Civilinė byla Nr. e2A-319-934/2024

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00076-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.16

                                                                                                                                               (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. liepos 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės, M. B. įstatyminės atstovės, J. B. ir atsakovės viešosios įstaigos Klaipėdos vaikų ligoninės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės, M. B. įstatyminės atstovės, J. B. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos vaikų ligoninei dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – „AAS BTA Baltic Insurance Company“.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė, M. B. įstatyminė atstovė, J. B. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) teismui nustačius, kad ieškinys reiškiamas praleidus terminą, jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; 2) priteisti M. B., atstovaujamam įstatyminės atstovės J. B., 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad mažamečiui M. B. dėl (duomenys neskelbtini) viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Klaipėdos vaikų ligoninėje (toliau – ir atsakovė arba Ligoninė) 2019 m. lapkričio 25 d. buvo atlikta (duomenys neskelbtini), tačiau po atliktos operacijos sutriko mažamečio (duomenys neskelbtini) funkcija – nors M. B. valdė (duomenys neskelbtini), tačiau visiškai negalėjo (duomenys neskelbtini). Pooperaciniu laikotarpiu nepastebėjus mažamečio judesių pagerėjimo, 2020 m. vasario mėn. ieškovė kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas (toliau – Kauno klinikos). Kauno klinikose atlikus MRT nustatyti mažamečio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pakitimai. Kauno klinikose 2020 m. kovo 4 d. atlikta operacija, kurios metu rastas pažeistas (duomenys neskelbtini) vientisumas (duomenys neskelbtini). Kauno klinikose operaciją atlikęs gydytojas ieškovei paaiškino, kad Ligoninėje mažamečiui buvo netinkamai atlikta (duomenys neskelbtini), todėl kilo poreikis atlikti papildomą operaciją Kauno klinikose.

3.       Pažymėjo, kad po Ligoninėje atliktos (duomenys neskelbtini) M. B. sveikatos būklė yra pablogėjusi, papildoma operacija nepadėjo. Mažametis sunkiai (duomenys neskelbtini), todėl sumažėjo galimybės pilnavertiškai judėti, atlikti kasdienius veiksmus (valgyti, rengtis, žaisti, paimti aukščiau esančius daiktus, juos išlaikyti), savarankiškai dalyvauti socialinėje veikloje, lankyti darželį, nes jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Ieškovė pastebėjo, kad po operacijos vaikas tapo irzlesnis, sunkiai atlieka kasdienius veiksmus, stokoja savarankiškumo bei iniciatyvos, nenoriai atlieka veiksmus, kuriuos anksčiau atlikdavo vos paskatintas (kaip pavyzdžiui paimti žaislą, daiktą ir pan.), išryškėjo mažamečio nepasitikėjimas savimi. Nėra abejonių, kad liekamieji sveikatos sutrikimai turės įtakos vaiko galimybėms ateityje pilnavertiškai pasirūpinti savimi, dirbti, mokytis bei socializuotis. Vaikas pradėjo (duomenys neskelbtini), taip kompensuodamas (duomenys neskelbtini). Vaiko raidos įvertinimą atlikusi psichologė–psichoterapeutė nurodė, kad vaiko kalba yra sutrikusi. Anot specialistės, vaiko kalbos sutrikimui įtakos turėjo dėl operacijos patirtas stresas bei narkozė. Šiuo metu vaikui reikalinga logoterapeuto, kineziterapeuto, ergoterapeuto pagalba.

4.       Atkreipė dėmesį, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2020 m. birželio 5 d. priėmė sprendimus dėl M. B. specialiųjų poreikių. Neįgalumo lygio nustatymo pažyma patvirtina, kad M. B. nustatytas (duomenys neskelbtini). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos specialiųjų poreikių nustatymo pažyma patvirtina, kad M. B. nustatytas (duomenys neskelbtini) poreikis. Ieškovė dėl mažamečiam sūnui operacijos metu padarytų sužalojimų Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (toliau – PTŽSAĮ) nustatyta tvarka kreipėsi į Pacientų sveikatai ir padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija), kuri 2021 m. sausio 15 d. sprendimu (toliau – Komisijos sprendimas) konstatavo, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Ligoninėje padaryta nebuvo, o ieškovės prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo atmestas.

5.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir nepagrindė, kad jis buvo praleistas dėl svarbios priežasties. Pažymėjo, kad Ligoninės suteiktos medicininės paslaugos ieškovės sūnui buvo savalaikės, teisingos ir tinkamos. Ne tik (duomenys neskelbtini), diagnozuodamas bei gydydamas (duomenys neskelbtini), pasirinko tinkamą gydymą, laiku atliko visus reikiamus tyrimus ligos diagnozei bei išsivysčiusioms komplikacijoms nustatyti ir gydyti, bet ir kiti ligoninės darbuotojai, specialistai bei personalas sąžiningai, ir atsakingai atliko savo pareigas teikdami ieškovės sūnui sveikatos priežiūros paslaugas. Komisijos sprendime, kuris yra išsamus ir pagrįstas turimais duomenimis, išnagrinėti ieškovės pateikti duomenys bei pateiktos išvados, kurių ieškovė neskundė nustatytais terminais ir tvarka.

6.       Trečiasis asmuo ,,AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė nuomonę, prašė ieškinį atmesti. Jo įsitikinimu, ieškovės nurodyti argumentai ir pateikti duomenys (UAB „UNGES“ išvada dėl teiktų gydymo paslaugų) yra subjektyvūs ir jais remiantis nėra pagrindo tenkinti ieškinį dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ligoninės gydytojų veiksmai buvo teisėti, atlikti, vadovaujantis teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytais reikalavimais, atsižvelgiant į gydymo standartus, medicinos paslaugos buvo suteiktos operatyviai, atidžiai ir rūpestingai.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: 1) atnaujino dėl svarbių priežasčių praleistą terminą ieškiniui pateikti; 2) priteisė M. B. iš atsakovės 5 000  Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) kitą ieškinio dalį atmetė.

8.       Nurodė, kad ieškovė pateikė ieškinį su prašymu atnaujinti PTŽSAĮ numatytą 30 dienų terminą, jame detaliai nurodė svarbias jo praleidimo priežastis. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė apie Komisijos sprendimą, kuris ieškovei buvo siunčiamas el. paštu, sužinojo 2021 m. sausio 26 d., tačiau neturėdama specialių medicininių žinių ir galimybių įvertinti, ar Komisija tinkamai išsprendė jos prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nedelsdama kreipėsi į teismo medicinos ekspertą, kuris nuo 2021 m. vasario 4 d. iki 2021 m. vasario 25 d. atliko tyrimą. Teismo medicinos ekspertui parengus išvadas, kurias ieškovė el. paštu gavo 2021  m. kovo 1 d., tapo žinoma, kad Komisija netinkamai išsprendė ieškovės prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad minėtas terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių, todėl jį atnaujino.

9.       Nurodė, kad įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su ieškovės argumentais, jog Ligoninėje pacientui operacija buvo atlikta netinkamai, su komplikacijomis. Pažymėjo, kad nors operaciją atlikęs gydytojas tai neigia, tačiau tai įrodyta byloje surinktais įrodymais: specialisto daktaro P. P. išvadomis, jo parodymais, duotais teismo posėdžio metu, liudytojo (duomenys neskelbtini) M. U. parodymais, liudytojos (duomenys neskelbtini) V. R. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto išvadomis, Kauno klinikų medicininių dokumentų išrašu. Nors operaciją M. B. atlikęs daktaras teigė, kad operacijos eiga buvo natūrali, tačiau pacientui pasekmės atsirado iš karto po (duomenys neskelbtini) operacijos – sutriko paciento (duomenys neskelbtini) funkcija. Kauno klinikose atliktos operacijos metu rastas pažeistas (duomenys neskelbtini) vientisumas (duomenys neskelbtini). Kauno klinikose operaciją atlikęs daktaras M. U. paaiškino, kad operacijos metu jis nerado normalaus (duomenys neskelbtini) vientisumo, o rado randinį audinį. Randas – nenormali struktūra, buvo sutrikęs (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad daktaras M. G., atlikdamas pacientui M. B. (duomenys neskelbtini) operaciją, pažeidė (duomenys neskelbtini), pasisakyta ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte.

10.       Atkreipė dėmesį, kad remiantis ekspertizės aktu bei daktaro M. G. parodymais, galima daryti išvadą, jog Ligoninėje pacientui M. B. buvo tinkamai diagnozuotas susirgimas (duomenys neskelbtini), taikyta visuotinai medicinos praktikoje priimta tyrimo ir gydymo taktika, suteikta medicininė paslauga – atlikta (duomenys neskelbtini) operacija. Sprendimas pacientą operuoti, esant neefektyviam konservatyviam gydymui, priimtas pagrįstai. Atlikta operacija atitiko tokiai patologijai taikomus gydymo standartus bei reikalavimus. Po operacijos atsakovė bei jos darbuotojai ieškojo komplikacijos priežasčių. Buvo konsultuotasi su kitomis gydymo įstaigomis ir Kauno klinikose atlikta operacija, kurios metu atkurtas (duomenys neskelbtini) vientisumas. Tiek daktaras, tiek neurologė nurodė, kad rankų funkcijos sutrikimo priežastys gali būti įvairios – randas, kraujosrūva, todėl buvo pagrįstai tikimasi, kad vaikui padės konservatyvus gydymas. Po operacijos atsiradus komplikacijai nustatyti jos priežastį ir parinkti gydymo metodiką reikėjo laiko. Kauno klinikose operaciją atlikęs daktaras nurodė, kad laiko tarpas, skirtas konservatyviam gydymui, normalus.

