Civilinė byla Nr. e2-1454-479/2015

(Proceso Nr. 2-57-3-00450-2015-4)

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

2.5.10.2.4.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius, sekretoriaujant Sigitai Monceviečienei, dalyvaujant ieškovės atstovui adv. N. Š., atsakovės atstovui adv. E. S., trečiojo asmens atstovui T. B., viešame teismo  išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ ieškinį atsakovei AB „Ąžuolynas“, tretiesiems asmenims Neringos savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

ieškovė BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovei AB namams „Ąžuolynas“, tretiesiems asmenims Neringos savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, dėl žalos atlyginimo. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 461 443,06 Eur žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė tai, kad 2004-07-26 pirkimo – pardavimo sutartimi už 800 000 Lt iš atsakovės AB  „Ąžuolynas“ įsigijo nebaigtus statyti pastatus: jachtininkų viešbučius, žuvų restoraną, kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi įsigytų statinių baigtumas sudarė 7 – 8 procentus, ieškovė pagal atsakovės pateiktus statybos dokumentus tęsė statybas ir 2005 metais nurodyti statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti. 2006-02-03 pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovė pardavė vieną jachtininkų viešbutį už 1 850 000 Lt, o kitą 2006-03-04 už 2 760 000 Lt.    2009-04-10 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu buvo nuspręsta pripažinti negaliojančiais statinių (duomenys neskelbtini), statybos dokumentus, sandorius dėl nekilnojamųjų daiktų perleidimo. Teismas išnagrinėtoje byloje taikė restituciją ir priteisė ieškovei iš atsakovės 800 000 Lt bei priteisė iš ieškovės statinių savininkams lėšas, kurias ieškovė gavo už parduotą turtą. Be to, teismas įpareigojo ieškovę bei atsakovę AB „Ąžuolynas“ per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ginčo statinius. Kadangi 2009-04-10 Klaipėdos apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo, ieškovė iš dalies įvykdė teismo sprendimą ir  dalis pastatų - jachtklubo viešbutis, žuvų restoranas - yra nugriauti. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatyta, jog atsakovė statybą pradėjo neteisėtai, teismas panaikino administracinius aktus, suteikiančius teisę ieškovei tęsti statybas, teismas pripažino, jog atsakovė, parduodama statinius, ieškovei suteikė neteisingą informaciją apie statybų teisėtumą. Ieškovė siekia įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir ne kartą kreipėsi dėl leidimo nugriauti teismo sprendime nurodytus statinius, tačiau Neringos savivaldybė tokį leidimą išduoti ieškovei atsisakė. Ieškovė ieškinyje nurodė ir tai, kad ji privalo pagal teismo sprendimą grąžinti statinių įgijėjams 1 335 148,29 Eur ir tai yra faktiniai ieškovės nuostoliai. Be to, 126 294,77 Eur ieškovė privalės sumokėti atlyginant statinių griovimo išlaidas. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 1 461 443,06 Eur.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė AB „Ąžuolynas“ nurodė, kad ieškovė tuo pačiu pagrindu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės, tačiau 2012-06-04 sprendimu ieškovės reikalavimai buvo atmesti. Administracinis teismas konstatavo, jog ieškovė turi teisę tik į realiai patirtų nuostolių atlyginimą. Atsakovės įsitikinimu ieškovė ir nagrinėjamoje byloje neturi teisės į žalos atlyginimą, nes realių nuostolių ieškovė nėra patyrusi. Ieškovės nuostatos dėl žalos padarymo ieškovei yra nepagrįstos, nes 2014-09-01anstolės       A. R. Ž. patvarkymu teismo sprendimo vykdymas yra sustabdytas. Ieškovė ateityje nuostolių taip pat nepatirs, nes 2013-08-19 LR Ministro Pirmininko potvarkiu yra sudaryta darbo grupė Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planui patikslinti ir tuo pašalinti būtinumą ginčo statinius nugriauti. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų žalai priteisti ir ieškovės ieškinys turi būti atmestas. Ieškovė taip pat yra praleidusi ieškinio senaties terminą ir tai taip pat nulemia būtinumą atmesti ieškovės reikalavimus.

Atsiliepime į ieškinį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad teismas turi įvertinti aplinkybę, jog 2009-04-10 Klaipėdos apygardos teismo sprendimo vykdymas yra sustabdytas ir ieškovei žala nėra padaryta. Teismo sprendimo priėmimą trečiasis asmuo paliko teismo nuožiūrai.

