Nuorašas

    Pranešėjas V. Kursevičius                                            Civilinė byla Nr. 2A-601-210/2010

    Teisėjas A. Martinavičius                              Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04341-2009-5

                                                                            Procesinio sprendimo kategorija  44.2.4.2

 (S)

 

                                                                                                                                                        

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

                                                        N U T A R T I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

   2010 m. gruodžio 6 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti  iš

kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,

kolegijos narių Birutės Simonaitienės, Danutės Burbulienės,

sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,

dalyvaujant ieškovo L. V. atstovui pagal įstatymą A. V.,

atsakovės viešosios įstaigos „Šėltinio“ mokymo centras“ vadovui M. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. V. atstovo pagal įstatymą A. V. ir atsakovės viešosios įstaigos „Šėltinio“ mokymo centras“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iškeltoje  pagal ieškovo L. V. atstovo pagal įstatymą A. V. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Šėltinio“ mokymo centras“, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje L. S. dėl 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

 

                Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, 

 

n u s t a t ė:

 

                      I. Ginčo esmė

 

  Ieškovo L. V. atstovas pagal įstatymą A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VšĮ „Šėltinio“ mokymo centras“ ir prašė priteisti iš atsakovės 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė VšĮ „Šėltinio“ mokymo centras“ padarė neturtinę žalą ieškovui L. V., kuris buvo šios mokyklos mokinys. 2009-02-19 pertraukos metu moksleivis E. Ž. koja spyrė ieškovui į galvą ir dėl to ieškovui buvo padarytas kūno sužalojimas. Kadangi atsakovė VšĮ „Šėltinio“ mokymo centras“ neužtikrino ieškovo saugumo mokykloje, iš atsakovės priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Šiaulių miesto apylinkės teismas, konstatavęs, jog atsakovo darbuotoja, kurios žinioje buvo mokinys E. Ž., nepastebėjo mokinio smurto ir neužtikrino ugdomų mokinių saugumo,  2009-04-23 nutarimu trečiajam asmeniui L. S. paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Sužalojimas ieškovui sukėlė nesaugumo ir nepasitikėjimo jausmus, kadangi jis buvo sužalotas klasės draugų akivaizdoje žymiai vyresnio ir fiziškai stipresnio bendraklasio, pedagogei abejingai palikus klasės patalpas. Neturtinė žala atsirado ir dėl to, kad ieškovas turėjo pakeisti mokyklą.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė VšĮ „Šėltinio“ mokymo centras“ nurodė, kad ieškovas L. V. pats ir pradėjo bendraklasių muštynes. Nors mokytoja nepastebėjo auklėtinio naudojamo smurto ir neužtikrino ugdomų mokinių saugumo, mokykla nėra kalta dėl ieškovo L. V. fizinio sužalojimo fakto, kadangi vienas iš veiksnių, lėmusių žalos atsiradimą, buvo ir paties nukentėjusiojo veiksmai, todėl atlygintinos žalos dydis turi būti mažinamas. Be to, ieškovas nepateikė jokių duomenų apie būtent šio įvykio mokykloje sąlygotas psichologines pasekmes, nevienkartinius išgyvenimus, todėl padaryta žala gali būti vertinama 500 Lt.

 

          II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Šiaulių  miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės VšĮ „Šėltinio“ mokymo centras“ ieškovui L. V., atstovaujamam įstatyminio atstovo A. V., 5000 Lt neturtinės žalos, 363 Lt už advokato pagalbą, 0,45 Lt už dokumentų kopijų darymą, bei valstybei 150 Lt žyminio mokesčio, bei 7,62 Lt už procesinių dokumentų įteikimą; priteisė iš ieškovo L. V., atstovaujamo įstatyminio atstovo A. V., valstybei 30,48 Lt už procesinių dokumentų įteikimą.

