Civilinė byla Nr. e2A-384-790/2019
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00473-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10;
2.6.10.5.1; 2.6.16.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autotentas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės G. V. įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autotentas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. V. įmonė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Autotentas“ 45 865,73 Eur skolą, 7 481,22 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 513 Eur žyminį mokestį ir 300 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
2. Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2017 m. birželio 2 d. ji ir atsakovė sudarė 7 transporto priemonių – sunkiasvorių krovininių automobilių „DAF“ – nuomos sutartis. Atsakovė pagal ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras už šių automobilių nuomą liko skolinga ieškovei bendrą 41 788,27 Eur sumą. 2018 m. vasario 20 d., 2018 m. kovo 26 d., 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. balandžio 17 d. 4 automobilių nuomos sutartys buvo nutrauktos, šių sutarčių pagrindu nuomoti automobiliai grąžinti ieškovei. Suremontavusi grąžintus automobilius, ieškovė patyrė 4 077,45 Eur automobilių remonto išlaidų, ir pateikė atsakovei apmokėti sąskaitas už automobilių remonto paslaugas, tačiau pastaroji šių sąskaitų neapmokėjo. Atsakovė, laiku neįvykdžiusi prievolių, privalo mokėti sutartyse nustatyto dydžio delspinigius, kurių suma siekia 7 481,22 Eur.
3. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 31 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės 45 865,73 Eur skolą, 7 481,22 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 53 346,95 Eur sumos, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
513 Eur žyminį mokestį ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. preliminaraus sprendimo. Atsakovės vertinimu, ieškovė nepagrindė (nepateikė teismui nuomos sutarties ir sąskaitų faktūrų), kad atsakovė turi sumokėti jai 13 000 Eur sumą; nepagrįstai iš skolos sumos neišskaičiavo jos sumokėto depozito (1 448,10 Eur) ir 2 500 Eur, kuriuos atsakovė buvo sumokėjusi ieškovei bankiniais pavedimais. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovės reikalavimu atlyginti automobilių remonto išlaidas, nurodydama, kad pagal sudarytas nuomos sutartis atsakovė privalėjo palaikyti vilkikų techninę būklę, savo ruožtu ieškovė turėjo pati rūpintis automobilių remonto darbais; taip pat atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimu sumokėti delspinigius.
5. Ieškovė nurodė, kad po preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovė sumokėjo jai 7 500 Eur. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašė pakeisti preliminarų sprendimą ir galutiniu sprendimu priteisti jai iš atsakovės 38 365,73 Eur skolą, 7 481,22 Eur delspinigių, 1 113 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 511 Eur žyminis mokestis ir 600 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu pakeitė Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. preliminarų sprendimą – teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 38 365,73 Eur skolą, 7 481,22 delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 45 846,95 Eur sumos, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 113 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 41 788,27 Eur pagal nuomos sutarčių pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras ir nepateikė įrodymų, kad ji šias sąskaitas apmokėjo iki preliminaraus teismo sprendimo priėmimo (2018 m. gegužės 31 d.). 37 008,77 Eur skolą pagal 2018 m. sausio–balandžio mėnesiais išrašytas sąskaitas ieškovė pripažino, pasirašydama
2018 m. balandžio 25 d. skolų suderinimo aktą. Atsakovė negrąžino ieškovei 2018 m. gegužės 3 d. (po skolų suderinimo akto pasirašymo) pateiktos sąskaitos faktūros, pagal kurią mokėtina suma sudaro 4 779,50 Eur ir nepateikė teismui įrodymų, kad gegužės mėnesį ji nuomos teise nevaldė šioje sąskaitoje nurodytų trijų automobilių. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 41 788,27 Eur už automobilių nuomą.
8. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad suma, mokėtina pagal 2017 m. birželio 2 d. nuomos sutartį Nr. 2017/06/02 už vilkiko „DAF XF“ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą, turėtų būti mažinama, nes ji yra sumokėjusi 1 448,10 Eur depozitą. Ieškovės nurodytos nuomos sutarties papildyme nėra nustatyta, kad 1 448,10 Eur depozitas yra skirtas sąskaitoms ar konkrečiai sąskaitai už automobilio nuomą apmokėti, o pati nuomos sutartis, pagal kurią yra sumokėtas depozitas, nėra nutraukta.