Trečiasis asmuo Neringos savivaldybė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas adv. N. Š. ieškinį palaikė. Ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovės reikalavimų pagrįstumą patvirtina faktinės bylos aplinkybės, nes ieškovė neginčijamai turi grąžinti lėšas statinių įgijėjams. Vykdymo veiksmų sustabdymas nešalina atsakovės atsakomybės, nes teismo sprendimas turi būti įvykdytas ir proceso užvilkinimas pažeis ieškovės bei trečiųjų asmenų, statinių įgijėjų, teisėtus interesus.

Atsakovės atstovas adv. E. S. patvirtino atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir prašė teismo ieškinį atmesti.

Trečiojo asmens atstovas T. B. patvirtino trečiojo asmens atsiliepime nurodytas aplinkybes.

Ieškinys atmetamas.

  Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė, sudarydama 2004-07-26 pirkimo – pardavimo sutartį elgėsi neteisėtai, nes ieškovei nebuvo pateikta tikrovę atitinkanti informacija apie statybos teisėtumą ir sutarties atitikimą įstatymo reikalavimams. Ieškovės įsitikinimu šie atsakovės veiksmai pažeidė LR CK 6.256 str., 6. 317 str. 2 d., 6. 321 str. 3 d. reikalavimus. Su šiomis ieškovės nuostatomis atsakovė pagrįstai nesutinka. Atsižvelgtina į tai, kad šalių sudarytos sutarties 16.2, 16.5 punktais atsakovė patvirtino ieškovei, jog jai nėra žinoma apie parduodamo daikto trūkumus, daiktui taikomus apribojimus, viešosios teisės pažeidimus. 2009-04-10 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu panaikinti administraciniai aktai, spendimai, tai yra 2002-07-19 Neringos savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 125, kuriuo buvo patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas, 2004-04-26 Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos išduotas statybos leidimas Nr. 22 AB poilsio namams „Ąžuolynas“ statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius, 2004-05-31 Neringos savivaldybės administracijos patvirtintas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 43 prieplaukos namelio rekonstrukcijai, įrengiant jachtklubą, restoraną, jachtininkų viešbučio naujai statybai sklype (duomenys neskelbtini), pirma jachtklubo (duomenys neskelbtini), projekto korektūra, atlikta 2004-11-04 Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 27, antra jachtklubo L. (duomenys neskelbtini), projekto korektūra, atlikta 2005-06-09 Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 13, 2005-08-05 Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintą jachtklubo-žuvų restorano (pirmas etapas) (duomenys neskelbtini), 2005-08-05 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 22, 2005-12-02 Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintas jachtininkų viešbučio (antras etapas) (duomenys neskelbtini), 2005-12-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 115. Teismo sprendimo nuostatos patvirtina, jog buvo panaikinti valstybinių institucijų priimti sprendimai, kuriais vadovaujantis buvo vykdomi statybos darbai. Teismas sutinka su tuo, kad statyba buvo pradėta atsakovės iniciatyva, tačiau byloje nėra įrodymų, jog atsakovo žinojo ar privalėjo žinoti apie valstybinių institucijų priimamų sprendimų neatitikimą galiojusiems įstatymams ir norminių aktų reikalavimams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką, jog atsakomybė dėl valstybinių institucijų neteisėtų veiksmų tenka valstybei, išskyrus atvejus, kai nustatoma privataus asmens kaltė (LAT nutartis Nr. 3K-3-101-469/2015).

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2004 metų pabaigoje turėjo 325 akcininkus. Nors tuo metu pagrindiniais atsakovės akcininkais buvo S. M., V. M., S. M. vykdė ir Neringos mero pareigas, tačiau neįrodytas šių asmenų dalyvavimas priimant valstybinių institucijų sprendimus dėl statybos (duomenys neskelbtini). Akivaizdu tai, kad atsakovės sprendimas vykdyti statybas (duomenys neskelbtini), buvo priimtas veikiant visų atsakovės akcininkų interesais, už parduotą turtą gautos lėšos buvo panaudotos atsakovės veiklai finansuoti. Būtina įvertinti ir tai, kad statinių statybą pradėjo atsakovė, ji ruošė projektinę dokumentaciją ir tik vėlesnis atsakovės tikslų pasikeitimas nulėmė turto perleidimą ieškovei.

Akivaizdu yra ir tai, kad 2004-04-26 Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos išduotas statybos leidimas Nr. 22 AB poilsio namams „Ąžuolynas“ statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius buvo panaikinti praėjus 5 metams nuo šių sprendimų priėmimo. Dėl to negalima padaryti išvados, jog atsakovė, sudarydama 2004-07-26 pirkimo – pardavimo sutartį, žinojo apie statybų trūkumus ir sąmoningai nuslėpė nuo ieškovės aplinkybes dėl statybos dokumentų neatitikimo norminių aktų reikalavimams.

