(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 24 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Lina Klimaitė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Svobutienei,

dalyvaujant ieškovui D. Š. (nuotoliniu būdu),

atsakovei G. L. (nuotoliniu būdu),

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovei G. L., išvadą teisme teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

1.       Ieškovas D. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti 2022 m. gegužės 9 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2496-1140/2022, nustatytą A. Š. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su jos tėvu D. Š.; pakeisti 2022 m. gegužės 9 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2496-1140/2022, nustatytą vaiko išlaikymo dydį 150,00 Eur, ir priteisti iš atsakovės G. L. nepilnametei A. Š. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; uzufrukto teise valdyti išlaikymo lėšas nepilnametei nustatyti ieškovui, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas D. Š. ieškinyje nurodė, kad jis 2021 m. spalio 5 d. notarine tvarka pareiškimu patvirtino dukters A. Š. tėvystę. Telšių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina G. L., taip pat buvo priteistas mergaitei išlaikymas iš ieškovo periodinėmis išmokomis. Laikui bėgant tarp ieškovo ir vaiko motinos pradėjo kilti dideli nesutarimai dėl dukros gyvenimo sąlygų bei aplinkybių. Dėl atsakovės neatsakingų veiksmų, laikui bėgant dukros gyvenamoji aplinka mergaitei tapo žalinga ir netinkama, todėl dukra nuo 2024 m. vasario mėnesio gyvena su ieškovu, nes atsakovė savo namuose kartu su mažamete dukra buvo aptikta neblaivi. Mergaitė pas vaiko tėvą gyvena iki šiol, tėvo ir mergaitės santykiai yra puikūs, tarp jų vyrauja stiprus emocinis ir psichologinis ryšys. Mergaitei yra sukurtos geros ir harmoningos gyvenimo sąlygos. Esant tokiai situacijai, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes bei siekiant nuolatos užtikrinti saugią ir harmoningą nepilnamečio vaiko aplinką, yra pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su vaiko tėvu D. Š. bei priteisti išlaikymą iš atsakovės. Dukrai gyvenant su tėvu, jo galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovė, visuomet bus mažesnės, nes jam tenka skirti daugiau laiko rūpintis vaiku, jo kasdiene buitimi, sveikata, sekti jo ugdymą, vesti jį į papildomus užsiėmimus, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui, todėl atsakovė turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

3.       Ieškovas D. Š. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, nurodydamas, kad dukra su juo gyvena nuo vasario mėnesio, nes atsakovė vartojo alkoholį ir dukra buvo paimta ir perduota jam. Paaiškino, jog dukra gyvendama kartu išmoko kalbėti, nebereikia sauskelnių, nuo rugsėjo lanko darželį, laiminga, daug laiko praleidžia kartu. Atsakovė negeba tinkamai rūpintis dukra, nepaiso jos norų, poreikių, nemoko vaiko elementarių dalykų, negamina dukrai maisto, bendrauja su vyrais, dukrą palieka kitiems, vartoja alkoholį, narkotines medžiagas. Dėl atsakovės netinkamo elgesio, ne kartą dukra buvo paimta, šeima gyveno Krizių centre. Atsakovė yra ne kartą paskambina neblaivi, nes gerai žino atsakovės elgesį, kai yra blaivi, ir kai yra vartojusi alkoholį. Atsakovė su dukra bendrauja, pasiima savaitgaliais, dukrą pasiima ir grąžina būdama blaivi. Dukros raida atsilikusi 1-2 metais, gyvendama kartu daugiau kalbėti pradėjo. Dukros išlaikymui prašo priteisti iš atsakovės kas mėnesį po 300 Eur, nurodė, kad maistui išleidžia 60 Eur, rūbams, avalynei kiekvieną mėnesį skirtingai išleidžia, pirko kuprinę – 25 Eur, striukę – 20 Eur, batelius – 12 Eur, apatinius rūbelius – 8-12 Eur, sijoną – 19 Eur, pižamą – 15 Eur, už darželį moka 50-55 Eur, higienai – 30 Eur, vaistams – 50 Eur, akiniai – 90 Eur, pramogoms – 100 Eur, išvažiuoja į Šiaulius,  į baseiną, vaikų pasaulį, žaislams – 35 Eur, nuomai – 200 Eur, komunaliniai mokesčiai – 50-60 Eur. Darbo užmokestis į rankas apie 600 Eur, nes turi skolų. Atsakovė dukros išlaikymui nuo vasario mėnesio skyrė 200 Eur.  