Teismas nurodė, kad nei žalos padarymo vieta, nei laikas byloje nėra ginčijami. Teismas pažymėjo, kad mokinio E. Ž. tėvai nelaikytini trečiaisiais asmenimis šioje byloje, kadangi šiuo atveju ieškinys yra pareikštas atsakovei VšĮ „Šėltinio“ mokymo centras“, kaip asmeniui, atsakingam už nepilnamečio padarytą žalą, bei kaip asmeniui, neužtikrinusiam saugumo, nepilnamečiui vaikui būnant mokymo įstaigoje. Esant vaikui mokymo institucijos priežiūroje, žala jam gali atsirasti tiek dėl kitų nepilnamečių vaikų veiksmų, tiek dėl pačios mokymo institucijos darbuotojų veikos. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo sumuštas kito nepilnamečio iki keturiolikos metų amžiaus, be to, atsakovo samdomi darbuotojai netinkamai atliko savo pareigas, todėl, teismo nuomone, atsakovei VšĮ „Šėltinio“ mokymo centras“ prievolė atlyginti žalą gali atsirasti Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.275 str., 6.264 str. numatytais pagrindais. Spręsdamas dėl atsakomybės už žalą, atsirandančios Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.275 str. numatytu pagrindu, teismas nurodė, kad 2009 02 19, nepilnamečiams vaikams būnant mokykloje, pertraukos metu, tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu ieškovas patyrė kūno sužalojimus, kuriuos jam padarė kitas nepilnametis, neturintis keturiolikos metų amžiaus. Beveik visi paaiškinimus pateikę vaikai nurodo, jog konflikto iniciatoriumi buvo pats ieškovas, smūgiai buvo suduoti netyčia, besiverčiant ant grindų. Vertindamas, ar paties atsakovo darbuotojų veiksmai nesukėlė žalos, atsirandančios Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso  6.264 str. numatytu pagrindu, teismas pažymėjo, kad tokie veiksmai, susiję su auklėtinių naudojimo smurto nepastebėjimu, mokinių saugumo neužtikrinimu, konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje L. S., klasės auklėtoja, atsakovo VšĮ „Šėltinio“ mokymo centras“ samdoma darbuotoja, nubausta įspėjimu administracine tvarka pagal LR ATPK 181³ str. 2 d. Be to, teismas atkreipė dėmesį į VšĮ „Šėltinio“ mokymo centras“ mokinio elgesio taisykles, kuriose, II d. 6 p., 9 p. numatyta, jog mokinys turi pagarbiai elgtis su mokiniais, nevartoti necenzūrinių žodžių, nesimušti, o mokyklos misija yra užtikrinti psichologinį ir fizinį mokinių saugumą, garantuoti glaudų bendravimą su mokiniais ir jų tėvais. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovo L. V. atžvilgiu ši mokyklos misija įvykdyta nebuvo. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas nurodė, kad pagrindinė neturtinė žala patirta dėl dvasinių išgyvenimų, susijusių su klasės draugų reakcija į konfliktą, bei su nepatogumais, susijusiais su mokyklos ir aplinkos keitimu. Teismas atkreipė dėmesį, kad  ieškovo dėl patirtų sužalojimų negalėjimas žaisti komandinių žaidimų yra susijęs su padarytu sužalojimu ar išlikusia psichologine reakcija į sužalojimą, o nepatogumai, susiję su mokyklos ir aplinkos keitimu, yra sąlygoti ne ieškovo sužalojimo, o klasės draugų reakcijos į šį sužalojimą, Teismas sprendė, kad šiuo atveju atsakovas neužtikrino psichologinio mokinio saugumo. Teismo nuomone, kilusi kitų mokinių neigiama ieškovo požiūriu reakcija po ieškovo sužalojimo, nevienkartiniai kilę konfliktai pačioje klasėje, nepriklausomai nuo šių konfliktų iniciatoriaus, leidžia teigti, jog klasėje nebuvo sukurta tinkama psichologinė atmosfera, nebuvo įdiegtas abipusės pagarbos jausmas tarp mokinių, o duomenų, jog buvo imtasi visų reikiamų priemonių šių konfliktų priežastims išsiaiškinti, kiek jos būtų susijusios tiek su mokymosi aplinka, tiek ir su pačiais mokiniais, bei jas pašalinti, teismui nepateikta. Teismas pažymėjo, jog iš vaikų paaiškinimų matyti, kad mokytojos konfliktą matė, jame dalyvavo, išskirdamos vaikus, tačiau savo paaiškinimuose tai neigia, todėl yra pagrindo teigti apie susiklosčiusią praktiką slėpti konfliktus. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad yra įrodyta, jog ieškovui yra padaryta neturtinė žala. Vertindamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovavosi teismų praktika, įvertino paties ieškovo veiksmus, išprovokuojant konfliktą, atsakovo neveikimą, užtikrinant psichologinį saugumą klasėje, jo samdomų darbuotojų kaltės formą konflikto metu – nerūpestingumą, ir neturtinės žalos atlyginimui priteisė  5000 Lt.