Teismas įvertina ir tai, kad LR CK 6. 323 str. nustato pardavėjo atsakomybę atiteisiant daiktą iš pirkėjo. Akivaizdu, jog 2009-04-10 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu atsakovė yra įpareigota grąžinti ieškovei už parduotą daiktą gautas lėšas – 800 000 Lt. Taigi LR CK 6. 323 str. nuostatos iš dalies jau yra pritaikytos. Būtina įvertinti ir tai, kad LR CK 6. 323 str. nustato pardavėjo pareigą taip pat atlyginti pirkėjo turėtus nuostolius. Ši įstatymo nuostata aiškintina taip, kad turi būti atlyginami tik realiai pirkėjo patirti nuostoliai. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog dėl panaikinto sandorio ieškovė yra patyrusi realius nuostolius (LR CPK 178 str.). Dėl to galima padaryti išvadą, jog nepagrįstos ieškovės nuostatos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl atsakovės kaltės priimant valstybinių institucijų sprendimus.

Ieškovė byloje įrodinėja ir tai, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ji patyrė žalą. Žalos padarymo aplinkybes ieškovė pagrindžia tuo, jog ji privalo pagal 2009-04-10 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą grąžinti statinių įgijėjams 4 610 000 Lt. Be to, ieškovė yra įpareigota nugriauti neteisėtai pastatytus statinius ir griovimo išlaidos pagal UAB „Čiukuro resta“ sąmatą sudarys 137 276,92 Eur. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė turi teisę tik į realių nuostolių atlyginimą, o tokių nuostolių dydžio bei fakto ieškovė nepagrindė. Su šiomis atsakovės nuostatomis teismas sutinka. Nors nagrinėjamoje byloje ieškovė teisę į žalos atlyginimą kildina iš šalių sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau nagrinėjamos bylos faktinės bei teisinės aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo aplinkybių administracinės bylos, kurioje ieškovė reikalavo žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės. 2012-06-04 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu byloje pagal ieškovės skundą nustatyta, jog negalima spręsti klausimo dėl ieškovei padarytos žalos atlyginimo iki nenugriauti 2009-04-10 Klaipėdos apygardos teismo sprendime nurodyti statiniai. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, jog ieškovei gali būti atlyginami tik realūs nuostoliai, nenugriovus statinių ieškovei žala negali būti priteisiama. Byloje, kurioje priimtas 2012-06-04 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, dalyvavo atsakovė AB „Ąžuolynas“ bei nagrinėjamos bylos tretieji asmenys. Taigi galima sutikti su atsakovės nuostata, jog 2012-06-04 Vilniaus apygardos administracinis teismas  nustatė prejudicinį faktą, kuris taikomas ir nagrinėjamoje byloje. Dėl to galima padaryti išvadą, jog nenugriovus statinių ir neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovei žala negali būti priteisiama (LR CPK 182 str.).

Ieškovė ieškinyje nurodė ir tai, jog ieškovei padarytus nuostolius patvirtina ieškovės negautos pajamos, kurias ieškovė būtų gavusi investuojant statybai panaudotas lėšas kituose verslo objektuose. Su šia ieškovės nuostata atsakovė pagrįstai nesutinka. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovei už parduotus statinius buvo sumokėtos didžiulės lėšos. Taigi ieškovė už parduotą turtą gavo pajamas ir jas galėjo panaudoti kituose verslo objektuose. Ieškovė teismo priteistų lėšų nėra grąžinusi turto įgijėjams ir byloje nėra patiekta įrodymų apie ieškovės patirtas neigiamas pasekmes dėl 2009-04-10 Klaipėdos apygardos teismo sprendimo. Taigi neįrodytos ieškovės nuostatos dėl atsakovės veiksmais padarytos žalos ieškovės verslui ir ši ieškinio reikalavimų dalis yra atmestina (LR CPK 178 str.).

