Civilinė byla Nr. e2-1095-601/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01049-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.11.4.1; 3.1.7.11; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.9
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ieškovės procesinių dokumentų esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ecoservice“ 2019 m. gruodžio 20 d. pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Kauno regiono atliekų tvarkymo centro 2019 m. lapkričio 21 d. priimtą sprendimą nutraukti atvirą konkursą Nr. 446504 „Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų eksploatavimo paslaugų pirkimas“ (toliau – Pirkimas); 2) ex officio panaikinti visus atsakovo po sprendimo nutraukti pirkimą priėmimo priimtus sprendimus ir grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį; 3) priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija, gavusi tiekėjų pasiūlymus, nepagrįstai nutraukė Pirkimą dėl galimai ydingai suformuluotų, neaiškių Pirkimo sąlygų, nors pačiame sprendime net nurodė kokias pirkimo sąlygas atsakovas laiko galimai neaiškiomis pirkimo dalyviams, kaip ir kokia apimti jos galėjo būti suprastos neteisingai. Anot ieškovės, Pirkimo procedūrų nutraukimas dėl nenumatytų aplinkybių, atsižvelgiant į tiekėjų interesą sudaryti sutartį, yra ultima ratio priemonė, pagrįstai taikytina tik tada, kai perkančioji organizacija yra išnaudojusi visas kitas įmanomas teisėtas priemones, siekiant išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius, juolab, kad suinteresuotumas Pirkimo objektu yra išlikęs.
3. Ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovo sprendime nurodytos Pirkimo nutraukimo priežastys yra itin formalios ir nepagrįstos, paremtos subjektyvaus pobūdžio vertinimu ir galėjo būti protingai numatytos pasirengimo Pirkimui stadijoje. Be to, tai, kad nebuvo gauta kainodaros klausimais paklausimų iš tiekėjų, laikytina ne nenumatyta aplinkybe, o priešingai – tiekėjams Pirkimo sąlygos buvo aiškios ir suprantamos, dėl jų klausimų nekilo. Kita vertus, atsakovas, nepaprašęs ieškovės pateikti pasiūlymo paaiškinimo, minusinės pasiūlymo kainos pagrindimo (jos apskaičiavimo, kainodaros ir pan.), t. y. neišsklaidęs kilusių abejonių dėl tinkamo sutarties vykdymo, nepagrįstai sprendė, kad ieškovė negalės vykdyti viešojo pirkimo sutarties. Ypač, kai nei teisės aktai, nei teismų praktika nedraudžia viešajame pirkime siūlyti neigiamą kainą. Ieškovės vertinimu, minusinio įkainio pateikimas nekeičia Pirkimo sąlygose nustatytos pasiūlymo vertinimo tvarkos, kadangi Pirkimo laimėtojas nustatomas ne pagal pasiūlytą įkainį ar kainą, o pagal tai, kiek ekonominio naudingumo balų surinks pateiktas pasiūlymas – neigiamas įkainis tėra tik vienas iš pasiūlymo lyginimo kriterijų sudėtinių.
4. Ieškovė pažymėjo, kad teikdama savo pasiūlymą su neigiama kaina, skaičiavo kiek lėšų ji gali gauti už pakuočių realizavimą ir kokią kainą gali siūlyti dėl paruošimo perdribimui paslaugos. Ieškovės paskaičiavimais, paruošimo perdirbimui paslaugos kaina -150 Eur (minusinė pasiūlymo kaina, arba 150 Eur kaina, mokama atsakovui) yra mažesnė, nei ieškovės gautinos pajamos už atliekų sutvarkymą (realizavimą, perdirbimą ir t.t.). Tai reiškia, kad ieškovė yra ne tik suinteresuota išrūšiuoti, paruošti perdirbimui ir realizuoti kuo daugiau antrinių žaliavų, tačiau net ir sumokėdama 150 Eur atsakovui, ir gavusi didesnę (daugiau nei 150 Eur) kainą už atliekų sutvarkymą, pateikė ekonomiškai pelningą ir pagrįstą pasiūlymą, o ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijai bus materializuojami viešojo pirkimo sutarties 8.1.5 ir 10.5 (dublike nurodyta 72.1.1 ir 72.1.2) punktuose.
