Civilinė byla Nr. e2-434-860/2016

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01838-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija:

2.1.2.1; 2.1.2.4; 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7; 2.1.3.3; 2.5.1; 2.5.1.3.6; 2.5.1.4; 2.5.1.5; 2.5.2; 2.5.10; 3.1.7.5; 3.1.7.7; 3.1.16; 3.2.3.1; 3.2.4.11.

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 2 d.

Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,

sekretoriaujant Andželai Višumirskajai, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. V. L., atsakovo atstovui adv. Eimantui Šriupšai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Mitrada“ ieškinį atsakovui V. G. (V. G.), trečiasis asmuo – ERGO Insurance SE, veikiantis Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl skolos ir palūkanų priteisimo, taip pat pagal atsakovo V. G. priešieškinį ieškovui UAB „Mitrada“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

n u s t a t ė :

Ieškovas UAB „Mitrada“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo V. G.: 3 589,54 Eur skolos; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

UAB „Mitrada“ ieškinyje nurodė, kad atsakovas V. G. 2014-07-03 skolos pripažinimu – įsipareigojimu pripažino ieškovui 12 120 Lt (3 510,20 Eur) skolą, kuri atsirado 2014-03-06, kai V. G., būdamas darbo komandiruotėje Vokietijoje, saugiai nepritvirtino krovinio ir dėl nesaugaus vairavimo būdo nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) / BH 791, ko pasėkoje dalis krovinio iškrito iš puspriekabės ant kelio, buvo apgadintas krovinys, reikėjo kitos transporto priemonės bei pakrovėjo krovinio perkrovimui, kas sąlygojo įmonei materialinės žalos padarymą; šalių sutarimu žala sudaro 12 120 Lt. Atsakovas buvo įsipareigojęs visą skolos sumą padengti iki 2014-11-30. Taip pat nurodė, kad atsakovas ieškovui 2014-07-03 išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo ieškovui 2014-11-30 sumokėti minėtą pinigų sumą. Tačiau atsakovas iki 2014-11-30 su ieškovu neatsiskaitė, savo įsipareigojimų nevykdė, tad ieškovas kreipiasi į teismą. Kadangi atsakovas nustatytu terminu su ieškovu neatsiskaitė, tad skaičiuotinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo įsiskolinimo sumos (3 510,20 Eur) nuo 2014-11-30 iki ieškinio (pradinio pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo) padavimo dienos (2015-05-14), t.y. 79,34 Eur. Tad bendra iš atsakovo priteistina suma (skola ir palūkanos) sudaro 3 589,54 Eur. Taip pat ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

A. V. G. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti.

V. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis sutinka su ieškovo ieškinio argumentais, jog tai dėl jo kaltės atsirado materialinė žala – jis sutiko ir tai patvirtino įmonės vadovybei, kad būtent dėl jo kaltės saugiai nebuvo pritvirtintas krovinys, ko pasėkoje krovinys Vokietijoje iškrito ir buvo apgadintas. Tačiau jis nesutinka, kad dėl šių savo veiksmų, neatidumo, jis, kaip įmonės darbuotojas, turi atlyginti įmonei padarytą žalą. Jo žiniomis įmonė buvo apdraudusi krovinį ir draudimo bendrovė yra atlyginusi žalą. Teigia, kad sandoriai (2014-07-03 skolos pripažinimo – įsipareigojimo raštas ir 2014-07-03 paprastasis neprotestuotinas vekselis), kurių pagrindu ieškovas reikalauja iš jo priteisti žalos atlyginimą, buvo sudaryti apgaulės būdu, t.y. ieškovas gavo draudimo išmoką ir dar siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita. Taip pat nurodė, kad jis su minėtais sandoriais nebuvo supažindintas, juos pasirašė neskaitydamas; jam buvo tik paaiškinta, kad pasirašydamas jis patvirtina, jog nesaugiai pritvirtino krovinį, tačiau nemanė, kad dėl to turės atlyginti tariamus nuostolius, - šių aplinkybių apie sandorių esmę ieškovas tinkamai atsakovui nepaaiškino. Pažymėjo, kad ieškovas nėra į bylą pateikęs apie realiai jo patirtus nuostolius, jų sumokėjimą ir pan.

