Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-640-198/2012
Virginija Jurkštienė Teisminio pr. Nr. 2-32-3-00160-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
121.14;121.2;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 22 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Margaritos Dzelzienės,
kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, pranešėjos Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. C. ir G. C. atstovės advokatės O. D. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-06-01 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-306-205/2012 pagal ieškovės UAB „Žalvija“ ieškinį atsakovams V. C. ir G. C. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir
n u s t a t ė:
ieškovė UAB „Žalvija“ prašė pripažinti negaliojančia 2011-06-23 dovanojimo sutartį Nr. 2232 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, priteisti solidariai iš atsakovų 50000 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas ūkininkas G. C. nuo 2009 m. kovo mėnesio pirko pašarus iš ieškovės UAB „Žalvija“. Buvo nuolat vėluojama atsiskaityti, skola vis didėjo. Atsakovas G. C., pripažindamas skolą, 2011-07-19 pasirašė vekselį 250 000 Lt sumai su metinėm palūkanom, tačiau šio vekselio įsipareigojimo nevykdė, todėl buvo išduotas vykdomasis įrašas ir antstolis T. U. vykdo išieškojimą pagal vekselį. Atsakovas G. C. 2011-04-20 paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ir nedelsdamas 2011-06-23 dovanojimo sutartimi šį turtą padovanojo V. C. ir taip pažeidė kreditoriaus interesus, nes šiuo dovanojimo sandoriu, atsakovas perleido vienintelį neapsunkintą turtą, iš kurio buvo galimas realus ieškovo reikalavimo patenkinimas.
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančia G. C. ir V. C. 2011-06-03 sudarytą dovanojimo sutartį notarinio registro Nr. 2232, priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai 45 000 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 293,62 Lt išlaidų susijusių su advokato pagalba bei 46 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad iki dovanojimo sutarties sudarymo atsakovai buvo skolingi ieškovui 242 278,55 Lt. Vėliau, 2011-07-19 ieškovas su atsakovu G. C. pasirašė vekselį 250 000 Lt sumai. Teismas darė išvadą, kad G. C. sudarydamas dovanojimo sutartį ir dovanodamas nekilnojamąjį turtą savo sūnui V. C. pažeidė ieškovo interesus. Nekilnojamas turtas (butas) buvo vienintelis G. C. neapsunkintas turtas, į kurį buvo galima nukreipti išieškojimą. Ankščiau atsakovas G. C. yra taip pat dovanojęs neapsunkintą turtą savo dukrai, pasilikdami tik įkeistą ir areštuotą turtą. Tai sudarė prielaidą manyti, kad atsakovas G. C. vengia atsiskaityti su ieškovu, kitais kreditoriais, bando visais įmanomais būdais išvengti turtinių reikalavimų į neapsunkintą turtą. Nurodė, kad 2011-06-03 sudaryta dovanojimo sutartis iš esmės sutrukdė ieškovui nukreipti skolos išieškojimą į butą ir taip pasireiškė ieškovo interesų pažeidimas. Pats atsakovas G. C. teismo posėdžio, įvykusio 2012-05-10 metu nurodė, jog dovanojimo sandorį sudarė, kad išvengti arešto turtui. Atsakovai nurodė, kad pardavę butą gavo 45 000 Lt visus pinigus pervedė UAB „Žalvija“, tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pervesta 44 100 Lt ir nėra duomenų, kad pinigai gauti ne iš ūkio veiklos, o gauti pardavus butą. Tuo metu buvo parduodami gyvuliai ir pinigai galėjo būti gauti pardavus gyvulius. Konkrečių bei patvirtinančių įrodymų, jog dengiamos skolos buvo iš parduoto buto pinigų, nėra. Neaišku ar pinigai, gauti pardavus butą, buvo atiduoti G. C. ir ar jis nors kažkiek padenginėjo skolas, nes nėra jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų perdavimą. Nors atsakovo G. C. sūnus V. C. patvirtina pinigų perdavimo faktą, tačiau tai nėra patvirtinta jokiais rašytiniais įrodymais. Iš byloje esančių duomenų, šalių paaiškinimų ir įrodymų nustatė, kad atsakovai žinojo apie savo pablogėjusią finansinę padėtį, todėl 2011-06-03 sudarant dovanojimo sutartį atsakovai buvo nesąžiningi, nes žinojo, kad jų galimybės grąžinti skolą ribotos. Kadangi atsakovai, pardavę butą turėjo 45 000 Lt pajamų, todėl ieškinio reikalavimo sumą sumažino ir priteisė iš atsakovų 45 000 Lt.