5. Ieškovė teigia, kad įvertinus tai, jog Pirkimo sąlygos buvo skelbtos viešai, ir paneigus perkančiosios organizacijos argumentus dėl pirkimo sąlygų ydingumo ir pasiūlymų nepalyginamumo, nenustačius kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima laikyti esant skaidrumo principo pažeidimo, laikytina, kad skaidrumo principas nebuvo pažeistas. Be to, kadangi Pirkimui nebuvo pateiktas pasiūlymas, kuris šiame Pirkime turėtų būti vertinamas pagal lygiavertiškumo kriterijų, perkančioji organizacija nepagrįstai skundžiamą sprendimą motyvavo tuo, kad galėjo būti pažeisti lygiavertiškumo ir skaidrumo principai.
6. Ieškovės nuomone, perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pakartotinį paslaugų pirkimą sudaro prielaidas manyti, kad imituojamas pirkimų vykdymas, pateisinant aplinkos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. DI-248 nustatytų įpareigojimų iki 2018 m. sausio 1 d. atrinkti ir paskirti įrenginius eksploatuojantį tiekėją nevykdymą.
II. Atsakovo procesinių dokumentų esmė
7. Atsakovas VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovas tvirtina, kad susipažinus su ieškovės pasiūlymu Pirkime, jam tapo žinoma, jog Pirkimo sąlygos yra ydingos, tiekėjų buvo suprastos skirtingai arba buvo sąmoningai manipuliuojama jose esančiomis spragomis, todėl tiekėjai pateikė nepalyginamus pasiūlymus. Atsakovas nurodo, kad Pirkimo sąlygų neteisėtumas, kuris buvo teisėta priežastis atsakovui nutraukti Pirkimą, pasireiškia ne vienos kažkurios Pirkimo sąlygų nuostatos ydingumu (pavyzdžiui draudimo pateikti neigiamą įkainį nebuvimu), o atsiskleidžia sistemiškai analizuojant Pirkimo sąlygų nuostatas, t. y. Pirkimo sąlygos neužtikrina didesnio už minimalų antrinių žaliavų paruošimo perdirbimui paslaugos teikimo. Anot atsakovo, ydingos Pirkimo sąlygos sudaro galimybę jomis manipuliuoti fiktyviai sumažinant pasiūlymo kainą ir neužtikrina, kad ekonominio naudingumo kriterijus, už kurį tiekėjams yra skiriami balai, bus realizuojamas viešojo pirkimo sutartyje, t. y. atsakovas negali kontroliuoti, kad tiekėjo pranašumas, už kurį buvo skirti ekonominio naudingumo balai, būtų panaudotas vykdant Pirkimo sutartį. Taigi, ydingai suformuotos Pirkimo sąlygos lemia tai, kad antrinių žaliavų paruošimo perdirbimui paslaugos, didesnėje nei 1 proc. nuo viso atliekų kiekio apimtyje, vykdymas priklauso tik nuo paties tiekėjo valios ir jokiais teisiniais svertais negali būti kontroliuojamas perkančiosios organizacijos. Konstatavus Pirkimo sąlygų neteisėtumą, tolimesnis Pirkimo tęsimas pagal tokias sąlygas būtų neteisėtas, pažeistų viešąjį interesą, lygiateisiškumo bei skaidrumo principus, o sąžininga tiekėjų konkurencija Pirkime nebūtų užtikrinta. Anot atsakovo, Pirkimo sąlygų ydingumas yra laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe, kurios nebuvo galima numatyti. Tuo tarpu teisės aktai ir juos aiškinanti teismų praktika leidžia perkančiajai organizacijai nutraukti vykdomą viešąjį pirkimą, jeigu atsirado nenumatytų aplinkybių ir įpareigoja tai padaryti, jeigu tęsiant pirkimą būtų pažeisti viešųjų pirkimų principai.
