapitalo kaupimo krypčių pagrindinių kaupiamųjų atidėjinių dydžių sumai (44, 46 p.). Draudėjui pasirinkus investicines kapitalo kaupimo kryptis, investicinėse kryptyse kaupiamo kapitalo vertė apskaitoma sąlyginiais investiciniais vienetais (36, 38 p.). Investicinių krypčių investavimo rizika tenka draudėjui: visos investicinės pajamos ar visas nuostolis, gauti investuojant šių krypčių lėšas, atitinkamai keičia investicinių vienetų kainą, kuri gali tiek didėti, tiek mažėti (40 p.). Taigi sudaryta Draudimo sutartis yra gyvybės draudimo sutartis, kurios pagrindu dalis mokamų draudimo įmokų yra investuojama, tačiau nėra garantuota investavimo grąža, taip pat nenustatytas fiksuotas investuotų lėšų dydis, kuris būtų išmokamas vienu ar kitu atveju (pvz. pasibaigus Draudimo sutarties terminui ar įvykus draudiminiam įvykiui – apdraustojo mirčiai). Investavimo rizika tenka Draudėjui.

29.       Iš ieškovo pateiktų atsiskaitymo lapelių (el. b. medž. 10-11, 16 l.), pajamų mokesčių deklaracijų (el. b. medž. 12-15 l.), atsakovės atstovo paaiškinimų, trečiojo asmens atsiliepimo nustatyta, kad atsakovė iki (duomenys neskelbtini) mokėjo 57,96 Eur (200,00 Lt) draudimo įmokas pagal Draudimo sutartį, kurios atsiskaitymo lapeliuose buvo išskirtos atskiroje eilutėje, jos buvo deklaruojamos VMI. UAB „Simatika“ 2015 m. pareigybių vertinimo metodikoje yra numatytos darbuotojų skatinimo priemonės, tačiau gyvybės ir investicinių draudimo sutarčių darbuotojo naudai sudarymas nėra numatytas kaip skatinimo priemonė (el. b. medž. 57-73 l.). Kaip matyti iš UAB „Simatika“ 2015-12-18 įsakymo dėl 2016 metų bazinio darbo užmokesčio dydžių Nr. V3.1.2-2015-102, darbuotojų darbo užmokestis priklausė nuo patvirtinto koeficiento tam tikrai darbo vietai (e. b. medž. 75 -76 l.). Pagal (duomenys neskelbtini) investicinio draudimo ataskaitą per laikotarpį nuo 2007-08-01 iki 2019-12-31 buvo sumokėta iš viso 8 630,44 Eur draudimo įmokų, o draudimo sutarties sukauptas kapitalas sudarė 8 743,64 Eur, 2019-12-31 išperkamoji suma, kuri būtų mokama draudėjui nutraukus sutartį – 8 693,64 Eur (el. b. medž. 31, 44 l.).

30.       Šalys (duomenys neskelbtini) sudarė susitarimą dėl darbo sutarties Nr. 10, sudarytos su A. L. nutraukimo sąlygų, pagal kurį nustatyta, kad darbo sutartis šalių susitarimu yra nutraukiama nuo (duomenys neskelbtini)  (el. b. medž. 45 l.). Šalys nenustatė šalių teisių ir pareigų, susijusių su Susitarimo pagrindu kauptu pagrindiniu kapitalu ir/ar jo perleidimu ieškovui sudarius trišalį susitarimą dėl draudėjo teisių ir pareigų perėmimo.

31.       Ieškovas (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovei ir trečiajam asmeniui prašymą dėl draudėjo teisių ir pareigų perėmimo pagal Susitarimo 3.2 punktą (el. b. medž. 17 l.). Atsakovės atstovė (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu informavo ieškovą, kad sutinka perleisti ieškovui draudėjo teises ir pareigas, trišalis susitarimas tarp ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens dėl draudėjo teisių ir pareigų perėmimo pasirašytas (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 19, 20, 25, 26, 28-30, 32-35 l.). (duomenys neskelbtini) priedas prie draudimo liudijimo serija ID Nr. 014730 patvirtina, kad ieškovui perėmus draudėjo teises ir pareigas pagal draudimo sutartį pasikeitė šios sutarties sąlygos: draudėjas – A. L., ir apdraustojo mirties atveju naudos gavėjas - J. L., kitos Draudimo sutarties sąlygos liko nepakeistos (el. b. medž. 36 l.).

32.       Iš išrašo iš draudiko savitarnos tinklapio matyti, kad (duomenys neskelbtini) išmokos suma yra 6 670,00 Eur, o (duomenys neskelbtini) – 2 247,30 Eur, 2021-01-14 sukauptas kapitalas buvo 169,19 Eur, 2021-01-31 sukauptas kapitalas buvo 157,95 Eur (el. b. medž. 27, 41-43 l.). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) 6 670,00 Eur dalis pagrindinio kapitalo (medžiaga Nr. M-05-6-00003-21, 36 psl.) ir (duomenys neskelbtini) 2 247,30 Eur dalis pagrindinio kapitalo buvo išmokėta atsakovei jos prašymu (medžiaga Nr. M-05-6-00003-21, 40-41 psl.), prašymą 6 670,00 Eur išmokai atsakovė pateikė draudikui (duomenys neskelbtini), prašymą 2 247,30 Eur išmokai atsakovė pateikė draudikui (duomenys neskelbtini).

33.       Šioje byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai atsakovė atsiėmė dalį pagal Draudimo sutartį sukaupto kapitalo.

