Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-208-898/2020

Teisminio proceso Nr. 3-01-3-02234-2019-6

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.;   21.11.11.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarties, kuria pareiškėjo J. B. atstovo advokato padėjėjo Romualdo Samaičio skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko 2019 m. birželio 10 d. sprendimas dėl teisės vairuoti transporto priemones negrąžinimo J. B. paliktas nepakeistas.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Priimtų sprendimų esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimu J. B. nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Ši nuobauda J. B. paskirta už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 5 d., apie 14.01 val., Eišiškių pl., Vilniuje, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,77 promilių girtumas).

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimu J. B. nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, nustatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Ši nuobauda J. B. paskirta už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 9 d., apie 23.00 val., Eišiškių pl., Vilniuje, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,74 promilių girtumas.

3.       J. B. atstovas su prašymu grąžinti pareiškėjui teisę vairuoti kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį komisariatą. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas (toliau ir – Institucija) 2019 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo atstovo prašymo ir rėmėsi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir – SEAKĮ) 24 straipsnio 7 dalimi, kurioje numatyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų. Nesutikdamas su Institucijos sprendimu pareiškėjo atstovas jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui bei prašė panaikinti Institucijos sprendimą ir įpareigoti Instituciją grąžinti J. B. vairuotojo pažymėjimą, suteikiant teisę vairuoti AM, B1, B kategorijų transporto priemones.

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 13 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nurodė, kad J. B. buvo du kartus atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl jo atžvilgiu taikytinas SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalyje numatytas reguliavimas. Teismas pažymėjo, kad Institucija nepakeitė J. B. paskirtos nuobaudos į sunkesnę (2 metų teisės atėmimą į 10 metų teisės atėmimą), bet laikėsi SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalyje apibrėžtos teisės vairuoti specialios grąžinimo tvarkos ir pagrįstai negrąžino J. B. teisės vairuoti transporto priemones. Teismas konstatavo, kad teisės vairuoti transporto priemones nesugrąžinimas yra ne administracinė nuobauda, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo teisinė pasekmė, todėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo apribojimas nelaikytinas antrą kartą skiriama administracine nuobauda.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai

5.       J. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: panaikinti Institucijos sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti prašymą grąžinti J. B. teisę vairuoti transporto priemones ir įpareigoti Instituciją grąžinti J. B. vairuotojo pažymėjimą, suteikiant teisę vairuoti transporto priemones.

5.1.       Skunde nurodo, kad teismas, palikdamas Institucijos 2019 m. birželio 10 d. sprendimą dėl pritaikytų SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalies nuostatų pasirėmė padarytų pažeidimų pakartotinumu, tačiau pirmasis pažeidimas buvo padarytas 2016 m. rugsėjo 5 d., o antras pažeidimas buvo padarytas 2016 m. rugsėjo 9 d. Taigi tiek apylinkės teismas, tiek ir Institucija privalėjo į teisės pažeidimų pakartotinumą pažvelgti gerokai plačiau, pavyzdžiui, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 40 straipsnyje.

5.2.       Pareiškėjo vertinimu tik po 4 dienų padarytas toks pat pažeidimas (vairavimas esant neblaiviam), kai asmuo dar nebuvo nubaustas už pirmąjį, neturėtų būti vertinamas kaip pakartotinis, o galėtų būti vertinamas kaip tęstinis vienas pažeidimas, už kurį buvo paskirta viena nuobauda, kaip tai numatyta ATPK 33 straipsnyje. Įvertinus Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimus, kuriais buvo paskirtos nuobaudos, laikytina, kad J. B. buvo paskirta bendra nuobauda – 868 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Taigi laikytina, kad J. B. Vilniaus miesto apylinkės teismas galutinai pritaikė ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatytą nuobaudos skyrimo būdą, taip įvertindamas abu padarytus pažeidimus kaip vieną tęstinę veiką.

6.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

8

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

7.       Skunde ginčijamas SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalies nuostatos taikymas, kurios pagrindu Institucija priėmė sprendimą negrąžinti J. B. teisės vairuoti transporto priemones. Apeliantas skunde nesutinka su apylinkės teismo išvadomis ir pateikia savo situacijos vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sutinka su apylinkės teismo nutartyje pateiktais argumentais. Savo sprendimą apylinkės teismas grindė aiškiais ir išsamiais motyvais ir tinkamai atsakė į visus pareiškėjo atstovo skunde keliamus klausimus. Apeliaciniame skunde iš esmės kartojama ta pati pareiškėjo pozicija, į kurią skundžiama nutartimi tinkamai atsakė apylinkės teismas.

