Civilinė byla Nr. 2S-1194-260/2016,
Proceso Nr. 2-28-3-00624-2016-6,
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.4.11.; 3.5.1.1.; 3.3.2.4;
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2S-1194-260/2016 pagal pareiškėjo L. Ž. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1250-571/2016 pagal pareiškėjo L. Ž. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei S. Ž., D. V., R. K., UAB „Arisava“, UAB „Redžius“ dėl antstolės S. Ž. veiksmų, ir
n u s t a t ė:
I. Skundo esmė
Pareiškėjas L. Ž. 2016 m. vasario 3 d. pateikė skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašydamas panaikinti neteisėtus antstolės S. Ž. procesinius veiksmus vykdomojoje byloje – pareiškėjo L. Ž. piniginių lėšų visose jo sąskaitose, esančiose AB SEB banke, areštą. Nurodė, kad antstolės procesiniai veiksmai – pareiškėjo piniginių lėšų jo sąskaitose banke areštas – yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi antstolė, pažeisdama teisės normas, nepriėmė patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir/ar jo kopijos su vykdymo išlaidų apskaičiavimu neišsiuntė pareiškėjui; neatliko jokių parengiamųjų veiksmų ir pareiškėjo piniginių lėšų areštą taikė, nenustačiusi, ar yra kito areštuotino pareiškėjo turto; nurodyme nenurodė lėšų sumos, kuria pareiškėjas gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį; nesudarė areštuojamo turto aprašo ir/ar jo kopijos neišsiuntė pareiškėjui; nenustačiusi, ar pareiškėjas turi areštuotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ir ar jo turi pakankamai, iš karto taikė pareiškėjo piniginių lėšų jo visose sąskaitose banke areštą.
Antstolė S. Ž. 2016 m. vasario 10 d. patvarkymu pareiškėjo L. Ž. skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė Marijampolės rajono apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-1250-571/2016, pareiškėjo L. Ž. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Teismas iš vykdomosios bylos medžiagos nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartis, kuria nutarta UAB „Redžius“ naudai areštuoti atsakovų R. K., L. Ž. ir UAB „Arisava“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bendrai 43 501 Eur sumai, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitais suvaržyti bei mažinti turto vertę, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai atsakovų pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, antstolės S. Ž. kontoroje gauta 2016 m. sausio 28 d.. Tą pačią dieną antstolė patikrino pareiškėjo turimą turtą Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje ir kelių transporto priemonių registro duomenų bazėje, kur nurodyta, jog skolininkui ir jo sutuoktinei, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas bei kiemo statiniai, kuriam 2013 m. gruodžio 13 d. įregistruota hipoteka. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įkeistam turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones netikslinga, kad išieškojimas į tokį turtą gali būti nukreiptas tik gavus hipotekinio kreditoriaus sutikimą, kuris turi pirminio reikalavimo teisę į jam įkeistą turtą, sprendė, kad antstolė pagrįstai į turto aprašą šio nekilnojamojo turto neįtraukė. Kadangi, hipotekos kreditoriui nesutikus duoti sutikimą tokį turtą realizuoti, jo realizavimas yra negalimas, areštavus turtą, esantį J. J. g. 12, Marijampolė, D. V., atstovaujančio UAB „Redžius“ interesus, kaip kreditoriaus reikalavimai galėtų būti patenkinti tik sutikus ankstesniam kreditoriui, teismas laikė, jog šio nekilnojamojo turto vertė neturi jokios reikšmės, juolab, kad jo vertė yra tik 19 821 eurai. Taip pat teismas nustatė, jog antstolė pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių skolininko L. Ž. vardu registruotoms transporto priemonėms, kadangi atsižvelgiant į minėtų transporto priemonių amžių bei reikalavimo dydį, kurio užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, jų vertė, būtų per maža reiškiamų reikalavimų užtikrinimui. Teismas nustatė ir kad L. Ž., gavęs antstolės reikalavimą, informacijos apie areštuoto turto kainą jai neteikė, todėl tik patikrinus minėtus duomenis, 2016 m. sausio 29 d. antstolė parengė turto aprašą, į kurį buvo surašytas visas pareiškėjo turimas turtas bei piniginės lėšos, esančios pareiškėjo banko sąskaitose. Taip pat teismas nustatė, kad iš vykdomojoje byloje esančio turto aprašo ir turto areštų aktų registro pranešimo matyti, jog areštavus skolininko banko sąskaitas, jam buvo leista disponuoti darbo užmokesčiu neviršijančiu 350 Eur per mėnesį ribos, taip pat leista atsiskaityti su ieškovu. Todėl, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolė S. Ž., priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir jį išsiuntė pareiškėjui nepažeisdama nustatytos tvarkos, galimais ir pirminiais būdais patikrino skolininko turimą turtą nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje bei transporto priemonių registro duomenų bazėje ir tik tada areštavo skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias skolininko banko sąskaitose, taip pat nurodė konkrečią pinigų sumą, kuria skolininkas gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, todėl pareiškėjo skundą laikė nepagrįstu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį motyvai
Atskirąjį skundą pateikęs pareiškėjas L. Ž. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti jo 2016 m. vasario 3 d. skundą dėl antstolės S. Ž. procesinių veiksmų ( piniginių lėšų visose pareiškėjo sąskaitose AB SEB banke arešto vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat prašo priimti 2016 m. vasario 29 d. rašytinius paaiškinimus ir kartu su jais pateiktus įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti (CPK 314 str.).