 

III. Apeliacinių  skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

 

          Apeliaciniu skundu ieškovo L. V. atstovas pagal įstatymą A. V. skundžia Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimo dalį dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, prašo sprendimą pakeisti ir priteisti ieškovui 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

           Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.               Teismas, spręsdamas, kad pats ieškovas pradėjo muštynes ir nuolat provokuoja konfliktus, negalėjo remtis VšĮ „Šėltinio“ mokymo centras” visuotinio mokyklos bendruomenės susirinkimo protokolu, kuriame užfiksuotos nei konflikte, nei pačiame bendruomenės susirinkime nedalyvavusių (duomenys neskelbtini) klasės tėvų nuomonės, nes negalima remtis įrodymais liudytojų, kurie negali nurodyti, kokiu būdu ir iš kur gavo informaciją.

2.               Vaikų paaiškinimai, kuriais rėmėsi teismas, neatitinka dokumentams keliamų formos reikalavimų, nes jie nėra tinkamai patvirtinti, kai kurie iš jų  - be datos, pateiktos tik paaiškinimų kopijos. Teismas visiškai nepasisakė dėl paties ieškovo ir kito berniuko, dalyvavusio konflikte su E. Ž., paaiškinimų.

3.               Teismas neteisingai konstatavo, kad konfliktą išprovokavo pats ieškovas, ir nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį iki 5000 Lt. Įvertinus ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, realus priteistos neturtinės žalos dydis sudaro 3540, 38 Lt, tuo tarpu kai atsakovė vien už ieškovui skirtą mokinio krepšelį per ieškovo mokymosi šioje įstaigoje laiką gavo 20100 Lt, o atsakovės turtas per metus išaugo nuo 166306 Lt iki 201930 Lt.

4.               Ieškovas niekaip neįtakojo netinkamo mokytojų savo pareigų atlikimo, neprisidėjo prie to, jog pamokos vyko tam nepritaikytose patalpose, o atsakovo darbuotojai neprižiūrėjo vienų paliktų vaikų.

5.               Teismas neįvertino, kad ieškovo sveikatos sutrikimą, dvasinius – emocinius išgyvenimus, fizinį skausmą bei mokymosi proceso sutrukdymą lėmė tai, kad atsakovė nesilaikė imperatyvių teisės normų reikalavimų, bet kokia kaina siekė gauti kuo didesnį pelną ir neužtikrino vaikų auklėjimo sąlygų bei sveikatos apsaugos reikalavimų. Atsakovas žalą padarė tyčiniais veiksmais, nes mokymo paslaugas teikė mažose, nepritaikytose patalpose, ir tai sąlygojo, jog vaikai pertraukų metu neturėjo kur ilsėtis ir be priežasties stumdydavosi tose pačiose klasėse.

6.               Teismas mažindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį nesivadovavo kasacinio teismo suformuota praktika (byla Nr.3K-7-255/2005), be pagrindo rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2009-09-22 nutartimi byloje Nr. 2A-353-357/2009 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-16 nutartimi byloje Nr. 2A-466/2008).