A. V. G. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo: pripažinti negaliojančiu 2014-07-03 skolos pripažinimo įsipareigojimą, kuriuo jis pripažįsta 12 120 Lt skolą ir kurią įsipareigojo iki 2014-11-30 dienos sumokėti ieškovui, kaip sudarytą dėl apgaulės; pripažinti negaliojančiu 2014-07-03 paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 1, kuriuo jis įsipareigojo besąlygiškai 2014-11-30 dieną ieškovui sumokėti 12 120 Lt, kaip sudarytą dėl apgaulės; priteisti iš ieškovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.

V. G. priešieškinyje nurodė, kad minėti sandoriai buvo sudaryti dėl apgaulės, tad jie turi būti panaikinti CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nurodė, kad palaiko savo argumentus dėl sandorių sudarymo dėl apgaulės išdėstytus savo atsiliepime į ieškinį. Papildomai nurodė, kad jam sugrįžus iš komandiruotės Vokietijoje, ieškovas privertė jį sudaryti ginčo sandorius, nurodydamas, jog visi vairuotojai, esant apgadintam kroviniui, besąlygiškai privalo pasirašyti analogiškus sandorius. Jis pasirašė jam pateiktus dokumentus, tačiau nemanė, kad jam teks atlyginti žalą ieškovui. Teigia, kad ieškovo veikloje apgaulė pasireiškė aplinkybių apie apdraustą krovinį įmonėje Insurance SE nutylėjimą, kas pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį laikoma apgaulės požymiu. Nurodė, kad ieškovas reikalaudamas iš atsakovo skolos priteisimo, siekia nepagrįstai praturtėti, nes byloje yra draudimo liudijimas Nr. 710-932-0252288, pagal kurį ieškovui turėtų būti išmokėta draudiminė išmoka; ieškovas yra nesąžiningas. Taip pat nurodė, kad jis su ieškovu yra sudaręs du ginčijamus sandorius dėl tos pačios skolos, t.y. 2014-07-03 skolos pripažinimo įsipareigojimą ir 2014-07-03 paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 1. Atsakovo teigimu, kadangi 2014-07-03 neprotestuotinas vekselis civilinėje apyvartoje gali būti traktuojamas ne tik kaip 2014-07-03 skolos pripažinimo įsipareigojimo užtikrinimo priemonė, tačiau ir kaip naujas civilinių teisių objektas, tad jis prašo pripažinti negaliojančiais abu sandorius.

Ieškovas UAB „Mitrada“ pateiktame atsiliepime su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip teisiškai nepagrįstą.

UAB „Mitrada“ atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti dėl ieškovo apgaulės, t.y. jog ieškovas tyčia nutylėjo aplinkybę, kad krovinys buvo apdraustas draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE ir jog ši aplinkybė buvo esminė aplinkybė, kurią žinodamas atsakovas nebūtų sudaręs sandorių. Be to, atsakovas net neįrodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu jis tikrai nežinojo apie krovinio draudimą. Teigia, kad atsakovas, būdamas profesionalus tolimųjų reisų vairuotojas, puikiai žinojo arba negalėjo nežinoti, jog ieškovas, kaip tarptautinių krovinių vežimų paslaugas teikiantis asmuo, draudžia krovinius pagal 1956 m. CMR konvenciją. Taigi, kadangi atsakovas žinojo apie krovinio draudimą, tai nėra pagrindo konstatuoti, kad sandoriai buvo sudaryti dėl apgaulės. Net jeigu atsakovas ir nežinojo apie krovinio draudimą, jis nepateikė jokių įrodymų, kad jam sudarant sandorius ši informacija buvo esminė. Antra vertus, atsakovas nepateikė ir jokių įrodymų, kad jis siekė gauti minėtą informaciją. Apibendrindamas ieškovas teigia, kad atsakovas ginčijamus sandorius sudarė savo laisva valia, žinodamas apie visas aplinkybes, būtinas tokiems sandoriams sudaryti; ieškovo nesąžiningumas, t.y. jo sąmoningi, tyčiniai veiksmai, kurių tikslas – nuslėpti nuo atsakovo minėtą informaciją, siekiant sudaryti sandorius, nėra įrodyti ((duomenys neskelbtini) str.). Tad nėra ir CK 1.91 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatyto pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais. Atkreipė dėmesį, kad ginčijami sandoriai visiškai atitinka atsakovo valią. Jis šioje byloje visiškai pripažino savo kaltę dėl autoįvykio ir žalos ieškovui padarymo. Ginčijamuose sandoriuose užfiksuotos tos pačios aplinkybės, kurių atsakovas šioje byloje neginčija ir su kuriomis visiškai sutinka. Tai reiškia, kad ginčijamų sandorių turinys visiškai atitinka atsakovo valią, t.y. sandoriais buvo išreikšta atsakovo valia. Tuo tarpu sandorį pripažinti negaliojančiu galima tik tuo atveju, kai įrodoma, kad jį sudarant buvo šalies valios trūkumų. Dar nurodė, kad atsakovas žinojo, jog sandoriais jis prisiima aiškiai apibrėžtą piniginę prievolę. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad ginčijami sandoriai, net ir pripažinus juos negaliojančiais, gali būti vertinami kaip paprasti rašytiniai įrodymai, kuriuose yra duomenų, susijusių su šalių ginčui išspręsti reikšmingomis aplinkybėmis ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Tad net jeigu ir būtų tenkinami atsakovo priešieškinio reikalavimai, būtų pagrindas, remiantis byloje surinkta medžiaga, tenkinti ieškovo pareikštą ieškinį kitu teisiniu pagrindu, t.y. taikant civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas; byloje yra nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti.