9. Atsakovas pažymėjo, kad Pirkimas buvo nutrauktas dar iki tiekėjų pasiūlymų vertinimo pabaigos nustačius Pirkimo sąlygų ydingumą, todėl atsakovas nesikreipė į ieškovę dėl pernelyg mažos pasiūlymo kainos paaiškinimo ir pasiūlymo ekonominio racionalumo pagrindimo, t. y. net jeigu ieškovė įrodytų savo pasiūlymo atitikimą Pirkimo sąlygoms, tai nešalina Pirkimo sąlygų spragų, kurių perkančioji organizacija nebegalėjo pakeisti, nes dalyviai jau buvo pateikę pasiūlymus. O ieškovės teiginiai dėl viešųjų pirkimų vykdymo imitavimo yra nepagrįsti, nes atsakovas neturi jokio suinteresuotumo tai daryti – atsakovui kaip tik naudinga būtų užbaigti Pirkimą ir taip tikėtinai sumažinti komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) ir mechaninio atliekų rūšiavimo (MAR) įrenginių eksploatacijos išlaidas.
III. Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė
10. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje pažymėjo, kad nors teisės aktai ir ją aiškinanti teismų praktika ieškovei suteikia teisę viešojo pirkimo sutartimi nesiekti tiesioginės finansinės naudos, tačiau ieškovė privalo užtikrinti Pirkimo sutarties vykdymą Pirkimo pasiūlyme nurodytomis sąlygomis, už jame nustatytą kainą. Užtikrinus realų sutarties, kurioje nurodytas neigiamas įkainis vykdymą, neigiamo įkainio nustatymas per se nepripažintinas neteisėtu, tačiau, Tarnybos nuomone, dėl galimo neskaidraus sutarties vykdymo, neigiamo įkainio nustatymas viešojo pirkimo pasiūlyme yra nerekomenduotinas. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju būtina įvertinti visas sąlygas sistemiškai, t. y. ar šioje situacijoje, tiekėjui pasiūlius neigiamą įkainį, o, kaip teigia atsakovas, sutartyje nesant prievolės perdirbimui paruošti daugiau nei 1 procentą visų antrinių žaliavų, bus pasiektas Pirkimo tikslas ir ar iš tikrųjų nėra per didelės rizikos, jei Pirkimo dokumentai būtent taip suformuluoti, kad tiekėjas neteiks paslaugos, kurią įkainojo neigiamu įkainiu.
IV. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
11. Atsakovas VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras vykdė tarptautinės vertės pirkimą atviro konkurso būdu „Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų eksploatavimo paslaugų pirkimas“ (pirkimui suteiktas Nr. 446504), kuris buvo paskelbtas CVP IS) 2019 m. rugpjūčio 25 d.; pasiūlymų pateikimo terminas – 2019 m. lapkričio 4 d. Pirkimo dokumentų pateiktis: https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2019-633588. Pirkimo dokumentuose nurodyta, kad Pirkimo objektas skaidomas į dvi Pirkimo dalis: 1 Pirkimo dalis „Kauno mišrių komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių eksploatavimo paslaugų pirkimas“; 2 Pirkimo dalis „Zabieliškio mišrių komunalinių atliekų mechaninio atskyrimo ir rūšiavimo įrenginių eksploatavimo paslaugų pirkimas“. Pagal Pirkimo dokumentus, maksimali paslaugos apimtis per 60 mėn. negali būti didesnė nei 1 Pirkimo dalis – 650 000 t atliekų apdorojimo ir 32 500 t antrinių žaliavų paruošimo perdirbti įrenginiuose kiekis, 2 Pirkimo dalis – 100 000 t atliekų apdorojimo ir 5 000 t antrinių žaliavų paruošimo perdirbti įrenginiuose kiekis (17 punktas).
