VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Stankovskajai,

dalyvaujant ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V. ir atsakovo UAB „Admeo“ atstovui advokatui Sauliui Pikturnai, 

viešame teismo posėdyje (2024 m. rugsėjo 12 d. ir spalio 11 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui UAB „Admeo“ dėl žalos atlyginimo.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2024 m. spalio 29 d. 12:50 val.

I. Teismas n u s t a t ė, kad: 

1. Ieškovas ieškiniu (pareikštu priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą) DOK-13717 pateikė reikalavimus priteisti jam iš atsakovo:

1) 3000 Eur žalos atlyginimo dėl išmokėtos draudimo išmokos;

2) 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) bylinėjimosi išlaidas: 89 Eur žyminio mokesčio (ZM67390, ZM88594, ZM93873).

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad:

1.1.                      2023 m. rugsėjo 23 d. daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Daugiabutis namas) pro bendrojo naudojimo konstrukciją – stogą prasiveržus kritulių vandeniui buvo apgadintas butas (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), kuris buvo apdraustas pas ieškovą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. 220 0286596). Atitinkamai ieškovas nustatęs padarytą žalą Butui, jo draudėjui išmokėjo 3000 Eur draudimo išmoką. 

1.2. Nurodė, kad už patirtos žalos atlyginimą yra atsakingas atsakovas, kuris yra daugiabučio namo administratoriumi, kuris, be kita ko, buvo atsakingas už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų (tame tarpe ir stogo) priežiūrą, nes butas aplietas dėl stogo nesandarumo. Ieškovas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263, 4.84, 6.1015 straipsniais ir teigė, kad įgijo teisę žalos atlyginimo iš atsakovo reikalauti subrogacijos tvarka.

2. Pasirengimo nagrinėti bylą proceso metu:

2.1. Atsakovas pateikė atsiliepimą (DOK-57054), kuriuo su ieškiniu nesutiko, kuriame pažymėjo, kad:

1) savo kaip daugiabučio namo administratorės pareigas vykdė tinkamai, iki 2023 m. rugsėjo 23 d. dienos neturėjo jokių duomenų apie galimą stogo nesandarumą, pranešimų apie tai nebuvo gavę, periodinių techninių apžiūrų duomenys patvirtina, kad stogo defektų iki įvykio nebuvo. Namo techninio stovio apžiūros aktus, kurie patvirtina, kad atsakovas pastoviai vykdė namo techninę priežiūrą, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), techninė būklė iki įvykio buvo patikima ir tenkino esminius statinio reikalavimus. Išoriniai stogo defektai netgi po įvykio nebuvo matomi. Buvo ne pastovūs vandens prabėgimai, o vienkartinis, įtakotas meteorologinių sąlygų, vandens prasisunkimas per stogą, tad prevenciškai numatyti/nustatyti įvyksiančio defekto buvo neįmanoma;

2) 2023 m. lapkričio 17 d. atliktų darbų aktas Nr. 1875 patvirtina, kad atsakovas organizavo stogo remonto darbus, t. y. įvykdė savo, kaip pastato administratoriaus pareigas. Akto priede nurodoma, kad vizualiai stogo skardos defektų nesimato, stogo skardos pažeidimų nefiksuota. Darbai buvo atlikti nuardžius dalį stogo skardos virš pratekėjimo. Buvo montuojamos stogo sąlajų tarpinės, hermetizuojamos galimos pratekėjimo vietos. Tikėtina pratekėjimo priežastis – ilgai trukęs lietus su stipriu šoniniu vėju, dėl ko vanduo pateko po skarda;

3) 2024 m. kovo 5 d. gyventojai ir patalpų savininkai nusprendė neremontuoti daugiabučio namo stogo (remontui pritarė 4, prieštaravo 17 savininkų). Atsakovas be butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo neturi teisės vienašališkai organizuoti ir vykdyti stogo remonto darbus (CK 4.83 straipsnio 4 dalis), jei tai nėra privalomieji darbai;

 4) atsakovas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017, kurioje nurodyta, kad sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros veikiant pagal užsakovo nurodymus teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina, atitinkamai atsakovas teigė, kad jis nėra namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme;

5) butų savininkai, o ne administratorius, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 straipsnio 6 dalis), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o tarp administratoriaus, kuris įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų susiklosto išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus;

6) už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, o tai reiškia esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei, o šių sąlygų ieškovas neįrodė.