Atsakovų V. C. ir G. C. atstovė advokatė O. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-06-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo sandorį G. C. sudarė, siekdamas turėti galimybę nevaržomai parduoti turtą ir atsiskaityti su ieškovu. Pardavus butą, gautieji pinigai buvo panaudoti G. C. skoloms dengti ir pervesti UAB „Žalvija“. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad 2011-07-14, 2011-07-29 mokėjimai galėjo būti atlikti iš pinigų gautų iš ūkio veiklos. Nurodo, kad pinigai gauti pardavus atsakovui V. C. padovanotą butą grįžo G. C. nuosavybėn. Nesutinka su teismo išvada, jog neesant rašytinės sutarties, nėra pagrindo pripažinti pinigų perdavimo G. C. fakto. Šiame sandoryje atsakovas V. C. iš esmės veikė kaip statytinis, kuris nors ir priėmė dovanotą turtą ir jį pardavė, tačiau tą pačią dovanoto turto pardavimo dieną pinigus perdavė tikrajam turto savininkui. Šių aplinkybių teismas nevertino ir todėl nepagristai taikė CK 6.66 str. nuostatas. Tariamo sandorio sudarymas niekaip neįtakojo turtinės atsakovo G. C. padėties, nes turtas pakeitęs savo formą iš nekilnojamo turto į pinigines lėšas iš esmės grižo skolininko dispozicijon. Šių aplinkybių teismas nevertino, todėl nepagrįstai tenkino ieškinį.
Teismas pažeidė CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. G. C. skola ieškovui už pateiktus pašarus ieškinio pateikimo dienai sudarė 203 554,55 Lt. Tuo tarpu, patvirtinant skolos ieškovui faktą, vekselis buvo išrašytas ir išieškojimas kreditoriui vykdomas 250 000 Lt sumoje. Patenkinus ieškovo reikalavimą, jo finansiniai reikalavimai atsakovo G. C. atžvilgiu išaugo dar 45 000 Lt, kas visiškai prieštarauja CK 6.66 str. įtvirtintam kompensaciniam šio straipsnio tikslui. Teigia, kad nėra galimybės taikyti restituciją, todėl ieškinys turi būti atmestas, nes piniginės sumos priteisimas negrąžina skolininką į pradinę padėtį buvusią iki tariamo sandorio sudarymo, o jo skolinius įsipareigojimus kreditoriui tik padidina. Ieškinio reikalavimų tenkinimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir V. C. atžvilgiu, nes veikdamas tik kaip statytinis jis turtinės naudos iš dovanojimo sandorio negavo.
UAB „Žalvija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas savo sprendimą grindė remdamasis visuma įrodymų ir aplinkybių, kad atsakovas G. C. dar 2010 m. perleido visą savo neapsunkintą turtą dukrai, sau pasilikdamas tik įkeistą arba areštuotą turtą. Vien ši aplinkybė jau leidžia numanyti apie nesąžiningą atsakovo G. C. elgesį ir siekį išvengti įsipareigojimų, o vertinant šią aplinkybę kartu su faktais, kad turto perleidimo dukrai metu G. C. buvo skolingas ne tik ieškovei ženklią sumą, bet ir kitiems kreditoriams, kurie jau buvo pradėję išieškojimą, tokia išvada tik sustiprėja. Atsakovai neįrodė, kad V. C. už ginčo turto pardavimą gautus pinigus perdavė G. C., nes remiantis CK 6.469 str. 1 d. sutartis, kai dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma, turi būti rašytinės formos. Jokios pinigų dovanojimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų, į bylą pateikta nebuvo. Atsakovai pinigų perdavimo G. C. faktą siekia įrodyti ir ūkinių operacijų žurnalo įrašu, pagal kurį iš V. C. 2011-07-14 gauta 44100 Lt. Tačiau toks įrašas kelia abejones, nes įrašai daromi nenuosekliai, nėra galimybių nustatyti už ką gauti pinigai, be to, ūkinių operacijų žurnalas nėra sandorių registravimo dokumentas. Net jei ir būtų pagrindas išvadai, kad V. C. pinigus už ginčo turto pardavimą tikrai padovanojo G. C., byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad šiais pinigais buvo atsiskaityta su ieškovu. Atsakovai neįrodė, kad mokėjimai buvo atlikti iš ginčo turto pardavimo gautais pinigais. Priešingai, byloje surinkti įrodymai ir paties G. C. paaiškinimai įrodo, kad visi trys mokėjimai buvo atlikti iš įprastinės ūkio veiklos gautų pajamų, t.y. kiaulių ir paršelių pardavimo.