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti nustatyta tvarka pateiktus pareiškėjo rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, pažeidė pareiškėjo teisę teikti įrodymus, taip pat teisę duoti teismui paaiškinimus raštu (CPK 42 str. 1 ir 4 d., 198 str. 1 d.) bei teismo pareigą motyvuoti atsisakymą priimti pareiškėjo nustatyta tvarka pateiktus įrodymus (CPK 181 str. 1 d.). Nurodo, kad dėl pirmosios instancijos teismo atsisakytų priimti pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).
2. Pirmosios instancijos teismas, įtraukdamas į nagrinėjamą bylą suinteresuotu asmeniu D. V., pažeidė CPK 443 str. 3 d., kadangi nagrinėjama byla nėra susijusi su jo teisėmis ir pareigomis. Nurodo, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, išieškotojo UAB „Redžius“ atstovas yra ne akcininkas D. V., o direktorius K., o Kauno apygardos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovams pritaikytos, siekiant užtikrinti galimo būsimo teismo sprendimo dalyje dėl 43 501 Eur žalos priteisimo UAB „Redžius“ naudai solidariai iš atsakovų įvykdymą. Todėl vadovaujantis CPK 638 str. 1 d., išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentais, todėl D. V., nors ir pateikė antstolei nutartį, negali būti išieškotoju vykdomojoje byloje, kurioje vieninteliu išieškotoju turi būti UAB „Redžius“.
3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymų visetą, pažeidė pareigą įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Atmesdamas pareiškėjo skundo argumentą, kad antstolė nepriėmė patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir/ar jo kopijos su vykdymo išlaidų apskaičiavimu neišsiuntė pareiškėjui, neįvertino, kad patvarkymas buvo įteiktas pareiškėjui 2016 m. vasario 5 d., kad vykdymo išlaidų paskaičiavimas prie jo pridėtas nebuvo, kad patvarkymas buvo išsiųstas pareiškėjui ne nustatytu terminu, o po trijų dienų.
4. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl antstolės veiksmų teisėtumo, kuomet ji nepranešė pareiškėjui apie jo piniginių lėšų areštą.
5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įstatymo normas, reglamentuojančias turto aprašą ir antstolio pareigą neaprašyti skolininko turto iš esmės, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Nurodo, kad jokio turto aprašo pareiškėjas nėra gavęs iki šiol, nors jis pateikė antstolei duomenis apie turimą turtą.
6. Pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė dėl Kauno apygardos teismo nutarties esmės ir priėmė jos neatitinkančią nutartį. Nurodo, kad antstolė galėjo areštuoti pareiškėjo pinigines lėšas visose jo sąskaitose bankuose tik nustačiusi, kad pareiškėjas neturi areštuotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Nustačiusi, kad pareiškėjas areštuotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto turi, bet jo nepakankamai, antstolė turėjo areštuoti pareiškėjo pinigines lėšas tik trūkstamai sumai.
7. Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo nurodė, kad pareiškėjas, gavęs reikalavimą, neteikė antstolei informacijos apie areštuoto turto kainą. Nurodo, kad reikalavimą, kuriame antstolė duomenų apie turimą turtą pateikimo terminą nurodė konkrečia data, gavo paskutine termino dieną, todėl atsakymas buvo parengtas per protingą penkių dienų terminą nuo jo gavimo. Laiko, jog duomenis apie pareiškėjo turimą nekilnojamąjį turtą bei transporto priemones antstolė privalėjo surinkti bei įvertinti pati dar prieš taikydama pareiškėjo piniginių lėšų visose sąskaitose bankuose areštą. Todėl tokius antstolės veiksmus laiko neteisėtais ir naikintinais.