2.2. Ieškovas pateikė dubliką (DOK-65779), kuriuo palaikė ieškinį ir pažymėjo, kad;

1) aplinkybė, kad atsakovas į bylą teikia daugiabučio namo apžiūros aktus neleidžia spręsti, kad daugiabučio namo administratoriaus pareigos buvo vykdomos tinkamai. Atsakovas turėjo pareigą ne tik sudaryti daugiabučio namo apžiūros aktus, bet ir apžiūrų metu tinkamai nustatyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų (tame tarpe ir stogo) būklę, teikti gyventojams rekomendacijas, o, esant teisės aktų nustatytoms aplinkybėms, nedelsiant imtis veiksmų, būtinų žalos atsiradimui užkirsti;

2) atsakovas nesilaikė reikalavimų, kurie nustatyti statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1 971, 85 ir 96 punktuose nustatytų reikalavimų. Daugiabučio namo stogo būklę vertino tik vizualiai, neatliko periodinių stogo būklės apžiūrų, nesiėmė visų įmanomų priemonių defektams nustatyti. Taip pat neužtikrino, kad stogas turi būti įrengtas taip, kad pastato vidus ir po hidroizoliaciniais sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio (Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 dienos įsakymu Nr. D1-1863, 3.2 papunktis);

3) užliejimas nebuvo vienkartinis, nes iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad stogas, toje vietoje, kuri ribojasi su apdraustu butu (duomenys neskelbtini), jau yra turėjęs trūkumų: 2021-05-20 apžiūros akte eilutėje „Stogas“ nurodyta „Stogo defektai virš (duomenys neskelbtini)“, rekomendacijos „Dalinis stogo remontas“. Nurodyta leidžia spręsti, kad Atsakovei jau buvo žinoma apie stogo trūkumus konkrečioje ginčui aktualioje stogo vietoje; 

4) atsakovas tinkamai nustatęs stogo būklę ir jo keliamą grėsmę turto užliejimui/žalos atsiradimui galėjo ir turėjo imtis skubių veiksmų, net ir neturėdamas gyventojų sprendimo dėl konkrečios konstrukcijos remonto.

2.3. Atsakovas pateikė tripliką (DOK-83710), kuriuo su ieškiniu nesutiko, pažymėjo, kad:

1)   valdytojas savarankiškai, be gyventojų sutikimo nedelsdamas gali organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus, tik tuomet, kai gresia pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai. Šiuo atveju ieškovas privalo įrodyti, kad tokia grėsmė egzistavo. Vertinant faktą, kad buvo nustatytas pratekėjimas viename bute, teigti, kad šis pratekėjimas sukėlė grėsmę žmogaus gyvybei, sveikatai ar aplinkai jokio pagrindo nėra;

2) ieškovas privalo pateikti įrodymus, kad stogo nesandarumas (pažeidimas) atsirado ne avarijos dieną, o buvo anksčiau ir apie tai atsakovė galėjo žinoti ar bent jau numatyti ir esant šioms aplinkybėms atsakovė nesiėmė jokių veiksmų. Avarijos dieną buvo škvalas (škvalas - [angl. squall], staigus stiprus vėjo gūsis, po kurio paprastai pasikeičia vėjo kryptis (tarptautinių žodžių žodynas)), ir stiprus lietus (per 3 val. iškrito 19,4 mm kritulių), kas irgi galėjo įtakoti stogo pažeidimą ir pratekėjimą;

3) ieškovas nenurodo konkrečiai, kokiu būdu ir priemonėmis atsakovas privalėjo vykdyti apžiūras ir kokios būtų tokių apžiūrų sąnaudos. Už apžiūras moka visi namo gyventojai. Šio šešių aukštų namo stogas yra šlaitinis ir status. Stogas remontuojamas samdant statybinį bokštelį, kurio nuomos sąnaudos yra reikšmingos gyventojams. Iš ieškovo teiginių reikia suprasti, kad atsakovas apžiūrų metu privalėjo samdyti statybinius bokštelius, nuimti stogo skardą ir apžiūrėti stogo konstrukcijas. Tačiau šis būdas yra per brangus gyventojams. Apžiūros vykdomos drono pagalba ir šiuo atveju per apžiūrą stogo defektų nustatyta nebuvo. Atsakovas ne formaliai, o rūpestingai ir kruopščiai vykdė stogo apžiūras;

4) namo, (duomenys neskelbtini) bute yra įrengtas stoglangis, kuris Nekilnojamo turto kadastro ir registro byloje nenumatytas. Atsakovas pažymi, kad stoglangio įrengimas ir stoglangio techninis projektas nebuvo derintas su atsakovu. Užliejimas gali būti susijęs su nelegaliai įrengtu stoglangiu. Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) buto gyventojams savavališkai virš savo buto įrengiant stoglangį buvo ardoma stogo danga, dėl ko irgi galėjo atsirasti vėlesni pratekėjimai.