Taip pat nesutinka su atsakovų argumentu, kad V. C. iš ginčo sandorio jokios turtinės naudos negavo, nes byloje nėra pateikta jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Be to, V. C., patenkinęs ieškovo reikalavimą, įgis regreso teisę į G. C., dėl ko V. C. turtinė padėtis niekaip nepablogės.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad G. C. nuo 2011-02-09 UAB „Žalvija“ yra skolingas, skola augo ir 2011-06-23 dienai sudarė 242 278,55 Lt (1t. b.l. 18-19). G. C. 2011-07-19 pasirašė vekselį, pagal kurį įsipareigojo sumokėti UAB „Žalvija“ 250 000 Lt ir 12 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo vekselyje nurodytos mokėtinos sumos, už laikotarpį nuo šio vekselio surašymo dienos iki vekselio apmokėjimo (1t. b.l. 22), neįvykdžius įsipareigojimų 2011-10-20 buvo išduotas vykdomasis įrašas (1t. b.l.23) ir pateiktas vykdyti antstoliui T. U. (1t. b.l. 24). Iš pateiktų teismui dokumentų matyti, kad visas priklausantis turtas G. C. bei I. C. pagal kitus įsipareigojimus yra areštuoti. G. C. 2011-04-20 paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kurį 2011-06-23 dovanojimo sutratimi Nr. 2232 padovanojo savo sūnui V. C. (1 t. b.l. 55-56, 58-61), o V. C. 2011-07-14 pardavė butą A. M. (1 t. b.l. 6-10).
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl būtinų actio Pauliana institutui taikyti sąlygų nebuvimo, t. y., ar ginčijamu sandoriu nebuvo pažeisti ieškovo (kreditoriaus) interesai ir atsakovai sudarydami dovanojimo sutartį buvo sąžiningi, nes V. C. pardavęs butą, pinigus perdavė buto dovanotojui, t.y. savo tėvui G. C..
Dėl ieškovo (kreditoriaus) teisių pažeidimo ginčijamu sandoriu.
Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 str. 1 d.). Šio instituto paskirtis - užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas. Taigi actio Pauliana pagrindu gali būti ginčijamas tik toks sandoris, kuris pažeidžia kreditoriaus interesus ir teises.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad dovanojimo sandoryje atsakovas V. C. iš esmės veikė kaip statytinis, kuris nors ir priėmė dovanotą turtą ir jį pardavė, tačiau tą pačią dovanoto turto pardavimo dieną pinigus perdavė tikrajam turto savininkui, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijama dovanojimo sutartimi buvo pažeistos ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės. Pažymėtina, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeistos kreditoriaus teisės ir interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus, kai: sudaromas sandoris, kuriuo sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apimtis ir to turto vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti; sudaromas sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis Nr. 3K-3-94/2010). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad sutartis pažeidė ieškovo, kaip kreditorių teises.
G. C. 2011-06-23 buvo skolingas UAB „Žalvija“ 242 278,55 Lt, skola susidarė nuo 2011-02-09 iki 2011-06-23 (1 t. b.l. 19). G. C. 2011-04-20 paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno m., šį butą padovanojo savo sūnui V. C., kuris 2011-07-14 pardavė butą A. M.. G. C. dovanodamas butą savo sūnui V. C. žinojo, jog turi įsiskolinimą UAB „Žalvijai“. Padovanojus vienintelį neapsunkintą turtą, G. C. 2011-07-19 pasirašė vekselį, pagal kurį įsipareigojo sumokėti UAB „Žalvija“ 250 000 Lt ir 12 proc. metinių palūkanų, o neįvykdžius įsipareigojimų 2011-10-20 buvo išduotas vykdomasis įrašas ir pateiktas vykdyti antstoliui T. U.. Iš byloje pateiktų registro centro išrašų matyti, kad G. C. butas buvo vienintelis neapsunkintas turtas į kurį buvo galima nukreipti išieškojimą, tačiau G. C. jį padovanojo V. C., todėl buvo pažeisti ieškovo interesai, kadangi jis neteko turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, taip buvo pažeistos ieškovo teisės. Tokią išvadą pagrindžia, šios aplinkybės: ieškovas neturi galimybės susigrąžinti iš atsakovo įsiskolinimo, o paveldėjus butą - atsiradusią galimybę susigrąžinti bent dalį įsiskolinimo, G. C. panaikino, sudarydamas ginčijamą sutartį, G. C. turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas arba areštuotas, todėl iš jo nėra galimybės vykdyti išieškojimo. Atsižvelgdama į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas, jog sutartis pažeidė ieškovo (kreditorio) teises, tinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 str. 1 d. nuostatas.
