?Civilinė byla Nr. B2-1881-273/2020
Proceso Nr. 2-56-3-00980-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.4.3.11.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. spalio 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. M. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Lanalita“ bankroto byloje,
n u s t a t ė :
Kreditorinį reikalavimą tvirtinti atsisakytina.
Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Pagal JANĮ 42 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.
Kadangi JANĮ numatytos kreditorių reikalavimų tvirtinimo principinės nuostatos, palyginus su anksčiau galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) nuostatomis, nepasikeitė, tikslinga vadovautis šiuo klausimu suformuota kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012, kt.).