 

Apeliaciniu skundu atsakovė VšĮ „Šėltinio“ mokymo centras” prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimą pakeisti, sumažinant priteistos žalos dydį.  Apeliaciniame skunde nurodoma:

1.Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, vadovavosi ne objektyviais įrodymais, bet savo samprotavimais, tokiu būdu pažeidė formalaus įrodymų vertinimo institutą bei šalių lygiateisiškumą procese. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie patirtą neturtinę žalą: kad susirgo kokia nors psichine liga, kad patyrė skausmą, padariusį žalą jo raidai, kad nebuvo užtikrintas psichologinis saugumas mokykloje, kad jis negalėjo mokykloje mokytis ir buvo priverstas ją pakeisti.

2. Teismas netenkino prašymo paskirti byloje ekspertizę sveikatos sutrikdymo masto     nustatymui, atsisakė į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti  ar bent apklausti liudytojais ieškovą sužalojusio E. Ž. tėvus, neatsižvelgė į teismų praktikos išaiškinimą, jog žala padaryta mokyklai prižiūrint vaikus, nereiškia, kad už žalą atsakys tik mokykla, o vaiko tėvams nekils jokia atsakomybė.

3. Nustatant neturtinės žalos dydį, nebuvo atsižvelgta į atsakovų kaltės formą (neatsargumą), į žalos padarymo būdą (bendrojo pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai pažeidimas) bei į protingumo principą, taip pat į mišrios kaltės atlyginimo klausimą, į ieškovą sužalojusio vaiko tėvų atsakomybę, į mokyklos finansinę būklę. Neatsižvelgta į faktą, kad  mokyklą ieškovas pakeitė ne dėl neigiamos kitų mokinių reakcijos į konfliktą, bet dėl tos priežasties, jog mokyklos bendruomenė atsisakė pašalinti E. Ž. iš mokyklos.

4. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokio pobūdžio žala, jeigu ji būtų įrodyta, gali būti kompensuota maždaug 1000 Lt suma.

5. Teismas privalėjo atsakovais (bent jau trečiaisiais asmenimis) į bylą įtraukti ir E. Ž. tėvus, kadangi pagal CK 6. 275 str. už padarytą žalą atsako ne tik mokykla, bet ir vaiko tėvai pagal dalinės atsakomybės taisykles, o priimtas sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Atsisakydamas tenkinti atsakovės prašymus dėl ekspertizės skyrimo, trečiųjų asmenų įtraukimo ir liudytojų apklausos, teismas pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungtyniškumo principą.

 

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovo L. V. atstovas pagal įstatymą A. V. nurodė, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas sužalojimo metu buvo mažametis, sužalotas buvo mokykloje, dėl to fizinis smurtas sukėlė didelį stresą, nevienkartinius išgyvenimus. Sužalojimas ieškovui sukėlė ne vien fizinį skausmą, bet ir nesaugumo jausmą bei nepasitikėjimo savimi jausmą, jis buvo priverstas keisti mokyklą, nes jį sužalojęs E. Ž. liko mokytis toje pačioje klasėje, o mokykla nesiėmė jokių priemonių, kad panašių įvykių būtų išvengta ateityje. Teismas iš esmės atsižvelgė į neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes ir priteisė kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką atitinkantį ir arčiau žemutinės ribos esantį neturtinės žalos dydį, todėl jį mažinti nėra pagrindo. Teismas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principų nepažeidė ir pagrįstai neskyrė ekspertizės, kadangi ieškovo sužalojimo faktas buvo patvirtintas objektyviais įrodymais ir abejonių nekėlė. Juridiniu ieškinio pagrindu nurodytas CK 6.275 straipsnio 2 dalis, jokie reikalavimai E. Ž. tėvams pareikšti nebuvo, o teismas jokia forma ir apimtimi nenusprendė dėl E. Ž. ir/ar jo tėvų atsakomybės.

                     

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir teisiniai argumentai, kuriais ieškovo atstovo apelianto A. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas.

 

 Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija primena, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro paduotų ieškovo ir atsakovo apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai, nurodytų argumentų, liečiančių bylos esmę patikrinimas ir įvertinimas, bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų.