Trečiasis asmuo - ERGO Insurance SE, veikiantis Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.        

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį pilnai palaikė; su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas vekseliu, kuris buvo surašytas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, nepasinaudojo, tad kreipiasi į teismą dėl skolos priteisimo pagal vienašalį sandorį (įsipareigojimą sumokėti skolą). Akcentavo, kad atsakovas pripažįsta žalos faktą ir aplinkybes, tad nėra jokios apgaulės dėl įsipareigojimo pasirašymo; atsakovas pats patvirtino, kad ant ginčijamo įsipareigojimo yra jo parašas. Nurodė, kad atsakovo pozicija nėra nuosekli, ji nuolat keitėsi. Teigė, kad atsakovas savo neatsakingais veiksmais ieškovui padarė didesnę žalą, tačiau šalių buvo sutarta, jog atsakovas atlygins tik šalių sutartą sumą (12 120 Lt (3 510,20 Eur)). Ieškovas iš viso yra patyręs 992,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovo.

Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė tenkinti priešieškinį. Akcentavo, kad, jeigu atsakovas prieš pasirašant ginčijamą įsipareigojimą būtų žinojęs, jog krovinys yra draustas, tai jis tokio įsipareigojimo būtų nepasirašęs. Dar nurodė, kad atsakovas tuo metu dirbo įmonėje, tad nenorėjo konfliktų ir pasirašė ginčijamą įsipareigojimą; įmonė pasinaudojo atsakovu. Jeigu ieškinys būtų tenkintas, atsakovo atstovas prašė priteisiant bylinėjimosi išlaidas atsižvelgti, kad byla nėra sudėtinga.     

Ieškinys atmestinas; priešieškinys tenkintinas iš dalies.

1. Byloje nustatyta, kad atsakovui V. G., būnant darbo komandiruotėje Vokietijoje, 2014-03-06 vairuojant krovininį automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) / BH 791, ant posūkio išvirto krovinys, t.y. iškrito vienas metalo lakšto ritinys iš priekabos, taip buvo padaryta ieškovui UAB „Mitrada“ žalos; minėto įvykio metu atsakovas buvo UAB „Mitrada“ darbuotojas, jis su ieškovu 2013-01-23 buvo sudaręs individualią visiškos materialinės atsakomybės sutartį.

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas V. G. 2014-07-03 pasirašė skolos pripažinimą – įsipareigojimą, kuriuo jis pripažino savo 12 120 Lt (3 510,20 Eur) skolą ieškovui UAB „Mitrada“. Šiame dokumente nurodyta, kad minėta skola atsirado 2014-03-06, kai V. G., būdamas darbo komandiruotėje Vokietijoje, dėl savo kaltės tinkamai nesutvirtino krovinio, be to, dėl nesaugaus vairavimo būdo nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) / BH 791, ko pasėkoje dalis krovinio iškrito iš puspriekabės ant kelio, buvo apgadintas krovinys, reikėjo kitos mašinos ir pakrovėjo krovinio perkrovimui, tuo buvo padaryta įmonei materialinė žala, kuri šalių sutarimu sudaro 12 120 Lt. Šiuo dokumentu atsakovas V. G. įsipareigojo visą sumą (12 120 Lt) padengti iki 2014-11-30, mokant į UAB „Mitrada“ atsiskaitomąją sąskaitą arba įnešant grynaisiais į įmonės kasą.

