Administracinio nusižengimo byla Nr. A11-737-457/2018

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00052-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.44; 21.9.4; 21.9.10.

ROIK 18080003272

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2018 m. balandžio 6 d.

Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas,

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui Konstantinui Rezgiui,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. P.,

išnagrinėjo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, profesinio išsilavinimo, išsiskyrusio, S. P. įmonės (duomenys neskelbtini) savininko, gyv. (duomenys neskelbtini),

administracinio nusižengimo bylą.

Teismas

n u s t a t ė :

S. P., būdamas S. P. įmonės (duomenys neskelbtini) vadovu, būdamas 2017 m. birželio 29 d. baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsnio 1 dalį už tai, kad neįvykdė privalomojo nurodymo atlikti teršalų išsiskyrimo ir išmetimo į aplinkos orą šaltinių, išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio ir sudėties įvertinimą (inventorizaciją), pakartotinai neįvykdė Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Joniškio rajono agentūros aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno 2017 m. birželio 29 d. duotame pakartotiniame nurodyme Nr. 16 nurodytų reikalavimų iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. atlikti teršalų išsiskyrimo ir išmetimo į aplinkos orą šaltinių, išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio ir sudėties įvertinimą (inventorizaciją).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. P. paaiškino, kad privalomojo nurodymo neįvykdė dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, nes jo įmonė yra ant bankroto ribos, įmonei trūko ir šiuo metu labai trūksta lėšų, įmonė turi įsiskolinimų įvairiems kreditoriams, todėl neturėjo lėšų ir galimybės įvykdyti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Joniškio rajono agentūros aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinio nurodymo. Dėl padaryto nusižengimo labai gailisi ir prašo skirti jam kuo mažesnę baudą.

S. P. veika, surašytame administracinio nusižengimo protokole, teisingai kvalifikuota pagal ANK 317 straipsnio 2 dalį, nes jis, būdamas įmonės vadovu, pakartotinai per nustatytą laiką neįvykdė Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Joniškio rajono agentūros aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno 2017 m. birželio 29 d. duotame pakartotiniame nurodyme nurodytų reikalavimų.

ANK 317 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo šešių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.

S. P. kaltė, padarius nusižengimą, įrodoma jo pačio visišku prisipažinimu ir parodymais, byloje surinkta medžiaga: 2018 m. kovo 22 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Joniškio rajono agentūros patikrinimo aktu Nr. 30, 2018 m. kovo 22 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Joniškio rajono agentūros privalomuoju nurodymu Nr. 4, 2018 m. kovo 22 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Joniškio rajono agentūros vedėjo pavedimu atlikti patikrinimą, 2017 m. birželio 29 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Joniškio rajono agentūros privalomuoju nurodymu Nr. 16, išrašu iš administracinių nusižengimo registro.

S. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuojama, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-2013, 2AT-13-2013, 2AT-60-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, taip pat, yra ne kartą  konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas). Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo (nusižengimo) ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad: „Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti“.

ANK 22 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Šioje situacijoje, įvertinus pažeidėją S. P. charakterizuojančias aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad S. P. įmonės finansinė padėtis yra sunki, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, S. P. atžvilgiu pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskiriant jam mažesnę baudą negu ANK 235 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 235 straipsnio 4 dalimi, 22, 25, 32, 628 straipsniais, 635-637, 644, 646 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

S. P. pripažinti kaltu, padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnio 2 dalyje, ir, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turimą sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300; kiekvienu atveju nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, unikalų mokėjimo kodą: ROIK 18080003272 ir mokėjimo paskirties kodą 1001.

Su prašymu dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo asmuo turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinis skundas paduodamas apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėjas                                                                                                                 Vidmantas Gestautas