9. Pagal nuomos sutarčių sąlygas, atsakovė prisiėmė pareigą pasibaigus nuomos terminui perduoti ieškovei techniškai tvarkingus automobilius, tokios pačios komplektacijos ir būklės, kaip ir jų perdavimo atsakovei dieną, atsižvelgiant į normalų transporto priemonių nusidėvėjimą. Atsakovė įsipareigojo atlyginti ieškovės patirtas transporto priemonių remonto išlaidas tuo atveju, jeigu grąžinamų transporto priemonių būklė neatitiks nurodytų reikalavimų. Susitarimuose dėl nuomos sutarčių nutraukimo šalys nurodė, kurios transporto priemonės yra grąžinamos su defektais, o iš šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad ieškovė apie transporto priemonių remontą buvo informuota prieš skolų suderinimo akto pasirašymą. Byloje nėra įrodymų, kad pareiga sumokėti draudimo išmoką už automobilių sugadinimą tenka draudikui. Todėl teismas pripažino, kad atsakovei kilo pareiga po nuomos sutarčių nutraukimo atlyginti ieškovės patirtas grąžintų automobilių remonto išlaidas ir sumokėti jai 4 077,45 Eur.
10. Teismas mažino ieškovei priteistiną įsiskolinimo sumą iki 38 365,72 Eur, nes atsakovė po
2018 m. gegužės 31 d. preliminaraus sprendimo priėmimo sumokėjo 7 500 Eur.
11. Teismas nustatė, kad atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl privalo mokėti sutartyse nustatyto dydžio delspinigius, kurių bendra suma, pagal ieškovės pateiktus skaičiavimus (atsakovė šių skaičiavimų neginčijo), sudaro 7 481,22 Eur. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti priteistinas netesybas, nes dėl netesybų dydžio susitarė abi ginčo šalys (verslininkės), įvertinusios, kokio dydžio nuostolius gali patirti dėl to, kad kita šalis nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Netesybos nėra neprotingos ar akivaizdžiai per didelės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Autotentas“ prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. galutinio sprendimo dalį: ieškinio dalį dėl 45 846,95 Eur skolos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą, ieškovės reikalavimą dėl 26 340,18 Eur skolos priteisimo ir procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo šios sumos, patenkinti; sumažinti už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną skaičiuojamų delspinigių normą (nuo 0,2 procento); iš naujo paskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas priteisė iš atsakovės 6 500 Eur už vilkiko, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą, nepaisydamas to, kad byloje nėra pateikta įrodymų (nuomos sutarties, sąskaitų), pagrindžiančių, kad atsakovė naudojo šią transporto priemonę ir jai kilo pareiga mokėti nuomos mokestį. Priteisdamas šią sumą, teismas rėmėsi ieškovės paaiškinimais, kad šios transporto priemonės valstybinis numeris buvo pamestas, todėl jai buvo suteiktas naujas valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė apie tai žinojo. Ieškovė nepateikė, o teismas nevertino įrodymų, pagrindžiančių, kad transporto priemonės valstybinis numeris iš tikrųjų buvo pamestas ir pakeistas.
12.2. Spręsdamas dėl atsakovės sumokėto depozito įskaitymo, teismas neatsižvelgė į 2018 m. balandžio 25 d. skolų suderinimo aktą, kuriame yra ieškovės pastaba, kad depozito suma panaudojama sąskaitoms apmokėti.
12.3. Nuomos sutartys neįpareigojo atsakovės atlikti vilkikų apdailos remonto darbų, bet nustatė jai pareigą palaikyti esamą vilkikų techninę būklę. Ieškovė, įtraukdama į sutartis nuostatas, kuriomis atsakovė įsipareigojo apdrausti vilkikus kasko draudimu, aiškiai nurodė, kad kompensacija už vilkikų apdailos remonto darbus bus reikalaujama iš draudimo bendrovės, o ne iš atsakovės. Ieškovė patvirtino, kad vilkikų apdailos remonto darbais rūpinsis ji pati ar draudimo bendrovė. Tuo atveju, jei būtų vertinama, kad ieškovė pagal sutarčių sąlygas vis dėlto turėjo teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų už vilkikų apdailos remontą, toks reikalavimas nagrinėjamu atveju taip pat neturėtų būti tenkinamas, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai patyrė išlaidų dėl vilkikų apdailos remonto darbų.
12.4. Teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovė pripažino dalį skolos. Skolų suderinimo akte yra įtrauktos ir sąskaitos už vilkikų remontą, kurių atsakovė, atsižvelgdama į sutarčių nuostatas, nepripažino, o pateiktas susirašinėjimas patvirtina tik informacijos perdavimą, bet ne tai, kad ieškovė patyrė vilkikų apdailos remonto išlaidas ir jas pagrindė.