Dėl Šiaulių apylinkės teisme ir Šiaulių apygardos teisme nagrinėtos (ne)analogiškos civilinės bylos ir teisinius santykius tarp šalių reglamentuojančių teisės aktų.

34.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose priimant 2021-02-23 sprendimą buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-299-1042/2021 pagal buvusio darbuotojo D. G. ieškinį atsakovei (buvusiam darbdaviui) UAB „Simatika“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Mandatum Life Insurance C. L. Lietuvos filialas, dėl draudėjo teisių ir pareigų pagal 2005-07-08 AB Sampo gyvybės draudimas (šiuo metu – Mandatum Life Insurance C. L. Lietuvos filialas) investicinio gyvybės draudimo sutartį (draudimo liudijimo serija ID (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) perleidimo ieškovui. Teismas nustatė, kad šalių darbo santykiai ieškovo pašymu buvo nutraukti (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)ieškovas pateikė prašymą perimti draudėjo teises ir pareigas pagal investicinio draudimo sutartį, tačiau atsakovė atsisakė šį prašymą tenkinti. Teismas nesprendė klausimo dėl ieškovo teisės į kapitalą. Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-415-440/2021, išnagrinėjęs apeliacinį skundą dėl 2021-02-23 sprendimo, 2021-06-09 nutartyje aiškino investicinio draudimo sutarties sąlygas, susijusias su teisių ir pareigų perėmimu pagal šalių sudarytą susitarimą ir investicinio draudimo sutartį. Taigi minėtose civilinėse bylose dalyvavo kitas ieškovas (D. G.), jose buvo nustatytos kitos aplinkybės (neįvykęs teisių ir pareigų perėmimas), taip pat ieškovas reiškė iš esmės kitą reikalavimą (dėl teisių ir pareigų perėmimo), nei nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl nėra pagrindo konstatuoti esant nustatytus prejudicinius faktus ir/ar atsižvelgti į teismų pateiktus išaiškinimus.

35.       Ieškovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad šalių teisinius santykius reglamentuoja tik Susitarimas, tačiau su šiuo ieškovo atstovės teiginiu nesutiktina. Visų pirma, iš Susitarimo preambulės matyti, kad Susitarimas yra sudarytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymu (toliau – Draudimo įstatymas). Susitarimo 4.2 punkte nustatyta, kad Susitarimas sudarytas, vykdomas bei aiškinamas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Antra, Susitarime yra daromos nuorodos į Draudimo sutartį taip pat ir dėl teisių ir pareigų perėmimo pagal Draudimo sutartį. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad šalių susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja ne tik Susitarimas, bet ir CK, Draudimo įstatymas, kiti įstatymai bei Draudimo sutartis, Investicinio draudimo taisyklės Nr. 002.

Dėl Susitarimo ir su juo susijusių sutarčių aiškinimo.

36.       Šioje byloje nustatyta, kad Susitarimo pagrindu buvo sudaryta Draudimo sutartis. Aiškinant draudimo sutartis, taikomos bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012).

37.       Ieškovas teigė, kad Draudimo sutartis ir Susitarimas buvo sudaryti siekiant darbuotojo (ieškovo) lojalumo, kuris užtikrinamas teisių į sukauptą kapitalą perleidimu esant Susitarime nustatytoms sąlygoms, ir kaip papildomas darbuotojo skatinimas, priedas prie darbo užmokesčio, o atsakovė teigė, jog buvo siekiama apdrausti darbuotojo gyvybę ir tokiu būdu pagerinti jo socialinę padėtį, tačiau nei Susitarimas, nei Draudimo sutartis nenustato ieškovo teisių į sukauptą kapitalą. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti esmines Susitarimo ir Draudimo sutarties sąvokas, t. y., draudimo įmoka, draudimo išmoka, pagrindinis kapitalas bei sukauptos lėšos, ir įvertinti draudimo teisinius santykius šalių darbo teisinių santykių kontekste.

38.       Minėta, kad Draudimo sutartimi buvo apdraustas turtinis interesas, susijęs su apdraustojo (ieškovo) gyvenimo trukme ir kapitalo kaupimu. Šalių sudarytas Susitarimas bei Draudimo sutartis nenustato draudimo išmokos sąvokos ir dydžio. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad draudimo išmoka – pinigų suma, kurią įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į draudimo išmoką, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma. Pagal Susitarimo 1.2 ir 1.3 punktus draudimo išmoka išmokama tik tokiu atveju, jei darbuotoją ir darbdavį pasibaigus Draudimo sutartyje nustatytam terminui (2027-07-31) sies darbo santykiai bei darbuotojas bus nurodytas Draudimo sutartyje apdraustuoju ir naudos gavėju, arba darbuotojo mirties atveju, jei darbuotoją ir darbdavį (mirties dieną) siejo darbo santykiai bei darbuotojas bus nurodytas Draudimo sutartyje apdraustuoju ir naudos gavėju. Investicinio draudimo taisyklių Nr. 002 119 punkte nustatyta, kad draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudiminio įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį, taip pat pateikiami visi dokumentai, reikalingi draudimo išmokos išmokėjimui. Taigi pagal šalių Susitarimą draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui (apdraustojo mirtis), bet ir pasibaigus Draudimo sutarties terminui, bei abiem atvejais esant šioms papildomoms sąlygoms – darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo buvimas bei darbuotojo nurodymas apdraustuoju ir naudos gavėju Draudimo sutartyje.