4.       Atsakovė G. L. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti nurodydama, kad vasario mėnesį buvo su dukra neblaivi, dėl ko dukra buvo paimta ir atiduota tėvui. Šiuo metu dukrą pasiima kas antrą savaitgalį iš darželio, jei gali, grąžina taip pat pirmadienį į darželį. Ieškovui pinigų dukros išlaikymui neskyrė, tačiau pati dukrai perka rūbelius, batus, žaislus, kurių didžioji dalis lieka pas ją. Paaiškino, kad alkoholio, kai būna su dukra, nevartoja, narkotines medžiagas yra vartojusi tik vieną kartą. Šiuo metu gyvena ir dirba Š., todėl jos socialiniame bute yra netvarka, su dukra miega pas seserį. Teigia neturinti sveikatos problemų, gauna pašalpą apie 400 Eur, nuo rugpjūčio įsidarbino, darbo užmokesčio nežino.

5.       Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) atstovas Audrius Klišauskas teismo posėdžio metu palaikė byloje pateiktą išvadą ir nurodė, kad 2024 m. liepos 26 d. lankantis atsakovės namuose, aplinka nesikeičia, namuose netvarka, nešvara, tuščia tara nuo alkoholio, nėra maisto, vaiko kambaryje sudėtas grindų laminatas eilėmis šalia lovytės, nepilnamečiui vaikui tokioje aplinkoje gyventi nėra saugu, aplinka neatitinka nepilnamečio vaiko poreikių, atsakovė savo gyvenimo būdo taip pat nekeičia, turi polinkį alkoholio vartojimui, stokoja atsakomybės dukros atžvilgiu, galimai smurtavo prieš dukrą, todėl sutinka su ieškinio reikalavimais, kad nepilnametės gyvenamoji vieta būtų pakeista ir nustatyta su ieškovu.

Teismas

k o n t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovas D. Š. ir atsakovė G. L. yra A. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus informacijos nustatyta, kad G. L. mokama 313,68 Eur netekto darbingumo pensija (paskirta nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2067 m. spalio 31 d.) ir 38,23 Eur vienišo asmens išmoka bei 73,88 Eur šalpos našlaičių pensija. Iš neįgaliojo pažymėjimo ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymos nustatyta, kad G. L. nustatytas 45 proc. darbingumas nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2067 m. spalio 13 d. Iš neįgaliojo pažymėjimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus Duomenų apie neįgalumo lygio nustatymą pagal NDNT pateiktus duomenis nustatyta, kad A. Š. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis nuo 2023 m. sausio 19 d. iki 2025 m. sausio 18 d. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacijos nustatyta, kad A. Š. mokama 295,50 Eur šalpos, neįgalumo pensija ir 99,00 Eur vaiko išlaikymo išmoka, pensija. Iš valstybės įmonės „Regitra“ pažymų nustatyta, kad ieškovo D. Š. ir atsakovės G. L. vardu nuosavybės teise registruotų transporto priemonių nėra. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ pažymos nustatyta, kad ieškovas D. Š. ir atsakovė G. L. nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi. Iš Sodros duomenų bazės išrašo nustatyta, kad ieškovo D. Š. laikotarpiu 2024 m. balandžio 1 d. – 2024 m. rugpjūčio 31 d. draudžiamosios pajamos 793,46 Eur – 1315,44 Eur. Iš 2024 m. vasario 27 d. darbo sutarties nustatyta, kad dirba AB „Akmenės cementas“, numatytas darbo užmokestis 5,65 Eur/val.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

7.       Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

8.       Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).