11.       Pažymėjo, kad tarp Ligoninės nekokybiškai suteiktų paslaugų ir M. B. operacijos metu padarytų sužalojimų yra priežastinis ryšys – šias aplinkybes patvirtina Valstybinės medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas bei specialisto išvada, kuriuose pažymėta, jog būtent po atliktos (duomenys neskelbtini)  M. B. sveikata pablogėjo. Remiantis specialisto išvadomis, liudytojų parodymais bei ekspertizės aktu paciento M. B. įgimta liga – (duomenys neskelbtini) – negalėjo nulemti pooperacinės komplikacijos ar turėti įtakos operacijos rezultatams. Bylos duomenys patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) M. B. atlikęs Ligoninės gydytojas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus.

12.       Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad operacijos metu padaryta klaida, dėl kurios vaikui buvo pažeistos (duomenys neskelbtini), sutriko (duomenys neskelbtini) funkcija ir dėl įvykusios komplikacijos Kauno klinikose buvo atlikta antra operacija, vaikas patyrė fizinius bei dvasinius išgyvenimus, į (duomenys neskelbtini) sutrikimus dėl kurių vaikui pasireiškė dvasiniai išgyvenimai, padarė išvadą, kad jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Todėl, atsižvelgdamas į vaiko sveikatai padarytos žalos laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo trukmę, nustatytą neįgalumo lygį, dabartinę M. B. sveikatos būklę, į patirtus išgyvenimus ir nepatogumus, į tai, kad atsakovės darbuotojai, išskyrus operacijos metu įvykusią komplikaciją, kitas sveikatos priežiūros paslaugas suteikė tinkamai, teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, neturtinę žalą įvertino 5 000 Eur.

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

 

13.       Ieškovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. sprendimą – priteisti ieškovei iš Ligoninės 50 000 Eur neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Klaipėdos apygardos teismas, išsamiai ir visapusiškai ištyręs nepilnamečio M. B. sveikatos pablogėjimo po Ligoninėje atliktos (duomenys neskelbtini) priežastis, pagrįstai konstatavo, kad operacija buvo atlikta netinkamai ir tai lėmė mažamečio vaiko sveikatos pablogėjimą, tačiau nepagrįstai sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 5 000  Eur. Nors neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, tačiau teismo priteista 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma neužtikrina mažamečio M. B. patirtų dvasinių ir fizinių skausmų, kitokių neturtinių vertybių pažeidimų teisingo atlyginimo, taip pat nėra sąžininga ir teisinga.

13.2.                      Nagrinėjamoje byloje buvo reiškiamas ieškinys atlyginti mažamečiui asmeniui patirtą neturtinę žalą, kilusią dėl fundamentalios žmogaus vertybės – sveikatos – pažeidimo. Šios pažeistos vertybės reikšmingumas yra kriterijus, neabejotinai lemiantis didesnės nei kitų vertybių pažeidimo atveju piniginės kompensacijos mažamečiui nukentėjusiajam nustatymą. M. B. po operacijos visiškai negalėjo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Operacija, kurios metu pacientas buvo sužalotas, buvo atlikta šiam esant (duomenys neskelbtini) amžiaus, t. y. tuo metu, kai vaiko vystymasis buvo tik prasidėjęs. Po operacijos patirti sužalojimai ir išgyvenimai dėl medicininių intervencijų turėjo neigiamos įtakos vaiko vystymuisi – vaiko vystymasis sutriko – (duomenys neskelbtini), mažametis iki šiol daug ko nedaro savarankiškai, (duomenys neskelbtini), sunkiai pavyksta atlikti tam tikrus veiksmus, (duomenys neskelbtini) kasdienėje veikloje iki šiol nenaudoja. M. B. ne visada gali lankyti darželį, nes daug laiko būtina skirti reabilitacijai, gydymo procedūroms. Visas vaiko svoris yra perkeltas ant kairės kūno pusės, iki šiol nėra atsistatę visi (duomenys neskelbtini).

13.3.                      Nors šiuo metu M. B. sveikatos būklė yra pagerėjusi, tačiau tai lėmė nuoseklus ir daugiau nei trejus metus trukęs atkaklus vaiko ir tėvų darbas su specialistais. Iki šiol (duomenys neskelbtini) M. B. (duomenys neskelbtini) visiškai nėra atsistačiusi. M. B., jo paprašius, gali pakelti (duomenys neskelbtini), tačiau kasdienėje veikloje bei buityje mažametis (duomenys neskelbtini) nenaudoja, nes bet kokio veiksmo atlikimas (duomenys neskelbtini) reikalauja didelių vaiko pastangų. Iki šiol M. B. negali atlikti jokių sukamųjų judesių (duomenys neskelbtini) atgal, kad ir kaip jis norėtų ar stengtųsi tai atlikti. Minėtos aplinkybės įrodo, kad M. B. patiria (duomenys neskelbtini) sunkumus. Be to, viršutinė (duomenys neskelbtini) dalis (duomenys neskelbtini) yra gerokai jautresnė, M. B. šios (duomenys neskelbtini) dalies neleidžia liesti, skundžiasi, kad šią (duomenys neskelbtini) dalį liečiant, ją skauda. Po intensyvesnių treniruočių pavargus (duomenys neskelbtini).

13.4.                      Svarbu ir tai, kad M. B. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, dėl operacijos metu patirtų sužalojimų vaikas jaučiasi kitoks nei kiti vaikai – kai kurių veiksmų atlikimas (duomenys neskelbtini) M. B. sukelia didelių nepatogumų – M. B. dėl (duomenys neskelbtini) sužalojimų kaip kiti vaikai negali (duomenys neskelbtini). M. B. patirti sužalojimai yra vizualiai išreikšti ir pastebimi, todėl jis patiria užgauliojimus darželyje. Mažametis ėmė kompleksuoti, pasireiškė nerimas, ar jo niekas neužgaus, ar jis gali nebijodamas (duomenys neskelbtini). Minėtos aplinkybės liudija, kad ir kiek laiko praėjo nuo operacijos metu patirtų sužalojimų, nepaisant didelių pastangų atstatyti vaiko sveikatą, (duomenys neskelbtini) pažeidimo pasekmės yra jaučiamos mažamečio tiek fiziškai, tiek yra matomos ir vizualiai, todėl vaikas patiria neigiamus išgyvenimus.

13.5.                      (duomenys neskelbtini) pažeidimas operacijos metu turėjo įtakos ne tik M. B. (duomenys neskelbtini), bet ir visam organizmui. Šiuo metu medikai rekomendavo stebėti, kad vaikas stengtųsi judesius atlikti kuo taisyklingiau, kad neiškryptų stuburas. M. B. yra stebimas specialistų, nes (duomenys neskelbtini) pažeidimas sukėlė riziką kitų kūno funkcijų pablogėjimui. Gali atsirasti motorinių ir sensorinių funkcijų skirtumas tarp sveikos ir pažeistos (duomenys neskelbtini). M. B. dėl operacijos metu patirtų sužalojimų, sutrikus jo vystymuisi, (duomenys neskelbtini), todėl lankosi pas logopedą. Logopedė, atlikdama M. B. veido masažą, nurodė, jo (duomenys neskelbtini) pažeidimas turėjo įtakos (duomenys neskelbtini), dėl to mažametis patiria (duomenys neskelbtini) sutrikimus. Gydytojas M. U. teisme pažymėjo, kad nors vizualiai vaikui (duomenys neskelbtini) ir gis, bet visada bus sunku išmatuoti jėgą esančią (duomenys neskelbtini), tai yra ar ji atsistatė iki normalios funkcinės jėgos, ar ne. Šiuo atveju akivaizdu, kad vien tai, jog vizualiai M. B. gali pakelti (duomenys neskelbtini), tačiau negali jos naudoti kasdienėje veikloje, buityje, rodo, kad (duomenys neskelbtini) funkcija nėra atsistačiusi bei gali pilnai niekada ir neatsistatyti.

13.6.                      Pažeidus (duomenys neskelbtini) vientisumą mažamečiam vaikui, tai gali turėti įtakos jo motoriniam vystymuisi ir bendrai raidai. Šie (duomenys neskelbtini) kontroliuoja (duomenys neskelbtini), todėl jų pažeidimas gali sukelti: 1) motorinių įgūdžių vystymosi sutrikimus (vaikas gali susidurti su sunkumais mokantis naujų motorinių įgūdžių, tokių kaip rankos naudojimas kasdienėse veiklose ar žaidimuose); 2) raumenų silpnumą ar atrofiją (jei raumenys nėra reguliariai naudojami dėl nervų pažeidimo, jie gali susilpnėti ar sumažėti, kas dar labiau gali paveikti vaiko gebėjimą atlikti užduotis, reikalaujančias (duomenys neskelbtini) jėgos); 3) jutimo praradimą (gali būti prarastas jutimas (duomenys neskelbtini) dalyje, kurią inervuoja pažeisti (duomenys neskelbtini), o tai gali turėti įtakos vaiko gebėjimui jausti ir suprasti aplinką); 4) skausmą ar diskomfortą (vaikas gali patirti skausmą ar diskomfortą, kuris gali paveikti jo norą naudoti pažeistą (duomenys neskelbtini), tokiu būdu dar labiau trukdydamas vystymuisi); 5) emocinės ir socialinės pasekmės (sunkumai atliekant įprastas veiklas gali turėti įtakos vaiko savęs vertinimui ir socialiniam sąveikavimui su kitais).