39.       Draudėjas privalo rūpintis draudimo įmokų sumokėjimu ir jas sumokėti (Investicinio draudimo taisyklių Nr. 002 4 p., 26 p.). Draudimo įmokos dydis ir jos mokėjimo terminai yra nustatomi Mokėjimo plane, kuris nustatomas draudėjo ir draudiko tarpusavio susitarimu ir nurodomos draudimo sutartyje (Investicinio draudimo taisyklių Nr. 002 25 p.). Iš draudimo įmokų yra kaupiamas pagrindinis kapitalas (Investicinio draudimo taisyklių Nr. 002 44 p.). Pagrindinio kapitalo dydis yra lygus atskirų kapitalo kaupimo krypčių pagrindinių kaupiamųjų atidėjinių dydžių sumai (Investicinio draudimo taisyklių Nr. 002 46 p.). Dalis draudėjo sumokėtų draudimo įmokų naudojama draudiko išlaidoms padengti, kita dalis priskiriama Investavimo plane nustatytų kapitalo kaupimo krypčių kaupiamiesiems atidėjiniams pagal Investavimo plane nurodytas proporcijas. Taigi tik tam tikros draudimo įmokų dalys priskiriamos pagrindiniams kaupiamiesiems atidėjiniams (Investicinio draudimo taisyklių Nr. 002 53 p.), kurių suma ir yra pagrindinis kapitalas. Taip pat minėta (Sprendimo 28 p.), kad Draudimo sutartimi nėra garantuota investavimo grąža, nenustatytas fiksuotas investuotų lėšų (pagrindinio kapitalo) dydis, kuris būtų išmokamas vienu ar kitu atveju (pvz. pasibaigus Draudimo sutarties terminui ar įvykus draudiminiam įvykiui – apdraustojo mirčiai). Investavimo rizika tenka draudėjui. Jis iš dalies gali valdyti investavimo riziką pasirinkdamas investicines kryptis (Investicinio draudimo taisyklių Nr. 002 36 p.) arba pasinaudodamas teise nenutraukiant draudimo sutarties atsiimti dalį sukaupto kapitalo (Investicinio draudimo taisyklių Nr. 002 78 p.). Taigi turėjo teisę pasiimti dalį pagrindinio kapitalo bet kuriuo momentu kol buvo draudėjas pagal Draudimo sutartį.

40.       Susitarimo 3.2. punkte numatyta, jei praėjus penkiems metams nuo Susitarimo įsigaliojimo, draudėjo ir darbuotojo darbo santykiai pasibaigia, išskyrus, kai darbo santykiai pasibaigia dėl darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, darbuotojas turi teisę perimti draudėjo teises ir pareigas pagal Draudimo sutartį, sumokėdamas draudėjui sumą, lygią mokesčiams, kuriuos draudėjas privalo sumokėti perleidęs teises ir pareigas, tačiau apie ketinimą perimti teises ir pareigas darbuotojas privalo raštu informuoti draudėją ne vėliau kaip per 15 dienų nuo darbo santykių pasibaigimo. Vadovaujantis Susitarimo 3.3.5. papunkčiu, jei darbo santykiai pasibaigia praėjus 9 metams po Susitarimo įsigaliojimo, darbuotojas perimdamas teises ir pareigas pagal Draudimo sutartį šio Susitarimo 3.2. punkte nustatytu atveju įgyja teisę į 90 procentų pagal Draudimo sutartį sukauptų lėšų. Kita pagal Draudimo sutartį sukauptų lėšų dalis (nei nurodyta Susitarimo 3.3.1.- 3.3.5. punktuose) išmokama draudėjui. Kas yra sukauptos lėšos – Susitarimas nedetalizuoja, tačiau įvertinus tai, kad pagal Draudimo sutartį yra kaupiamas pagrindinis kapitalas, darytina išvada, kad minėtose Susitarimo sąlygose kalbama būtent apie sukauptą pagrindinį kapitalą. Taigi įvykus draudžiamajam įvykiui (darbuotojo mirtis) arba pasibaigus Draudimo sutartyje nustatytam terminui darbuotojas (esant papildomoms minėtoms sąlygoms) įgyja teisę į draudimo išmoką, o darbuotojui pagal Susitarimą perėmus draudėjo teises ir pareigas pereina teisė į sukauptą pagrindinį kapitalą. Iš nurodyto, darytina išvada, kad draudimo išmoka, draudimo įmokos ir pagrindinis kapitalas bei sukauptos lėšos yra skirtingos sąvokos Draudimo sutarties prasme.

41.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas neįgijo teisės į draudimo išmoką, nes neįvyko draudiminis įvykis (apdraustojo mirtis) bei nėra pasibaigęs Draudimo sutarties galiojimo terminas (2027-07-31). Tačiau kilo ginčas dėl teisės į draudimo įmokas ar jų pagrindu sukauptą pagrindinį kapitalą, draudimo įmokų ir jų pagrindu sukaupto pagrindinio kapitalo kvalifikavimo darbo teisinių santykių bei Susitarimo prasme.