Tą pačią dieną, t.y. 2014-07-03, V. G. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 1, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo 2014-11-30 sumokėti UAB „Mitrada“12 120 Lt skolos sumą į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą arba kasą.

Kaip matyti iš ieškinio ir prie jo pridėtos medžiagos, ieškovas savo reikalavimus atsakovui dėl skolos priteisimo kildina būtent iš minėto skolos prisipažinimo – įsipareigojimo ir paprastojo neprotestuotino vekselio, t.y. savo reikalavimą vienareikšmiškai kildina iš sutartinių teisinių santykių (prašo teismo taikyti CK 1.138 straipsnio 4 punkte įtvirtintą teisių gynimo būdą – priteisti įvykdyti pareigą natūra) (6.38 str., 6.63 str. 1 d., 6.189 str. 1 d., 6.200 str., 6.205 str.). Tuo tarpu ieškovas nereiškia ieškinio dėl padarytos žalos atlyginimo ir neprašo teismo taikyti CK 1.138 straipsnio 6 punkte numatyto teisių gynimo būdo – išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius). Tai ne kartą tvirtino ieškovo atstovas teismo posėdžių metu, tai atsispindi ir ieškovo teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, pvz., 2015-09-22 paaiškinime dėl teismo nutarties vykdymo.

Atsakovas su skola nesutinka, priešieškiniu ginčija minėtus dokumentus.

2. Tikslinga pasisakyti dėl atsakovo išduoto vekselio teisinės reikšmės ir pasekmių.

Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam. Kasacinis teismas 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, aiškindamas vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinę prigimtį ir savybes, yra nurodęs, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 2 p.) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi, vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi, vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo). Dėl vekselio išrašymo, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, ir iš šio sandorio atsiradusios prievolės abstraktumo nurodytas teisinis ryšys yra netiesioginis ir dažniausiai „paslėptas“ nuo tų vekselių teisinių santykių dalyvių, kurie nėra tiesioginiai nurodyto teisinio santykio kontrahentai, t. y. nuo vėlesnių teisėtų vekselio turėtojų. Pažymėtina, jog vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Taigi plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Tačiau, atlikdamas nurodytą užtikrinimo funkciją, vekselis netampa garantija ar laidavimu. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Be to, išrašius vekselį, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius. Dėl to dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus reikalavimus, negali būti vertinamas ne kaip vertybinis popierius ir juolab sutapatinamas su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (Lietuvos A. T. 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Lietuvos A. T., plėtodamas pirmiau nurodytą kasacinę praktiką, pažymėjo, kad CK 6.70 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (netesybos, laidavimas ir kitos). Kitos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos reglamentuoja šių priemonių taikymo tvarką, tačiau nurodytame CK straipsnyje išvardytų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sąrašas nėra baigtinis; jame nustatyta, kad sutartinė prievolė gali būti užtikrinta ir kitais sutartyje numatytais būdais. Pažymėjo, kad atskiruose įstatymuose tiesiogiai nustatyta, jog vekseliai gali būti naudojami kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė (gali atlikti prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją), pavyzdžiui, Vartojimo kredito įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito davėjas turi teisę priimti vekselius iš kredito gavėjo ir kitų asmenų, siekdamas užtikrinti, jog vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimai pagal vartojimo kredito sutartį bus įvykdyti. Taigi, vekselis pagal savo universalų atsiskaitymo pobūdį gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iš sandorio, kurio sukurtų teisinių santykių pagrindu buvo išduotas, įvykdymą, tačiau kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo prievolė negali būti sutapatinama su CK šeštosios knygos penktajame skyriuje išvardytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis ir jam netaikytinos šio skyriaus normos, nes tiek jo išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja atskiras ĮPVĮ, ir vekselio, kaip prievolių, kilusių iš teisinių santykių, kurių pagrindu jis buvo išduotas, įvykdymo užtikrinimo priemonės taikymas neprieštarauja šiuo įstatymu nustatytam vekselio teisiniam reglamentavimui. Vekselio, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, naudojimas civilinėje apyvartoje sudaro kreditoriui galimybę paprasčiau, operatyviau ir ekonomiškiau gauti prievolės, kurios įvykdymas užtikrintas vekseliu, įvykdymą. Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013; 2014 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014; ir kt.).