12. Ieškovė UAB „Ecoservice“ Pirkime 2019 m. lapkričio 4 d. pateikė pasiūlymą.
13. Perkančioji organizacija 2019 m. lapkričio 12 d. informavo ieškovę, kad išnagrinėjo jos pasiūlymą ir nustatė, kad ieškovės siūlomas antrinių žaliavų paruošimo perdirbti įkainis už 1 toną yra - (minus) 150,00 Eur. Perkančioji organizacija informavo ieškovę, kad jai kilo klausimų dėl neaiškių ir abejonių sukėlusių pasiūlymo aspektų, todėl perkančioji organizacija paprašė ieškovės atsakyti į perkančiosios organizacijos pateiktus klausimus.
14. Ieškovė 2019 m. lapkričio 15 d. pateikė perkančiajai organizacijai atsakymus į jos pateiktus klausimus.
15. Perkančioji organizacija 2019 m. lapkričio 21 d. informavo ieškovę apie priimtą sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 29 straipsnio 3 dalimi, nustačius, kad dėl galimai ydingai suformuluotų Pirkimo sąlygų, kuriose nebuvo aiškiai apibrėžtos žemiausiai galimo antrinių žaliavų paruošimo perdirbti paslaugos įkainio ribos, t. y. nepasisakyta apie negalimumą siūlyti neigiamus įkainius, jas tiekėjai galėjo suprasti bei suprato skirtingai, todėl pateikė tarpusavyje nepalyginamus pasiūlymus, dėl ko galėjo būti pažeisti lygiavertiškumo ir skaidrumo principai. Sprendime nurodė, kad pagal tokias sąlygas sudariusi sutartį, perkančioji organizacija, tikėtina, nepasieks Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Valstybiniame atliekų tvarkymo plane ir kituose atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų tikslų bei neužtikrins pareigos dėti maksimalias pastangas siekiant užtikrinti antrinių žaliavų paruošimo perdirbti apimčių didėjimą vykdymo. Perkančioji organizacija pažymėjo, kad ji iš anksto neturėjo galimybės numatyti aplinkybės, jog tiekėjai gali siūlyti neigiamus įkainius ir/ar skirtingai suprasti pirkimo sąlygas, dėl ko buvo gauti tarpusavyje nepalyginami pasiūlymai, nes nebuvo gavusi jokių su tuo susijusių paklausimų.
16. Nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu nutraukti Pirkimą, ieškovė 2019 m. gruodžio 2 d. pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai, kuria prašė panaikinti 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą dėl Pirkimo nutraukimo ir grąžinti tiekėjus į prieš sprendimo priėmimą buvusią padėtį, įvertinti pasiūlymus, sudaryti pasiūlymų eilę, nustatyti laimėtoją ir su juo sudaryti sutartį.
17. Perkančioji organizacija 2019 m. gruodžio 10 d. informavo ieškovę apie priimtą sprendimą atmesti pretenziją.
18. Iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų matyti, jog esminis ginčas byloje yra kilęs dėl to ar atsakovas teisėtai nutraukė Pirkimą, Pirkimo vykdymo metu paaiškėjus, kad Pirkimo sąlygos galimai suformuluotos ydingai.
V. Teisiniai argumentai ir išvados
19. VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pirkimo procedūros pasibaigia, kai nutraukiamos pirkimo ar projekto konkurso procedūros. Viešųjų pirkimų procedūrų nutraukimą reglamentuojanti VPĮ 29 straipsnio 3 dalis nustato, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo) ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.
20. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, pirmiausia atsižvelgia į tokio sprendimo išimtinį pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą), lėmusias VPĮ nuostatų, leidžiančių perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras, taikymą, bei perkančiosios organizacijos galimybes bei pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Šis vertinimas atliekamas visų bylai reikšmingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iš jo turinio išplaukiančių tiekėjų teisių bei peržiūros institucijų pareigų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).