42.       Susitarimo 1.1 punkte šalys numatė, kad draudėjo mokamos draudimo įmokos ieškovo naudai nebus laikomas darbuotojo darbo užmokesčiu. Taip pat numatyta, kad Susitarimas suteikia atsakovei teisę, bet neįpareigoja skirti ir mokėti darbuotojo naudai draudimo įmokas draudikui pagal Draudimo sutartį ir atsakovė kiekvienais metais iš naujo apsvarstys galimybę skirti ir tęsti šių draudimo įmokų mokėjimą darbuotojo naudai. Pagal Susitarimo 2.1 punktą Susitarimas nepanaikina draudėjo teisės savo nuožiūra bet kada nustatyti, keisti ar panaikinti visas ir bet kokias draudimo sutarties sąlygas (draudimo sumą, įmokų dydį, mokėjimo periodiškumą, lėšų investavimo kryptis ir kitas draudimo sutarties sąlygas), taip pat nepanaikina draudėjo teisės savo nuožiūra bet kada nutraukti draudimo sutartį. Pagal Investicinio draudimo taisyklių Nr. 002 110 punktą draudėjas turi teisę keisti draudimo laikotarpį, apdraustąjį, draudiminių. nedraudiminių įvykių sąrašą, didinti ir mažinti draudimo sumas, keisti Mokėjimo planą, kitaip keisti Draudimo sutarties sąlygas. Investicinio draudimo taisyklių Nr. 002 25 punkte nurodyta, kad draudimo įmokų Mokėjimo planas nustatomas draudėjo (atsakovės) ir draudiko tarpusavio susitarimu ir nurodomas Draudimo sutartyje. Draudimo įmokų sumokėjimu turi rūpintis draudėjas (Investicinio draudimo taisyklių Nr. 002 26 p., 115 p.). Draudimo įmokas pagal draudimo sutartį gali sumokėti kiti asmenys, neįgydami jokių teisių į Draudimo sutartį ir sumokėtas įmokas (Investicinio draudimo taisyklių Nr. 002 30 p.). Draudėjui nesumokėjus (vėluojant mokėti) eilinę draudimo įmoką daugiau nei 30 dienų – sustabdoma draudimo apsauga (Investicinio draudimo taisyklių Nr. 002 83 p.). Iš to, kas nurodyta, darytina išvada, kad draudimo įmokos, mokamos pagal Draudimo sutartį, nebuvo laikomos darbuotojo darbo užmokesčiu ir atsakovė, būdama Draudėju, turėjo visišką veiksmų laisvę ir teisę spręsti dėl draudimo įmokų mokėjimo ar nemokėjimo ir tuo pačiu draudiminės apsaugos darbuotojui tęsimo.

43.       Minėta, kad atsakovė ieškovo naudai sudarė investicinio gyvybės draudimo sutartį. Pažymėtina, kad gyvybės draudimas – turtinių interesų, susijusių su fizinio asmens gyvybe ir (ar) kapitalo kaupimu, draudimas, kai dėl apdraustojo mirties, kitokio draudžiamojo įvykio arba draudimo sutartyje nustatyto termino pasibaigimo mokamos vienkartinės arba periodinės draudimo išmokos (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 40 dalis). Draudimo įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudėjas gali sudaryti gyvybės draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens turtinių interesų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga, kad Gyvybės draudimo sutartis laikoma sudaryta asmens, kurio gyvybė draudžiama (apdraustojo), naudai, jei draudimo sutartyje nenurodytas kitas naudos gavėjas. Draudimo įstatymo 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Gyvybės draudimo sutartis asmens, kuris nėra apdraustasis, naudai gali būti sudaryta tik gavus apdraustojo rašytinį sutikimą. Taigi, esant tokiam raštiškam apdraustojo sutikimui, preziumuojama, kad naudos gavėjas turi teisėtą turtinį interesą, susijusį su apdraustojo gyvybe. Todėl Susitarime nurodyta draudimo išmokos išmokėjimo sąlyga – apdraustojo mirties atveju – iš esmės atitinka aukščiau minėtas Draudimo įstatymo nuostatas, tačiau jokiu būdu nesudaro prielaidos spręsti, kad gyvybės draudimo sutartis (šiuo atveju investicinio gyvybės draudimo sutartis) sudaroma siekiant atlyginti už ieškovo darbą.

44.       Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) šalių sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatė darbdaviui pareigos apdrausti darbuotoją investiciniu gyvybės draudimu, taip pat nenustatė, kad darbdavio mokamos draudimo įmokos, o jų pagrindu ir sukauptas pagrindinis kapitalas ar jo dalis, yra prilyginamos darbo užmokesčiui ar su darbo užmokesčiu susijusioms pajamoms. To paties nenumatė ir kiti UAB „Simatika“ vidaus teisės aktai (žr. Sprendimo 29 p.). Šalys sudarydamos (duomenys neskelbtini) susitarimą dėl darbo sutarties šalių susitarimu nutraukimo neaptarė Draudimo sutarties sąlygų galiojimo ir/ar pagal Draudimo sutartį sukaupto pagrindinio kapitalo ir jo dalies nuosavybės teisės perleidimo (taip pat medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), 32-33 psl.). Atsiskaitymo lapeliuose pagal Draudimo sutartį mokėtos draudimo įmokos buvo išskirtos į atskirą eilutę ir nebuvo įskaičiuojamos į darbo užmokestį bei nebuvo laikomos su darbo užmokesčiu susijusiomis pajamomis. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis ir atsakovė būtų taręsi dėl draudimo įmokų dydžio ar jų mokėjimo, kad draudimo įmokos laikomos su darbo santykiais susijusiomis ieškovo pajamomis/išlaidomis, kad ieškovas būtų sumokėjęs dalį įmokų pats. Taigi nėra teisinio ar faktinio pagrindo draudimo įmokų ir sukaupto pagrindinio kapitalo ar jo dalies priskirti su darbo teisiniais santykiais susijusioms pajamoms, todėl ieškovo teiginys, kad neva Susitarimas ir Draudimo sutartis buvo papildomas skatinimas darbuotojui ir/ar draudimo įmokos, o kartu ir sukauptas pagrindinis kapitalas, yra su darbo santykiais susijusios pajamos atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).