12.5. Dalis byloje pateiktų sąskaitų išrašyta nepagrįstai, todėl nuo jose nurodytų sumų negali būti skaičiuojamos netesybos. Nuomos sutartyse nustatyta, kad atsakovei pavėlavus apmokėti sąskaitas, turi būti išrašoma papildoma sąskaita dėl delspinigių mokėjimo, o atsakovei 20 d. uždelsus apmokėti sąskaitas, ieškovė turi raštiškai ją įspėti. Ieškovė pradėjo skaičiuoti delspinigius praėjus 10 d. nuo sąskaitos išrašymo dienos, neatsižvelgdama į tai, ar atsakovė gavo sąskaitą. Teismas sprendime plačiau nevertino atsakovės argumentų, kad sutartyse nurodytos 0,2 proc. netesybos yra nepagrįstai didelės.
12.6. Atsakovės interesams šioje byloje atstovavimo sutarties pagrindu atstovavo advokatas, kuris negalėjo dalyvauti paskirtame teismo posėdyje. Atsakovės atstovas pagal advokato pavedimą (advokato padėjėjas) pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, o teismo posėdyje nurodė, kad yra tik iš dalies susipažinęs su bylos medžiaga ir jam yra pavesta tik palaikyti prašymą dėl posėdžio atidėjimo, todėl tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimas nebus atidėtas, atsakovei nebus tinkamai užtikrinta teisė būti atstovaujamai teisme. Nepaisant to, teismas neatidėjo posėdžio ir nagrinėjo bylą. Tokiu būdu buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas – atsakovei nebuvo sudaryta galimybė būti atstovaujamai advokato, kai ieškovė turėjo tokią galimybę.
12.7. Atsakovė prašo teismo priimti naujus įrodymus – atsakovės naudojamų automobilių kasko draudimo sutarčių, sudarytų ir dėl ieškinyje minėtų vilkikų, kopijas, kurios patvirtina, kad atsakovė vykdė vilkikų nuomos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus dėl vilkikų draudimo ir kad dėl vilkikų apdailos remonto darbų patirtas išlaidas turi kompensuoti ne atsakovė, o draudimo bendrovė. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šie įrodymai turėtų reikšmės priimant galutinį sprendimą byloje, tačiau nesuteikė atsakovei galimybės juos pateikti.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė G. V. įmonė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
13.1. Vilkikas „DAF FT XF 105.410“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir vilkikas „DAF FT XF 105.410“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – tai vienas ir tas pats automobilis, kuris buvo perduotas atsakovei 2017 m. sausio 18 d. nuomos sutarties Nr. 2017/01/18 pagrindu. Šią aplinkybę patvirtina automobilio identifikacinis numeris, nurodytas minėtoje nuomos sutartyje, kuria buvo išnuomotas vilkikas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir vilkiko, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijime. Registracijos liudijime kaip šio vilkiko valdytoja nurodyta atsakovė, taigi, jai buvo žinoma apie valstybinių numerių keitimą. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai priteisė iš atsakovės 6 500 Eur skolą už šio vilkiko nuomą.
13.2. Nors atsakovės sumokėtas depozitas, vadovaujantis 2017 m. birželio 5 d. autotransporto priemonių nuomos sutarties Nr. 2017/06/02 papildymu, yra perkeltas 2017 m. birželio
2 d. sudarytai sutarčiai, tai nereiškia, kad šia suma turėtų būti mažinamas atsakovės įsiskolinimas ieškovei. Autotransporto priemonių nuomos sutarties papildyme nėra nurodyta, kad depozitas turi būti naudojamas sąskaitoms už transporto priemonių nuomą apmokėti, be to, nuomos sutartis, pagal kurią yra gautas depozitas, nėra nutraukta, todėl jis turi likti pas ieškovę ir ateityje bus panaudotas šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
13.3. Visi automobilių remonto darbai buvo atlikti suderinus jų kaštus su atsakove. Atsakovė gavo ieškovės išrašytas sąskaitas už automobilių remontą ir sutiko jas apmokėti. Kadangi vilkikus draudė atsakovė, ji ir turėjo kreiptis į draudimo bendrovę dėl jų apgadinimo ir remonto, tačiau tokių veiksmų neatliko.