9.       Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

10.       Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas).

11.       Ieškovas D. Š. prašo pakeisti 2022 m. gegužės 9 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2496-1140/2022 nustatytą A. Š. gyvenamąją vietą su motina G. L. ir nustatyti dukros A. Š. gyvenamąją vietą su jos tėvu D. Š., teigdamas, kad atsakovė negeba tinkami pasirūpinti dukra. Atsakovė su pateiktu reikalavimu nesutinka, teigdama, kad geba rūpintis dukra.

12.       Bylos duomenimis šalių dukra A. Š. nuo gimimo gyveno su atsakove, tačiau nuo 2024 m. vasario 19 d. A. Š. gyvena su ieškovu, nes Skyriuje gavus pranešimą apie tai, kad G. L. rasta girta, alkoholio kiekio tikrintuvu nustatytas 0,62 promilių girtumas, su kuria buvo mažametė dukra A. Š., mažametė buvo perduota tėvui D. Š.. Atsakovas prašydamas dukros gyvenamąją vietą nustatyti su juo nurodė, kad šeimai nuo 2021 m. gruodžio 9 d. pradėta taikyti atvejo vadyba, šeimoje atvejo vadybos specialistė užfiksavo, kad dažnu apsilankymų metu mergaitės gyvenamojoje vietoje trūko švaros ir tvarkos, neplauti indai, nešluotos grindys, išmėtyti rūbai, nepaklotos lovos, keletą kartų pastebėti išmėtyti cigarečių pakeliai, neplautos stiklinės, mėtėsi tušti alkoholinių gėrimų buteliai, mergaitė netinkamai aprengta, mama negeba užtikrinti dukrai visaverčio ir pilnai subalansuoto maisto, jog situacija nesikeičia nuo 2021 metų, nes 2024 m. vasario 19 d., kai dukra buvo perduota jam, atsakovė buvo neblaivi.

13.       Ieškovo nurodytas aplinkybes pagrindžia byloje esantys įrodymai, jog atsakovė gimus dukrai keturis kartus bausta už administracinius nusižengimus, du kartus už alkoholinių gėrimų vartojimą ir mažametės dukros nepriežiūrą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnis). Nors byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų padariusi administracinius nusižengimus šalių dukrai gyvenant su atsakovu nuo 2024 m. vasario 19 d., tačiau kaip paaiškino Skyriaus atstovas Audrius Klišauskas teismo posėdžio metu, atsakovė nuo šių metų balandžio vidurio iki birželio vidurio buvo išvykusi į užsienį dirbti, nepranešusi socialinei darbuotojai, o grįžusi iš užsienio vengia socialinių darbuotojų apsilankymo namuose.