21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nenumatytos aplinkybės vertinamos teismo konkrečioje byloje. Neturi reikšmės, kada nenumatytos aplinkybės objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolimesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 ir kt.).
22. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija nurodė, kad Pirkimo nutraukimą nulėmė galimai ydingai suformuluotos Pirkimo sąlygos, kuriose nepasisakyta apie negalimumą siūlyti neigiamus įkainius ir, kurias tiekėjai vertino skirtingai, dėl ko buvo gauti tarpusavyje nepalyginami pasiūlymai. Be to, anot atsakovo, pagal tokias sąlygas sudaręs sutartį, tikėtina, kad jis nepasieks Pirkimo tikslų bei neužtikrins pareigos dėti maksimalias pastangas siekiant užtikrinti antrinių žaliavų paruošimo perdirbti apimčių didėjimą vykdymo, t. y. Pirkimo sąlygos neužtikrina didesnio už minimalų antrinių žaliavų paruošimo perdirbimui paslaugos teikimo. Dėl šių aplinkybių gali būti pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.
23. Ieškovė nesutinka su atsakovo sprendimu nutraukti Pirkimą. Ieškovė tvirtina, kad Pirkimo sąlygos buvo aiškios ir suprantamos, tiekėjams klausimų dėl jų nekilo, neigiamų įkainių pateikimas pasiūlyme savaime nelemia, kad Pirkimo objektas bus įsigyjamas ne racionaliai, nepasiekiant Pirkimo tikslų. Be to, minusinio įkainio pateikimas nekeičia Pirkimo sąlygose nustatytos pasiūlymų vertinimo tvarkos, t. y. pateikti pasiūlymai yra palyginami.
24. Pažymėtina, kad Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras (VPĮ 35 straipsnio 1 dalis). Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi VPĮ nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą. Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkimo sąlygų turinio nuosekliai pabrėžiama, kad pirkimo sąlygos privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017).
25. Iš Pirkimo dokumentų nustatyta, kad atsakovas vykdė komunalinių atliekų apdorojimo įrenginių ir tvarkymo infrastruktūros objektų eksploatavimo paslaugų pirkimą. Paslaugų kaina – sutartyje nustatyta tvarka, taikant pasiūlyme nurodytus atliekų apdorojimo ir (ar) antrinių žaliavų paruošimo perdirbti įkainius, operatoriui mokamos sumos (mėnesinį mokestį už atliekų apdorojimą ir ketvirtinį mokestį už antrinių žaliavų paruošimą perdirbti) už paslaugas. Taigi, atsakovas Pirkimo dokumentuose tiekėjų reikalavo nurodyti atskirus įkainius už atliekų apdorojimo ir už antrinių žaliavų paruošimo perdirbti paslaugas. Atsakovas tvirtina, kad pagrindinė tiekėjo veikla pagal Pirkimo sutartį būtų bendro atliekų apdorojimo paslaugų teikimas. Šios veiklos pajamos turėtų sudaryti absoliučiai didžiąją dalį tiekėjo pajamų. Todėl ir Pirkimo sąlygose buvo numatyta, jog šio įkainio lyginamasis koeficientas, skaičiuojant palyginamąją tiekėjo pasiūlymo kainą, - 0,95. Tačiau, Pirkimu buvo siekiama ir tarptautiniuose bei nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų aplinkosauginių tikslų dėl didesnio antrinių žaliavų perdirbimo kiekio. Atsižvelgdama į tai, Perkančioji organizacija Techninės specifikacijos 8.6.3 punkte numatė, kad „Operatorius privalo dėti visas pastangas (savo patirtį, žinias, esant poreikiui papildomus įrenginius ir pan.) išrūšiuoti, paruošti perdirbimui ir realizuoti kuo daugiau Antrinių žaliavų, bet ne mažiau kaip 1 %, skaičiuojant nuo gauto apdoroti mišrių komunalinių atliekų kiekio. Antrinių žaliavų paruošimo perdirbti įkainis Operatoriui bus mokamas už paruoštą perdirbimui ir realizuotą Antrinių