13.4. Visos ieškovės nurodytos sąskaitos yra išrašytos pagrįstai, todėl ieškovė skaičiavo delspinigius nuo visos 45 865,73 Eur įsiskolinimo sumos. Šalys savo susitarimu nustatė netesybų dydį. Atsakovė yra juridinis asmuo, turi nemažą patirtį versle, nuolat sudaro panašaus pobūdžio sutartis (su ieškove per 2 m. atsakovė sudarė net 8 sutartis, kuriose buvo nustatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai), todėl atsakovė puikiai suprato sutarčių sąlygas ir žinojo, kokios pasekmės jai gresia tuo atveju, jei ji tinkamai nevykys sutarčių ir laiku neapmokės sąskaitų.
13.5. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje nebuvo pažeistos atsakovės procesinės teisės. Prieš pradedant bylą nagrinėti ginčo teisena, bylos nagrinėjimas vyko dokumentinio proceso tvarka. Šio proceso metu šalys turėjo galimybę pateikti įrodymus ir išsamiai susipažinti su civilinės bylos medžiaga. Teismo šaukimai į teismo posėdį, vykusį 2018 m. liepos
25 d., šalių atstovams buvo išsiųsti 2018 m. liepos 12 d., todėl atsakovės atstovas turėjo pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui, juo labiau kad bylos nagrinėjimo metu atsakovei atstovavo profesionalus teisininkas – advokato padėjėjas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią normą, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
16. Atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priimti naujus įrodymus – kasko draudimo sutartis, kuriomis apdraustos atsakovės naudojamos transporto priemonės, be kita ko, transporto priemonės, nuomotos iš ieškovės. Atsakovės vertinimu, šie įrodymai turi reikšmės bylai, nes jie patvirtina, kad ieškovės išlaidas, patirtas dėl vilkikų apdailos remto darbų, turėtų kompensuoti draudikas, o ne atsakovė, tačiau pirmosios instancijos teismas nesudarė atsakovei galimybės juos pateikti.
17. Teismo vertinimu, atsakovės kartu su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl jos prašymas dėl įrodymų priėmimo netenkinamas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad reikalavimas atlyginti ieškovės patirtas transporto priemonių remonto išlaidas buvo reiškiamas dar pradiniame ieškinyje, pareikštame dokumentinio proceso tvarka. Atsakovė prieštaravimuose dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. preliminaraus sprendimo rėmėsi aplinkybe, kad pagal nuomos sutartis ji įsipareigojo drausti transporto priemones kasko draudimu, o ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė nėra pateikusi į bylą įrodymų, pagrindžiančių, kad automobiliai iš tikrųjų yra apdrausti kasko draudimu. Iš apeliacinės instancijos teismui naujai teikiamų įrodymų matyti, kad draudimo polisai išduoti atitinkamai 2017 m. sausio 20 d., 2017 m. sausio 21 d., 2017 m. kovo 6 d. ir 2017 m. rugsėjo 21 d. Taigi, aplinkybės, susijusios su atsakovės pareiga atlyginti automobilių remonto išlaidas nuo ieškinio pateikimo momento sudarė šios bylos dalyką, o atsakovė jau pirmame byloje pateiktame procesiniame dokumente rėmėsi savo sudarytomis kasko draudimo sutartimis, tačiau jų nepateikė teismui nei kartu su teikiamais procesiniais dokumentais, nei nagrinėjant bylą teismo posėdyje. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad minėti įrodymai nebuvo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dėl to, kad teismas nesuteikė jai galimybės juos pateikti.
Dėl ginčo esmės
18. Byloje kilo ginčas dėl nuomos mokesčio ir transporto priemonių remonto išlaidų pagal transporto priemonių nuomos sutartis priteisimo. 2015 m. balandžio 8 d., 2015 m. balandžio
15 d., 2016 m. vasario 22 d., 2016 m. balandžio 8 d., 2017 m. sausio 18 d., 2017 m. vasario
14 d. ir 2017 m. birželio 2 d. transporto priemonių nuomos sutarčių pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovei 7 transporto priemones. Nuomos sutartyse šalys nustatė, kad nuomininkė (atsakovė) mokės ieškovei 1 300 – 1 350 Eur nuomos mokestį, taip pat susitarė dėl netesybų – 0,2 proc. delspinigių, mokėtinų nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė 2018 m. sausio 8 d., 2018 m. vasario 6 d., 2018 m. kovo 2 d., 2018 m. balandžio 6 d. ir 2018 m. gegužės 3 d. išrašė atsakovei sąskaitas, pagal kurias atsakovė turėjo sumokėti ieškovei bendrą 41 788,27 Eur sumą už transporto priemonių nuomą. 2018 m. vasario 20 d., 2018 m. kovo 26 d., 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. balandžio 17 d. susitarimais dėl nuomos sutarčių nutraukimo buvo nutrauktos
4 iš 7 sudarytų nuomos sutarčių. Po sutarčių nutraukimo ieškovė išrašė atsakovei 2018 m. balandžio 17 d., 2018 m. balandžio 23 d. ir 2018 m. gruodžio 23 d. sąskaitas, pagal kurias atsakovė turėjo sumokėti 4 077,46 Eur sumą už grąžintų transporto priemonių remontą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė neapmokėjo pateiktų sąskaitų, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl 45 865,73 Eur įsiskolinimo (nesumokėto nuomos mokesčio ir sumų, mokėtinų už grąžintų transporto priemonių remontą) ir 7 481,22 Eur delspinigių priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant bylą teisme, atsakovė sumokėjo ieškovei 7 500 Eur sumą, priteisė ieškovei iš atsakovės 38 365,72 Eur įsiskolinimą ir 7 481,22 Eur delspinigių.
