Administracinė byla Nr. eI-713-189/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03142-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,
dalyvaujant pareiškėjui A. K. (A. K.) ir jo atstovui advokatui T. B.,
atsakovės atstovei L. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai skundą (pareiškėjas A. K.) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
Atsakovė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (toliau – Tarnyba) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliai – Komisija) 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 3R-368(AG-311/07-2018) (toliau – Sprendimas) ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 2–5).
Nurodo, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 5 d. laikė Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau - ĮRĮ) 17 straipsnyje nustatyto restruktūrizavimo administratoriaus kvalifikacijos egzamino praktinę dalį raštu (toliau – Egzaminas). Tarnyba, 2018 m. liepos 16 d. gavusi pareiškėjo prašymą, 2018 m. liepos 23 d. raštu pareiškėjui neleido susipažinti su Egzamino rezultatais, nes pareiškėjas praleido Bankroto administratoriaus, bankroto administratoriaus padėjėjo ir restruktūrizavimo administratoriaus kvalifikacijos egzamino, bankroto administratoriaus ir restruktūrizavimo administratoriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimo testo organizavimo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V4-108, (toliau – Taisyklės) 54 punkte nurodytą terminą prašymui susipažinti su Egzamino rezultatais paduoti. Tačiau Komisija skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino.
Atsakovė, nesutikdama su skundžiamu Sprendimu nurodo, kad Komisija neįvertino pareiškėjo prašymo turinio, kuriame prašoma nurodyti, kokie kriterijai buvo taikomi vertinant jo Egzamino darbą, bei kokie buvo nustatyti atsakymų trūkumai. Be to, prašyme taip pat nurodoma, kad informacija bus skirta pasiruošti būsimam Egzaminui.
Atsakovė akcentuoja, kad Komisija savo sprendime pažymi, kad pareiškėjas prašė Tarnybos pateikti duomenis apie jo Egzamino darbo vertinimui taikytus kriterijus, o ne bendrus Egzamino darbų vertinimo kriterijus. Vadovaujantis Taisyklių 32 punktu, kiekvieno konkretaus egzamino darbo vertinimo kriterijai ir pateiktų atsakymų trūkumai yra analizuojami Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos (toliau – Atestavimo komisija) posėdžio, per kurį vertinamos praktinės dalies raštu užduotys, metu. Tiek pareiškėjo minimi vertinimo kriterijai, tiek Egzamino darbo atsakymų trūkumai būtent ir atsispindi Egzamino užduočių įvertinime, bei, galimai, Atestavimo komisijos posėdžio protokole, todėl prašymas pateikti konkretaus Egzamino darbo įvertinimo kriterijus ir nurodyti atsakymų trūkumus savo esme yra tas pats, kas prašymas susipažinti su konkretaus Egzamino darbo įvertinimu.
Atsakovės teigimu, susipažinimui su Egzamino darbo įvertinimu taikoma speciali tvarka, nustatyta Taisyklėse, o ne bendrieji Teisės gauti informaciją įstatyme nustatyti kriterijai. Galimybė nustatyti specialią duomenų teikimo tvarką nustato ir pareiškėjo bei Komisijos minimi teisės aktai. Egzaminas organizuojamas vykdant įstatyme nustatytą funkciją, todėl Egzaminas privalo būti sudarytas taip, kad objektyviai būtų įvertinama pretendentų kvalifikacija ir galimybės atitikti aukštus restruktūrizavimo administratoriui nustatytus reikalavimus. Užtikrinant vienodas sąlygas visiems pretendentams, Egzamino užduotys privalo būti laikomos paslaptyje. Būtent Egzamino užduočių konfidencialumui užtikrinti ir yra skirtos Taisyklių nuostatos. Susipažinimo su Egzamino rezultatais tvarką nustatančios Taisyklių nuostatos užtikrina, kad visi pretendentai Egzaminą laikys vienodomis sąlygomis (t. y. vėliau laikantieji Egzaminą nebus iš anksto susipažinę su dalimi Egzamino užduočių).
Pažymi, kad susipažinimo su Egzamino darbu apribojimas niekaip nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Vadovaujantis ĮRĮ 17 straipsnio 1 dalimi, Egzamino perlaikymų skaičius yra neribojamas ir nepriklauso nuo to, ar Egzamino neišlaikęs asmuo susipažino su savo Egzamino darbo rezultatais, be to, Egzaminas rengiamas pagal Atestavimo komisijos patvirtintas restruktūrizavimo administratorių atestavimo programas, todėl ir pasirengimas šiam Egzaminui turėtų būti vykdomas analizuojant nurodytas atestavimo programas.