13.7.                      Nėra garantijų, kad M. B. visiškai pasveiks po jį sužalojusios operacijos. Kaip matyti iš byloje pateikto teismo medicinos eksperto P. P. išvados, dėl operacijos metu padarytų gydytojų klaidų egzistuoja visiško nepasveikimo rizika. Kaip nurodė byloje apklausti medikai, M. B. pasveikimo galimybės yra susijusios su reguliaria ir nuolatine mankšta, tačiau M. B. yra mažametis asmuo, jam (duomenys neskelbtini) metai, jis neturi sąmoningumo, mankštinasi nenoriai, greitai pavargsta, skundžiasi (duomenys neskelbtini) skausmu. Mažametis patyrė daug operacijų, kurios buvo lydimos skausmo bei didžiulių neigiamų išgyvenimų, o tam tikri neigiami padariniai tikėtina bus jaučiami visą likusį gyvenimą. Vaiko asmenybės raida dėl patirtų išgyvenimų bei fizinių sužalojimų tapo pilna iššūkių dėl sumažėjusios vaiko galimybės pilnavertiškai judėti ir savarankiškai atlikti elementarius kasdienius veiksmus (apsirengti, pasiimti norimą daiktą, nusiplauti rankas, valgyti, ploti, bėgti). Tai suponuoja išvadą, kad teismo priteista 5 000 Eur neturtinės žalos suma buvo priteista neatsižvelgiant į vaiko patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, skausmą dėl patirtų sužalojimų operacijos metu.

13.8.                      Vienas iš kriterijų, suponuojantis pagrindą patirtą neturtinę žalą įvertinti didesne suma, be kita ko, yra tai, kad žala sveikatai padaryta sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių profesionalų – gydytojų, į kuriuos pacientas kreipiasi pasitikėdamas ir tikėdamas, kad jie atidžiai, rūpestingai ir dėdami maksimalias pastangas pasirūpins jo sveikata, jog pagerins sveikatą, o ne ją sutrikdys. Nagrinėjamu atveju M. B. sveikatai žala buvo padaryta vienoje iš pažangiausių šalies gydymo įstaigų. Šioje gydymo įstaigoje dirbantys gydytojai vertinami kaip itin aukštos profesinės kvalifikacijos, tai lemia didesnį pacientų pasitikėjimą, kad tokioje gydymo įstaigoje jiems bus suteiktos gydymo paslaugos, atitinkančios jų teikimo metu esantį medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktiką. Taigi, teismas turėjo pagrindą ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti 50 000  Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismo priteista 5 000  Eur neturtinės žalos atlyginimo suma neatitinka mažamečio vaiko patirtų išgyvenimų, pažeistos vertybės reikšmės ir sužalojimo pasekmių, todėl pažeidžia teisingumo ir protingumo principus.

14.       Atsakovė VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas dėl termino ieškiniui pateikti atnaujinimo, 5 000 Eur iš Ligoninės neturtinei žalai atlyginti bei priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir priimti naują sprendimą – šioje dalyje ieškinį atmesti, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Ieškovė ir jos atstovas, sužinoję apie nepalankų Komisijos sprendimą, kreipėsi į privatų ekspertą mokslų daktarą P. P., atstovaujantį UAB „UNGE“ ir tik po šio specialisto išvados nusprendė kreiptis dėl Komisijos sprendimo į teismą bei reikalauti neturtinės žalos priteisimo. Tačiau ieškovė praleido terminą kreiptis į teismą, aiškiai žinodama, kad galimos žalos padarymo metu toks 30 dienų terminas yra nustatytas įstatymu.

14.2.                      Teismas nenustatė svarbių termino praleidimo priežasčių, kadangi tokių priežasčių ir nebuvo. Ieškovė nuo pat pirmos kreipimosi į Komisiją dienos naudojosi profesionalaus teisininko – advokato paslaugomis, todėl Komisijos sprendimui apskųsti advokatui visiškai turėjo užtekti žinių, vykdyti pareigą, laikytis įstatyme nurodyto termino, priimant sprendimą, kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

14.3.                      Atsakovė nesutinka, kad privataus eksperto, turinčio specialią kompetenciją ne (duomenys neskelbtini) operacijų atlikimo ir pasekmių srityje, nuomonė lemia operaciją atlikusio gydytojo kaltę. Ieškovė, minėtam specialistui pateikė ne visiškai žinomą, subjektyvią bei privataus pobūdžio informaciją apie vaiko ligą, galimo gydymo eigą. Be to, draudimo bendrovė, analizuodama bylų, kuriose ir pati dalyvauja, praktiką, nurodė informaciją, leidžiančią atmesti nuomonę dėl operaciją atlikusio gydytojo veiksmų neteisėtumo. Išvada, kuria remiasi ieškovė, yra nepagrįsta. Šios pozicijos draudimo bendrovė laikėsi proceso metu, tačiau šios pozicijos nepagrįstai neanalizavo teismas. Priešingai, darydamas išvadą dėl termino atnaujinimo bei dėl dalinės žalos priteisimo, teismas vadovavosi ieškovės pasitelkto specialisto–eksperto nuomone, nes sprendime detaliai ją išdėstė. Išvados paruošimas bei pateikimas, neturi įtakos (reikšmės) praleisto termino atnaujinimui, nes tai nėra terminui atnaujinti svarbi priežastis.

14.4.                      Teismas nepagrįstai sutiko su ieškovės pozicija, kad kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo atstovui reikėjo specialių žinių, todėl tai svarbi termino praleidimo priežastis. Su tokia teismo pozicija atsakovė nesutinka, kadangi ji prieštarauja teisės aktuose nustatytiems reikalavimams bei sukuria nepagrįstą teisinę situaciją ieškovei piktnaudžiauti teisėmis ir siekti sudėtingo, ilgo teisminio proceso.

14.5.                      Ieškovė į teismą turėjo kreiptis per 30 dienų nuo tos dienos, kai ji sužinojo apie Komisijos sprendimą, tačiau kreipėsi į teismą tik 2021 m. kovo 26 d., nors apie Komisijos sprendimą turėjo sužinoti ne tik gavusi Komisijos sprendimo kopiją (2021 m. sausio 26 d.), bet ir jį paskelbus – 2021 m. sausio 15 d. Tai reiškia, kad teismas, nesilaikė ne tik tuo metu galiojusios įstatymo redakcijos reikalavimų, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatų.

14.6.                      Nors teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad sutinka su ieškovės argumentais ir sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pacientui padaryta operacija buvo atlikta netinkamai, su komplikacijomis, tačiau teismas nenustatė dėl kokių priežasčių atsirado komplikacijos, kas dėl jų kaltas, ar kas jas lėmė. Teismas nurodė, be to, tai patvirtino specialistai, kad M. B. sveikata, (duomenys neskelbtini) funkcija praktiškai atsistatė, tačiau vis tiek priteisė 5 000  Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovės pasitelkto specialisto, privataus eksperto išvada, nesudaro pagrindo spręsti dėl gydytojo atliktų veiksmų įvertinimo, nes jo specializacija nėra tinkama vertinti ir duoti reikšmingas išvadas dėl operacijų (duomenys neskelbtini) priežasčių ir šių priežasčių chirurginio šalinimo procese nustatymo. Be to, duodamas išvadas jis sau prieštarauja, teigdamas, kad operacijos metu gydytojas pažeidė (duomenys neskelbtini), nors (duomenys neskelbtini) yra giliau, nei operacijos metu operuotas (duomenys neskelbtini).

14.7.                      Priešingai nei nurodė teismas, liudininkas (duomenys neskelbtini) M. U. nepatvirtino bei nenurodė aplinkybių ar faktų ir neišdėstė pozicijos, kad (duomenys neskelbtini) buvo pažeistas operacijos metu. Teismas, pagrindiniu sprendimo argumentu nurodė aplinkybę, kad vaiko (duomenys neskelbtini) funkcijos sutrikimas atsirado po atliktos operacijos, tačiau operaciją atlikęs gydytojas paliudijo, jog tokia komplikacija galėjo atsirasti dėl daugelio priežasčių (pvz., pooperacinių komplikacijų, priklausančių nuo organizmo reakcijų, raumenyno padėties, uždegiminių procesų). Nors teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi teismo ekspertizės išvada bei Kauno klinikose atlikto MRT tyrimo rezultatais, tačiau MRT tyrimo metu nustatyti uždegiminiai procesai, o ne vientisumo pažeidimo faktai. Kauno klinikose atlikta paciento operacija ir tik jos metu rastas pažeistas (duomenys neskelbtini) vientisumas (duomenys neskelbtini). Kaip susidarė randas – nenustatyta. Taigi, teismas netiksliai aprašė situaciją dėl patologinio audinio tyrimo. Specialistas, atlikęs tyrimą, konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) mėginio paimtame audinyje rasta chirurginio siūlo fragmentas, tačiau, apklausus patologą bei išanalizavus bylos duomenis, nustatyta, kad nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) mėginyje būtų siūlo, kurį naudojo operacijos metu gydytojas fragmentai. Apklausiant patologą aiškiai nebuvo patvirtintas siūlo radimo faktas. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad būtent operaciją Ligoninėje atlikęs gydytojas pažeidė paciento (duomenys neskelbtini).