19. Atsakovė apeliaciniame skunde nekvestionuoja aplinkybės, kad ji nėra sumokėjusi ieškovei viso pagal nuomos sutartis mokėtino nuomos mokesčio, tačiau teigia, kad, pirma, teismas nepagrįstai priteisė iš jos 6 500 Eur už vilkiko, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą, kadangi byloje nėra tokį reikalavimą patvirtinančios sutarties ir sąskaitų, o teismo išvada, kad pastarasis vilkikas ir vilkikas, kurio valstybins Nr. (duomenys neskelbtini), tai tas pats vilkikas, kurio valstybinis numeris buvo pamestas ir pakeistas, nėra paremta byloje ištirtais įrodymais, antra, atsakovės pagal kitas pasibaigusias nuomos sutartis sumokėtas 1 448,10 Eur depozitas yra perkeltas 2017 m. birželio 20 d. sudarytai sutarčiai, todėl pagal šią sutartį mokėtina 6 500 Eur nuomos mokesčio suma turėjo būti sumažinta, atimant iš jos depozito sumą. Atsakovė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos priteistos sumos, mokėtinos už transporto priemonių remontą, nurodydama, kad pagal nuomos sutarčių sąlygas nuomininkė (atsakovė) neįsipareigojo atlikti transporto priemonių remontą, o ieškovė nepagrindė, kad jos nurodytos remonto išlaidos yra realiai patirtos, bei nesutinka su prašomų priteisti netesybų suma (anot atsakovės, jos yra nepagrįstai didelės ir turi būti mažintinos).
20. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai teigia, esą byloje nėra duomenų, pagrindžiančių jos pareigą mokėti nuomos mokestį už vilkiko, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2017 m. sausio 18 d. sutartimi atsakovei buvo išnuomota transporto priemonė „DAF FT XF105.410“, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tos pačios dienos perdavimo–priėmimo aktu ši transporto priemonė buvo perduota atsakovei. Byloje yra pateiktas automobilio „DAF FT XF105.410“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, kuriame nurodytas šio automobilio važiuoklės numeris atitinka pirmiau minėtoje 2017 m. sausio 18 d. nuomos sutartyje nurodyto automobilio važiuoklės numerį. Registracijos liudijime nurodyta, kad automobilis nuosavybės teise priklauso ieškovei, o atsakovė nurodyta kaip šio automobilio valdytoja. Tai reiškia, kad vilkikas, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir vilkikas, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – tai tas pats vilkikas, 2017 m. sausio
18 d. nuomos sutartimi išnuomotas atsakovei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės už šio automobilio nuomą mokėtiną sumą. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad byloje nėra pateikti ir ištirti įrodymai, susiję su automobilio valstybinių numerių pasikeitimu, neturi reikšmės nagrinėjamos bylos kontekste.