45.       Ieškovas teigė, kad Draudimo sutartis buvo sudaryta siekiant jo kaip darbuotojo lojalumo. Paminėtina, kad nei Susitarime, nei Draudimo sutartyje nėra nurodyta, kad Susitarimas ar Draudimo sutartis sudaromi siekiant darbuotojo lojalumo. Iš atsakovės atstovo paaiškinimų matyti, kad atsakovė įvertinusi darbo sąlygas, kuriomis dirbo darbuotojai, siekdama paskirstyti rizikas, pagerinti darbuotojų socialinę apsaugą, sudarė draudimo sutartis nemažos dalies darbuotojų naudai (iš viso 13; medžiaga Nr. M-05-6-00003-21, 40-41 psl.), tačiau ne su visais. Ieškovas sutiko, kad ne visų darbuotojų sveikata ar gyvybė buvo apdrausta, ieškovo teigimu, apdrausti buvo darbuotojai ilgiau dirbę įmonėje. Tačiau iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad darbo sutartis tarp šalių buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o Susitarimas – (duomenys neskelbtini), t. y., praėjus 10 mėnesių nuo darbo sutarties sudarymo, kas iš esmės paneigia ieškovo teiginį. Be to, iš atsakovės atstovo paaiškinimų matyti, kad tiek ieškovo Draudimo sutarties pagrindu, tiek ir kitų įmonės darbuotojų draudimo sutarčių pagrindu kauptas pagrindinis kapitalas (jo dalis) buvo išimtas dėl įmonės sunkios finansinės padėties, ką patvirtina ir atsakovės atstovės elektroniniame laiške Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (toliau FNTT) pateiktas atsakymas (medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), 17 psl.), kai kuriems darbuotojams buvo perleistos teisės ir pareigos pagal draudimo sutartis su pagrindiniu kapitalu, kai kuriems nebuvo perleistos draudėjo teisės ir pareigos (medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), 22, 40-41 psl.) arba buvo perleistos draudėjo teisės ir pareigos pagal draudimo sutartį be kapitalo. Taigi byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė siekdama skatinti savo darbuotojų lojalumą ar kitais tikslais (už pasiekimus darbe ir kt.) sudarė investicinio gyvybės draudimo sutartis su darbuotojais tuo pačiu kaupdama jų naudai lėšas ir siekdama darbo santykių pabaigoje šias lėšas išmokėti darbuotojams ar perleisti jas kaip pagrindinį kapitalą sudarius susitarimą dėl draudėjo teisių ir pareigų perleidimo.

46.       Atsakovės atstovas teismo posėdyje teigė, kad pagrindinis atsakovės interesas sudarant su ieškovu Susitarimą ir Draudimo sutartį buvo apdrausti ieškovo gyvybę ir šis sprendimas buvo priimtas dėl darbuotojų darbo sąlygų. Susitarimo preambulėje nurodyta, kad Draudimo sutartį atsakovė ketina sudaryti siekdama pagerinti darbuotojo socialinę apsaugą. Draudimo sutarties sąlygos patvirtina, kad pagrindinis atsakovės interesas buvo apdrausti darbuotojo gyvybę (Gyvybės draudimo sąlyga Nr. 403: Investicinis gyvybės draudimas, draudimo variantas A), nors pagal Investicinio draudimo taisykles Nr. 002 buvo galimybė susitarti dėl papildomų draudimo sąlygų (Nr. 451: Neįgalumas dėl nelaimingo atsitikimo, Nr. 452: Trauma dėl nelaimingo atsitikimo ir kt.). Su tikslu investuoti buvo nustatyta galimybė mokėti didesnes ir/ar papildomas įmokas (Investicinio draudimo taisyklių Nr. 002 27 p., 28 p.), tačiau nenustatyta, kad su tikslu investuoti atsakovė ar ieškovas minėtas draudimo įmokas mokėjo. Nors atsakovė savo darbuotojams persiųsdavo draudiko pateiktas investicinio draudimo ataskaitas, tačiau tokia pareiga atsakovei nebuvo nustatyta nei Susitarimu, nei Draudimo sutartimi, o ir pačios ataskaitos yra informacinio pobūdžio (Investicinio draudimo taisyklių Nr. 002 118 p.), nesuteikiančios pagrindo apdraustajam manyti, kad gaudamas ataskaitą jis dalyvauja pagrindinio kapitalo kaupime ar turi kitas teises į pagrindinį kapitalą. Taip pat nors ieškovas teigė, jog darbuotojai pasirinkdavo investavimo kryptis, tačiau pagal Investicinio draudimo taisyklių Nr. 002 36, 40 punktus teisė pasirinkti investicines kryptis ir atitinkamai rizika dėl investavimo tenka draudėjui (atsakovei), todėl ieškovo nurodymas dėl investavimo krypčių atsakovei nebuvo privalomas, duomenų, kad atsakovė pateikė draudikui būtent ieškovo nurodytas investavimo kryptis ar kad ieškovas teikė nurodymus dėl investavimo krypčių tiesiogiai draudikui ar kitaip dalyvavo pasirenkant ar keičiant investavimo kryptis byloje nėra. Įvertinus tai, kad ieškovas draudimo įmokų nemokėjo, tačiau darbo sutarties galiojimo laikotarpiu jam buvo suteikta draudiminė apsauga, kuria jis naudojosi, kad Draudimo sutarties sudarymas pats savaime nesukėlė ieškovui papildomų rūpesčių, įsipareigojimų, finansinių praradimų, taip pat aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad tikrieji atsakovės ketinimai sudarant su ieškovu Susitarimą – apdrausti savo galimus nuostolius dėl draudiminio įvykio – ieškovo mirties ir sudaryti galimybę naudos gavėjui gauti draudimo išmoką dėl mirties darbe ir dėl atsakovės vienašališkos iniciatyvos ieškovo naudai sudaryti Draudimo sutartį darbo santykių galiojimo laikotarpiui, ieškovui savaime neturėjo susiformuoti teisėti lūkesčiai pasibaigus darbo santykiams besąlygiškai papildomai gauti materialinę naudą (pagrindinį kapitalą ar jo dalį).