2.4. Atsakovas papildomai paaiškino DOK-129308, kad: 

1) nustačius stogo defektą, dėl kurio prateka vanduo ir yra daroma žala gyventojų turtui, tokios avarijos šalinimas yra laikomas privalomaisiais darbais, kurių atlikimui nėra reikalingas gyventojų sutikimas. Kas šiuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta. Atsakovas organizavo (nusamdė) avarijos šalinimo darbus. Tai buvo ne pastovūs vandens prabėgimai, o vienkartinis, įtakotas meteorologinių sąlygų, vandens prasisunkimas per stogą, tad prevenciškai numatyti/nustatyti įvyksiančio defekto buvo neįmanoma. Išoriniai stogo defektai netgi po įvykio nebuvo matomi. Darbai buvo atlikti nuardžius dalį stogo skardos virš pratekėjimo. Buvo montuojamos stogo sąlajų tarpinės, hermetizuojamos galimos pratekėjimo vietos. Darbus atlikusi įmonė atliktiems darbams garantiją suteikti atsisakė. Nurodė, kad norint suteikti garantiją rekomenduoja pilnai nuardyti visą stogą ir pilnai pakeisti po skarda esančią plėvelę. Taip pat svarbu pažymėti, kad nuo avarijos šalinimo darbų atlikimo iki šiol jokių stogo pratekėjimų nustatyta nebuvo;

2) pilnas stogo remontas, t. y. stogo dangos nuardymas ir visos po skarda esančios plėvelės pakeitimas negali būti laikomas privalomaisiais darbais. Atsakovas savo pareigas atliko sąžiningai ir rūpestingai, laikėsi Statybos reglamente nurodytų reikalavimų. Atsakovas pateikė teismui įrodymus – Namo techninio stovio apžiūros aktus, tame tarpe ir 2023 m. rugsėjo 4 d. Namo techninio stovio apžiūros aktą Nr. N2/28. Šis aktas patvirtina, kad likus 19 dienų iki draudiminio įvykio atsakovė vykdė savo pareigas, t. y. vadovaudamasi Statybos reglamentu atliko gyvenamojo namo apžiūrą su tikslu nustatyti namo, jo konstrukcijų, inžinierinių tinklų ir įrenginių būvį bei jų atitikimą privalomiesiems statinių techniniams reikalavimams;

3) papildomai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje 3K-3-152/2013, kurioje pasisakyta, kad Reglamento 27 punkte įtvirtinta, kad namo priežiūros administratorius turi paskirti už nuolatinę namo priežiūrą atsakingą asmenį – namo priežiūros vadybininką, kurio uždavinys būtų vykdyti nuolatinę namo būklės stebėjimą, organizuoti pastebėtų defektų šalinimą, kontroliuoti kitų specialistų atliekamus nuolatinės priežiūros ar remonto darbus ir pan. Šioje nuostatoje įtvirtinta pastebėtų defektų šalinimo organizavimo funkcija neturėtų būti suprantama, kaip įpareigojanti savarankiškai, be bendraturčių sutikimo, atlikti didelius defektų šalinimo darbus. Atsakovas 2024 m. kovo 5 d. reaguodamas į susidariusią situaciją organizavo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą. Vienas iš spręstinų klausimų buvo stogo remonto darbų organizavimas. Gyventojai ir patalpų savininkai nusprendė neremontuoti daugiabučio namo stogo.