21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti ieškovei pagal 2017 m. birželio 2 d. nuomos sutartį priteistiną nuomos mokesčio sumą atimant iš jos atsakovės sumokėtą depozitą. 2017 m. birželio 2 d. šalys sudarė nuomos sutartį, kuria atsakovei 4 metų terminui išnuomotas vilkikas „DAF XF 105.460“. Nuomos sutarties 3.5 punkte, be kita ko, nustatyta, kad vėluojant sumokėti mokėtiną sumą daugiau nei 3 mėnesius, „<...> nuomininko perduotas depozitas yra panaikinamas ir negrąžinamas be teisės ginčyti, nutraukus nuomos sutartį“, o nuomos sutarties 3.7 punkte nurodyta, kad nuomininkas nemoka depozito. 2017 m. birželio 5 d. šalys pasirašė minėtos nuomos sutarties papildymą, kuriuo susitarė, kad nuomos sutarčiai perkeliamas
1 448,10 Eur depozitas, likęs nutraukus transporto priemonių nuomos sutartis Nr. 2015/01/12 ir Nr. 2015/01/07. Likusios nuomos sutarties sąlygos nebuvo pakeistos. Vadinasi, nuomos sutarties, pagal kurią ieškovei buvo sumokėtas depozitas, nuostatose nebuvo įtvirtinta, kad depozito suma yra panaudojama atsiskaitant pagal išrašytas sąskaitas, tačiau šioje sutartyje nurodyta kitokia depozito paskirtis – ši suma yra įskaitoma, kai atsakovė daugiau kaip 3 mėn. nemoka nustatyto nuomos mokesčio ir yra nutraukiama nuomos sutartis. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuomos sutartis buvo nutraukta, todėl nėra pagrindo sumažinti pagal šią sutartį iš atsakovės priteistiną nuomos mokesčio sumą atimant iš jos atsakovės įmokėto depozito sumą.
22. Taigi, šios nutarties 20 ir 21 punktuose nurodyti atsakovės argumentai, kuriais remdamasi ji teigia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas mažinti ieškovei priteistiną nuomos mokesčio sumą, yra nepagrįsti. Atsakovė nenurodo jokių kitų aplinkybių, paneigiančių jos pareigą sumokėti nuomos sutarčių pagrindu reikalaujamą mokėti nuomos mokestį (neginčija kitų reikalaujamų sumokėti sumų pagrįstumo, neteikia įrodymų, kad ji jau atsiskaitė su ieškove ir pan.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė laiku neatsiskaitė su ieškove ir priteisė iš jos visą mokėtiną nuomos mokesčio sumą.
23. Kaip minėta, byloje taip pat keliamas klausimas dėl atsakovės pareigos atlyginti ieškovės nuostolius, patirtus remontuojant jai grąžintas transporto priemones. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nuomos sutartyse įsipareigojo grąžinti ieškovei techniškai tvarkingus automobilius ir atlyginti jų taisymo išlaidas, vertino, kad ieškovės nurodyta automobilių remonto išlaidų suma priteistina iš atsakovės. Savo ruožtu atsakovė teigia, kad teismas neteisingai aiškino šalių sudarytų nuomos sutarčių nuostatas dėl eksploatavimo ir remonto išlaidų. Jos vertinimu, teismas vadovavosi tik dalimi nuomos sutarčių sąlygų ir neatsižvelgė į tai, kad pagal sutartis atsakovei nekilo pareiga remontuoti transporto priemones, o jų remonto išlaidas turėjo atlyginti draudimo bendrovė.
24. Nuomos sutarčių 6.2 punkte nustatyta, kad nuomininkė (ieškovė) įsipareigoja rūpestingai naudoti transporto priemones pagal jų paskirtį, tiksliai vykdyti nuomotojos ar gamintojos nustatytus techninės priežiūros ir naudojimo taisyklių reikalavimus, o jei tokių nėra – paprastai tokios rūšies transporto priemonei keliamus reikalavimus, palaikyti transporto priemonės techninę būklę, atsižvelgiant į normalų jų nusidėvėjimą. Pagal nuomos sutarčių 7.2.6 punktą, nuomininkė įsipareigoja atlyginti nuomotojai visus nuostolius dėl transporto priemonės praradimo, žuvimo ar sugadinimo, taip pat visas mokėjimo dokumentais pagrįstas su transporto priemonių patikrinimu ar remontais tiesiogiai susijusias išlaidas, kai jos remontuojamos ar tikrinamos nuomininkei pažeidus sutarties sąlygas ar dėl nuomininkės kaltės. Nuomininkė nėra įpareigojama atlyginti pirmiau nurodytų nuostolių ir išlaidų, jeigu juos padengia nuomotojai sumokėtos draudimo išmokos (nuomos sutarčių 7.2.2 punkte nustatyta, kad nuomininkė privalo nuomojamą transporto priemonę apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir kasko draudimu). Vadovaujantis nuomos sutarčių 9.4 ir 9.5 punktais, nuomininkė, grąžindama transporto priemones, privalo jas perduoti techniškai tvarkingas, tokios pačios komplektacijos ir būklės, kaip jų perdavimo nuomininkei dieną, atsižvelgiant į jų normalų nusidėvėjimą. Tuo atveju, jeigu grąžinamų transporto priemonių būklė neatitinka nurodytų reikalavimų, nuomotojos pasirinkimu, nuomininkė privalo atlyginti nuomotojos išlaidas, kurių ji patyrė taisydama nurodytus neatitikimus, ir kompensuoti nuomotojos nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių prekinės vertės netekimo.