8.       Skunde teigiama, kad teismas ir Institucija netinkamai vertino J. B. padarytų pažeidimų pakartotinumą, kadangi antras pažeidimas buvo padarytas, kai asmuo dar nebuvo nubaustas už pirmąjį pažeidimą, todėl padaryti pažeidimai turėtų būti vertinami ne kaip pakartotiniai, o kaip vienas tęstinis administracinis pažeidimas. Su šiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Iš bylos duomenų matyti, kad J. B. 2016 m. rugsėjo 5 d. vairavo neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1.77 prom.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimu J. B. pripažintas kaltu pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta bauda su teisės vairuoti atėmimu 2 metams. Po pirmojo pažeidimo praėjus keturioms dienoms, t. y. 2016 m. rugsėjo 9 d., J. B. vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,76 prom. girtumas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimu J. B. pripažintas kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bauda su teisės vairuoti atėmimu 1 metams. Akivaizdu, kad antrąjį pažeidimą J. B. padarė dar nebūdamas administracine tvarka baustas už vairavimą esant neblaiviam pirmąjį kartą ir teisė vairuoti transporto priemones jam dar nebuvo atimta, vis dėlto, tai niekaip nekeičia fakto, jog J. B. transporto priemonę būdamas neblaivus skirtingu metu vairavo du kartus, už ką jam dviem atskirais sprendimais buvo paskirtos nuobaudos – baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

9.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentu, jog tiek apylinkės teismas, tiek ir Institucija privalėjo į teisės pažeidimų pakartotinumą pažvelgti gerokai plačiau, kaip tai apibrėžta šiuo metu galiojančiame ANK 40 straipsnyje. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai paneigė pareiškėjo atstovo poziciją (kuri kartojasi ir apeliaciniame skunde), kad SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalies nuostata turi būti taikoma, kai asmuo po įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo jam pirmą kartą atimta teisė vairuoti transporto priemones, vėl padaro tokio paties pobūdžio teisės pažeidimą, už kurį atimama teisė vairuoti antrą kartą. Pažymėtina, kad laikantis pareiškėjo logikos, toks paminėto teisės akto nuostatos taikymas prieštarautų protingumo principui ir teisinei logikai: t. y. tokiu atveju asmuo, padaręs pažeidimą (vairavęs būdamas neblaivus) ir nebūdamas nubaustas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, galėtų daryti neapibrėžtą skaičių tapačių pažeidimų iki sprendimo priėmimo dienos ir išvengti SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nuostatos taikymo.

10.       Skunde pabrėžiama, kad J. B. padaryti pažeidimai turėtų būti vertinami, kaip vienas tęstinis pažeidimas ir tokiu atveju nebūtų pagrindo taikyti SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalies nuostatos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis skundo argumentas nepagrįstas. Tęstinė veika – viena veika, kurią sudaro keli tapatūs veikos epizodai, nukreipti į vieningą objektą ir kurias apima vieninga pažeidėjo tyčia. Padarytos veikos epizodai laikomi vienos veikos sudėtinėmis dalimis, siekiant vieningo rezultato. Nagrinėjamu atveju padarytas ne vienas tęstinis pažeidimas, o du atskiri pažeidimai. Nenustatyta, jog vairavimas būnant neblaiviam skirtingomis dienomis buvo vykdomas iš anksto apgalvotai ar planingai. Todėl negalima teigti, jog padarytus pažeidimus sieja vieninga kaltė ir vieningas pažeidimų padarymo tikslas, kurių pagrindu jie galėtų būti laikomi tęstiniais. Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad J. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip dvi atskiros veikos. J. B. pažeisdamas kelių eismo taisykles, būdamas neblaivus (esant skirtingam neblaivumo laipsniui), du kartus vairavo tą pačią transporto priemonę skirtingu laiku (tarp įvykių praėjo 4 dienos). Nesant tęstinės veikos, nėra jokio pagrindo taikyti ATPK 33 straipsnyje numatyto teisinio reguliavimo (Administracinių nuobaudų skyrimas, padarius kelis administracinius teisės pažeidimus), kadangi šis straipsnis taikomas, kai toje pačioje byloje asmuo padaro du ar daugiau administracinių teisės pažeidimų. Kadangi buvo padaryti du administraciniai pažeidimai ir priimti du teismo sprendimai, kurių pagrindu teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus, darytina išvada, kad Institucija pagrįstai vadovavosi SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalyje apibrėžtu teisiniu reguliavimu.

11.       Skunde nepagrįstai interpretuojama ir klaidingai vertinama, kad 2016 m. spalio 12 d. ir 2016 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimais buvo paskirta bendra nuobauda su teisės vairuoti atėmimu dvejiems metams, laikant, kad buvo pritaikytas ATPK 33 straipsnio 2 dalies reguliavimas. Minėtuose teismo sprendimuose nėra užsimenama apie J. B. paskirtų nuobaudų bendrinimą, taip pat nebuvo priimtas joks atskiras teismo sprendimas, kuriuo būtų subendrintos paskirtos nuobaudos. Taigi pareiškėjo subjektyvus situacijos vertinimas ir laikymas, kad teismas jo pažeidimus įvertino kaip vieną tęstinę veiką, yra nepagrįstas.

12.       Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apylinkės teismo sprendimą.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a:

J. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                        Jurgita Kolyčienė