14.       Atsakovė neneigia, kad vartojo alkoholį, narkotines medžiagas, tačiau jos teigimu, alkoholį vartojo tada, kai dukros nebūdavo kartu, neneigė, kad dukra tuo metu būdavo paliekama kitiems asmenims, o narkotines medžiagas nurodė vartojusi tik vieną kartą. Skyriaus atstovo teigimu situacija atsakovės šeimoje nesikeičia, pateikė rašytinius įrodymus, jog dar 2021 metais gruodžio mėnesį buvo užfiksuota, kad atsakovė neužtikrina mažametės dukros priežiūros, nesudaro dukrai saugių sąlygų: namuose renkasi pašaliniai asmenys, vartojami alkoholiniai gėrimai, iki vėlyvo vakaro namuose keliamas triukšmas, dukra paliekama asmenims vartojantiems alkoholinius gėrimus, mergaitė perduota tetai. Bylos duomenimis 2022 m. sausio 9 d. lankantis atsakovės namuose buvo netvarka, nešvaru, kambariuose šalta, mergaitė aprengta netinkamais rūbais, atsakovė su dukra apgyvendinta Akmenės rajono paramos šeimai centre laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2023 m. sausio 4 d. 2023 m. liepos 10 d. gavus pranešimą, kad atsakovė grubiai elgiasi su dukra, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovės kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, atsakovei atsisakius vykti į Krizių centrą, mažametė A. Š. 2023 m. liepos 11 d. dėl atsakovės netinkamo elgesio dukters atžvilgiu, su tėvu buvo apgyvendinta Akmenės rajono paramos šeimai centro krizių centre, 2023 m. rugpjūčio 14 d. nepilnametės A. Š. buvo grąžinta mamai. 2024 m. vasario 19 d. mažametė buvo vėl perduota tėvui, nes atsakovė rasta girta, nustatytas 0,62 promilių girtumas, namuose buvo pašalinių asmenų. 2024 m. liepos 17 d. pateiktame Akmenės rajono pagalbos šeimai centro Pagalbos plane nurodyta, kad atsakovei G. L. gyvenant draugės G. J. namuose 2024 m. balandžio mėnesį buvo gauti kaimynų skundai dėl girtavimo, triukšmo, muštynių, kviesta policija, atsakovė draugės bute naktimis su vyrais kėlė triukšmą. Skyriaus atstovo teiginius, jog situacija atsakovės šeimoje nesikeičia, patvirtina byloje pateiktas 2024 m. liepos 26 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas, kuriame užfiksuota, kad apsilankius atsakovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), namuose nešvaru, netvarkinga, daiktai chaotiškai išmėtyti, grindys neplautos, tuščia alkoholio tara ant palangės ir maišelyje, balkone sumesti rūbai, netvarkinga, nepaklota lova, ant stalo nešvarūs indai, atplyšę tapetai, mažametei skirtas kambarys taip pat netvarkingas, šalia lovelės keturiomis eilėmis sudėtas grindų apdailos detalės, kambarys nesaugus, nešvarus ir netinkamas vaikui gyventi.

15.       Nors atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad socialiniame būste negyvena, kad su dukra būna tai pas seserį, tai pas mamą, tai Š., kad esanti tuščia tara nuo alkoholio yra palikta jos draugo, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė įsidarbino Š. nuo rugpjūčio 28 d., tikėtina, kad tik šiuo metu gyvena Š. Nors atsakovė teigė bendraujanti su socialine darbuotoja, tačiau Skyriaus atstovas paaiškino, kad atsakovė su socialine darbuotoja bendrauja telefonu, į namus neįsileidžia nurodydama, kad šiuo metu jos nėra namuose, ne kartą yra išėjusi iš mediacijos konsultacijų. Atsakovė neneigė, kad alkoholį vartoja, tačiau nurodė, kad alkoholį vartoja, kai kartu nėra dukters. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė jam ne kartą yra skambinusi, rašiusi būdama neblaivi, paaiškindamas, kad gerai pažįsta atsakovę ir iš jos parašytų žodžių ar kalbos mano, kad jam skambina ir rašo būdama neblaivi.

16.       Ieškovas D. Š. neneigia, kad jam trūksta gebėjimų savarankiškai prižiūrėti dukrą, kad reikalinga specialistų pagalba, byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas dukra rūpinasi tinkamai, su socialine darbuotoja bendrauja noriai, klausia patarimų apie biudžeto paskirstymą, vaiko auklėjimą, sveikatos klausimais, atsižvelgia į socialinio darbuotojo rekomendacijas dėl vaiko poreikių tenkinimo, teikia informaciją apie dukrą ir save. 2024 m. liepos 26 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte užfiksuota, kad namuose švaru, tvarkinga, turi maisto, dukrai skirtame kambaryje atliktas remontas, grėsmės vaiko saugumui nenustatyta.

17.       Šalių dukrai A. Š. 2023 m. sausio 20 d. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, mišrūs specifiniai raidos sutrikimai, kas reikalauja specialios priežiūros bei ypatingo dėmesio.