25. Iš aptariamų nuomos sutarčių sąlygų matyti, kad atsakovė įsipareigojo rūpestingai naudoti nuomojamas transporto priemones ir šalims nutraukus sutartį, grąžinti jas ieškovei tokios pačios būklės, kokios jos buvo perduodant jas atsakovei, atsižvelgiant į normalų transporto priemonių nusidėvėjimą. Kartu šalys susitarė, kad atsakovė atlygins ieškovei transporto priemonių remonto išlaidas ir padarė išlygą, kad šios išlaidos neatlyginamos, jeigu nuomotoja gavo draudimo išmokas. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, aplinkybė, kad ji buvo įpareigota apdrausti transporto priemones kasko draudimu, pati savaime neeliminuoja jos pareigos atlyginti transporto priemonių remonto išlaidas – atsakovė neturėtų atlyginti automobilių remonto darbų kainos tik tuo atveju, jei draudikas būtų atlyginęs šias ieškovės patirtas išlaidas.
26. Pirmiau minėta, šalys buvo sudariusios susitarimus, kuriais buvo nutrauktos 4 nuomos sutartys. 2018 m. kovo 26 d., 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. balandžio 17 d. susitarimuose dėl sutarčių nutraukimo buvo įrašytos pretenzijos, nurodant, kad apgadinta vilkikų (valstybinis
Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apdaila. Tai reiškia, kad nutraukus nuomos sutartis, šie vilkikai buvo grąžinti ieškovei su defektais, o atsakovė, pasirašydama susitarimus dėl nuomos sutarčių nutraukimo, šią aplinkybę pripažino. Ieškovė nurodo, kad taisydama apgadintus vilkikus patyrė išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovės, tačiau, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, byloje nėra duomenų, įrodančių, kad ieškovės prašomos priteisti automobilių remonto išlaidos buvo realiai patirtos (byloje nėra šias išlaidas patvirtinančių įrodymų). Vis dėlto byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė žinojo apie ieškovės patiriamas automobilių remonto išlaidas ir su jomis sutiko – byloje yra pateikti šalių elektroniniai laiškai, iš kurių matyti, kad atsakovė buvo informuota apie atliekamus vilkikų remonto darbus ir šių darbų kainą, bei 2018 m. balandžio 25 d. šalių pasirašytas skolų suderinimo aktas, kurį pasirašydama, atsakovė sutiko su išvardintomis sąskaitomis, be kita ko, su sąskaitomis, pagal kurias atsakovė turi apmokėti ieškovės patirtas transporto priemonių remonto išlaidas. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė derino tarpusavyje už automobilių remontą mokėtinas sumas, atsakovė su jomis sutiko, nereiškė jokių prieštaravimų ir nekvestionavo nei savo pareigos sumokėti už automobilių remontą, nei konkrečių ieškovės nurodytų remonto išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei automobilių remonto išlaidų atlyginimą.
27. Šios teismo išvados nepaneigia atsakovės nurodyti teiginiai, kad skolų suderinimo akte yra nurodytos sąskaitos, kurių atsakovė, vadovaudamasi nuomos sutarčių sąlygomis, nepripažįsta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl tarpusavio skolų suderinimo aktų reikšmės nurodyta, kad tokie aktai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, o įrodymai, patvirtinantys, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio; šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1326/2000; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008). Nagrinėjamu atveju, nors atsakovė ir teigia, kad nepripažino dalies skolų suderinimo akte nurodytų sąskaitų, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ji pasirašė šį skolų suderinimo aktą nenurodydama jokių pastabų. Byloje nėra duomenų, kad po šio akto pasirašymo atsakovė kvestionuotų pareigą apmokėti nurodytas sąskaitas, o apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nenurodė konkrečių argumentų, paneigiančių sąskaitose nurodytas remonto išlaidas ir neginčijo konkrečių ieškovės prašomų priteisti sumų. Esant tokioms aplinkybėms teismas neturėjo pagrindo nesiremti skolų suderinimo akte išdėstyta atsakovės pozicija dėl jos įsiskolinimų atsakovei.
