Administracinė byla Nr. eI-2222-426/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00444-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui Č. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 2021 m. vasario 15 d. kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo Č. V. 40,88 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., taip pat 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nurodo, kad pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą Akmenės rajono savivaldybėje. Vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys komunalinių atliekų, kurių atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti, išskyrus nuostatuose nurodytas išimtis. Vietinės rinkliavos mokėtojai yra ir asmenys, įsigiję sodo sklypą mėgėjiško sodo teritorijoje, esančioje Akmenės rajone, kurioje yra įregistruota sodininkų bendrija.
Paaiškina, kad atsakovas Č. V. nuo 1994 m. spalio 21 d. turi nekilnojamojo turto Akmenės rajono savivaldybėje, adresu: (duomenys neskelbtini), paskirtis: mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai. Dėl šių priežasčių atsakovui kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pažymi, kad sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių aktų pagrindu.
Atsakovui kartą per metus buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra nesumokėjęs pareiškėjai 40,88 Eur dydžio vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota remiantis Akmenės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais, patvirtintais Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T-260, Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. T-141 ir Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-104.
Atsakovas Č. V. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešta tinkamai, t. y. viešo paskelbimo būdu.
Teismas
konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl atsakovo Č. V. nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nesumokėtos 40,88 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo nustatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas yra priskirta savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas).
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti šiose sistemose (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 9 dalis).
Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Akmenės rajono savivaldybės taryba 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-104(E) patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurių 4.10 papunktyje įtvirtinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava) – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir mokama šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojų registravimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimu, organizuoja ir tvarko rinkliavos administratorius – VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras. Rinkliavos administratorius sudaro ir administruoja savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų registro (toliau – Registro) duomenų bazę, kuriai sukurti gali naudotis VĮ Registrų centro, Savivaldybės administracijos seniūnijų bei kitų subjektų turimais duomenimis (Nuostatų 7 punktas). Vietinės rinkliavos surinkimą ir išieškojimą organizuoja ir tvarko rinkliavos administratorius (Nuostatų 32 punktas). Pagal Registro duomenis, rinkliavos administratorius ne rečiau kaip kartą per metus parengia ir pateikia (I metų ketvirtį) vietinės rinkliavos mokėtojams objekto adresu arba kitu vietinės rinkliavos mokėtojo nurodytu adresu paprastuoju arba elektroniniu paštu nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus (Nuostatų 33 punktas). Vietinė rinkliava sumokama į rinkliavos administratoriaus mokėjimo pranešime nurodytą banko sąskaitą (-as) už pasirinktą laikotarpį (Nuostatų 35 punktas). Vietinė rinkliava sumokama į rinkliavos administratoriaus mokėjimo pranešime nurodytą banko sąskaitą (-as) (Nuostatų 36 punktas). Tad akivaizdu, kad pagal minėtą teisinį reglamentavimą pareiškėjai yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius, taip pat išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš mokėtojų įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (administracinėse bylose Nr. A442-2210/2011, Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra nustatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovui Č. V. nuo 1994 m. spalio 21 d. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas – mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai.
Pagal Akmenės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos, patvirtintos Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-104(E), 19.17 papunktį, viena iš nekilnojamojo turto objektų kategorijų, kurių savininkams nustatoma vietinė rinkliava, yra sodo paskirties sklypai. Taigi, atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, kuriam tenka pareiga pareiškėjai sumokėti vietinę rinkliavą.
Už atliekų tvarkymą pareiškėja atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą ir neregistruotu paštu siuntė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus su nurodytomis mokėjimo sumomis bei terminais, taip pat įspėjimą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos, tačiau atsakovas vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nesumokėjo. Laikytina, kad atsakovas nevykdė teisės aktais nustatytos pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. susidarė 40,88 Eur įsiskolinimas.
Rinkliavų įstatyme, reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kadangi šiuo nagrinėjamu atveju nėra įtvirtintos teisės normos, kuri tiesiogiai reglamentuotų senaties terminų taikymo klausimus teisiniuose santykiuose, kurie atsiranda vietinės rinkliavos srityje, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 13 straipsnio 15 punktu ir 68 straipsniu, valstybės rinkliavai yra taikomos MAĮ nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl senaties termino taikymo, už kurį valstybės rinkliavos (mokesčio) administratoriui leidžiama apskaičiuoti ar perskaičiuoti valstybės rinkliavą (mokestį) jos mokėtojui (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).
LVAT praktika dėl senaties nuostatų taikymo prašymams dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo yra nuosekli ir joje ne kartą konstatuota, jog senaties terminų klausimui šioje srityje spręsti pagal analogiją turi būti taikomos MAĮ nuostatos (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015, 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016). Be to, LVAT yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015).
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 4 straipsniu pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tačiau pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.
Byloje nustatyta, jog pareiškėja į teismą su prašymu dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nepriemokos nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. kreipėsi 2021 m. vasario 15 d., todėl, vadovaujantis aptartomis teisės aktų nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti skaičiuojama už einamuosius (2021 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, t. y. už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. Kadangi, kaip minėta, pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu priteisti vietinę rinkliavą 2021 m. vasario 15 d., teismas daro išvadą, kad, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja praleido terminą išieškoti tokį mokestį už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., kuris sudaryto 26,69 Eur sumą (18,42 Eur (nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m.) + 3,94 Eur (2016 m.) + 4,33 Eur (2017 m.)).
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymas tenkintinas iš dalies, pareiškėjai iš atsakovo Č. V. priteisiant 14,19 Eur (4,73 Eur (už 2018 m.) + 4,73 Eur (už 2019 m.) + 4,73 Eur (už 2020 m.)) nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d., o likusią dalį dėl 26,69 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. atmetant kaip nepagrįstą.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Kadangi pareiškėjos prašymas patenkintas iš dalies, todėl ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai jos tenkintų reikalavimų daliai, t. y. 30 proc. Pareiškėja prašo priteisti jai 15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad jos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos (pareiškėja pateikė atstovavimo sutartį, ruoštinų dokumentų sąrašą Nr. 6 pagal Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolų išieškojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. S-412, PVM sąskaitą faktūrą, išrašą iš banko dėl teisinių paslaugų apmokėjimo) ir neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus įtvirtintų dydžių, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 4,50 Eur, priteistina pareiškėjai iš atsakovo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Č. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 14,19 Eur (keturiolika eurų ir 19 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Priteisti iš atsakovo Č. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 4,50 Eur (keturis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusią pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymo dalį, kuria prašoma priteisti iš atsakovo Č. V. pareiškėjos naudai 26,69 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Rūta Miliuvienė