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką akivaizdu, kad vekselis pagal savo universalų atsiskaitymo pobūdį gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje ir kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iš sandorio, kurio sukurtų teisinių santykių pagrindu buvo išduotas, įvykdymą.

Byloje abi šalys sutinka, kad vekselis buvo išduotas su tikslu užtikrinti atsakovo 2014-09-03 skolos pripažinimo – įsipareigojimo, kuriuo jis įsipareigojo atsakovui sumokėti skolą, įvykdymą. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, pvz., atsakovo vekselio išdavimas tą pačią dieną (2014-07-03), kaip ir minėto skolos pripažinimo – įsipareigojimo pasirašymas, ir pan.

Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į šalių paaiškinimą dėl ginčijamo vekselio išdavimo aplinkybių, į teismų praktiką tuo klausimu, darytina išvada, kad 2014-07-03 išduoto paprasto neprotestuotino vekselio tikslas buvo užtikrinti atsakovo 2014-09-03 skolos pripažinimo – įsipareigojimo, kurį ieškovas laiko vienašaliu sandoriu, įvykdymą; kitaip tariant, šalys siekė užtikrinti 2014-07-03 skolos pripažinimo – įsipareigojimo įvykdymą. Tad vekselis laikytinas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė. Tuo pačiu tai reiškia, kad 2014-07-03 skolos pripažinimo – įsipareigojimo, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (jo teisinis vertinimas, teisėtumas ir pan.) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai.

3. Atsakovas V. G. priešieškiniu prašo pripažinti 2014-07-03 skolos pripažinimą – įsipareigojimą ir paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 1 negaliojančiais CK 1.91 straipsnio 1 ir 5 dalių pagrindais, t.y. kaip sudarytus dėl apgaulės.

Visų pirma, teismas pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo, jog minėtu dokumentu (2014-07-03 skolos pripažinimu – įsipareigojimu) nėra fiksuojami jokie paskoliniai santykiai, kurie būtų susiklostę tarp šalių (CK 6.870 – 6.871 str.). Šalys pripažįsta, kad šiuo dokumentu buvo įformintas tik atsakovo 2014-03-06 komandiruotės metu žalos padarymo fakto pripažinimas ir įsipareigojimas skolą ieškovui atlyginti per nustatytą terminą.

Antra, teismas, įvertinęs ginčijamo 2014-07-03 skolos pripažinimo – įsipareigojimo turinį ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo pasirašytas, daro išvadą, kad šis dokumentas neatitinka nei vienašalio, nei dvišalio ar daugiašalio sandorio sampratai, numatytai CK 1.63 straipsnyje; taip pat jis negali būti laikomas kitu sandoriu, t.y. įstatymuose nenumatytu, tačiau jiems neprieštaraujančiu sandoriu (CK 1.136 str. 2 d. 1 p.). Teismas pažymi, kad tokia situacija yra ydinga, kai žalos, kilusios iš delikto, atlyginimo klausimą bandoma pakeisti taikant sutartinės civilinės atsakomybės taisykles, prieš tai galimai žalą padariusiam asmeniui pasirašius atitinkamą įsipareigojimą dėl skolos (žalos) pripažinimo ir jos grąžinimo. Toks raštelis turi būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas apie atsakovo sutikimą atlyginti žalą, bet ne kaip atsakovo sudarytas sandoris. Esant tokiai situacijai, yra pagrindas konstatuoti, kad 2014-07-03 skolos pripažinimo – įsipareigojimo, kuris negali būti laikomas sandoriu, pagrindu tarp šalių neatsirado jokie sutartiniai santykiai.

Būtent tokio pobūdžio asmenų įsipareigojimai ir teismų praktikoje kvalifikuojami ne kaip sandoriai, bet kaip rašytiniai įrodymai apie sutikimą atlyginti žalą, kurie tarp šalių nesukuria sutartinių santykių, žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A50-1005/2006; 2008 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A33-137/2008; 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-2481-640/2012; Lietuvos A. T. 2008 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008; ir kt.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovo 2014-07-03 skolos pripažinimo – įsipareigojimo rašteliui nesant sandoriui, tad jis negali būti ir ginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais, tame tarpe ir CK 1.91 straipsnio pagrindu. Todėl atsakovo priešieškinys šioje dalyje turi būti atmetamas.