Teismas sutinka su atsakovės nuostata, jog ieškovė gali nepatirti nuostolių ateityje, nuostolių atsiradimo tikimybė nėra didelė įvertinus valstybinių institucijų veiksmus, kuriais siekiama suderinti valstybės ir privačių asmenių interesus restitucijos procese, sukelti kuo mažiau neigiamų pasekmių dalyvaujantiems šiame procese asmenims. Byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos iniciatyva yra sustabdytas 2009-04-10 Klaipėdos apygardos teismo sprendimo vykdymas. Darbo grupės problemoms, susijusioms su teismų sprendimų dėl statybų Kuršių nerijos nacionaliniame parke įgyvendinimu ir žalos atlyginimu, 2014-12-22 pažymoje Nr. NV – 4076 nurodyta, kad Aplinkos ministerijai pavedama išnagrinėti galimybes dėl taikaus iškilusių ginčų išsprendimo būdo bei pateikti Vyriausybei sprendimo projektą dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patikslinimo. Taigi valstybinių institucijų veiksmai siekiama surasti tinkamiausią kilusių ginčų išsprendimo būdą. Darbo grupės pažymoje yra nurodoma ir tai, kad visi klausimai, susiję su statiniais parko teritorijoje, turi būti sprendžiami itin atsakingai. Taigi turi būti ieškoma pusiausvyros, interesų derinimo ne tik statybos, restauravimo, bet ir statinių griovimo procesuose. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatuoja, jog vykdant 2009-04-10 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą gali būti sudaryta taikos sutartis ir šiuo metu nėra pagrindo priteisti ieškovei žalos atlyginimą.

Ieškovė byloje įrodinėja ir tai, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė ir viešas interesas įpareigoja teismą greičiau išspręsti kilusius ginčus, realiai apginti ieškovės kreditorių teises. Teismas sutinka su tuo, kad ieškovės teisėti interesai turi būti ginami kiek įmanoma greičiau bankroto procese, tačiau dėl ieškovės teisinio statuso negali būti pažeidžiamas teisingumo principas (LR CPK 6 str.). Taigi nepriklausomai nuo ieškovės teisinio statuso žala ieškovei gali būti priteisiama tik įstatyme numatytais pagrindais, o tokių pagrindų ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta ieškovei padaryta žala, neteisėti atsakovės veiksmai, todėl nėra ir kitos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, tai yra priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieškovei padarytos žalos.

Ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodinėja ir tai, jog ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino. Atsakovė byloje laikosi priešingos pozicijos ir prašo teismo ieškinio senatį taikyti, pripažinti ieškinio senaties terminą praleistu bei dėl šios priežasties atmesti ieškinį. Teismas su atsakovės nuostatomis sutinka. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2010-12-06 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi paliktas galioti 2009-04-10 Klaipėdos apygardos teismo sprendimas. Taigi nuo 2010-12-06 ieškovei buvo žinomos ieškovei nustatytos pareigos bei dėl priimtų teismo sprendimų pasikeitusi faktinė padėtis. Dėl to nuo 2010-12-06 galima skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią žalai atlyginti (LR CK 1. 127 str.). Taigi 3 metų ieškinio senaties terminas pasibaigė 2013-12-06. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas 2015-07-31, tai yra praleidus ieškinio senaties terminą. Teismas nesutinka su tuo, kad ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas teisme reikalaujant žalą priteisti iš valstybės. Akivaizdu tai, kad ieškovė, reikalaudama žalos iš valstybės, pasirinko pažeistų teisių gynimo būdą, ir dėl nepagrįsto ieškinio pareiškimo nėra atsakovės kaltės. Taigi ieškinio senatis yra praleista be svarbios priežasties.

Ieškovė teismo prašo spręsti klausimą dėl senaties termino atnaujinimo, nes ieškovė nuo pat Klaipėdos apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo siekė teismo sprendimą įvykdyti ir ji nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Teismas konstatuoja tai, kad ieškovė, reikalaudama priteisti žalą, gina visų ieškovės kreditorių teises. Taigi net ir išieškojus žalą iš atsakovės nebūtų garantijos, kad gautos lėšos bus perduotos statinių įgijėjams ir tuo bus įvykdytas 2009-04-10 Klaipėdos apygardos teismo sprendimas. Dėl to teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą, o ieškovės ieškinys atmestinas ir dėl to,  jog praleistas senaties terminas (LR CK 1.131 str.).

Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteisiamos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos 3 100   Eur (LR CPK 93,98 str.). Atsakovės atstovavimo išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių ir nėra pagrindo jas sumažinti. Teismas įvertina ir tai, kad atmetus ieškinį panaikinamos ir byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (LR CPK 150 str.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

n  u  s  p  r  e  n  d  ž  i  a :

              atmesti ieškovės BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ ieškinį.

            Priteisti iš ieškovės BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ atsakovei AB „Ąžuolynas“ 3 100 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti, šias lėšas išieškant iš UAB „Valeksa“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

              Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2015-08-05 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, tai yra atsakovės AB „Ąžuolynas“ į.k. 152736054, turto areštą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas                                                                             Žydrūnas Bertašius