14.8.                      Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovės nuomone, sprendimą dėl dalies neturtinės žalos priteisimo lėmė ieškovės pusės nuolatinis moralinis – procesinis spaudimas, kad vaikas turėjo iškęsti antrą operaciją, nes gydytojas netinkamai atliko operaciją. Teismas nepasisakė apie tai, kaip ir kiek ilgai buvo gydytas vaikas iki sprendimų, kuriais nutarta operuoti ir šalinti (duomenys neskelbtini) priežastis chirurginiu būdu. Ieškovė, duodama sutikimą, apie tai, kad gali būti komplikacijų, žinojo, buvo supažindinta su galimomis indikacijomis, tačiau ne tik gydantys gydytojai, bet ir pati ieškovė apsisprendė ir davė sutikimą tokiai operacijai atlikti. Ieškovė žino ir matė, kad atsiradus (duomenys neskelbtini) funkcijos sutrikimui, buvo imtasi visų įmanomų priemonių, taikoma teisinga diagnostinė bei gydymo taktika, siekiant nustatyti (duomenys neskelbtini) funkcijos sutrikimo priežastis, atstatyti funkciją. To nepavykus padaryti, buvo susisiekta su Kauno klinikomis ir išduotas siuntimas tolesniam gydymui. Kauno klinikose atlikti įvairūs tyrimai, tačiau taip pat nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) funkcijos sutrikimas, susijęs su (duomenys neskelbtini) vientisumo problema. Tai buvo nustatyta tik operacijos metu.

14.9.                      Gydytojas M. U. teismo posėdžio metu paaiškino apie operaciją, tačiau nenurodė, kad Ligoninės gydytojas pažeidė ar galėjo pažeisti šį (duomenys neskelbtini). Ieškovė, galvodama tik apie tai, kaip prisiteisti didesnę pinigų sumą, visiškai pamiršta ir ignoruoja faktus, nulėmusius kreipimąsi į gydymo įstaigas, Ligoninę. Priežastis aiški ir visiems žinoma – tai vaiko įgimta (duomenys neskelbtini). Dėl šios ligos vaikas buvo sudėtingoje sveikatos ir fizinės būklės situacijoje. Ši situacija buvo apspręsta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ligos priežastis pašalinta Ligoninės gydytojo atliktos operacijos metu. Vaiko (duomenys neskelbtini) negalavimo priežastis taip pat pašalinta, vaiko (duomenys neskelbtini) funkcija atsistačiusi, todėl ieškovės argumentai neteisingi ir nepagrįsti. Ligoninė bei jos gydytojai, kiti medicinos darbuotojai M. B. suteikė tinkamas bei savalaikes medicininės priežiūros, gydymo paslaugas. Todėl 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti teismas priteisė neteisėtai ir nepagrįstai. Nėra įrodymų tokiam skundžiamam teismo sprendimui pagrįsti.

14.10.                      Nors teismas vadovavosi teismo paskirtos ekspertizės išvada, tačiau ekspertizės akte nėra nustatyta, kokiu būdu gydytojas pažeidė ar galėjo pažeisti (duomenys neskelbtini) vientisumą. Atsakovė kreipėsi į teismą, prašydama papildomai su ekspertais aiškintis šias svarbias aplinkybes, tačiau teismas prašymų netenkinto. Teismas neteisingai vertino visumą įrodymų, paneigiančių ieškinio pagrįstumą. Nėra nustatytas žalos padarymo faktas, nėra įrodytas žalos dydis, nėra nustatytų atsakomybės patvirtinančių aplinkybių, nėra ir priežastinio ryšio tarp Ligoninės (gydytojo) veiksmų bei žalos, jei tokia net ir būtų konstatuota. Nenustatyta, kokiu būdu, kokiu operacijos momentu ar laiku, kaip gydytojas pažeidė (duomenys neskelbtini). Kokie ekspertų aptarti įrodymai tai patvirtina. Išvadoje nurodyta, kad Ligoninė pacientui M. B. suteikė tinkamas medicinines paslaugas ir medicininę pagalbą, išskyrus tai, kad (duomenys neskelbtini) operacijos metu buvo pažeistos (duomenys neskelbtini). Iš šios išvados nėra aišku, kas iš dalyvavusių operacijoje ir kokiu būdu, kaip pažeidė minėtus (duomenys neskelbtini).

15.       Ieškovė, M. B. įstatyminė atstovė, J. B. atsiliepime į VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, tenkinti jos apeliacinį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1.                      Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo prieštaringas faktines aplinkybes – vienu atveju, teigia, kad teismas nenustatė svarbių termino praleidimo priežasčių, kitu atveju, nurodo, jog teismo nustatytos svarbios termino ieškiniui pareikšti aplinkybės yra nesvarbios. Taigi, atsakovė apeliacinį skundą grindžia prieštaringomis aplinkybėmis.

15.2.                      Byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl gydymo įstaigos veiksmais padarytos žalos mažamečiui vaikui atlyginimo, taigi, byloje buvo sprendžiamas ginčas, reikalaujantis specialiųjų žinių. Suformuluoti ieškinio reikalavimus ir jį pagrįsti neužtenka vien teisinių žinių, tam reikalingos ir specialiosios medicininės žinios. Inicijuojamas teisminis procesas yra susijęs su proceso šalies, inicijuojančios bylą patiriamomis procesinėmis išlaidomis, todėl reikšti reikalavimą teismui, ieškovui nesiėmus protingų veiksmų, įsitikinti reiškiamo reikalavimo pagrįstumu, būtų neapdairu. Procesinių išlaidų klausimas yra svarbus tuo aspektu, kad ieškovo įstatyminė atstovė jau patyrė dideles išlaidas sūnaus reabilitacijai. Ieškovės apsisprendimą reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo iš esmės lėmė pasitelkto eksperto pateikta išvada, paneigianti Komisijos sprendimo išvadas ir patvirtinanti, kad pacientui medicininės paslaugos Ligoninėje buvo suteiktos netinkamai. Tik gavusi eksperto išvadas ieškovė galėjo identifikuoti, kad žala mažamečio vaiko sveikatai buvo padaryta atsakovės neteisėtais veiksmais. Taigi, ieškovės veiksmuose nėra piktnaudžiavimo ar nepateisinamo delsimo reikšti ieškinį požymių. Priešingai, ieškovė elgėsi apdairiai ir rūpestingai.

15.3.                      Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad apie Komisijos sprendimą turėjo sužinoti jo priėmimo metu (2021 m. sausio 15 d.), kadangi jo priėmime nedalyvavo. Ieškovė taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad jos pasitelktas ekspertas buvo nekompetentingas pateikti byloje išvadą. Vien faktas, kad byloje skirta medicininė ekspertizė patvirtino eksperto su ieškiniu pateiktas išvadas, rodo, kad ekspertas buvo kvalifikuotas specialistas bylai reikšmingai išvadai pateikti.

15.4.                      Teisės kreiptis į teismą realizavimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise, juo labiau kad bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, jog ieškinys buvo pagrįstas. Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai atnaujino terminą ieškiniui pareikšti, konstatavęs, kad terminą atnaujinti yra būtina siekiant užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą.

15.5.                      Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės reikalavimai priteisti neturtinę žalą yra nepagrįsti, tačiau Klaipėdos apygardos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyręs byloje esančius įrodymus pagrįstai nustatė, jog atsakovės darbuotojas (duomenys neskelbtini) M. G. pacientui M. B. (duomenys neskelbtini) operaciją Ligoninėje atliko netinkamai – operacijos metu buvo pažeistos (duomenys neskelbtini). Šios teismo išvados pagrįstai konstatuotos remiantis byloje surinktais įrodymais, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, esą teismas ieškinį tenkino remdamasis vien nepagrįstais moraliniais aspektais.

15.6.                      Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, esą ieškovė davė sutikimą (duomenys neskelbtini) atlikimui ir taip prisiėmė riziką dėl galimų komplikacijų, nepašalina atsakovės atsakomybės už pacientui padarytą žalą, nes paciento sužalojimas operacijos metu pažeidus (duomenys neskelbtini) vientisumą yra ne pacientui atliktos (duomenys neskelbtini) komplikacija, o paciento sužalojimas netinkamai suteikus gydymo paslaugas.

15.7.                      Ieškovė, nesutikdama su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, esą byloje turėjo būti nustatyta kada, kaip ir kokiu būdu atsakovės darbuotojas gydytojas M. G. operacijos metu pažeidė (duomenys neskelbtini) vientisumą, pažymėjo, kad teismas neturi pareigos nustatyti absoliučiai visų faktinių aplinkybių (kada, kaip ir kokiu būdu padarytas pažeidimas), juo labiau kad atsakovė taip ir nepagrindė, kaip galutinį teismo procesinį sprendimą galėtų paveikti papildomos faktinės aplinkybės, kai byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, jog atsakovės veiksmais pacientui buvo padaryta žala.

16.       Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1.                      Teismas neturėjo pagrindo atnaujinti termino ieškiniui paduoti ar iš Ligoninės priteisti 5  000  Eur neturtinei žalai atlyginti. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad minėto gydytojo bei Ligoninės veiksmai bei gydymas buvo tinkamas ir teisingas, operacija buvo atlikta savalaikiai, tinkamai, pagal visus medicininius reikalavimus. Atsiradusios pooperacinės komplikacijos, neturi nieko bendro su nuomone, kad gydytojas M. G., atlikdamas (duomenys neskelbtini), galėjo pažeisti (duomenys neskelbtini) vientisumą. Kita vertus, byloje niekas ir nenustatė kaip galima buvo pažeisti minėtas (duomenys neskelbtini), kas konkrečiai ir kokiu būdu jas pažeidė. Teismo paskirtos ekspertizės išvadoje taip pat į šiuos klausimus neatsakyta. Niekas byloje nepaneigė gydytojo M. G. paaiškinimų bei liudijimo, kad jo operacijos metu nebuvo įmanoma šių (duomenys neskelbtini) pažeisti, nes šie (duomenys neskelbtini) biologiškai yra žemiau (duomenys neskelbtini), nei jis atlikto operaciją.