žaliavų kiekį, viršijantį 1 % apdorotų mišrių komunalinių atliekų kiekio. Už atskirtas ir perdirbimui paruoštas Antrines žaliavas, įskaitant pakuotės atliekas, bus apmokama tik pateikus jų perdirbimo faktą įrodančius dokumentus. Jeigu Operatorius neįgyvendins reikalavimo paruošti perdirbimui ir realizuoti ne mažiau kaip 1 % Antrinių žaliavų, skaičiuojant nuo gauto apdoroti mišrių komunalinių atliekų kiekio, bus taikomos Sutartyje numatytos sankcijos“. Taigi, atsakovas siekė, kad Pirkimo sutartį vykdantis tiekėjas išrūšiuotų, paruoštų perdirbimui ir realizuotų kuo daugiau antrinių žaliavų. Anot atsakovo, būtent šiuo tikslu Pirkimo sąlygose buvo įvestas papildomas, skatinamasis „premijavimo“ tarifas už tiekėjo suteiktas antrinių žaliavų paruošimo perdirbti paslaugas. Atsakovas, tokiu būdu parengęs Pirkimo sąlygas, tikėjosi, kad rinkos dalyviai tinkamai įvertins Pirkimo sąlygas, vadovaudamiesi įprasta komercine logika, sieks uždirbti didesnę pinigų sumą, todėl, būdami suinteresuoti, pasiūlys jiems priimtiną antrinių žaliavų paruošimo perdirbimui įkainį. Tačiau, gavęs pasiūlymus, pastebėjo, kad tiekėjai skirtingai vertino Pirkimo sąlygas, t. y. konkrečiai ieškovė netinkamai interpretavo Pirkimo sąlygų nuostatas ir pateikė su kitų tiekėjų pasiūlymais nepalyginamą pasiūlymą, už antrinių žaliavų paruošimo perdirbti paslaugą pasiūlydama -(minus) 150 Eur įkainį. Atsakovo vertinimu, ieškovės pasiūlytas neigiamas antrinių žaliavų parengimo perdirbti įkainis neskatina jos vykdyti šios veiklos, neužtikrina antrinių žaliavų paruošimo perdirbimo veiklos atlikimo, didesnei nei 1 proc. nuo bendrų apdorojamų atliekų, daliai.
26. VPĮ 2 straipsnio 44 dalyje nurodyta, jog viešojo pirkimo–pardavimo sutartis – tai šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau ūkio subjektų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų raštu, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaroma sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai. Ekonomine nauda laikomas piniginis atlygis arba kitoks atlygis tiekėjui, pavyzdžiui, teisė nemokėti mokesčių, pasinaudoti pirkimo sutarties vykdymo rezultatu, galimybė gauti pajamas iš trečiųjų asmenų ir panašiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tiekėjas viešojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik piniginės ir ne tik tiesioginės finansinės naudos, bet ir gali turėti tikslą didinti konkurencingumą ir savo žinomumą, iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad viešųjų pirkimų sutartys yra atlygintinos sutartys, nepriklausomai nuo to, kokia forma atlyginama tiekėjams už jų suteiktas prekes, paslaugas ar darbus. Toks atlyginimas gali būti ne tik mokėjimas pinigine išraiška. Viešojo pirkimo sutarties atlygintinumas gali pasireikšti ir tiekėjo galimybe gauti pajamų iš trečiųjų asmenų (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Ordine degli Architetti delle Province di Milano, C-399/98, 2007 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Jean Auroux, C-220/05). Nulinių ir minusinių kainų pasiūlymai viešuosiuose pirkimuose yra galimi ir patys savaime negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-576-381/2020). Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje taip pat nurodė, kad neigiamo įkainio nustatymas per se nepripažintinas neteisėtu, tačiau, tiekėjui pasiūlius neigiamą įkainį, būtina įvertinti ar bus pasiektas Pirkimo tikslas ir ar nėra per didelės rizikos, kad tiekėjas neteiks paslaugos, kurią įkainojo neigiamu įkainiu.