Konstatuotina, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą pagal apeliantų apeliacinius skundus nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys)

Šioje byloje nustatyta, kad 2009 m. vasario 19 dieną pertraukos tarp pamokų metu moksleivis E. Ž. koja spyrė ieškovui – L. V. į galvą ir dėl to ieškovui buvo padarytas kūno sužalojimas. Kadangi atsakovė VšĮ „Šėltinio“ mokymo centras“ neužtikrino moksleivių (ieškovo) saugumo būnant mokymo įstaigoje, o konkrečiai atsakovo darbuotoja – mokytoja L. S. dėl savo abejingumo nepastebėjo pasireiškusio tarp moksleivių smurto, dėl ko ieškovui buvo sutrikdyta sveikata, jis patyrė nesaugumo, nepasitikėjimo jausmą, nes buvo sužalotas draugų akivaizdoje, turėjo pakeisti mokyklą, taigi turėjo dvasinio ir psichologinio pobūdžio išgyvenimus, ir dėl šios priežasties patyrė neturtinio pobūdžio žalą. Šiaulių miesto apylinkės teismas, konstatavęs, jog atsakovo darbuotoja, kurios žinioje buvo mokiniai E. Ž. ir L. V., nepastebėjo mokinio smurto ir neužtikrino ugdomų mokinių saugumo, taigi mokymo įstaiga neatliko savo prievolės ir dėl jos neatlikimo atsirado neigiami padariniai ieškovui, priteisė ieškovui iš atsakovės VšĮ „Šėltinio“ mokymo centras“ neturtinę žalą. – 5000 Lt, bei 363 Lt už teisinę pagalbą.

Ieškovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas sumažindamas priteisiamos neturtinės žalos dydį nuo prašomų priteisti 25000 Lt iki 5000 Lt, neteisingai įvertino faktines įvykio mokykloje, kurio metu ieškovas patyrė smurtą, aplinkybes, nes rėmėsi netinkamais įrodymais, kuriais negalėjo remtis, o dalies įrodymų apskritai netyrė ir nevertino. Laikė, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos dar daugiau sumažino priteistos neturtinės žalos dydį, nes jos atlygintos tik iš dalies. Kartu apeliantas sprendė, kad apskritai atsakovas sutelkė savo dėmesį į didesnio pelno siekimą, bet ne į mokinių ugdymą, dirbo tam nepritaikytose patalpose, atsakovo darbuotojai vaikus palikdavo be priežiūros, todėl savo neveikimu sudarė palankias sąlygas jo nurodytiems padariniams kilti ir neturtinei žalai atsirasti.

Teisėjų kolegija primena, kad pagal CPK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtine žala yra laikoma asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kartu pažymėtina, kad minėtų neturtinės žalos pasireiškimo atvejų sąrašas nėra baigtinis, tačiau visais atvejais turi būti įrodytas bent vienas atvejis, kuris būtų pagrindu tokiai žalai priteisti. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pastebi, kad teismas kruopščiai aiškinosi ir tyrė faktines įvykio aplinkybes, ir pagrįstai nustatė, kad ieškovo atžvilgiu atsakovo, kaip ugdymo įstaigos misija – užtikrinti psichologinį ir fizinį mokinių saugumą, kad mokiniai elgtųsi pagarbiai ir mandagiai, kad nesimuštų, kad būtų  garantuotas glaudus bendravimas su mokiniais ir jų tėvais nebuvo įvykdyta. Dėl šių priežasčių, teismas pagrįstai sprendė, kad pagrindinė neturtinės žalos kilimo priežastis buvo smurto pasekmėje patirti ieškovo dvasiniai išgyvenimai, susiję su klasės draugų reakcija į konfliktą ir patį smurtą, bei patirti nepatogumai, psichologinis diskomfortas dėl mokyklos  ir įprastos mokiniui aplinkos pakeitimo. Šiuo atveju nėra svarbu, dėl kokių priežasčių buvo pakeista mokykla, tačiau akivaizdu, kad tai sąlygojo konfliktas ir smurtas mokykloje. Kartu teisėjų  kolegija sutinka su apelianto skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai neįvertino ieškovo patirto fizinio smurto ir jo padarinių – fizinio skausmo ir liekamųjų reiškinių, bei tos aplinkybės, kad ieškovas niekaip neįtakojo netinkamo atsakovo darbuotojų pareigų neatlikimo ir niekaip neprisidėjo prie to, kad atsakovas pamokas vedė nepritaikytose, mažose patalpose, kuriose sąlygos užtikrinti psichologinį ir fizinį mokinių saugumą buvo nepakankamos.