47.       Minėta, kad darbuotojui pagal Susitarimą teisė į sukauptą pagrindinį kapitalą pereina draudėjo teisių ir pareigų perėmimo momentu, apie ketinimą perimti teises ir pareigas darbuotojas privalo raštu informuoti draudėją ne vėliau kaip per 15 dienų nuo darbo santykių pasibaigimo. Susitarimo 3.5. punkte įtvirtinta, kad teisių ir pareigų perleidimas darbuotojui įforminamas rašytiniu draudiko, draudėjo ir darbuotojo susitarimu. Išsamiau draudėjo teisių ir pareigų perleidimą reglamentuoja Investicinio draudimo taisyklių Nr. 002  128-130 punktai, kuriuose nustatyta, kad draudėjo teisių ir pareigų perleidimui reikalingas draudiko sutikimas, draudėjas privalo raštu informuoti draudiką apie savo teisių ir pareigų perdavimą kitam asmeniui ir pateikti šio asmens raštišką įsipareigojimą priimti draudėjo teises ir pareigas; įsipareigojime turi būti nurodyta visa draudiko reikalaujama informacija apie naują draudėją ir šis asmuo turi susipažinti su draudimo taisyklėmis ir visa Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta informacija, kurią draudikas privalo suteikti draudėjui prieš sudarant draudimo sutartį; draudėjo teisių ir pareigų perleidimas įforminamas draudiko nustatytais dokumentais.

48.       Byloje nustatyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini), t. y., darbo teisinių santykių su atsakove nutraukimo dieną, pateikė atsakovei prašymą perleisti draudėjo pagal Draudimo sutartį teises ir pareigas. Atsakovė (duomenys neskelbtini) nurodė sutinkanti perleisti ieškovui draudėjo pagal Draudimo sutartį teises ir pareigas ir išsiuntė ieškovui trišalį (duomenys neskelbtini) atsakovės atstovo pasirašytą susitarimą dėl draudėjo teisių ir pareigų perėmimo (el. b. medž. 25-26 l.), kurio 5 punkte nustatyta, jog jis įsigalioja nuo draudiko sutikimo gavimo dienos. Kaip matyti iš šalių bei trečiojo asmens susirašinėjimo (el. b. medž. 18, 21, 22-24 l.), (duomenys neskelbtini) susitarimo dėl draudėjo teisių ir pareigų perėmimo, (duomenys neskelbtini) susitarimo dėl draudėjo teisių ir pareigų perėmimo pagal draudimo sutartį, draudimo liudijimo serija ID Nr. (duomenys neskelbtini), fizinio asmens anketos (el. b. medž. 28-30, 32-35 l.), visi draudėjo teisėms ir pareigoms perimti reikalingi dokumentai, pasirašyti abiejų šalių, draudikui buvo pateikti (duomenys neskelbtini), duomenų, kad draudikas nesutiko su draudėjo teisių ir pareigų perleidimu, byloje nėra, priešingai (duomenys neskelbtini)priedas prie draudimo liudijimo serija ID Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 36 l.) patvirtina, kad ieškovas ir tretysis asmuo susitarė nuo (duomenys neskelbtini)pakeisti Draudimo sutarties sąlygas, susijusias su draudėju ir naudos gavėjais, todėl spręstina, kad draudėjo teisės ir pareigos pagal Draudimo sutartį ieškovui buvo perleistos (duomenys neskelbtini). Taigi nuo (duomenys neskelbtini)ieškovui, vadovaujantis Susitarimo 3.3.5 ir 3.5 punktais, perėjo ir teisė į pagal Draudimo sutartį tai dienai sukaupto pagrindinio kapitalo 90 procentų dalį.