16.2.                      Kaip paaiškino liudytojas M. G., jam operacija pavyko, vaikui įgimta (duomenys neskelbtini) išgydyta. Vaikas, praktiškai pasveiko. Be kita ko, kvalifikuotai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pažeidimui galėjo būti įvairiausių priežasčių, nesusijusiu su jo atliktos operacijos metu atliktais veiksmais, nes Kauno klinikose buvo konstatuota tokia pat, kaip ir M. G. paaiškino, galima (duomenys neskelbtini) pažeidimo priežastis. Jei operacijos metu būtų buvę pažeisti (duomenys neskelbtini) bei susiūti, tai neabejotinai būtų buvę pažymėta Ligoninės operacijos eigos fiksavimo dokumentuose. Operacijos metu ją atliekančiam gydytojui asistuoja ir kiti medikai. Tai reiškia, kad visiems matomi ir žinomi gydytojo atliekami veiksmai, informacija apie panaudotas medžiagas, medikamentus, įrankius. Tokių siūlų, koks rastas fragmentas, tiriant patologiškai mėginį, paimtą atidalinus (duomenys neskelbtini) dalelę Kauno klinikose, gydytojas nenaudojo bei, kaip savo teiginius patvirtinantį įrodymą – pateikė naudojamų siūlų pavyzdžius teismui.

16.3.                      Teismui žinomos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) pažeidimo fakto (nekalbant apie galimo (duomenys neskelbtini) persiuvimo neįtikėtiną faktą) neparodė nei rentgeno, nei magnetinio rezonanso tyrimai. Taip paaiškino Kauno klinikų gydytojas, kuris M. B. operavo ir dabar yra vaiką periodiškai prižiūrintis gydytojas. Gydytojas nepatvirtino, kada, kas, kokiu būdu galėjo pažeisti (duomenys neskelbtini) vientisumą. Taip pat parodymuose nėra nurodęs, kad tai galėjo padaryti ar padarė Ligoninės gydytojas. Teismas, neskyrė nei papildomo tyrimo, nei ekspertų apklausos, kad išsiaiškintų esmines aplinkybes. Ieškovo apeliaciniame skunde šiuo klausimu argumentų nėra.

16.4.                      Kaip matyti iš ieškovės apeliacinio skundo motyvų, jie vienpusiški, neobjektyvūs bei prieštarauja byloje nustatytiems duomenims. Ligoninė bei jos gydytojai, kiti medicinos darbuotojai M. B. suteikė tinkamas bei savalaikes medicininės priežiūros, gydymo paslaugas. Atsakovė nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo teiginiais, kad yra atsiradusi žala dėl Ligoninės kaltės, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp Ligoninės, jos gydytojų ir kitų darbuotojų veiksmų (ar kokio tai neveikimo) bei atsiradusios žalos. Taip pat nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo iš Ligoninės yra priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

 

17.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2  dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

19.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo priteista 5 000 Eur neturtinė žala, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

 

Dėl esminių faktinių aplinkybių

 

20.       Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovės mažamečiam sūnui, M. B., dėl įgimtos (duomenys neskelbtini) VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje 2019 m. lapkričio 25 d. buvo atlikta (duomenys neskelbtini). Operaciją atliko (duomenys neskelbtini) M. G. (2 t., b. l. 4–5).

21.       Po atliktos operacijos sutriko M. B. (duomenys neskelbtini) funkcija – mažametis valdė (duomenys neskelbtini), tačiau nebegalėjo sulenkti (duomenys neskelbtini), todėl 2020 m. vasario mėnesį ieškovė kreipėsi į Kauno klinikas, kur atlikus MRT nustatyti mažamečio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) srityje bei (duomenys neskelbtini) dalyse – (duomenys neskelbtini) požymiai, atliktoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) uždegiminiai pakitimai.

22.       Kauno klinikose 2020 m. kovo 4 d. atlikta paciento operacija – jos metu rastas pažeistas (duomenys neskelbtini) vientisumas ties (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 77). 

23.       Tarnyba 2020 m. birželio 5 d. priėmė sprendimus, kuriais M. B. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) poreikis nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2022 m. gegužės 20 d. bei išdavė tai patvirtinančią Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą (2 t., b. l. 70, 72, 76).

24.       Tarnyba 2020 m. birželio 8 d. taip pat išdavė Neįgalumo lygio pažymą, kuria patvirtinama, kad M. B., laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2022 m. gegužės 20 d. nustatytas (duomenys neskelbtini), diagnozės kodas pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 75).

25.       Ieškovė dėl mažamečiam sūnui 2019 m. lapkričio 25 d. operacijos metu padarytų sužalojimų nustatyta tvarka kreipėsi į Komisiją, kuri 2021 m. sausio 15 sprendimu konstatavo, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje M. B. padaryta nebuvo, todėl ieškovės prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas. 

26.       Tarnyba, atlikusi pakartotinį (duomenys neskelbtini) vertinimą, 2022 m. gegužės 27 d. išdavė (duomenys neskelbtini) pažymą, kuria patvirtinama, kad M. B., laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 19 d. iki 2024 m. gegužės 18 d., nustatytas (duomenys neskelbtini), diagnozės kodas pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 123).

27.       Ieškovė kreipėsi į medicinos ekspertą, kuris laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 4 d. iki 2021 m. vasario 25 d. atliko tyrimą ir pateikė išvadą, kad M. B. nustatytos (duomenys neskelbtini) padarymo pobūdis (mechanizmas) yra trauminės kilmės, chirurginės procedūros metu siuvant, tai patvirtina histologinio tyrimo duomenys (2 t., b. l. 125–127). Atsižvelgdama į tai, kad ši išvada paneigė Komisijos sprendime pateiktą išvadą, ieškovė kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

 

Dėl PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje numatyto 30 dienų termino pareikšti ieškinį praleidimo priežasčių vertinimo

 

28.       Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašymas atnaujinti terminą yra pagrįstas. Nurodo, kad teismas nenustatė svarbių termino praleidimo priežasčių. Specialios žinios ar privataus eksperto išvados parengimas nėra objektyviai pateisinama priežastis. Ieškovė nuo pat kreipimosi į Komisiją dienos naudojosi profesionalaus teisininko – advokato paslaugomis, todėl PTŽSAĮ nustatytas 30 dienų kreipimosi į teismą terminas jai turėjo būti žinomas.

29.       PTŽSAĮ 25

 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės.

30.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, kuria suvienodinta ankstesnė skirtinga Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino kvalifikavimo, išaiškinta, jog PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 dienų terminas, per kurį asmenys, nesutinkantys su komisijos sprendimu, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, kvalifikuotinas kaip procesinis terminas dėl šių priežasčių: 1) aptariamo termino tikslas sutampa su procesiniams terminams priskiriama paskirtimi – nustatyti laiko tarpą per kurį dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys turi teisę, tuo pačiu ir pareigą, atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas; 2) PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą kvalifikavus kaip ieškinio senaties terminą, tektų pripažinti egzistuojant teisiškai negalimą situaciją, kai tam pačiam materialiajam teisiniam reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal PTŽSAĮ egzistuoja du skirtingi ieškinio senaties terminai – 3 metų terminas, pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį, taip pat 30 dienų terminas, pagal PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalį; 3) PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 30 dienų termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procesinį veiksmą – pateikti teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo išnagrinėjimo – išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-429-934/2023).

31.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 45 punktas).

32.       Sprendžiant procesinio termino atnaujinimo klausimą, nemažiau reikšminga atsižvelgti ir į ginčo specifiką, į tai, kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens sveikata, kaip ir gyvybė, yra absoliuti, prigimtinė vertybė, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl tokio pobūdžio bylose ypač svarbu, kad nebūtų sudarytos formalios kliūtys pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

33.       Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Komisija 2021 m. sausio 15 d. posėdyje nagrinėjo ieškovės (pareiškėjos) pareiškimą dėl netinkamai jos sūnui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Nei ieškovė, nei jos atstovas Komisijos posėdyje nedalyvavo. Komisija sprendimą priėmė 2021 m. sausio 15 d. ir 2021 m. sausio 25 d. jį elektroniniu paštu išsiuntė ieškovės atstovui. Ieškovė kreipėsi į ekspertą dėl Komisijos išvados įvertinimo, kuris nuo 2021 m. vasario 4 d. iki 2021 m. vasario 25 d. atliko tyrimą. 2021 m. kovo 29 d. ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydama atnaujinti 30 dienų terminą ieškiniui pareikšti. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė praleido 30 dienų ieškinio senaties terminą, tačiau pripažino, kad praleidimo priežastys yra objektyviai pateisinamos, todėl jį atnaujino.

34.       Nagrinėjamu atveju nė viena iš šalių neginčija fakto, kad buvo praleistas 30 dienų terminas ieškiniui pateikti, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, vertina tik tai, ar pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas terminą, tinkamai įvertino jo praleidimo priežastis. Papildomai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad buvo praleistas ieškinio senaties, o ne procesinis terminas (žr. šios nutarties 30 punktą), tačiau šis procesinis pažeidimas savaime nelemia skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo, kadangi esminę reikšmę nagrinėjamo ginčo kontekste turi priežasčių, lėmusių procesinio termino praleidimą, įvertinimas.