Atsiliepime į apelianto L. Ž. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. K. prašo pareiškėjo L. Ž. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties tenkinti. Nurodo, kad sutinka su atskirajame skunde išdėstytais motyvais ir argumentais.
Kiti suinteresuotieji asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacijos dalykas – nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriais buvo sprendžiami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolės S. Ž. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. sausio 28 d. Kauno apygardos teismo nutartį Nr. e2-1368-173/2016, kuria iš dalies tenkinant ieškovo D. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštuotas atsakovų R. K., L. Ž. ir UAB „Arisava“ nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas bendrai 43 501 Eur sumai, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Nurodyta, jog turto esant nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai atsakovų pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis. Nustatytas visam areštuotam turtui disponavimo teisės apribojimas, išskyrus lėšas, gaunamas kaip atsakovų R. K. ir L. Ž. darbo užmokestis ir neviršijančias 350 Eur per mėnesį ribos. Leidžiant atsakovams atsiskaityti su ieškovu.
Vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013).
Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 str. 6 d.). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese pirmiausia apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 587 str. 4 p.), kurioje teismo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, vykdymo tvarka ir būdai (CPK 147 str. 5 d. 8 p.). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su turtu, nutartyje išsamių turto duomenų gali nenurodyti, tokiais atvejais surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedama antstoliui (CPK 147 str. 6 d.). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su byla ir joje esančia vykdomosios bylos medžiaga nustatė, kad 2016 m. sausio 28 d. antstolės S. Ž. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. sausio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1368-173/2016, kuria iš dalies tenkinant ieškovo D. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštuotas atsakovų R. K., L. Ž. ir UAB „Arisava“ nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas bendrai 43 501 Eur sumai, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę, nurodant, jog turto esant nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai atsakovų pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis bei nustatytas visam areštuotam turtui disponavimo teisės apribojimas, išskyrus lėšas, gaunamas kaip atsakovų R. K. ir L. Ž. darbo užmokestis ir neviršijančias 350 Eur per mėnesį ribos, leidžiant atsakovams atsiskaityti su ieškovu. Antstolė 2016 m. sausio 28 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vadovaudamasi CPK 152 str. 1 d. iš karto patikrino skolininko L. Ž. turtinę padėtį. Nustačiusi, kad skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas bei kiemo statiniai, tačiau šiam turtui 2013 m. gruodžio 13 d. įregistruota hipoteka, sprendė, jog įkeistam turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones netikslinga, kadangi išieškojimas į tokį turtą negali būti nukreiptas, šio turto į turto aprašą neįtraukti. Taip pat, patikrinusi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis nustatė, kad L. Ž. vardu registruotos trys transporto priemonės, kurioms laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos. Kitų duomenų apie skolininkui priklausantį turtą antstolė nenustatė, todėl 2016 m. sausio 28 d. surašė reikalavimą skolininkui iki 2016 m. vasario 5 d. raštu pateikti duomenis apie jam priklausantį turtą. Taip pat, siekdama, kad nebūtų praleistas įstatyme nustatytas terminas ir laikinosios apsaugos priemonės nenustotų galioti, antstolė, 2016 m. sausio 29 d. surašė pirminį Turto aprašą ir pateikė nurodymą areštuoti pareiškėjo pinigines lėšas jo visose sąskaitose bankuose. Turto aprašas šalims nebuvo siunčiamas, kadangi, antstolė, vadovaudamasi sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka, sulaukusi skolininko atsakymo į 2016 m. sausio 28 d. reikalavimą, ketino jį tikslinti ir galutinį turto aprašą išsiųsti šalims. Dokumentai skolininkui buvo įteikti, tačiau reikalaujamos informacijos antstolių kontorai jis nepateikė.
Įstatymas antstolį įpareigoja savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Atliekant antstolio kompetencijai priskirtus veiksmus, antstoliui keliama pareiga bendradarbiauti su vykdymo proceso dalyviais ir vykdyti teismo sprendimą, išlaikant tiek skolininko, tiek išieškotojo teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2005). Teismas, nagrinėdamas bylą dėl antstolio veiksmų ir spręsdamas klausimą dėl antstolio veiksmo panaikinimo, nustato ar antstolio atliktas veiksmas yra teisėtas ar ne. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog skundžiamu patvarkymu antstolė, neviršydama jai suteiktų įgalimų ir siekdama užtikrinti operatyvų ir realų teismo sprendimo įvykdymą bei siekdama apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo L. Ž. skundo dėl antstolės S. Ž. veiksmų.
Antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi surinkti visą būtiną informaciją apie skolininko turtinę padėtį ir nustatyti skolininko turimą turtą, kurį galėtų įtraukti į turto aprašą. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti, kad, priėmus ieškovui palankų teismo procesinį sprendimą, jis bus realiai įvykdomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi užtikrinti ne formalų, o realų prievolės įvykdymą. Todėl antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą siekdama tinkamai ir operatyviai įvykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokiu būdu garantuojant ieškovui galimai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą. Tuo tarpu pareiškėjas, būdamas skolininkas, su antstole tinkamai nebendradarbiavo, patvarkymo pateikti informaciją nevykdė. Bendradarbiaudamas su antstole, pareiškėjas galėjo nurodyti priežastis, dėl kurių sunku ar netikslinga pateikti antstolės reikalaujamą informaciją laikinųjų apsaugos priemonių nutarčiai tinkamai įvykdyti, susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, išsiaiškinti kokią informaciją antstolė jau yra surinkusi vykdomojoje byloje bei tokiu būdu pasiekti kompromisą (CPK 643-644 straipsniai). Tačiau, suvokdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį, tokių veiksmų pareiškėjas nesiėmė, priešingai, antstolei dokumentus pateikė tik 2016 m. vasario 10 d., nors antstolė reikalavo juos pateikti iki 2016 m. vasario 5 d.. CPK 147 str. 6 d. numatyta, jog kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Kaip matyti, Kauno apygardos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, 2016 m. sausio 22 d. nutartyje tikslių areštuojamo turto duomenų nenurodė, todėl antstolė, siekdama tinkamai įvykdyti Kauno apygardos teismo nutartį, surinko visus duomenis apie pareiškėjui priklausantį turtą ir pradėjo vykdyti jai pavestas funkcijas, kadangi ji privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 str. 2 d.). Atsižvelgiant į išdėstytą apeliacinės instancijos teismas laiko, kad antstolė, vykdydama teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjo atžvilgiu, savo veiksmais siekė objektyviai ir maksimaliai nustatyti visą areštuotiną pareiškėjo turtą, todėl įstatymo numatytų normų nepažeidė. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog antstolė, vykdydama vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), esminių pažeidimų nepadarė, jos veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais.
Apeliantas atskirajame skunde pareiškė prašymą prie bylos medžiagos prijungti jo 2016 m. vasario 29 d. teiktus pirmosios instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, pripažindamas, kad jie pateikti praleidus teismo nustatytą terminą jiems pateikti.
Prašymą priimti rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2S-1194-260/2015 pateikė 2016-06-03 ir suinteresuotas asmuo R. K..
CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas į bylą negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.), jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjo pateikti 2016-02-29 rašytiniai paaiškinimai, kuriuose išdėstyti pareiškėjo paaiškinimai apie antstolės patvarkymą dėl skundo netenkinimo, taip pat apie tai, kokius veiksmus antstolė atliko kitų skolininkų atžvilgiu, ir kad D. V. nėra byloje tinkamu išieškotoju, taip pat suinteresuoto asmens R. K. 2016-06-06 pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, kad antstolė S. Ž. panaikino jo piniginių lėšų areštą ir areštavo kitą turtą, yra duomenys apie veiksmus bei įvykius po 2016-01-29 antstolės atliktų veiksmų ir jie nėra reikšmingi vertinant pareiškėjo L. Ž. apskųstų antstolės veiksmų pagrįstumą bei teisėtumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas juos atsisako priimti. Naujai paaiškėjusios aplinkybės apie galimą areštuoti taikant laikinąsias apsaugos priemones skolininkų turtą, leidžia pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims kreiptis į antstolę, kad būtų tikslinamas areštuoto turto aprašas. Tą nurodė apskųstoje nutartyje ir pirmosios instancijos teismas.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nenustačius antstolės S. Ž. vykdymo veiksmuose procesinių pažeidimų, pripažintina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi pagrįstai netenkino pareiškėjo L. Ž. skundo dėl antstolio veiksmų. Šios teismo nutarties naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1d., 1 p.).
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus pareiškėjo L. Ž. atskirąjį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 11,98 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo L. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,98 Eur (vienuolika eurų devyniasdešimt aštuonis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. (Mokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant išieškotoją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752), įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).
Grąžinti suinteresuotam asmeniui R. K. (gyv. (duomenys neskelbtini)) jo 2016-06-06 Kauno apygardos teismui pateiktą 2016-06-03 prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.
Teisėjas Raimondas Buzelis