Nustačius, kad atsakovo 2014-07-03 skolos pripažinimas – įsipareigojimas nėra sandoris, kuris atsakovui negalėjo sukurti jokios prievolės (teismas jį vertiną kaip rašytinį įrodymą apie sutikimą atlyginti žalą), tuo pačiu tai reiškia, jog 2014-07-03 paprastasis neprotestuotinas vekselis Nr. 1, kuris buvo išduotas prievolės įvykdymo užtikrinimui, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Minėta, kad 2014-07-03 skolos pripažinimo – įsipareigojimo, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis, jo vertinimas, turi įtakos ir vekselio teisinei padėčiai. Tad šis vekselis negali likti apyvartoje. Taigi, nesant atsakovo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymo užtikrinimui buvo išduotas minėtas vekselis, yra pagrindas pripažinti ginčijamą vekselį negaliojančiu (CK 1.80 str.).

4. Ieškovas UAB „Mitrada“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. G.: 3 589,54 Eur skolos; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas, minėta, savo reikalavimus atsakovui dėl skolos priteisimo kildina būtent iš 2014-07-03 skolos pripažinimo – įsipareigojimo ir paprastojo neprotestuotino vekselio Nr. 1, t.y. savo reikalavimą vienareikšmiškai kildina tik iš sutartinių teisinių santykių (prašo teismo taikyti CK 1.138 straipsnio 4 punkte įtvirtintą teisių gynimo būdą – priteisti įvykdyti pareigą natūra) (6.38 str., 6.63 str. 1 d., 6.189 str. 1 d., 6.200 str., 6.205 str.). Tačiau teismas sprendimo motyvuojančiosios dalies 3 punkte konstatavo, kad minėtas atsakovo 2014-09-03 skolos pripažinimas – įsipareigojimas nelaikytinas sandoriu ir jis atsakovui nesukūrė jokios prievolės; atsižvelgiant į tai pripažintas negaliojančiu ir vekselis, kuris buvo išduotas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė. Esant tokiai situacija, ieškovo ieškinys šiuo pagrindu (prašant priteisti skolą, kylančią iš sutartinių teisinių santykių) negali būti tenkinamas.

5. Pažymėtina, kad ieškovas savo ieškinio jokiu kitu pagrindu, išskyrus dėl skolos priteisimo, kuri kildinama iš sutarties, nereiškia; tame tarpe ieškovas savo ieškinio nereiškia ir dėl padarytos žalos atlyginimo. Tai aiškiai matyti iš: paties ieškinio, jame apibrėžto ieškinio pagrindo ir dalyko; ieškovo atstovo adv. V. L. užimtos kategoriškos pozicijos viso bylos nagrinėjimo metu, pvz., teismui sprendžiant klausimą dėl ieškovo įpareigojimo pateikti tam tikrus duomenis, susijusius su padaryta žala (pvz., ar ieškovas krovinį buvo apdraudęs, ar buvo kreiptasi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, ar žala buvo atlyginta ir pan.), ieškovo atstovas prieštaravo tokio prašymo tenkinimui motyvuodamas tuo, kad ieškinys yra reiškiamas dėl skolos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių,  priteisimo, o ne dėl padarytos žalos atlyginimo; ieškovo teismui teiktų procesinių dokumentų, pvz., ieškovo 2015-09-22 paaiškinime dėl teismo nutarties vykdymo nedviprasmiškai nurodyta, kad „<...> Ieškovas šioje byloje reiškia ieškinį dėl skolos, kylančios iš sutartinių santykių, priteisimo (6.38 str., 6.63 str. 1 d., 6.189 str. 1 d., 6.200 str., 6.205 str.), t.y. prašo teismo taikyti CK 1.138 straipsnio 4 punkte įtvirtintą teisių gynimo būdą – priteisti įvykdyti pareigą natūra. Ieškovas nereiškia ieškinio dėl padarytos žalos atlyginimo ir neprašo teismo taikyti CK 1.138 straipsnio 6 punkte numatyto teisių gynimo būdo – išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius)“.

Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą - ieškininio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2, 4 p.). Teisinius faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, t. y. faktinį ieškinio pagrindą, ieškovas privalo nurodyti ieškinio pareiškime. Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, tačiau paprastai tai jis gali padaryti tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo; dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo. Įstatymo ieškovui nenustatyta įpareigojimo ieškininiame pareiškime nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, tačiau nurodyti faktinį ieškinio pagrindą būtina ((duomenys neskelbtini) str.), nes tiriant ieškinio pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus į nurodytas faktines aplinkybes nagrinėjamoje byloje nustatomi faktai, kurių teisinį vertinimą atlieka bylą nagrinėjantis teismas.