35.       Atsakovė iš esmės įrodinėjo, kad specialios žinios ar poreikis kreiptis į ekspertą dėl išvados gavimo, kuomet šalis naudojasi kvalifikuoto teisininko paslaugomis, nėra objektyviai pateisinama termino praleidimo priežastis. Viena vertus, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakove, kad aptartos aplinkybes savaime nėra objektyvi priežastis, trukdanti realizuoti teisę kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą. Kita vertus, nemažiau reikšminga įvertinti ginčo pobūdį ir jame nurodomų aplinkybių specifiškumą. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pasekmių, atsiradusių po atliktos (duomenys neskelbtini) operacijos, kilimo, todėl ieškovė, siekdama įvertinti Komisijos sprendimo pagrįstumą ir tolimesnio teisminio ginčo perspektyvas, kreipėsi į specialių žinių turintį asmenį. Duomenų, kad ieškovė elgėsi akivaizdžiai neatidžiai ir nerūpestingai, būtų sąmoningai vilkinusi ieškinio teismui pateikimą, byloje nenustatyta. Priešingai, 2021 m. sausio 26 d. gavusi Komisijos sprendimą, nedelsiant kreipėsi į specialistą dėl išvados gavimo (specialistas tyrimą atliko nuo 2021 m. vasario 4 d. iki 2021 m. vasario 25 d.), o 2021 m. kovo 1 d. gavusi ją ir siekdama nepažeisti 30 d. termino (nors jis jau buvo praleistas), 2021 m. kovo 29 d. pateikė teismui ieškinį. Toks ieškovės elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, atitinka individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartus. Todėl pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas procesinį terminą ieškiniui pareikšti, pagrįstai prioritetą suteikė pažeistų subjektinių teisių apsaugai. Minėta, kad tokio pobūdžio bylose ypač svarbu, kad nebūtų sudarytos formalios kliūtys pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. šios nutarties 32 punktą).

 

Dėl sveikatos priežiūros paslaugų įstaigos civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

 

36.       Pagal materialiųjų įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu taisyklę, nagrinėjamoje byloje taikytinas ginčo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ieškovės sūnui metu (2019 m. lapkričio 25 d.) galiojęs teisinis reglamentavimas. Nagrinėjamam ginčui aktualios PTŽSAĮ redakcijos (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 2 dalyje atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala buvo apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos, t. y. buvo įtvirtinta kaltės pagrindu atsirandanti civilinė atsakomybė.

37.       Ginčo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu galiojusios PTŽSAĮ redakcijos 24 straipsnyje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka.

38.       Taikant aptariamą teisinį reglamentavimą teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai). Kalte grįstos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249  straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiūros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. kad, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jie buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).

39.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, tačiau atsakovė su šiomis teismo išvadomis nesutinka, todėl toliau teisėjų kolegija pasisako dėl jų.

 

Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos

 

40.       PTŽSAĮ 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis). Teisės į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, už kurį sveikatos priežiūros įstaigai gali kilti deliktinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl gydytojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

41.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad gydytojo civilinė atsakomybė yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, todėl ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės aspektais. Gydytojas turi specialiųjų žinių, kurių neturi pacientas, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; ši kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją; pacientas tiki pagrįstai pasikliaujantis specialistu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009). Taigi, esminis gydytojo, kaip profesionalo, atsakomybės bruožas yra tas, kad tarp jo ir paciento susiklosto pasitikėjimo santykiai, todėl gydytojui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai.

42.       Gydytojo veiksmai teisėtumo požiūriu vertinami pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-686/2016). Gydytojo veiksmai atitinka protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą, jei jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).

43.       Kartu kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).

44.       Apibendrinant aptartas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas darytina išvada, kad vertinant, ar egzistuoja neteisėti veiksmai, kaip sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlyga, turi būti atsakyta į klausimą, ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Sprendžiant dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti įvertinta, ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo veiksmai atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą ir maksimalių pastangų kriterijų. Gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, be ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 ).

45.       Ginčų dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo atsakomybės sprendimas ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas neišvengiamai susijęs su specialiųjų medicinos srities žinių poreikiu; šis poreikis lemia įrodymų šaltinių ypatumus tokio pobūdžio bylose. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020). Nepriklausomų ekspertų išvadų svarba akcentuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (EŽTT 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Lopes de Sousa Fernandes prieš Portugaliją, pareiškimo Nr. 56080/13, para. 217).

46.       Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi paskyrė teismo medicinos ekspertizę, skirtą įvertinti nustatytą diagnozę, gydymo taktiką ir spręsti kitus klausimus, susijusius su sveikatos priežiūros specialisto veiksmų (ne)teisėtumo (kaltės) medicinine prasme. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte (toliau – Ekspertizės aktas), remiantis M. B. medicininiais dokumentais bei duomenimis, pateiktos šios išvados: 1) 2019 m. lapkričio 25 d. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės pacientui M. B. buvo tinkamai diagnozuotas susirgimas (duomenys neskelbtini), taikyta visuotinai medicinos praktikoje priimta tyrimo ir gydymo taktika, suteikta medicininė paslauga – atlikta (duomenys neskelbtini) operacija; 2) sprendimas pacientą operuoti esant neefektyviam konservatyviam įgimtos (duomenys neskelbtini) gydymui, priimtas pagrįstai; 3) M. B. atlikta operacija atitiko tokiai patologijai taikomus gydymo standartus bei reikalavimus; 4) 2019 m. lapkričio 25 d. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojas (duomenys neskelbtini) M. G., atlikdamas M. B. (duomenys neskelbtini) operaciją, jos metu pažeidė (duomenys neskelbtini); 5) po operacijos, atsiradus paciento (duomenys neskelbtini) funkcijos sutrikimui, buvo tinkamai ir pagal medicinos standartus ieškomos šio sutrikimo priežastys; 6) 2020 m. kovo 4 d. Kauno klinikose M. B. atliktos operacijos metu paimta visa pooperacinė medžiaga, pagal įprastą tvarką, siunčiama histologiniam ištyrimui, kuris yra reikalingas pooperacinės diagnozės pagrindimui; 7) pooperacinėje medžiagoje (pašalintos (duomenys neskelbtini)) histologiškai nustatyta (duomenys neskelbtini), susiformavusi (duomenys neskelbtini) galuose gijimo pasėkoje, po (duomenys neskelbtini) pažeidimo (duomenys neskelbtini) operacijos metu 2019 m. lapkričio 25 d.; 8) remiantis medicininiuose dokumentuose nurodytais duomenimis, paciento M. B. (duomenys neskelbtini) judesiai yra atsistatę praktiškai iki normalios amplitudės, išlikęs tik kiek sunkesnis lenkimas per (duomenys neskelbtini), tačiau pasistengęs, pacientas judesį padaro; 9) VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje M. B. buvo suteiktos tinkamos medicininės paslaugos ir medicininė pagalba, išskyrus tai, kad (duomenys neskelbtini) operacijos metu buvo pažeistos (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 59–60).

47.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nusprendė, kad gydytojas (duomenys neskelbtini) M. G. pacientui M. B. operaciją atliko netinkamai, su komplikacijomis. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, išvada dėl veiksmų neteisėtumo padaryta remiantis byloje esančiais įrodymais, o būtent, byloje pateiktais medicininiais duomenimis, liudytojų teismo posėdžių metu duotais paaiškinimais, Ekspertizės akte pateiktomis išvadomis bei specialisto išvada.

48.       Atsakovė su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymų visumą, nenustatė dėl ko atsirado komplikacijos, kas dėl jų kaltas, kas jas lėmė. Taip pat, nenustatė, kokiu būdu, kokiu operacijos momentu ar laiku, kaip gydytojas (duomenys neskelbtini) M. G. pažeidė (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad tiek Komisijos sprendime, tiek ir Ekspertizės akte, be kita ko, pažymėta, jog sveikatos priežiūros paslaugos Ligoninėje teiktos tinkamai, laiku pastebėta komplikacija ir imtasi reikiamų priemonių jos diagnostikai, gydymui, todėl neturtinė žala priteista nepagrįstai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės argumentais dėl toliau nurodomų motyvų.

49.       Visų pirma, byloje pateiktas Ligoninės chirurginės operacijos protokolas (3 t., b. l. 97) patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 25 d. gydytojas M. G. M. B. atliko (duomenys neskelbtini) operaciją. M. B. 2019 m. gruodžio 10 d. buvo išrašytas siuntimas, kuriame nurodyta: ,,Negali pakelti (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 25 d. operuotas dėl (duomenys neskelbtini) įgimtos (duomenys neskelbtini) – atlikta (duomenys neskelbtini). Po operacijos sutrikę judesiai per (duomenys neskelbtini)“ (2 t. b. l. 4). Kaip matyti iš byloje pateikto Kauno klinikų chirurginės operacijos protokolo (3 t., b. l. 77), M. B. Kauno klinikose 2020 m. kovo 4 d. buvo atliktas pirminis (duomenys neskelbtini) atstatymas. Indikacijos operacijai: 2019 m. lapkričio 25 d. buvo operuotas (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) – atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, po kurios iš karto sutriko (duomenys neskelbtini) funkcija; konservatyvus gydymas nepadėjo; atliktame MRT – (duomenys neskelbtini).