28. Vadovaujantis nuomos sutarčių 3.5 punktu, nuomininkas už kiekvieną nuomos mokesčio (jo dalies) ar kitos pagal sutartį mokėtinos sumos sumokėjimo termino praleidimo dieną įsipareigoja mokėti nuomotojai 0,2 proc. dydžio delspinigius, apskaičiuotus nuo laiku nesumokėtos sumos. Delspinigiai skaičiuojami nuo tos dienos, kai piniginė prievolė turėjo būti įvykdyta (ją įskaitant) iki tos dienos, kai prievolė įvykdoma (jos neįskaitant). Nei ieškovė, nei atsakovė neginčija aplinkybės, kad atsakovė laiku neatsiskaitė su ieškove pagal šalių sudarytas nuomos sutartis, todėl darytina išvada, kad jai kilo pareiga mokėti sutartyje nurodytas netesybas – 0,2 proc. delspinigius, skaičiuojamus nuo visos nesumokėtos sumos. Atsakovės argumentai, kad ieškovė skaičiavo netesybas nuo sumų, kurių atsakovė neturėjo mokėti ieškovei (minėta, atsakovė teigė, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš jos nuomos mokestį už vilkiko (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą; nepagrįstai skaičiuodama pagal 2017 m. birželio 2 d. nuomos sutartį mokėtiną nuomos mokestį neįskaičiuoja į jį atsakovės sumokėtos depozito sumos; nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovės vilkikų apdailos remonto išlaidas), neturi įtakos delspinigių skaičiavimui, kadangi šie argumentai buvo atmesti kaip nepagrįsti.
29. Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti netesybas. Pagal CK
6.73 straipsnio 2 dalį, netesybos gali būti mažinamos tuo atveju, jeigu jos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, be to, netesybos gali būti sumažinamos tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kad netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Šiuo atveju ieškovė ir atsakovė – tai privatūs juridiniai asmenys, profesionalios verslininkės, kurios sudarė nuomos sutartis komerciniais tikslais, o tai savo ruožtu reiškia, kad sudarydamos šias sutartis, jos turėjo galimybę įvertinti prisiimtą riziką. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys sudarė ir vykdė ne vieną iš esmės analogiško turinio nuomos sutartį, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų nesutikusi su nuomos sutarčių sąlygomis, nustatančiomis mokėtinų delspinigių dydį, būtų siūliusi kitokią delspinigių normą ir pan. Šalių nustatytos netesybos nėra akivaizdžiai neprotingos ar per didelės, yra nustatytos šalių (verslininkių) susitarimų, todėl šiuo atveju nėra pagrindo jas mažinti.
30. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs 2018 m. liepos 25 d. vykusiame teismo posėdyje jos atstovo (advokato padėjėjo) pareikšto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad teismo posėdyje negalėjo dalyvauti atsakovės interesams byloje atstovaujantis advokatas, pažeidė atsakovės teises ir išnagrinėjo civilinę bylą atsakovei neturint jokio atstovo.
31. Vadovaujantis CPK 1622 straipsnio 1 dalimi, teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, dalyvaujančio byloje asmens ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2018 m. liepos 25 d.
2018 m. liepos 12 d. šalių atstovams išsiųsti šaukimai į teismo posėdį, savo ruožtu atsakovės atstovo prašymas atidėti teismo posėdį dėl suplanuotų advokato atostogų pateiktas teismui tik 2018 m. liepos 24 d., t. y. likus vienai dienai iki numatytos teismo posėdžio datos. Paskirtame teismo posėdyje atsakovėms interesams atstovavo advokato padėjėjas M. B.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovės prašymą atidėti teismo posėdį, pažeidė jos teises ar kad byla buvo išnagrinėta nesant atsakovės atstovo – byloje dalyvavo kvalifikuotas atsakovės atstovas, o teismas buvo tinkamai informavęs šalis (jų atstovus) apie numatytą posėdį, suteikdamas joms pakankamai laiko susipažinti su byla ir pasiruošti bylos nagrinėjimui.
32. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK
326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodo, kad patyrė 150 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Šias išlaidas ji grindžia byloje pateikta 2018 m. spalio
3 d. sąskaita ir 2018 m. spalio 4 d. mokėjimo nurodymu. Ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų maksimalių priteistinų atstovavimo išlaidų dydžių, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl jos priteistinos iš atsakovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei G. V. įmonei (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autotentas“ (juridinio asmens kodas 141721617) 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Kazys Kailiūnas
Asta Radzevičienė