18.       Byloje surinktų įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad šalių mažametei dukrai A. Š. gyventi su atsakove G. L. yra nesaugu, atsakovės gyvenamoji aplinka neatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovei nustatytas 45 procentų darbingumas, nustatytas lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai, galimai ir dėl sveikatos sutrikimų atsakovė negeba atliepti mažametės dukters emocijų, užtikrinti saugios jos poreikius atitinkančios aplinkos, stokoja vaiko sveikatos priežiūros, negeba taikyti tinkamų auklėjimo priemonių. Atsakovė bylos duomenimis vartoja alkoholį, nėra linkusi priimti specialistų pagalbos, savo gyvenimo būdo nekeičia nuo 2021 metų, mažametė A. Š. ne kartą buvo paimta iš atsakovės ir po trumpalaikių pokyčių grąžinta, tačiau situacija nesikeičia. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų, jog ieškovo namuose nebūtų sudarytos tinkamos sąlygos gyventi su vaiku, priešingai, bylos duomenimis ieškovo namuose gyvenamoji aplinka šalių dukrai saugi, atitinka reikalavimus vaiko normaliam vystymuisi, ieškovas geba tinkami rūpintis šalių mažamete dukra. Skyriaus atstovas patvirtino, kad ieškovas gali tinkami pasirūpinti šalių mažamete dukra, jog gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

19.       Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad šalių mažametė dukra A. Š. šiuo metu gyvena su ieškovu D. Š., kuris užtikrina nepilnametės dukters būtinuosius poreikius, gyvenimo sąlygas, saugią aplinką ir tinkamai ja rūpinasi, į byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti 2022 m. gegužės 9 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2496-1140/2022 nustatytą A. Š. gyvenamąją vietą su motina G. L. ir nustatyti mažametės A. Š. gyvenamąją vietą su tėvu D. Š., jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kadangi tai geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

20.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai.

21.       CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis).

22.       Ieškovas D. Š. prašo teismo priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymui po 300,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės. Iš ieškovo paaiškinimo nustatyta, jog šalių dukra nuo šių metų vasario gyvena su ieškovu, jog šiuo metu atsakovė dukrai išlaikymo neteikia, ieškovas dukrą išlaiko vienas, jo gaunamų pajamų dukros poreikių tenkinimui neužtenka, jog atsakovė per minėtą laikotarpį yra dukros išlaikymui skyrusi 200 Eur. Bylos duomenimis ieškovas nuo 2024 m. vasario 27 d. dirba AB „A. c.“, jo darbo užmokestis 793,46 Eur – 1315,44 Eur, neatskaičius mokesčių, ieškovas gauna 142,70 Eur išmoką vaikui, atsakovas neturi jam priklausančio registruoto kilnojamojo/nekilnojamojo turto, A. Š. 2023 m. sausio 20 d. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, mokama 295,50 Eur neįgalumo pensija, 99,00 Eur vaiko išlaikymo išmoka.

23.       Atsakovė byloje sutiko mokėti dukters išlaikymui po 200 Eur, nurodydama, kad neturi galimybių teikti didesnio išlaikymo, kad ir pačiai reikia lėšų pragyvenimui. Bylos duomenimis atsakovė nuo 2024 m. rugpjūčio 28 d. dirba UAB „S“, tačiau duomenų apie gaunamą darbo užmokestį nepateikė, jai nustatytas 45 procentų darbingumas, jai mokama 313,72 Eur netekto darbingumo pensija (paskirta nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2067 m. spalio 31 d.) ir 38,23 Eur vienišo asmens išmoka bei 73,88 Eur šalpos našlaičių pensija, atsakovė neturi jai priklausančio registruoto kilnojamojo/nekilnojamojo turto.