Atsakovės teigimu, Tarnybai neleidus susipažinti su Egzamino rezultatais, pareiškėjo teisė laikyti restruktūrizavimo administratoriaus egzaminą nebuvo pažeista ar kaip nors suvaržyta.
Atsakovė nesutinka su Komisijos pozicija, kad Taisyklių 54 punkte nustatytas terminas negali būti taikomas, kadangi pareiškėjas neskundžia Egzamino rezultatų. Prašymas susipažinti su savo Egzamino darbu visais atvejais turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Egzamino rezultatų paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar su Egzamino darbu susipažįstantis asmuo planuoja skųsti Egzamino rezultatus.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti – panaikinti skundžiamą sprendimą (2019 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Pareiškėjas A. K. atsiliepime su atsakovės skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas (b. l. 15–18).
Nurodo, kad Taisyklių 54 punkte nurodytas terminas yra procedūrinio, o ne procesinio pobūdžio, todėl atsakovės sprendimas yra nepagrįstas. Atitinkamo egzamino rezultatai ir jų vertinimas nepanaikino pareiškėjo rašto darbo egzistavimo, taigi – ir nustatytų trūkumų, nei darbo raštu vertinimo protokolo. Procedūrinio termino praleidimas apskritai negali sukelti pareiškėjui neigiamų teisinių pasekmių.
Pareiškėjo teigimu, atsakovės sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 daliai. Neegzistuoja joks įstatymas, leidžiantis atsakovei atsisakyti teikti atitinkamą informaciją pareiškėjui. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nenustato ribojimo teikti informaciją, o ribojimas teikti informacija nėra paremtas įstatymu. Todėl atsakovės atsisakymas leisti pareiškėjui susipažinti su rašto darbo įvertinimu prieštarauja Įstatymo normoms.
Be to, atitinkami duomenys, kiek tai susiję su pareiškėjo rašto darbo trūkumais, yra susijęs su pareiškėjo asmens duomenų tvarkymu. 2016 m. balandžio 27 d. E. P. ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 (toliau – Reglamentas) suteikia pareiškėjui teisę susipažinti su atsakovės apie pareiškėją teikiamais duomenimis, įskaitant ir pareiškėjo rašto darbo įvertinimą.
Pareiškėjo teigimu, atsakovė geba identifikuoti pareiškėjo rašto darbą, jo darbo sąnaudos parengiant darbo vertinimo protokolo išrašą nebūtų laikomos neproporcingomis, todėl atisakymas pateikti informaciją prieštarauja ir Reglamento nuostatoms.
Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju atsakovės pasirinktas teisinis reguliavimas yra akivaizdžiai netinkamas. Joks aukštesnės galios teisės aktas neriboja pareiškėjo teisės susipažinti nei su prašomais duomenimis, nei su dokumentais.
Pareiškėjo nuomone, susipažinimo su egzamino darbo įvertinimu apribojimas nustatant prašymo susipažinti terminą tam tikrais atvejais ir siekiant tam tikrų tikslų galėtų būti laikomas pagrįstu ir patenkančiu į procedūrinių nuostatų nustatymo sritį, tačiau bet kokiu atveju būtina atsižvelgti, ar konkrečiu atveju toks apribojimas gali būti laikomas protingu bei proporcingu siekiant tam tikro tikslo bei ar nurodytu apribojimu nėra nepagrįstai apsunkinama asmens galimybė realizuoti jam garantuotą teisę. Pareiškėjo nuomone, atitinkamas terminas, dėl kurio buvo atsisakyta leisti susipažinti su pareiškėjo prašoma informacija bei dokumentais, yra nei protingas, nei pagrįstas aukštesnės galios teisės normomis, nei paaiškinamais jokiais pagrįstais ir aiškiais tikslais.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (2019 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. 3R-368(AG-311/07-2018) teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje ginčo nėra, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 5 d. laikė ĮRĮ 17 straipsnyje nustatyto restruktūrizavimo administratoriaus kvalifikacijos egzamino praktinę dalį raštu, o Egzamino rezultatai 2018 m. birželio 18 d. buvo paskelbti Tarnybos interneto svetainėje.
Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2018 m. liepos 16 d. gavo pareiškėjo 2018 m. liepos 11 d. prašymą, kuriame prašoma nurodyti, kokie kriterijai buvo taikomi vertinant pareiškėjo Egzamino darbą, bei kokie buvo pareiškėjo atsakymų trūkumai (b. l. 6).
Tarnyba 2018 m. liepos 23 d. raštu Nr. (1.15)D2-2322 „Dėl susipažinimo su užduočių įvertinimais“ nurodė pareiškėjui, kad, vadovaujantis Taisyklių 54 punktu, prašymas susipažinti su praktinių užduočių įvertinimais turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo egzamino rezultatų paskelbimo dienos, pareiškėjo laikyto egzamino atveju – iki 2018 m. birželio 25 d., todėl pareiškėjo parašomą informaciją pateikti atsisakė (b. l. 7).
Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės 2018 m. liepos 23 d. raštu, su skundu kreipėsi į Komisiją (Komisijos byla Nr. AG-311/07-2018, b. l. 1–3), kuri 2018 m. rugpjūčio 21 d. Sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Tarnybos 2018 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. (1.15)D2-2322 „Dėl susipažinimo su užduočių įvertinimais“ ir įpareigojo Tarnybą pateikti pareiškėjui prašomą informaciją, atsakant į pareiškėjo 2018 m. liepos 11 d. prašymo klausimus, kitoje dalyje skundą atmetė (b. l. 9–11).
Taisyklių V skyrius reglamentuoja susipažinimo su egzamino įvertinimais, egzamino vaizdo ir garso įrašais tvarką. Taisyklių 52 punkte nustatyta, kad asmuo, neišlaikęs Egzamino teorinės dalies ar Egzamino praktinės dalies raštu, gali pateikti laisvos formos prašymą susipažinti su savo testo, praktinių užduočių įvertinimais, Komisijos posėdžio, kurio metu buvo tvirtinami šio asmens testo rezultatai ir vertinamos praktinės užduotys, protokolu tiek, kiek tai susiję su šio asmens vertinimo skaidrumo užtikrinimu, bei Egzamino teorinės dalies ar Egzamino praktinės dalies raštu laikymo metu darytu vaizdo įrašu, jeigu vaizdo įrašas buvo daromas. Taisyklių 53 punkte nustatyta, kad asmuo, neišlaikęs Egzamino dalies žodžiu, gali pateikti laisvos formos prašymą susipažinti su Komisijos posėdžio, kurio metu buvo vykdoma šio asmens Egzamino dalis žodžiu, protokolu ir šio posėdžio garso įrašu tiek, kiek toks susipažinimas susijęs su vertinimo skaidrumo užtikrinimu. Taisyklių 54 punkte nustatyta, kad Taisyklių 52 ir 53 punktuose nurodytas prašymas turi būti pateiktas Tarnybai asmeniškai, atvykus į Tarnybą, registruotu laišku ar elektroniniu paštu, pasirašius prašymą kvalifikuotu elektroniniu parašu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Egzamino rezultatų paskelbimo jos interneto svetainėje dienos. Prašymas, pateiktas nesilaikant šiame punkte nustatyto termino, paliekamas nenagrinėtas.
Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad asmuo, neišlaikęs Egzamino teorinės dalies ar Egzamino praktinės dalies raštu, gali pateikti laisvos formos prašymą susipažinti su savo testo, praktinių užduočių įvertinimais, Tarnybai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Egzamino rezultatų paskelbimo jos interneto svetainėje dienos.
Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad po Egzamino rezultatų paskelbimo Tarnybos interneto svetainėje pareiškėjas į Tarnybą kreipėsi 2018 m. birželio 19 d. prašymu, norėdamas gauti detalų 2018 m. birželio 5 d. Egzamino rezultatų vertinimą (užduotys Nr. FABĮ 6 ir FABU) (Komisijos byla Nr. AG-311/07-2018, b. l. 21). Tarnyba 2018 m. birželio 27 d. raštu Nr. (8.19)D2-2101, atsakydama į pareiškėjo 2018 m. birželio 19 d. prašymą, nurodė, kad Atestavimo komisija Egzamino praktinės dalies raštu užduotį Nr. FABĮ 1 įvertino 5 balais, o užduotį Nr. FABĮ 6- 14 balų, iš viso Egzaminas įvertintas 19 balų (Komisijos byla Nr. AG-311/07-2018, b. l. 22).