Nagrinėjamu atveju, minėta, ieškovas ieškinio pagrindu nurodė skolą, kuri kildinama iš sutartinių teisinių santykių, tuo tarpu padarytos žalos atlyginimo pagrindu ieškinyje nesiremia; ieškovas yra atstovaujamas advokato, t.y. kvalifikuoto teisininko, tačiau teismui nagrinėjant bylą nustatyta tvarka ir terminu nebuvo patektas rašytinis pareiškimas dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, kuriame ieškinio pagrindu būtų nurodoma padaryta žala, priešingai, ieškovo atstovo nuolat kategoriškai buvo kartojama, kad ieškinys yra dėl sutartinės skolos priteisimo, bet ne dėl padarytos žalos atlyginimo. Tad teismas neturi teisės peržengti ieškinio ribas, t.y. išeiti už ieškinio pagrindo, ir pasisakyti dėl padarytos žalos ir jos atlyginimo. 

Vien tai, kad ieškovas savo atsiliepime į atsakovo priešieškinį be kita ko nurodė, jog atsakovo veiksmuose yra visos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, nereiškia, kad atsakovas įstatymo nustatyta tvarka pakeitė savo ieškinio pagrindą ir galima spręsti dėl žalos atlyginimo. Akcentuotina, kad ieškovas, minėta, viso bylos nagrinėjimo metu šiuo pagrindu nesirėmė, buvo kategoriškas, aplinkybių, susijusių su žalos atlyginimu, neįrodinėjo, atsakovas į šias aplinkybes neatsikirtinėjo. Be to, vien tik teismo iniciatyva iš ieškovo išreikalauti tam tikri fragmentiniai duomenys, susiję su žalos padarymu, nesudaro pagrindo konstatuot, kad byloje yra surinkti duomenys, kurie leidžia spręsti dėl žalos atlyginimo ieškovui klausimą.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, minėta, viso bylos nagrinėjimo metu užėmė aiškią ir kategorišką poziciją dėl ieškinio pagrindo, tad teismui, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas buvo atstovaujamas advokato, nebuvo jokio pagrindo ir tikslo siūlyti ieškovui keisti ieškinio pagrindą.

6. Apibendrinant šio sprendimo motyvuojamosios dalies 4 – 5 punktuose išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas; kitais pagrindais ieškinys nereiškiamas. Tad ieškinys atmestinas. Išaiškintina, kad ieškovas turi teisę savo interesus ginti kitu teisės numatytu būdu, t.y. reiškiant atsakovui ieškinį dėl žalos atlyginimo. 

7. LR CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 d.).

Ieškovo UAB „Mitrada“ ieškinys atmestas pilnoje apimtyje, o atsakovo V. G. priešieškinys tenkintas iš dalies, tad akivaizdu, kad sprendimas didesnėje apimtyje yra priimtas atsakovo naudai.

Ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 81 Eur sumokėjo žyminį mokestį valstybei; 992,20 Eur - advokatui už suteiktas teisines paslaugas. Iš viso ieškovas patyrė 1 073,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas iš viso patyrė 337,79 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į šalių naudai priimto teismo sprendimo apimtį, šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų dydį, t.y. ieškovas patyrė tris kartus didesnes išlaidas negu atsakovas, tačiau atsakovo naudai atitinkamai didesnėje apimtyje yra priimtas sprendimas, darytina išvada, kad įskaičius šalims priklausančias priteisti bylinėjimosi išlaidų sumas, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos galutiniai viena kitai nepriteistinos (LR CPK 93 str.).

Vilniaus rajono apylinkės teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidos valstybei iš ieškovo nepriteistinos, nes jos neviršija teisės aktais nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Tuo tarpu atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-08-04 sprendimu Nr. (1.7.)S-2423-2843 yra 100 proc. atleistas nuo šių išlaidų mokėjimo.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) straipsniu, 

n u s p r e n d ė  :

Ieškovo UAB „Mitrada“ ieškinį atmesti.

A. V. G. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu 2014-07-03 paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 1, kuriuo atsakovas V. G. įsipareigojo besąlygiškai 2014-11-30 dieną ieškovui UAB „Mitrada“ sumokėti 12 120 Lt.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                             Saulius Jakaitis