2.5. Ieškovas papildomai paaiškino (DOK-129072), kad:

1) Statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) nustato, kad administratorius turi pareigą užtikrinti esminius statinių reikalavimus per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (reglamento 85 punktas). Esminius reikalavimus, keliamus statiniams, nustato statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“, kurio 10.6 papunktis reguliuoja, kad statinys turi būti pastatytas taip, kad nekiltų grėsmės statinyje dėl drėgmės statinio dalyse ir dalių vidaus paviršiuose. Atsakovas, nustatęs, jog stogo būklė kelia grėsmę vandens pratekėjimui į daugiabučio namo vidų, turėjo nedelsiant imtis veiksmų šių defektų šalinimui. Juolab, kad ši grėsmė buvo ne teorinė ir ne kartą realizavosi;

2) vadovaujantis Reglamento 96 punkto reguliavimu, atsakovas, nustatęs prižiūrimo turto trūkumus, dėl kurių gali kilti materialiniai nuostoliai, privalo nedelsiant imtis veiksmų tokių trūkumų šalinimui. Reglamento 97 punktas nustato, kad tik dėl tokių trūkumų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, daugiabučio namo administratorius sudaro ilgalaikius planus, dėl kurių reikalingumo, vykdymo sprendžia daugiabučio namo privačių patalpų savininkai;

3. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu:  

3.1. Ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, kuriuos teikė subrogacijos pagrindu. Pažymėjo, kad dėl stogo defekto 2023 m. rugsėjo 23 d. buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir kad šį butą buvo apdraudęs draudimo sutartimi. Ieškovas išmokėjo nustatyto dydžio draudimo išmoką, todėl turi teisę į jos susigrąžinimą iš kaltų asmenų, o šiuo atveju kaltu asmeniu yra atsakovas, nes jis tinkamai neatliko jam paskirtų pareigų tinkamai prižiūrėti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) stogo, nesilaikė statybos techninio reglamento nustatytų pareigų. 2021 m. jau buvo prabėgęs vanduo toje pačioje stogo vietoje ir atsakovui turėjo būti žinoma apie stogo problemą, turėjo imtis priemonių defektams pašalinti. Stogo konstrukcijos turi būti tokio saugumo, kad apsaugotų patalpas nuo lietaus. Atsakovas stogo techninės apžiūros negalėjo atlikti vien tik vizualiai, nes žinodamas apie 2021 m. įvykusį pratekėjimą turėjo apžiūras atlikti atlikdamas išsamius tyrimus, kad būtų pastebėjęs defektus, atitinkamai imtis priemonių defektams pašalinti. Žalos dydis įrodytas turto apžiūros aktu, o suma paskaičiuota Sistemos programos pagalba. Taip pat yra priežastinis ryšys tarp žalos ir atsakovo neveikimo, nes jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs namo techninės priežiūros funkcijas, jis būtų pastebėjęs defektus ir ėmęsis priemonių stogui remontuoti, taip žala nebūtų atsiradusi. Atsakovui taip pat yra pagrindas taikyti griežtąją statinių savininko atsakomybę.

3.2. Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, pažymėjo, kad ginčo butas aplietas lietaus vandeniu dėl pavojingo lietaus kiekio ir šoninio vėjo, t. y. atsitiko vienkartinis užliejimas dėl nenugalimos jėgos egzistavimo. Kitais laikotarpiais nebuvo jokių pratekėjimų, periodinių apžiūrų metu, kurios atliekamos naudojant droną, nebuvo pastebėta jokių stogo defektų. Nepaisant to, atsakovas papildomai ėmėsi priemonių stogo kokybei gerinti ir papildomai hermetizavo stogo sąlajas. Didesnės apimties stogo remontui nepritarė gyventojai, o jiems nepritarus stogo remontui, atsakovas negali to imtis. Griežtosios atsakomybės taikyti pagrindo nėra, nes nėra nustatyta kokių privalomų nurodymų atsakovas nevykdė. Papildomai atsakydamas į klausimus pripažino, kad stogas buvo su defektais, tačiau jie atsirado dėl to, kad namo statybą užbaigė namo savininkai ūkio būdu, bankrutavus statytojui, atsakovas stogo defektų negali pašalinti be namo savininkų sutikimo. Pažymėjo ir tai, kad kitame namo bute yra įrengtas nelegalus stoglangis, kurio nebuvo projekte, atitinkamai galėjo dėl to prasiskverbti vanduo. Konkrečiai nėra nustatyta konkreti stogo vieta per kurią prasiskverbė lietus. Vandens pratekėjimą nulėmė eilė aplinkybių, t. y. stiprus lietus ir vėjas, netinkamai įrengta plėvelė po stogo danga.

