Teikimas Nr. T-96-1036/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25643-2019-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.12; 2.5.16
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. vasario 12 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovei Lianai Potapčik, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo V. B. (V. B.),
n u s t a t ė :
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius (toliau – Probacijos tarnyba) teismui pateikė teikimą, kuriuo siūlo panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam V. B..
Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nuteistasis niekur nedalyvauja, nebendrauja su Probacijos tarnybos atstovais, neatvyksta į Probacijos tarnybą, žalos nesumokėjo ir net nepradėjo jos mokėti, niekur nedirba, išsiregistravo iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, į perspėjimus nereaguoja.
Prokurorė Ieva Danylienė į teismo posėdį neatvyko. Gauta rašytinė pozicija, kurioje nurodyta, kad prokurorė susipažinusi su teikime nurodytomis aplinkybėmis, siūlo teikimą tenkinti ir panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi nuteistasis vengia vykdyti probacijos sąlygas.
Nuteistasis į teismo posėdį neatvyko, apie vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl teikimas nagrinėtinas jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) BPK 362 straipsnio 1, 2 dalys).
Teikimas tenkintinas.
Teismo posėdyje išnagrinėjus teikimo medžiagą, išklausius posėdyje dalyvavusius asmenis nustatyta, kad V. B. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktas bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, mokytis arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei tęsti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 69 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai dalį nusikaltimu padarytos žalos, t. y. 300 eurų. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2021 m. kovo 31 d.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Tai reiškia, kad teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, nustatomos aplinkybės, patvirtinančios, jog baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis nebus pasiekti probacijos tikslai. Probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).
Iš Probacijos tarnybos teikimo ir nuteistojo asmens bylos matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis buvo supažindintas su probacijos sąlygomis ir atsakomybę už įpareigojimų nevykdymą (asmens b. l. 17–31). Nors nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu administracine tvarka nebaustas, jo atžvilgiu ikiteisminių tyrimų nepradėta, tačiau pažeidinėja kitas probacijos sąlygas, nevykdo teismo skirtų įpareigojimų, t. y. 2020 m. spalio 26 d. paties pageidavimu buvo išregistruotas iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (asmens b. l. 47), niekur nedirba (asmens b. l. 48), atsisako Probacijos tarnybos siūlytų konsultacijų dėl pagalbos ieškant darbo ir per 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygino civiliniam ieškovui dalies padarytos žalos, nors teismo nustatytas terminas žalai atlyginti pasibaigė. Svarbu akcentuoti ir tai, kad nuteistasis ne kartą buvo įspėtas dėl sąlygų ir įpareigojimų nevykdymo (asmens b. l. 36, 41).
Teismas pažymi, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad sprendžiant bausmės individualizavimo klausimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. B. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo – 2020 m. balandžio 1 d., t. y. per dešimt mėnesių ne tik, kad neįvykdė įpareigojimo atlyginti civiliam ieškovui padarytą žalą, bet ir nededa jokių pastangų teismo įpareigojimui įvykdyti. Priešingai teikimą nagrinėjant teisme, Probacijos tarnybos atstovė paaiškino, kad nuteistasis nebendradarbiauja su probacijos Tarnybos pareigūnais, juos klaidina, tardamasis, kad žalą pradės atlyginti, Probacijos tarnybos pareigūnams nenurodo priežasčių, dėl kurių negali atlyginti žalos, neteikia prašymų ar pageidavimų, kad paskirtas įpareigojimas būtų pakeistas, ar pratęstas jo įvykdymo terminas. Probacijos tarnyba bausmės vykdymo atidėjimo metu teikė nuteistajam socialines paslaugas, jam buvo siūlyta konsultuotis dėl pagalbos ieškant darbo, tačiau nuteistasis siūlomų paslaugų atsisakė, kaip jau minėta pats savo noru nutraukė registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (asmens b. l. 47).
Teismo vertinimu, visos šios paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis, būdamas supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygomis bei nustatytų draudimų ir įpareigojimų nevykdymo pasekmėmis, būdamas ne kartą įspėtas dėl galimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nedėjo jokių pastangų vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus – atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, mokytis arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei tęsti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Pagal teismui pateiktą medžiagą galima daryti išvadą, kad nuteistasis V. B. į Probacijos tarnybos įspėjimus nereaguoja, toliau nevykdo paskirtų įpareigojimų, kas rodo jo atsainų ir neatsakingą požiūrį į teismo paskirtus įpareigojimus, jam ir visuomenei formuoja nebaudžiamumo nuotaikas, pažeidžia civilinio ieškovo teisėtus lūkesčius per teismo nustatytą terminą sulaukti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad probacijos tikslai - užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą, taikant baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas arba auklėjamojo poveikio priemones – šiuo atveju nebus pasiekti. Įvertinęs nuteistojo elgesį, nenorą keisti savo gyvenimo būdo, teismas daro išvadą, kad tik realus bausmės atlikimas gali padėti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 362, 364 straipsniais,
n u t a r ė :
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą tenkinti.
Panaikinti V. B. (V. B.) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti nuosprendžiu paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
Bausmės pradžią pagal šią nutartį skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos
Į bausmės laiką V. B. (V. B.) įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2019 m. birželio 20 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Nutartį per 7 dienas nuo jos gavimo dienos prokuroras, nuteistasis ir jo gynėjas gali apskųsti Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėjas Mindaugas Povilanskas