50.       Antra, teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje ekspertas P. P. nurodė, kad M. B. nustatytos (duomenys neskelbtini) padarymo pobūdis (mechanizmas) yra trauminės kilmės, chirurginės procedūros metu siuvant, tai patvirtina histologinio tyrimo duomenys – „(duomenys neskelbtini) rasti keli chirurginiai siūlai“ (2 t., b. l. 127). Teismo posėdžio metu ekspertas P. P. paaiškino, kad Kauno klinikose atlikus magnetinį rezonansą buvo nustatyta, jog sužalotas (duomenys neskelbtini). Operacijos Kauno klinikose metu rastas ((duomenys neskelbtini) pažeidimas) randas. Eksperto nuomone, (duomenys neskelbtini) galėjo pažeisti instrumentas, nes ta vieta nebuvo nutolusi nuo vietos, kurią operavo gydytojas M. G. (2022 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 6 min. 6 sek. iki 2 val. 8 min. 48 sek.). Teismo paklaustas, ar (duomenys neskelbtini) pažeidimą galėjo lemti paciento liga, ar pažeidimas galėjo būti padarytas tik operacijos metu, ekspertas paaiškino, kad tik operacijos metu (2022 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 9 min. 6 sek. iki 2 val. 9 min. 10 sek.).

51.       Trečia, Kauno klinikų gydytojas (duomenys neskelbtini) M. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad operacijos metu rado randinį audinį, jį išdalino, pamatė, jog tarp (duomenys neskelbtini) (2022  m. balandžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 6 min. 6 sek. iki 7 min. 58 sek.). Paklaustas, ar pacientas turėjo kažkokių išskirtinių anatominių ypatumų, atsakė, kad išskirtinumų užfiksuota nebuvo (2022 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 13 min. 40 sek. iki 14 min. 6  sek.). Paklaustas, ką indikuoja negalėjimas (duomenys neskelbtini), atsakė, kad tai tiesiogiai susiję su pažeistais (duomenys neskelbtini), kadangi jie dalyvauja (duomenys neskelbtini) (2022 m. balandžio 11  d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 15 min. 21 sek. iki 15 min. 47 sek.). Paklaustas, ar (duomenys neskelbtini) galėjo būti (duomenys neskelbtini) dėl paciento fizinio judesio, atsakė, kad duomenų, jog nuo kažkokio judesio galėtų (duomenys neskelbtini), neturi (2022 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 10 min. 43 sek. iki 11 min. 15 sek.). Paklaustas, ar Kauno klinikose atliktos operacijos metu (duomenys neskelbtini) vientisumas jau buvo pažeistas, atsakė, kad vien tas rastas darinys (randas) yra vientisumo pažeidimas, nes jis neleido (duomenys neskelbtini). Paklaustas, ar tai gali būti įgimta, atsakė, kad ne, turi būti kažkokia intervencija, kadangi būklė pablogėjo staiga. Paaiškino, kad tuo atveju, jei tai būtų įgimta, būklės pakitimai būtų buvę pastebimi anksčiau (2023 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 11 min. 32 sek. iki 13 min. 23 sek.).

52.       Ketvirta, gydytoja, (duomenys neskelbtini), V. R., papildomai konsultavusi ieškovę dėl sūnaus būklės, teismo posėdžio metu paaiškino, kad M. B. apžiūrėjo vieną kartą praėjus 6  savaitėms po atliktos operacijos VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje. Po apžiūros nustatė, kad operuotos pusės (duomenys neskelbtini) funkcijos deficitas nebuvo įgimtas atvejis (2022 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 43 min. 40 sek. iki 43 min. 53 sek.).

53.       Penkta, iš byloje esančio Ekspertizės akto matyti, kad teismo ekspertai T. B., J. M.–Č. ir ekspertai R. R. bei Š. B., atsakydami į 4 klausimą (kokias gydymo klaidas ir koks gydytojas 2019 m. lapkričio 25 d. padarė M. B.? (4 t., b. l. 44)), nurodė, jog 2019 m. lapkričio 25 d. Ligoninės gydytojas (duomenys neskelbtini) M. G., atlikdamas M. B. (duomenys neskelbtini) operaciją, jos metu pažeidė (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 59).

54.       Nurodytų aplinkybių visuma (žr. šios nutarties 49–53 punktus), priešingai nei teigia atsakovė, įrodo, kad pirmosios instancijos teismas aiškinosi ir įvertino tiek aplinkybes dėl kurių galėjo kilti komplikacijos, tiek kas galėjo būti dėl jų kaltas. Liudytojų teismo posėdžių metu duoti parodymai, kuriais teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad komplikacijas galėjo sukelti operacijos metu gydytojo padaryta klaida. Ekspertizės akte atsakant į 4 klausimą padaryta išvada, kad operacijos metu buvo pažeisti (duomenys neskelbtini), t. y. nurodyta, kas lėmė komplikacijas. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą. Atsakovės akcentuojamas argumentas, kad iš Ekspertizės akte pateiktų išvadų nėra aišku, kokiu būdu ir kuriuo operacijos momentu buvo pažeistas (duomenys neskelbtini), nepaneigia padarytų išvadų pagrįstumo, kadangi nagrinėjamo ginčo kontekste reikšminga ne tai, kokiu būdu ir momentu buvo pažeistas (duomenys neskelbtini), bet pats 2019 m. lapkričio 25 d. operacijos metu padarytas (duomenys neskelbtini) pažeidimo faktas, o duomenų, kad buvo atliktos kitos procedūros ar operacijos, kurios galėjo lemti kilusias pasekmes, atsakovė nepateikė.

55.       Atsakovės argumentas, kad remiantis ieškovės pasitelkto privatus eksperto P. P. išvadomis nėra pagrindo spręsti dėl gydytojo M. G. atliktų veiksmų, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumo.

56.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 212–214, 216 ir 217 straipsnius, ne kartą yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (CPK 197 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008).

57.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos pateiktą konsultacinę medicininę išvadą vertino kartu su kitais įrodymais. Priešingai nei nurodo atsakovė, pirmosios instancijos teismas, ją vertindamas, nesuteikė jai daugiau įrodomosios galios, o rėmėsi kaip rašytiniu įrodymu, kuriame yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Be to, pirmosios instancijos teismas, nors ir atsižvelgė į konsultacinę išvadą, kiek tai susiję su kilusių pasekmių vertinimu, tačiau savo išvadas dėl bendrovės nemokumo momento nustatymo pagrindė byloje esančių įrodymų visuma.

58.       Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo pritarti atsakovės argumentams, kad gydytojo M. G., kaip specialisto nuomonė, jog paciento (duomenys neskelbtini) vientisumo pažeidimas galėjo atsirasti dėl pooperacinių komplikacijų, priklausančių nuo organizmo reakcijų, raumenyno padėties, uždegiminių procesų, paneigia pirmosios instancijos išvadą, kad paciento (duomenys neskelbtini) funkcijos sutrikimas atsirado po 2019 m. lapkričio 25 d. atliktos operacijos. Byloje pateikti duomenys, o būtent, medicininiuose dokumentuose padaryti įrašai apie paciento būklę po operacijos, patvirtina, kad paciento (duomenys neskelbtini) funkcijos sutrikimas atsirado iš karto po 2019 m. lapkričio 25 d. atliktos operacijos (2 t., b. l. 3–16). Teismo posėdžio metu, 2019 m. lapkričio 25 d. operaciją M. B. atlikęs gydytojas, paklaustas, kas atsitiko kitą dieną po operacijos, paaiškino, kad pacientas (duomenys neskelbtini) (2023 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 58 min. 3 sek. iki 58 min. 12 sek.). Nors, kaip nurodo atsakovė, pacientui atlikus MRT tyrimą, jo rezultatai parodė uždegiminį procesą, tačiau Kauno klinikų chirurginės operacijos protokole (3 t., b. l. 77) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad M. B. 2020 m. kovo 4 d. buvo atliktas pirminis (duomenys neskelbtini) atstatymas. Ieškovės pasitelktas privatus ekspertas teismo paklaustas, ar (duomenys neskelbtini) pažeidimą galėjo lemti paciento liga, ar pažeidimas galėjo būti padarytas tik operacijos metu, paaiškino, kad tik operacijos metu (2022 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 9 min. 6 sek. iki 2 val. 9 min. 10 sek.). Paklaustas, ar formuodamasis randas galėjo pažeisti (duomenys neskelbtini), atsakė, kad galėjo nebent suspausti, bet ne pažeisti ar nutraukti (2022 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 34 min. 35 sek. iki 2 val. 34 min. 58 sek.). Teismo posėdžio metu operaciją atlikęs gydytojas M. G., teismo paklaustas ar sutinka, kad Kauno klinikose atliktos operacijos metu buvo nustatyta, jog buvo pažeistas paciento (duomenys neskelbtini), atsakė, kad taip, yra matęs medicininius išrašus, kuriuose taip nurodyta (2022 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 3 val. 19 min. 50 sek. iki 3 val. 20 min. 34 sek.). Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma, priešingai nei nurodo atsakovė, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad paciento (duomenys neskelbtini) funkcijos sutrikimas atsirado būtent po 2019 m. lapkričio 25 d. atliktos operacijos. Teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo abejoti nurodytų asmenų paaiškinimais, parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs ir pagrįsti byloje esančiais medicininiais duomenimis.