 

V. Dėl neturtinės žalos nustatymo kriterijų

 

Grįžtant prie apeliacinio skundo argumentų dėl priteistos žalos dydžio ir pirmosios instancijos teismo vertinimo, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą neturtinės žalos pasireiškimo atvejų, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas L. V. patyrė dėl atsakovo neveikimo neturtinę žalą. Kaip minėta, visos ieškovo išvardintos aplinkybės yra neturtinės žalos pasireiškimo ir jos atsiradimo priežastis. Jos sąlygotos šiuo atveju atsakovo neveikimo. Ieškovas patyrė ir nesaugumo jausmą, ir fizinį smurtą, ir mokymosi proceso sutrukdymą ir emocinius, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, susijusius su mokyklos ir įprastos aplinkos keitimu, bei draugų reakcija. Todėl pagrįstai tenkino esminį ieškovo reikalavimą – priteisti iš atsakovo neturtinę žalą. Kaip minėta, teismas nustatė šioje byloje atsakovo neveikimą, mokytojos padarytą administracinės teisės pažeidimą, iš dalies sąlygojusį padarinius ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas, bei pagrįstai priėjo prie išvados, kad ieškovui buvo padaryta neturtinė žala. Tačiau, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, ką iš esmės ginčija apeliantai, teismas turi įvertinti kriterijus, kurie nulemia ne tik teisės atsiradimą, bet ir priteistinos žalos dydį. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės jos nustatymui faktines aplinkybes.       

Minėta, kad atsakovo, kaip ugdymo įstaigos misija – užtikrinti psichologinį ir fizinį mokinių saugumą, kad mokiniai elgtųsi pagarbiai ir mandagiai, kad nesimuštų, kad būtų  garantuotas glaudus bendravimas su mokiniais ir jų tėvais - nebuvo įvykdyta. Dėl šių priežasčių teismas pagrįstai sprendė, kad pagrindinė neturtinės žalos kilimo priežastis buvo smurto pasekmėje patirti ieškovo dvasiniai išgyvenimai, susiję su klasės draugų reakcija į konfliktą ir patį smurtą, bei patirti nepatogumai, psichologinis diskomfortas dėl mokyklos ir įprastos mokiniui aplinkos pakeitimo. Šie kriterijai yra esminiai, sprendžiant neturtinės žalos dydį, priteistiną iš atsakovo. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime juos įvardijo ne visus, kartu be pakankamo pagrindo akcentuodamas paties ieškovo veiksmus, anot teismo iš dalies lėmusius įvykio pradžią, tačiau, ir vadovaudamasis besiformuojančia praktika panašaus pobūdžio bylose, ir intuityviai, pasiremdamas savo vidiniu įsitikinimu, paremtu teismine praktika, sukauptomis teisinėmis žiniomis, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, atlygintinos neturtinės žalos  dydį 5000 Lt nustatė teisingai ir proporcingai. Tokia teismo pozicija yra pagrįsta įvykio išsamia analize, iš esmės pakankamai atskleistomis faktinėmis aplinkybėmis, ir šioje situacijoje yra teisinga ir teisėta. Kartu pažymėtina, kad remiantis formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vertybiniai teisingumo, proporcingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes bei jos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja tik iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Neturtinė žala išreikšta tam tikra pinigų suma yra bendrieji nuostoliai, o jų dydį nustato teismas. Kadangi sprendžiant neturtinės žalos dydį objektyviai visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) negali būti taikomas visa apimtimi, nes jos tiksliai, aritmetiniais skaičiavimais ar kitomis priemonėmis apskaičiuoti pinigais neįmanoma, turi būti vadovaujamasi nurodytais aukščiau kriterijais, turint galvoje ir tai, kad tokios žalos atlyginimas turi atlikti ir savotiškos satisfakcijos funkciją. Pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų laikėsi, todėl keisti priimtą pirmosios instancijos sprendimą, didinant ar mažinant priteistos piniginės kompensacijos dydį teisinio pagrindo nėra.