24.       Darbingumo lygis nustatomas remiantis medicininiais kriterijais ir esama sveikatos būkle bei profesiniais darbingumo kriterijais (kvalifikacija, amžius, darbo įgūdžiai ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintų Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 3, 4, 7, 8, 11 punktų nuostatas). Asmuo laikomas iš dalies darbingu, kai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jam nustato 30-55 procentų darbingumo lygį.

25.       Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

26.       Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, išlaidos sveikatai ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio. Ieškovas byloje nurodė, jog dukters išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga apie 600 Eur suma, teismo posėdžio metu išsamiau aiškinantis vaiko poreikius, ieškovas nurodė, kad išlaidos kiekvieną mėnesį skiriasi, atsiranda nenumatytų išlaidų, jog dukters maistui išleidžia 60 Eur, rūbams, avalynei kiekvieną mėnesį skirtingai, jog pirko kuprinę – 25 Eur, striukę – 20 Eur, batelius – 12 Eur, apatinius rūbelius – 8-12 Eur, sijoną – 19 Eur, pižamą – 15 Eur, už darželį moka 50-55 Eur, higienai – 30 Eur, vaistams – 50 Eur, akiniai – 90 Eur, pramogoms – 100 Eur, išvažiuoja į Š., į baseiną, vaikų pasaulį, žaislams – 35 Eur, nuomai – 200 Eur, komunaliniai mokesčiai – 50-60 Eur.

27.       Pažymėtina, kad ieškovo nurodytų vaiko poreikių suma - preliminarūs skaičiavimai, kurie reikalingi vaiko išlaikymui, o ne išlaidos, kurios kiekvieną mėnesį gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą. Dukrai gyvenant su tėvu, jam tenka didesnė išlaikymo našta, jis privalo aprūpinti vaiką maistu, suteikti būstą, pasirūpinti, kad vaikas būtų aprengtas pagal sezoną, pavalgęs, suteikta reikiama pagalba susirgus, kas neabejotinai reikalauja ir laiko sąnaudų, ir išlaidų. Motina, negyvenanti kartu su vaiku, teikianti tik išlaikymą, prie tokių išlaidų neprisideda, o ieškovui tenka didžiausioji rūpinimosi vaiku našta. Įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytą išlaikymo dydį, kuris reikalingas vaiko visaverčiam, sveikam maitinimui, gerai aprangai, kokybiškai avalynei, higienos prekėms, ugdymo reikmėms, laisvalaikiui, atsakovė nepateikė, nurodytų ieškovo sumų neginčijo.

28.       Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, atsakovei nustatytą 45 procentų darbingumą, mokamą išmoką, neįgalumo pensiją vaikui, sprendžia, kad reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovės nepilnametės dukros išlaikymui priteistina po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2024 m. gegužės 23 d. iki dukters pilnametystės, kuria būtų užtikrinami ne tik vaiko būtinieji, bet ir laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos, gabumų lavinimo poreikiai (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). 

29.       Į priteistą nepilnametės dukros išlaikymą neįskaičiuotini atsakovės dukros išlaikymui skirti 200 Eur, nes bylos duomenimis šalių dukrai su ieškovu gyvenant nuo vasario mėnesio, atsakovė dukros išlaikymui skyrė tik 200 Eur, šiuo sprendimu išlaikymas nepilnametei priteistinas tik nuo 2024 m. gegužės 23 d.

30.       CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio vaiko turto uzufruktoriui – vaiko tėvui, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas. Ieškovas D. Š. skirtinas vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

31.       Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

32.       Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

34.       Ieškovas byloje sumokėjo 165,00 Eur žyminio mokesčio, ieškinį patenkinus iš dalies, žyminio mokesčio išlaidos 165,00 Eur priteistinos iš atsakovės ieškovui (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

35.       Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. gegužės 9 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2496-1140/2022 nustatytą A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nustatyti nepilnamečio vaiko A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. gegužės 9 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2496-1140/2022 priteistą iš D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovės G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. gegužės 23 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Skirti nepilnametės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios  (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise jos tėvą D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 165,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                                          Lina Klimaitė