49.       Kaip matyti iš draudiko savitarnos tinklapio, (duomenys neskelbtini) pagrindinis kapitalas buvo 169,19 Eur, (duomenys neskelbtini) pagrindinis kapitalas buvo 157,95 Eur (el. b. medž. 27, 41-43 l.) bei kad 2020-10-22 atsakovei jos prašymu buvo išmokėta 6 670,00 Eur pagrindinio kapitalo dalis (prašymas pateiktas 2020-10-16), o (duomenys neskelbtini) – 2 247,30 Eur pagrindinio kapitalo dalis (prašymas pateiktas (duomenys neskelbtini)), iš viso išmokėta 8 917,30 Eur. Atsakovė, teiginį, kad ieškovas, perėmus draudėjo teises, neturi teisės į viso Draudimo sutarties galiojimo metu sukaupto pagrindinio kapitalo dalį, o atsakovė kapitalą išsiėmė pagrįstai, argumentavo Susitarimo 2.1 punktu. Pagal Susitarimo 2.1 punktą draudėjas (atsakovė) turi teisę savo nuožiūra bet kada nustatyti, keisti ar panaikinti visas ir bet kokias Draudimo sutarties sąlygas (draudimo sumą, įmokų dydį, mokėjimo periodiškumą, lėšų investavimo kryptis ir kitas Draudimo sutarties sąlygas), taip pat turi teisę bet kada nutraukti Draudimo sutartį. Taigi atsakovės nurodyta teisės norma nereglamentuoja atsakovės teisės išsiimti dalį sukaupto pagrindinio kapitalo. Tačiau atsakovės kaip draudėjo teisę išsiimti pagrindinio kapitalo dalį reglamentuoja Investicinio draudimo taisyklių Nr. 002 78 punktas, pagal kurį draudėjas, pateikęs prašymą raštu arba kitu šalių sutartu būdu, turi teisę atsiimti dalį sukaupto kapitalo nenutraukdamas draudimo sutarties. Nei Susitarimas, nei Draudimo sutartis neribojo atsakovės teisės išsiimti dalį sukaupto pagrindinio kapitalo, taip pat nenustatė papildomų sąlygų, kurioms esant atsakovė turi teisę išsiimti dalį pagrindinio kapitalo (pvz. nenustatė pareigos atsakovei informuoti apdraustąjį apie ketinimą nuimti dalį pagrindinio kapitalo, nenustatė, kad būtinas apdraustojo sutikimas, ir/ar kokiais atvejais atsakovė turi teisę nuimti dalį kapitalo, pvz. dėl blogos finansinės būklės ar kt.), nenustatė draudimo išsiimti dalį pagrindinio kapitalo darbdaviui ir darbuotojui susitarus dėl darbo teisinių santykių nutraukimo. Tačiau grąžinus dalį pagrindinio kapitalo draudėjui, Gyvybės draudimo sąlygose nurodytais atvejais, yra mažinama gyvybės draudimo suma bei kiekvienos kapitalo kaupimo krypties pagrindiniai kaupiamieji atidėjiniai (Investicinio draudimo taisyklių Nr. 002 79, 80 p.). Taigi šiuo atveju išsiėmus dalį pagrindinio kapitalo yra keičiamos Draudimo sutarties sąlygos, o teisę keisti bet kokias Draudimo sutarties sąlygas pagal Susitarimo 2.1 punktą iki 2021-01-15 įvykusio draudėjo teisių ir pareigų perėmimo turėjo atsakovė.

50.       Pasak ieškovo, jis turi teisę į visą (tiek iki draudėjo teisių ir pareigų perėmimo, tiek ir po to) pagal Susitarimą ir Draudimo sutartį sukaupto pagrindinio kapitalo dalį (90 proc.), nes tai sudaro teisių perėmimo esmę ir naudą, tęsiant kaupimą iki sutarties pabaigos, ir priešingu atveju neperdavus sukaupto kapitalo nėra prasmės tęsti draudimo teisinių santykių. Pagal Investicinio draudimo taisyklių Nr. 002 79 punktą grąžinus dalį pagrindinio kapitalo draudėjui, Gyvybės draudimo sąlygose nurodytais atvejais, yra mažinama gyvybės draudimo suma. Taip pat kiekvienos kapitalo kaupimo krypties pagrindiniai kaupiamieji atidėjimai mažinami ta pačia proporcija, jei draudėjas nenurodo kitaip (Investicinio draudimo taisyklių Nr. 002 80 p.). Taigi sutiktina su ieškovu, kad grąžinus dalį pagrindinio kapitalo atsakovei, o ieškovui perėmus draudėjo teises ir pareigas pagal Draudimo sutartį, nauda (pasibaigus Draudimo sutarties terminui išmokant draudimo išmoką) sumažėjo proporcingai sumažėjus pagrindiniam kapitalui. Tačiau minėta, kad Susitarimas ir jo pagrindu Draudimo sutartis buvo sudaryti ne su tikslu skatinti ieškovo lojalumą ar kaupti ieškovo naudai lėšas, o su tikslu apdrausti atsakovės galimus nuostolius dėl draudiminio įvykio (darbuotojo mirties).

51.       Ieškovas teigė, kad įvykus draudėjo teisių ir pareigų perėmimui nesikeičia teisinių santykių pobūdis (taigi turi išlikti nepakitęs ir pagrindinio kapitalo dydis), o tik pasikeičia teisinių santykių šalys, todėl jis turėjo teisėtus lūkesčius į visą Draudimo sutarties galiojimo metu sukauptą pagrindinį kapitalą.

52.       Sutarčių teisėje yra pripažįstama, kad galimas ne tik susitarimas vien dėl reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo, bet galima tuo pačiu susitarimu kartu perleisti teises ir pareigas, kylančias iš sutarties. Tai yra vadinama sutarties perleidimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK nėra įtvirtintas sutarties perleidimas. Tačiau CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Taigi, šalys turi teisę sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, pvz., sudarydamos susitarimą dėl sutarties perleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-611/2020, 30–31 punktai ir kt.). 

53.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Draudimo sutartis nustatė draudėjo teisių ir pareigų pagal Draudimo sutartį perleidimą naujam draudėjui (Investicinio draudimo taisyklių Nr. 002 128-131 p.; Susitarimo 3.5 p.) tuo atveju, jei yra sudaromas trišalis susitarimas dėl draudėjo teisių ir pareigų perleidimo buvusiam darbuotojui. Investicinio draudimo taisyklių Nr. 002 130 punkte nurodyta, kad draudėjo teisių ir pareigų perleidimas yra įforminamas draudiko nustatytais dokumentais. Taigi (duomenys neskelbtini) susitarimas dėl draudėjo teisių ir pareigų perėmimo (toliau taip pat Trišalis susitarimas) yra draudiko paruoštas standartinis trišalis susitarimas, kurio ieškovas ar atsakovė neturėjo galimybių keisti.