 

VI. Dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

 

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išsprendęs ieškovo ieškinio reikalavimą, netinkamai apskaičiavo ir nepagrįstai sumažino ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendime neanalizavo ir neargumentavo ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, nevertino, ar jos teisingos ir proporcingos bylos sudėtingumui ir darbo sąnaudoms, tuo iš principo pripažindamas jas esant pagrįstomis. Tačiau šias išlaidas sumažino proporcingai priteistos neturtinės žalos sumai, laikydamas, kad esminis reikalavimas šioje byloje yra žalos dydis. Byloje yra duomenys (b.l. 100), kad ieškovas turėjo išlaidų advokato pagalbai, kurias sudaro 1815 Lt. Taigi apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė nurodytą 1815 Lt sumą. Tačiau pasikartojant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šios sumos sumažinimo atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dydį, neįvertino to fakto, kad šioje byloje patenkinant ieškovo reikalavimą buvo apginti teisėti ieškovo interesai, pripažįstant, kad ieškovui buvo padaryta neturtinė žala. Taigi laikytina, kad ieškovo interesai buvo pažeisti, teismas jo teises apgynė, o ieškovas tam turėjo bylinėjimosi išlaidų. Tokiu būdu ieškovas turėjo teisę ir į visišką jo turėtų bylinėjimosi išlaidų patenkinimą. Kolegija nenustatė, kad šios išlaidos būtų buvę perteklinės ar aiškiai per didelės ir neproporcingos, dėl to jas mažinti nėra pagrindo. Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir nepagrįstai jas sumažino, ši teismo klaida ištaisytina, pakeičiant teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Taip pat atsakovas privalo visiškai sumokėti išlaidas valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) Šios išlaidos be jau priteistų iš atsakovo sumų sudaro papildomai 30,48 Lt už procesinių dokumentų įteikimą.

Kiti ieškovo atstovo (apelianto) apeliacinio skundo motyvai iš esmės kartojasi, yra teisiškai nereikšmingi priimamam procesiniam sprendimui, todėl kolegija atskirai jų neaptaria.

 

VII. Dėl atsakovo apeliacinio skundo

 

           Atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas. Teisėjų kolegija pripažįsta atsakovo apeliacinio skundo argumentus nepagrįstais. Kaip jau minėta šioje nutartyje, teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas bylos duomenų pagrindu pakankamai ir išsamiai ištyręs įrodymus pagrįstai nustatė, kad pagrindo pripažinti ieškovo teisę į neturtinės žalos atlyginimą buvo, todėl neturtinė žala priteista pagrįstai. Šiuo atveju ir šioje byloje atsakovo atsakomybė kildinama iš jo pareigų, susijusių su mokymo ir ugdymo įstaigos uždaviniais, tikslais ir įsipareigojimais, kurie reglamentuoti įvairiuose poįstatyminiuose aktuose: mokymo centro įstatuose, mokytojų pareiginiuose nuostatuose, mokinių elgesio taisyklėse ir kt. Kartu pažymėtina, kad teismas priimdamas sprendimą vadovavosi įrodymų pakankamumo principu, todėl pagrįstai neskyrė byloje ekspertizės sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Šiuo atveju ir šioje byloje sveikatos sutrikdymo mastas nebuvo esminis kriterijus, kuriuo vadovaujantis buvo nustatytas ieškovo nematerialaus pobūdžio teisių pažeidimas ir neturtinės žalos padarymo dydis. Nustatant pažeidimą ir žalos dydį buvo atsižvelgta iš esmės į socialinę ieškovo gerovę, patirtus išgyvenimus dėl pavartoto fizinio smurto mokymo ir ugdymo įstaigoje, t.y. įstaigoje, kurioje asmens, juo labiau nepilnamečio fizinis ir dvasinis saugumas yra savaime suprantamas ir preziumuojamas.  

