Civilinė byla Nr. 2KT-51/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 94.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su atsakovų K. V. ir J. V. atstovo 2010 m. gegužės 18 d. nušalinimo pareiškimu, kuriuo Šiaulių miesto apylinkės teismui ir Šiaulių apygardos teismui pareikštas nušalinimas nuo civilinės bylos Nr. 2-165-77/2010 pagal ieškovo Evaldo Onaičio ieškinį atsakovams K. V. ir J. V. dėl paskolos ir palūkanų priteisimo nagrinėjimo,

n u s t a t ė:

Lietuvos apeliaciniame teisme 2010 m. gegužės 18 d. buvo gautas atsakovų K. V. ir J. V. atstovo 2010 m. gegužės 18 d. pareiškimas, kuriuo prašoma nuo tolimesnio Šiaulių miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-165-77/2010 nagrinėjimo ir bet kokių procesinių veiksmų joje atlikimo ar procesinių sprendimų priėmimo nušalinti teisėją Eleonorą Matulaitienę, teisėją Liną Muchtarovienę, teisėją Gemą Janušienę ir visus kitus Šiaulių miesto apylinkės ir Šiaulių apygardos teismų teisėjus, o tolimesnį civilinės bylos Nr. 2-165-77/2010 nagrinėjimą perduoti Panevėžio apygardos Panevėžio miesto apylinkės teismui. Pareiškime nurodo, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos Linos Muchtarovienės 2010 m. kovo 16 d. nutartimi buvo atmestas jų prašymas dėl bylą nagrinėjančios teisėjos E. Matulaitienės nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-165-77/2010 nagrinėjimo. Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininkė Gema Janušienė 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi atmetė jų atstovo prašymą dėl teisėjos E. Matulaitienės ir teismo pirmininko pavaduotojos L. Muchtarovienės nušalinimo. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi netenkino jų atstovo pareiškimo, kuriuo nušalinimas buvo pareikštas visiems Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjams. Atsakovai nurodo, jog, nepaisant to, kad šie teismų procesiniai sprendimai, kuriais išspręstas nušalinimo klausimas, yra galutiniai ir neskundžiami,  jie yra be motyvų ir nepagrįsti.

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų  nagrinėjama per  įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo  sąlygomis   pagal  įstatymą  sudaryto  nepriklausomo  ir nešališko teismo. Ši nuostata įtvirtina asmens teisės į tinkamą teismo procesą principą, kuris apima ir teismo nešališkumą. Lietuvos Respublikoje galiojantis Civilinio proceso kodeksas (toliau - CPK), įtvirtindamas, jog teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki (CPK 21 str.), numato galimybę šio civilinio proceso principo įgyvendinimą užtikrinti įvairiomis procesinėmis priemonėmis, tame tarpe ir nusišalinimu arba nušalinimu. Vadovaujantis CPK 64 straipsniu, teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalintas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Teisėjo (teisėjų) nušalinimo teisės įgyvendinimas civilinio proceso įstatymo yra siejamas su absoliučių nušalinimo pagrindų, įtvirtintų CPK 65 straipsnyje, bei CPK 66 straipsnyje nurodytų kitų teisėjo nušalinimo pagrindų egzistavimu.

Pagal proceso teisės normų, reglamentuojančių teisėjo nušalinimą, prigimtį ir paskirtį, nušalinimas gali būti pareikštas tik bylą ar atskirą byloje iškilusį proceso klausimą nagrinėjančiam teisėjui arba teismui. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas yra subjektai, kuriems, vadovaujantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, yra suteikti įgaliojimai spręsti nušalinimo klausimą, kai jis yra pareiškiamas visam bylą ar atskirą byloje iškilusį proceso klausimą nagrinėjančiam apygardos teismui. Šios taisyklės išimtis – tai atvejai, kai, nagrinėjant bylą apylinkės teisme, šiam teismui pareikštą nušalinimo klausimą turi nagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas dėl CPK 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų absoliučių apygardos teismo nušalinimo ir bylos perdavimo pagrindų egzistavimo. Apygardos teismas, negalėdamas apeliacine tvarka nagrinėti bylos dėl CPK 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų bylos perdavimo pagrindų, negali spręsti jokių joje iškilusių procesinių klausimų, tame tarpe ir visam apylinkės teismui pareikšto nušalinimo klausimo. Tokiais atvejais būtent CPK 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto bylos perdavimo pagrindo buvimas apygardos teisme, lemia tai, jog bylą nagrinėjančiam apylinkės teismui pareikštą nušalinimo klausimą turi išspręsti Lietuvos apeliacinis teismas kaip aukštesnės pakopos teismas.

Kadangi civilinė byla Nr. 2-165-77/2010, kurioje atsakovai pareiškė nušalinimą Šiaulių miesto apylinkės teismui ir Šiaulių apygardos teismui, yra nagrinėjama Šiaulių miesto apylinkės teisme, nušalinimas galėjo būti pareikštas tik Šiaulių miesto apylinkės teismui kaip bylą nagrinėjančiam teismui. Nesant CPK 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų absoliučių bylos perdavimo pagrindų, subjektu, turinčiu nagrinėti tokį nušalinimo pareiškimą, yra apygardos teismo kaip aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 69 str. 1 d.). Nustačius, kad nagrinėjamu atveju atsakovai negalėjo pareikšti nušalinimo Šiaulių apygardos teismui, o Šiaulių miesto apylinkės teismui pareikšto nušalinimo klausimo išsprendimas yra neteismingas Lietuvos apeliaciniam teismui, jų nušalinimo pareiškimą atsisakytina priimti (CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d., 1 p., 2 p.).

Iš civilinės bylos Nr. 2-165-77/2010 medžiagos matyti, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos L. Muchtarovienės 2010 m. kovo 16 d. nutartimi buvo atmestas atsakovų prašymas dėl bylą nagrinėjančios teisėjos E. Matulaitienės nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. L2-165-77/2010 nagrinėjimo (1 t., b.l. 73-74). Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininkė G. Janušienė 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi atmetė atstovų prašymą dėl teisėjos E. Matulaitienės ir teismo pirmininko pavaduotojos L. Muchtarovienės nušalinimo nuo šios bylos nagrinėjimo (1 t., b.l. 102-103). Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi netenkino atsakovų atstovo pareiškimo, kuriuo nušalinimas buvo pareikštas visiems Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjams (1 t., b.l. 124-127). Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovų Šiaulių miesto apylinkės teismui pareikštas nušalinimas jau yra išspręstas. Atsakovams išaiškintina, kad teismo nutartis, kuria išsprendžiamas teisėjo nušalinimo klausimas, yra neskundžiama, o atitinkami argumentai, susiję su abejone dėl teisėjo nešališkumo, gali būti nurodomi apeliaciniame ir kasaciniame skunduose. Pakartotinis nušalinimas gali būti reiškiamas tik paaiškėjus naujam nušalinimo pagrindui ir pateikus tai patvirtinančius įrodymus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti atsakovų K. V. ir J. V. atstovo advokato Jono Korsako 2010 m. gegužės 18 d. pareiškimą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-165-77-2010 nagrinėjimo ir jos perdavimo nagrinėti kitam teismui.

Grąžinti K. V. ir J. V. atstovo advokato Jono Korsako 2010 m. gegužės 18 d. nušalinimo pareiškimą jį padavusiam asmeniui.

Civilinių bylų skyriaus

pirmininkas                                                                                                        Artūras Driukas