Iš šių nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjas pirmą kartą į Tarnybą dėl savo Egzamino rezultatų kreipėsi 2018 m. birželio 19 d., t. y. nepraleidęs Taisyklių 54 punkte nustatyto termino ir Tarnyba 2018 m. birželio 27 d. raštu Nr. (8.19)D2-2101 nurodė Atestavimo komisijos Egzamino įvertinimo balus.
Tarnyba 2018 m. liepos 16 d. gavo pareiškėjo 2018 m. liepos 11 d. prašymą, kuriame nurodoma, kad Tarnybos raštas Nr. (8.19)D2-2101 formalus ir neatskleidžiantis pareiškėjo klausimo esmės, jo nedomina kiek balų buvo įvertinti jo praktinės dalies atskiri klausimai, pareiškėją domina, kokie kriterijai buvo taikomi vertinant pareiškėjo Egzamino darbą, bei kokie buvo pareiškėjo atsakymų trūkumai (b. l. 6). Iš šio prašymo turinio darytina išvada, kad pareiškėjas šiuo 2018 m. liepos 16 d. prašymu iš esmės tik patikslino savo 2018 m. birželio 19 d. prašymą, nurodydamas kokia tiksliai informacija jį domina, t. y. kokie kriterijai buvo taikomi vertinant pareiškėjo Egzamino darbą, bei kokie buvo pareiškėjo atsakymų trūkumai. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad pagal Taisyklių 32 punkto nuostatas, kiekvieno konkretaus egzamino darbo vertinimo kriterijai ir pateiktų atsakymų trūkumai yra analizuojami Atestavimo komisijos. Pareiškėjo prašomi pateikti vertinimo kriterijai, tiek Egzamino darbo atsakymų trūkumai būtent ir atsispindi Egzamino užduočių įvertinime, todėl prašymas pateikti konkretaus Egzamino darbo įvertinimo kriterijus ir nurodyti atsakymų trūkumus savo esme yra tas pats, kas prašymas susipažinti su konkretaus Egzamino darbo įvertinimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Komisija skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo teisės į informaciją negali riboti Taisyklių 54 punkte numatytas terminas.
Tai kad pareiškėjas nevisiškai aiškiai 2018 m. birželio 19 d. prašyme atsakovei suformulavo reikalavimus, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas, pateikdamas patikslintą
2018 m. liepos 16 d. prašymą, praleido Taisyklių 54 punkte nustatytą terminą. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 19 d. prašymu prašė pateikti detalų Egzamino rezultatų vertinimą, o ne įvertinimą, kurį pateikė atsakovė 2018 m. birželio 27 d. raštu Nr. (8.19)D2-2101. Teismo vertinimu, atsakovės 2018 m. liepos 23 d. raštu Nr. (1.15)D2-2322 „Dėl susipažinimo su užduočių įvertinimais“, įformintas sprendimas, kuriuo atsisakyta teikti pareiškėjui prašomą informaciją, iš esmės formaliai atitinkantis Taisyklių 54 punkto kontekste, tačiau socialiai nėra teisingas, nes priimtas neįvertinus visas aplinkybes, susijusias su keliamu ginču, t. y. kad pareiškėjas jau 2018 m. birželio 19 d. prašymu kreipėsi dėl Egzamino rezultatų.
Atsižvelgiant į tai, kad Komisija skundžiamu sprendimu panaikino Tarnybos 2018 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. (1.15)D2-2322 „Dėl susipažinimo su užduočių įvertinimais“ ir įpareigojo Tarnybą pateikti A. K. prašomą informaciją, atsakant į 2018 m. liepos 16 d. Tarnyboje gauto pareiškėjo 2018 m. liepos 11 d. prašymo klausimus, darytina išvada, kad Komisija, nors ir netinkamais motyvais, tačiau iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Tarnybos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat teismo prašo priteisti iš atsakovės pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjo atstovas konkretaus prašymo su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu nepateikė, todėl šiuo metu pareiškėjo prašymas dėl išlaidų atlyginimo negali būti sprendžiamas. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Todėl pareiškėjas turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui prašymą dėl šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu pateikiant atitinkamus įrodymus.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Bronius Januška