             Vertinant aplinkybę, nurodytą apeliaciniame skunde apie tai, kad teismas padarė procesinius pažeidimus, nes į bylą neįtraukė ieškovą sužalojusio asmens tėvus, šis skundo argumentas pripažintinas nepagrįstu. Ieškovas pagrįstai reiškė reikalavimą atsakovei – t. y. mokymo įstaigai, bet ne ieškovą sužalojusiam asmeniui ar jo tėvams. Toks ieškovo pasirinkimas yra teisingas ir atitinka įstatymo reikalavimus ir formuojamą teisminę praktiką. Kaip minėta, ieškovas neturtinę žalą patyrė iš esmės dėl atsakovo neveikimo ir netinkamo susidariusioje situacijoje veikimo, taigi už žalą atsakinga atsakovė – VšĮ „Šėltinio“ mokymo centras“. Tačiau, kolegijos nuomone, teismas neturėjo šioje byloje remtis ir taikyti CK.6.275 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes minėtos norma numato ne mokymo ir auklėjimo įstaigų pareigą atlyginti žalą nepilnamečiui, bet nepilnamečio padarytos žalos atlyginimą trečiajam asmeniui.

               Kadangi atsakovas (apeliantas) savo apeliaciniame skunde iš esmės neginčija savo civilinės atsakomybės, tik argumentuodamas nesutikimą su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, ginčija priteistos neturtinės žalos dydį, o dėl jo teisėjų kolegija jau nurodė savo argumentus atsakydama į ieškovo apeliacinį skundą, jų nekartoja, tik dar kartą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis visiškai atitinka kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, todėl yra teisingas ir proporcingas, įvertinant šioje nutartyje paminėtus kriterijus, taip pat atsakovo kaltės formą ir laipsnį, jo turtinę padėtį. Kartu pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovo turtinė ir finansinė padėtis nėra esminis ir nulemiantis kriterijus, nustatant atlygintos žalos dydį.

                Todėl esant šiems argumentams atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas.

 

                VIII. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

 

               Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kolegija sprendžia, kad apelianto – ieškovo atstovo reikalavimas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies. Toks sprendimas priimamas atsižvelgiant į tą faktą, kad apelianto – ieškovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, tokiu būdu jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (už suteiktą teisinę pagalbą) priteisiamos iš atsakovo ½ dalimi. Bendra suma sudaro 4356 Lt, todėl iš atsakovo priteistina ½ dalis, t. y. 2178,00 Lt.

 

               Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a:

 

              Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

               Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

               Ieškinį patenkinti iš dalies.

               Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Šėltinio“ mokymo centras“,  j.a.k. 145852090, buveinė Ežero g. 6a, Šiauliai, ieškovui L. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini) atstovaujamam įstatyminio atstovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos, 1815 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika litų) bylinėjimosi išlaidų, 0,45 Lt už dokumentų kopijų darymą.

    Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Šėltinio“ mokymo centras“,  j.a.k. 145852090, buveinė Ežero g. 6a, Šiauliai, teismo išlaidas valstybei 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 38,10 Lt (trisdešimt aštuonis litus 10 centų) už procesinių dokumentų įteikimą.

    Atsakovo - viešosios įstaigos „Šėltinio“ mokymo centras apeliacinį skundą atmesti.

                Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Šėltinio“ mokymo centras“, j.a.k. 145852090, buveinė Ežero g. 6a, Šiauliai ieškovui L. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), atstovaujamam įstatyminio atstovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 2178,00 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

               Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Šėltinio“ mokymo centras“, j.a.k. 145852090, buveinė Ežero g. 6a, Šiauliai, 3,40 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei apeliacinėje instancijoje.

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                Vytautas Kursevičius

 

Teisėjai                                                                                                       Danutė Burbulienė

 

                                                                                                                   Birutė Simonaitienė

 

 

 

 

 

 

Nuorašas tikras

Teisėjas

 

 

 

Vytautas Kursevičius