54.       Trišalio susitarimo preambulė nustatė, kad vadovaudamiesi draudimo taisyklių nuostatomis ankstesnis draudėjas ir naujasis draudėjas susitaria dėl neatšaukiamo ir besąlygiško visų draudėjo teisių ir pareigų perleidimo – perėmimo. Trišalio susitarimo 1 punkte nurodyta, kad draudikui sutikus ankstesnis draudėjas neatšaukiamai ir besąlygiškai perduoda, o naujasis draudėjas perima visas draudėjo teises ir pareigas pagal Draudimo sutartį draudimo taisyklėse nustatyta tvarka. Kaip matyti iš Investicinio draudimo taisyklių Nr. 002  131 punkto bei iš Trišalio susitarimo 6 punkto, sudarius Trišalį susitarimą netenka galios naudos gavėjo paskyrimas, kitos Draudimo sutarties sąlygos nesikeičia, nebent būtų susitarta kitaip (Trišalio susitarimo 9 p.). Šioje byloje nustatyta, kad ieškovui 2021-01-15 pasirašius Trišalį susitarimą pasikeitė tik Draudimo sąlygos dėl draudėjo (vietoje UAB „Simatika“ nustatytas A. L.) ir naudos gavėjas apdraustojo mirties atveju (vietoje J. L. nurodyta J. L.). Taigi Trišaliu susitarimu ieškovui buvo perleistos draudėjo teisės ir pareigos, Draudimo sutarties sąlygos, išskyrus draudėją ir naudos gavėją apdraustojo mirties atveju, nesikeitė, todėl minėtas susitarimas kvalifikuotina

55.       Trišalio susitarimo 3 punktas nustatė, kad naujasis draudėjas (ieškovas) patvirtina, kad ankstesnysis draudėjas (atsakovė) tinkamai supažindino naująjį draudėją su Draudimo sutarties sąlygomis. Šia sąlyga yra įtvirtinta atsakovės pareiga informuoti ieškovą apie Draudimo sutarties sąlygas. Draudimo sutarties sąlygos apima ne tik esmines Draudimo sutarties sąlygas dėl įmokų dydžio, mokėjimo termino, sutarties galiojimo ir kitos, kurios nustatytos draudimo polise, bet ir kitos sąlygos pagal Investicinio draudimo taisykles Nr. 002 , įskaitant pagal Draudimo sutartį sukaupto pagrindinio kapitalo dydį. 

56.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovui buvo žinomos draudimo liudijime ID Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos bei Investicinio draudimo taisyklėse Nr. 002  nurodytos Draudimo sutarties sąlygos. Iš šalių susirašinėjimo iki Trišalio susitarimo sudarymo matyti, kad ieškovo atstovė 2020-12-28 elektroniniu paštu prašė informuoti ieškovą (naująjį draudėją) apie tai, kokią sukauptą pagrindinio kapitalo sumą ieškovas perims sudaręs Trišalį susitarimą (el. b. medž. 22 l.), tačiau atsakovė (duomenys neskelbtini) rašte (el. b. medž. 23-24 l.) neatsakė į ieškovo atstovės pateiktą klausimą, taigi netinkamai vykdė Trišalio susitarimo 3 punkte nustatytą pareigą. Kita vertus, ieškovas, negavus atsakymo iš atsakovės apie Trišalio susitarimo sudarymo metu ((duomenys neskelbtini)) buvusį sukauptą pagrindinį kapitalą, žinodamas, kad tiek pagal Susitarimą, tiek ir pagal Draudimo sutartį atsakovė turi teisę bet kada keisti bet kurias Draudimo sutarties sąlygas bei bet kada atsiimti dalį sukaupto pagrindinio kapitalo nenutraukiant Draudimo sutarties, taip pat žinodamas apie tai, kad kitų darbuotojų atžvilgiu buvo atsiimta dalis sukaupto kapitalo, kad ne visiems darbuotojams buvo perleistos draudėjo teisės ir pareigos su sukauptu pagrindiniu kapitalu, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, nepagrįstai pasitikėjo buvusiu darbdaviu tikėdamasis perimti draudėjo teises ir pareigas su iki (duomenys neskelbtini) sukauptu pagrindiniu kapitalu (pagal 2020-04-22 investicinio draudimo ataskaitą).

57.       Įvertinus šioje byloje pateiktus įrodymus ir nustačius bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes ir taikytiną teisę, teismas sprendžia, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 270 str.).

Kiti procesiniai klausimai ir bylinėjimosi išlaidos.

58.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

59.       Atsakovė bylą vedė per advokatą V. J., už kurio suteiktas paslaugas sumokėjo 871,20 Eur (el. b. medž. 42-44 l.), ir prašė jo turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo.

60.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Nagrinėjamu atveju visos atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) patvirtintų maksimalių dydžių, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių trukmę, kad ieškinys atmestas, iš ieškovo atsakovei priteistinos 871,20 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 2 d., 88 str., 98 str.).

61.       Sprendimui įsiteisėjus, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai grąžintina medžiaga Nr. M-05-6-00003-21.

62.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 4,13 Eur, kurios valstybei iš ieškovo nepriteistinos, nes yra mažesnės nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5,00 Eur) (CPK 93 str. 2 d., 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Simatika“, į. k. 300539673, 871,20 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt vieno euro 20 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                            Jurga Žulpė