27. Pirkimo sutarties projekto 4.4.1 punkte numatyta, jog šalys susitaria, kad atliekų apdorojimo įrenginiuose po atliekų apdorojimo atskirtos antrinės žaliavos yra operatoriaus (tiekėjo) nuosavybė ir operatorius turi teisę bei pareigą savo nuožiūra užtikrinti tokių antrinių žaliavų realizavimą bei perdirbimą. Sutarties projekto 14.8.12 punkte įtvirtinta, kad užsakovas operatoriui gali taikyti baudą už nepakankamą antrinių žaliavų išrūšiavimą, t. y. kai per ataskaitinį ketvirtį išrūšiuojama mažiau kaip 1 procentas, skaičiuojant nuo per ataskaitinį ketvirtį gauto apdoroti atliekų kiekio, antrinių žaliavų. Taigi, nors perkančiosios organizacijos siekis šiuo Pirkimu yra, kad Pirkimo sutartį vykdantis tiekėjas išrūšiuotų, paruoštų perdirbimui ir realizuotų kuo daugiau antrinių žaliavų, Pirkimo sąlygose nėra numatyta jokių šį siekį užtikrinančių priemonių. Pirkimo sąlygos leidžia tiekėjui pasiūlyti labai konkurencingą (ar net kaip šioje situacijoje pasiūlė ieškovė – neigiamą) įkainį už antrinių žaliavų paruošimo perdirbti paslaugą ir tokią paslaugą teikti minimaliai – išrūšiuoti minimalų 1 procentą antrinių žaliavų. Ir, nors ieškovė tvirtina, kad ji yra suinteresuota išrūšiuoti, paruošti perdirbimui ir realizuoti kuo daugiau antrinių žaliavų, tokiu būdu galėdama gauti daugiau pajamų, šie argumentai kelia abejonių. Iš byloje esančių kitų tiekėjų pasiūlymų bei atsakovo paaiškinimų matyti, kad antrinių žaliavų pardavimo perdirbimui kainos yra žemos ir pačios iš savęs mažai motyvuoja tiekėją ruošti jas perdirbimui ir realizuoti. Logiška, kad antrinės žaliavos paprastai būna prastos kokybės (užterštos) ir turi mažą rinkos susidomėjimą (išskyrus metalą).
28. Pagal Pirkimui suformuluotas sąlygas, siūlydamas bet kokį įkainį, net ir ekonomiškai nepagrįstą, neracionalų ar net neigiamą įkainį, tiekėjas faktiškai niekuo nerizikuoja, kadangi neprivalės šios paslaugos teikti už tokį savo pasiūlytą įkainį. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad pasiūlė itin mažą (ar net neigiamą) antrinių žaliavų paruošimo perdirbimui įkainį, tiekėjas gali pasiūlyti didesnį pirmąjį ir pagrindinį įkainį už atliekų apdorojimą, išlaikydamas galimybę teoriškai pateikti ekonomiškai patraukliausią pasiūlymą. Teismas sutinka su atsakovu, kad tokios Pirkimo sąlygos tiekėjams sudaro galimybę jomis manipuliuoti, o tai neabejotinai pažeidžia VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Ir, nors atsakovas, kaip savo srities profesionalas, galėjo iš anksto numatyti Pirkimo sąlygas, leisiančias ne tik pasiekti Pirkimo tikslą, bet ir vienodai vertinti pateiktus pasiūlymus, be kita ko, užtikrinant minėtų principų laikymąsi, tačiau, akivaizdu, kad to nenumatė ir tai suprato, tik gavęs tiekėjų pasiūlymus.