Dėl ginčo sandorio šalių sąžiningumo.
Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip – CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, atsakovų nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta siekiant paneigti atsakovų nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio teko patiems atsakovams. Dėl to, nagrinėjamu atveju esant įrodytiems atsakovų artimos giminystės ryšiams (CK 6.67 straipsnio 1 punktas), atsakovams teko pareiga įrodyti savo sąžiningumą sudarant ginčo sandorį.
CK 6.67 straipsnio 1 punktas numato, kad yra preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo sandoris buvo sudarytas tarp G. C. ir jo sūnaus V. C.. Šios aplinkybės patvirtina, kad yra pagrindas preziumuoti, jog sandorio šalys buvo nesąžiningos ir pagal bylos duomenis nėra pagrindo daryti priešingą išvadą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliaciniame skunde teigiama, jog V. C. parduodamas butą A. M., pinigus gavo ir perdavė savo tėvui G. C., tačiau šios aplinkybės nėra įrodytos. Ir ūkinių operacijų žurnalo matyti, kad fiksuojama 44 100 Lt, tačiau G. C. butą pardavė už 45 000 Lt, o iš operacijų žurnalo negalima nustatyti už ką ir kokiu pagrindu gauti tie pinigai. Be to, V. C. operacijų žurnale 2011-07-14 darytas įrašas po 2011-07-26 dienos įrašų. Atsakovai ne tik kad neįrodė, jog V. C. pinigus už ginčo turto pardavimą padovanojo G. C., bet ir nėra duomenų, kad šiais pinigais buvo atsiskaityta su ieškovu.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės teiginiai bei pirmosios instancijos teismo išvada, kad sudariusios dovanojimo sutartį šalys, vertintinos kaip nesąžiningos, yra pagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai bei ūkinių operacijų žurnalo kopijos šios išvados nepaneigia.
Atsakovai neįrodė būtinybės sudaryti šį sandorį, todėl, įvertinus nustatytas aplinkybes, susijusias su kreditoriaus teisių pažeidimu sudarant ginčo sandorį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovų nesąžiningumą.
Dėl restitucijos taikymo
Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).
Kadangi dovanojimo sandoris tarp G. C. ir V. C. pripažintinas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, o V. C. dovanotą turtą 2011 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido A. M., o A. M. nesąžiningumą turėjo įrodyti ieškovė UAB „Žalvija“, tačiau ieškovė tiek ieškinyje, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad patvirtinančių įrodymų dėl A. M. nesąžiningumo neturi, todėl kolegija daro išvadą, kad A. M. yra sąžininga įgijėja. Taigi restitucija natūra negalima, nes pagal CK 6.66 straipsnio 5 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas.
Nors apeliantas teigia, kad V. C. pardavęs butą pinigus grąžino G. C., tačiau byloje tokių įrodymų nėra. Pirmosios instancijos teismas taikydamas restituciją priteisė iš G. C. ir V. C. solidariai 45000 Lt, tačiau šioje dalyje sprendimas keistinas ir restitucija taikytina tokiu būdu – iš V. C. priteistina 45000 Lt suma bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Ieškovas prašo priteisti 1089 Lt advokato atstovavimo išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Šis prašymas pagrįstas 2012-07-24 PVM sąskaita-faktūra serija Nr. 0001514 ir 2012-07-24 sąskaitos išrašu (2 t. b.l. 155-156). Prašoma priteisti išlaidų suma atitinka teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir Rekomendacijomis, atsižvelgdama į bylos aplinkybes bei į tai, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti realios, būtinos ir pagrįstos, sprendžia, jog ieškovui priteistina 1089 Lt.
Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,
n u t a r i a :
panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo, procesinių palūkanų priteisimo ir išdėstyti taip:
priteisti UAB „Žalvija“ (į.k. 157617545, buv. Bačiūnų g. 156, Šiauliai) iš atsakovo V. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 45.000 Lt (keturiasdešimt penkis tūkstančius litų), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-02-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų V. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir G. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) UAB ,,Žalvija” (į.k. 157617545, buv. Bačiūnų g. 156, Šiauliai) po 545 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt penkis litus) iš kiekvieno už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Margarita Dzelzienė
Birutė Jonaitienė
Laimantas Misiūnas