59.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nurodytus motyvus, atsakovės argumentus, bei byloje nustatytas aplinkybes vertindama formuojamos teismų praktikos kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, viena vertus, Ligoninėje M. B. medicininės paslaugos teiktos tinkamai, tai patvirtina ir Ekspertizės akte pateiktos išvados (žr. šios nutarties 46 punktą), kita vertus, atsakovei priskirtini gydytojo M. G. veiksmai (VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje dirbančio gydytojo (duomenys neskelbtini) operacijos metu padaryta klaida – (duomenys neskelbtini)) vertintini kaip nepakankamai atidūs ir rūpestingi, ir nagrinėjamu atveju atitinka neteisėtų veiksmų sąlygą.

 

Dėl priežastinio ryšio ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

 

60.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės (veiksmų) bei žalos, net jei tokia ir būtų konstatuota. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais nesutinka.

61.       Priežastinis ryšys yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis).

62.       Lietuvos teismų praktikoje priežastinio ryšio nustatymas skirstomas į du būtinuosius etapus: faktinio ir teisinio priežastinio ryšio nustatymą. Pirmajame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys – ar atsakovo veiksmai yra būtina žalos atsiradimo sąlyga ir ar be jo veiksmų žala nebūtų atsiradusi. Nustačius, kad žalingos pasekmės nebūtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo, faktinis priežastinis ryšys laikomas nustatytu. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015).

63.       Teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi, net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Kasacinio teismo praktikoje dėl priežastinio ryšio taipogi nurodyta, kad priežastinis ryšys yra teisinė, o ne biologinė ar fizikinė kategorija. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010).

64.       Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tarp gydymo įstaigos neteisėtų veiksmų ir sutrikusios M. B. (duomenys neskelbtini) funkcijos egzistuoja faktinis ir teisinis priežastinis ryšys. Minėta, kad tiek po 2019 m. lapkričio 25 d. atliktos operacijos medicininiuose dokumentuose padaryti įrašai, tiek Ekspertizės akto išvados, tiek Teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados, patvirtina, jog paciento M. B. (duomenys neskelbtini) funkcija sutriko būtent po 2019 m. lapkričio 25 d. operacijos, pažeidus (duomenys neskelbtini) ir tokios paciento būklės negalėjo nulemti įgimta liga (duomenys neskelbtini) (žr. šios nutarties 46, 49–50 punktus). Taigi, dėl operacijos metu pažeistų (duomenys neskelbtini), pacientui kilo minėtos neigiamos pasekmės. Jei sveikatos priežiūros paslaugos būtų suteiktos tinkamai, neigiamos pasekmės nebūtų atsiradusios ir nebūtų reikėję atlikti antrą operaciją, kurios metu buvo (duomenys neskelbtini) (faktinis priežastinis ryšys). Aplinkybe, kad po 2019 m. lapkričio 25 d. operacijos kilusios komplikacijos nėra būdingos (duomenys neskelbtini), patvirtina ne tik Ekspertizės akte pateikta išvada atsakant į 2 klausimą (4 t., b. l. 59), bet ir teismo posėdžių metu duoti specialistų paaiškinimai (žr. šios nutarties 50–52 punktus). Taigi, komplikacijos atsirado dėl gydytojo klaidos, atliekant operaciją, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp Ligoninės neteisėtų veiksmų ir ieškovės neturtinės žalos.

65.       Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, todėl siekiant išvengti civilinės atsakomybės taikymo, atsakovė turėjo paneigti savo kaltę – kaip vieną iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CPK 6.248 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nepaneigė kaltės prezumpcijos (CPK 185 straipsnis), juo labiau kad nagrinėjamu atveju kaltė gali būti konstatuojama esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju. 

 

Dėl neturtinės žalos dydžio

 

66.       Ieškovė ieškinyje prašė priteisti jos naudai iš atsakovės 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovei padarytą neturtinę žalą įvertino 5 000 Eur dydžiu.

67.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu neturtinės žalos dydžio įvertinimu. Ieškovės nuomone, teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra nepakankamas atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą, t. y. neatitinka mažamečio vaiko patirtų išgyvenimų, pažeistos vertybės reikšmės ir sužalojimo pasekmių bei teisingumo ir protingumo reikalavimų. Nėra garantijų, kad M. B. visiškai pasveiks po jį sužalojusios operacijos. Pasveikimo galimybės yra susijusios su reguliaria ir nuolatine mankšta, tačiau pacientas yra mažametis asmuo, jam (duomenys neskelbtini), mažametis neturi sąmoningumo, mankštinasi nenoriai, greitai pavargsta, skundžiasi (duomenys neskelbtini) skausmu. Mažametis patyrė operacijų, kurios buvo lydimos skausmo bei didžiulių neigiamų išgyvenimų, o tam tikri neigiami padariniai tikėtina bus jaučiami visą likusį gyvenimą. Vaiko asmenybės raida dėl patirtų išgyvenimų bei fizinių sužalojimų tapo pilna iššūkių dėl sumažėjusios vaiko galimybės pilnavertiškai judėti ir savarankiškai atlikti elementarius kasdienius veiksmus (apsirengti, pasiimti norimą daiktą, nusiplauti rankas, valgyti, ploti, bėgti). Ieškovės teigimu, tai suponuoja, kad 5 000 Eur neturtinės žalos suma buvo priteista neatsižvelgiant į vaiko patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, skausmą dėl patirtų sužalojimų operacijos metu. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad neturtinės žalos reikalavimas neįrodytas, todėl turėtų būti atmestas.

68.       Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti minėtos CK nuostatos pateikia nebaigtinį kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

69.       Nustatant neturinės žalos dydį, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi būti įvertinami kompleksiškai. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį–kompensacinį ekvivalentą. Teisėjų kolegija pažymi, kad svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).

70.       Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad Tarnyba 2020 m. birželio 5 d. sprendimu M. B. nustatė (duomenys neskelbtini) (nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2022 m. gegužės 20 d.) (2 t., b. l. 72), o 2020 m. birželio 5 d. specialiųjų poreikių nustatymo pažyma nustatyta, kad M. B. (nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2022 m. gegužės 20 d.) nustatytas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 70). Tarnybos 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu M. B. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) (nuo 2022 m. gegužės 19 d. iki 2024 m. gegužės 18 d.) (2 t., b. l. 123). Ekspertizės akte, atsakant į 8  klausimą, nurodyta, kad remiantis medicininiuose dokumentuose nurodytais duomenimis, paciento M. B. (duomenys neskelbtini) yra atsistatę praktiškai iki normalios amplitudės, išlikęs tik kiek (duomenys neskelbtini), tačiau pasistengęs, pacientas judesį padaro. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino Kauno klinikose pacientą operavęs gydytojas M. U., tačiau pažymėjo, kad kiekvienas atvejis yra individualus, gali būti ir taip, jog liks tam tikrų liekamųjų reiškinių (2022  m. balandžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 18 min. 31 sek. iki 23 min. 29 sek.). Ieškovės pasitelktas privatus ekspertas teismo posėdžio metu paklaustas, ar paciento (duomenys neskelbtini) funkcija gali atsistatyti pilnai, patvirtino, kad gali (2022 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 36 min. 17 sek. iki 2 val. 36 min. 37 sek.).

71.       Kaip matyti iš apskųsto teismo sprendimo motyvų, teismas ieškovės patirtą neturtinę žalą nustatė įvertinęs tai, kad operacijos metu buvo padaryta klaida dėl kurios pacientui M. B. buvo pažeistos (duomenys neskelbtini), sutriko (duomenys neskelbtini) funkcija, Kauno klinikose teko atlikti antrą operaciją, todėl vaikas patyrė fizinius bei dvasinius išgyvenimus. Taip pat į pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo trukmę, nustatytą (duomenys neskelbtini) lygį, dabartinę M. B. sveikatos būklę, į patirtus išgyvenimus ir nepatogumus, vaiko amžių. Be to, įvertino atsakovės darbuotojo veiksmų (neveikimo), kurie šioje byloje pripažinti neteisėtais, pobūdį ir kaltės laipsnį.

72.       Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteista 5 000 Eur neturtinė žala, atsižvelgiant į tai, jog atsakovės darbuotojai, išskyrus operacijos metu įvykusią komplikaciją, kitas sveikatos priežiūros paslaugas suteikė tinkamai, į aplinkybę, kad paciento M. B. sveikatos būklė gerėja, nėra per maža ar per didelė, ji yra pakankama kompensuoti ieškovės prašomą priteisti neturtinę žalą. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo vertinti pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį kaip neprotingą, nes žala nustatyta tinkamai, išsamiai įvertinus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, didesnio dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas nebūtų suderinamas su atsakovės padarytų pažeidimų pobūdžiu ir kaltės forma. Vien tai, kad atsakovė nesutinka su ieškovei priteistu neturtinės žalos dydžiu, nepagrindžia, jog jis buvo priteistas nepagrįstai ar yra neproporcingas patirtai žalai (CPK 185 straipsnis).

 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

 

73.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė esminius argumentus, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai konstatavo aktualias kilusiam ginčui faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė tiek civilinio proceso, tiek materialines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl J. B. ir VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės apeliaciniai skundai atmetami, o Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326  straipsnio 1 dalies 1 punktas).

74.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, (peticijos Nr. 18390/91); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

 

75.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šalių apeliacinius skundus atmetus, kiekvienai iš jų lieka apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-351-1120/2022; 2023  m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-37-330/2023; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-44-464/2023; 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-92-302/2023). Kadangi nagrinėjamoje byloje tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliaciniai skundai atmesti, bylinėjimosi išlaidos nėra paskirstomos.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                        Dalia Kačinskienė

 

 

                                                                Vilija Mikuckienė

 

 

                                                                        Žilvinas Terebeiza