29. Lietuvos apeliacinis teismas vienoje iš savo nutarčių yra konstatavęs, jog tokia situacija, kai perkančioji organizacija jau Pirkimo procedūrų vykdymo eigoje padaro išvadą, kad Pirkimo sąlygos neatitinka teisės aktų reikalavimų, nors ir rodo pačios perkančiosios organizacijos nepakankamą atidumą bei nepakankamą rūpestingumą rengiant Pirkimo sąlygas, be to, nevisiškai atitinka aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti, sampratą, gali būti prilyginama naujai paaiškėjusioms aplinkybėms VPĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto taikymo tikslu. Pirkimo eigoje paaiškėjimas, kad parengtos Pirkimo sąlygos neatitinka įstatymų reikalavimų, sudaro pagrindą nutraukti Pirkimą, kurį perkančioji organizacija laiko neteisėtu. Kitoks aiškinimas, t. y. įpareigojimas perkančiąją organizaciją tęsti pirkimą pagal, jos vertinimu, neteisėtas sąlygas, būtų nelogiškas ir neatitiktų viešojo intereso viešuosius pirkimus vykdyti teisėtai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-410-236/2015).
30. Pripažinus, kad Pirkimo sąlygos buvo suformuluotos ydingai, ir jų jau nebegalima ištaisyti (pateikti tiekėjų pasiūlymai), nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad Pirkimas nutrauktas nepagrįstai, atsakovui nepaprašius ieškovės pateikti pasiūlymo paaiškinimą, minusinės pasiūlymo kainos pagrindimą. Pažymėtina, kad Pirkimo sąlygos yra taikytinos universaliai visiems tiekėjams, todėl ir visiems tiekėjams atsiveria galimybės pasinaudoti Pirkimo sąlygose esančiomis spragomis. Sutiktina su atsakovu, kad net jeigu ieškovė ir įrodytų savo pasiūlymo atitikimą Pirkimo sąlygoms, tai nešalina Pirkimo sąlygų spragų. Šiuo atveju vertintina, kad dėl Pirkimo sąlygų netinkamo formulavimo, kas galėjo lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimą, perkančioji organizacija turėjo pagrindą nutraukti Pirkimo procedūras, kadangi galioja draudimo keisti sąlygas ir jas taisyti po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, nes paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar keičiami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė. Todėl ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo 2019 m. lapkričio 21 d. priimtą sprendimą nutraukti Pirkimą atmestinas.
31. Kadangi teismas vertina, jog atsakovas pagrįstai nutraukė pirkimą, ieškovės suformuluoti prašymai ex officio panaikinti visus atsakovo po sprendimo nutraukti pirkimą priėmimo priimtus sprendimus ir grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį, neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos baigtį, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93, 98 straipsniai).
33. Atsakovas procesiniuose dokumentuose prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė su advokatų kontora „Ellex Valiūnas ir partneriai“ sudarytą atstovavimo sutartį, taip pat atskiru dokumentu, pateiktu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (pateiktas per EPP 2020 m. vasario 19 d.) prašė priteisti 10 889,21 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurių 8 999,35 Eur sudaro išlaidos teisininkų pagalbai apmokėti, o 1 889,86 Eur sudaro pridėtinės vertės mokestis (PVM). Prašomas priteisti išlaidas sudaro bylos medžiagos analizė, atsiliepimo į ieškinį ir tripliko rengimas.
34. Teismas nustatė, kad atsakovo prašomos priteisti advokato išlaidos už prašyme nurodytų procesinių veiksmų atlikimą viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytą dydį. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (byla nėra sudėtinga), apimtį (byloje sprendžiamas iš esmės vienas klausimas) bei specialių žinių reikalingumą, pateiktų procesinių dokumentų argumentaciją, atsakovui iš ieškovės priteisiama 5 000 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 98 straipsnis).
35. Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 4238 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice“ (juridinio asmens kodas 123044722) atsakovui viešajai įstaigai Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui (juridinio asmens kodas 300092998) 5 000 Eur (penkis tūkstančius Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Evaldas Burzdikas