3.3. Liudytoju apklaustas Ž. N., paaiškino, kad dirba pas atsakovą techninės priežiūros atestuotu specialistu ir atlieka pastatų technines apžiūras, o stogus apžiūri naudodami dronus, nes kitokia apžiūra yra labai brangi. Ginčo atveju 2023 m. rugsėjo 23 d. per stogą prasiskverbė lietaus vanduo, nes buvo labai stiprus lietus, o ir stogas nėra tinkamai įrengtas nuo jo pastatymo metų. Namą užbaigė statyti namo savininkai ūkio būdu 2003 m., nes bankrutavo statytojas. Stogo plėvelė įrengta netinkamai ir gali būti nesandari, o kad ją pakeisti reikia nuardyti visą stogą, tačiau tokiam darbui nepritaria savininkai, nes tai būtų labai brangu. Dėl įvykusio užliejimo atlikti stogo apžiūros ir remonto darbai, tačiau nebuvo nustatyta konkreti vandens pratekėjimo vieta. 2023 m. remontuojama buvo stogo sąlajos, jas hermetizuojant, nes buvo manoma, kad vanduo galėjo prasiskverbti per stogo sąlajas dėl stipraus lietaus ir vėjo, 2021 m. buvo remontuojama kitos stogo vietos, t. y. sustiprinant stogo dangos prisukimą ir pan., nes buvo rastas atsilupęs stogo dangos lakštas. Stogo plėvelė nebuvo remontuojama nei 2021 m. nei 2023 m. Stogui nereikia ypatingo įrengimo, nes klimatas nėra jūrinis ir todėl jis iš esmės atlieka savo funkcijas.  Stogo nuolydis yra vidutinio statumo.

3.6.  Baigiamųjų kalbų metu:

1) ieškovo atstovas palaikė ieškinį, kituose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, pažymėjo, kad atsakovas privalo atsakyti tiek dėl įrodytų visų civilinės atsakomybės sąlygų, tiek ir dėl griežtosios atsakomybės taikymo. Atsakovas nevykdė jam nustatytų pareigų tinkamai vykdyti daugiabučio namo stogo priežiūrą, nustatyti defektus ir imtis priemonių jiems pašalinti. Liudytojas patvirtino, kad namo stogo plėvelė yra netinkamai įrengta ir tai yra žinoma atsakovui. Atsakovas nepasiūlė atlikti gyventojams stogo defektavimo ir todėl nėra žinoma kokios apimties remontas yra reikalingas. Atsakovas po 2021 m. užliejimo žinojo apie stogo defektus, tačiau nesiėmė priemonių jiems pašalinti. 2023 m. rugsėjo 23 d. nebuvo jokių stichinių oro sąlygų, tik stiprus lietus, kuris negali būti laikomas nenugalima jėga. Stogo danga nebuvo nuplėšta, o tik prabėgo vanduo ten kur nebuvo sandaru. Ieškovas taikė ginčo buto remonto vertės nusidėvėjimą, todėl buvo įvertinta, kad buto sienos ir grindys yra tam tikra apimtimi nusidėvėjusios. Atsakovas nepaneigę, kad ieškovo taikytas nusidėvėjimas yra nepakankamas ar kad žala netinkamai apskaičiuota. Atsakovo atžvilgiu yra pagrindas taikyti ir griežtąją atsakomybę;

2) atsakovo atstovas nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti, palaikė procesiniuose dokumentuose išsakytus argumentus, pažymėjo, kad ginčo namą administruoja nuo 2010 m., statybos procese nedalyvavo, namas baigtas statyti ūkio būdu, šiuo metu savininkai nenori atlikti namo stogo remontų, todėl atsakovas negali savininkų priversti tai padaryti. Atitinkamai atsakovas negali atsakyti už ieškovo patirtus nuostolius, jis galėtų kreiptis tiesiogiai į namo savininkus. Ieškovo nurodomas stogo defektavimo aktas neišspręstų problemos, nes gyventojai nesutiko ne tik remontuoti stogo bet ir defektavimo atlikti. Atsakovas atliktų stogo remonto darbus, jeigu gyventojai sutiktų su tuo. Be to tam reikia daug lėšų. Griežtoji atsakomybė netaikytina, nes nenustatyta, kad atsakovas būtų neatlikęs kokių nors pareigų. Šiuo atveju egzistuoja ir nenugalimos jėgos aplinkybės, nes vanduo per stogą prabėgo dėl pavojingo kritulių kiekio, kuris yra artimas stichiniam. Ieškovas neįrodė ir kaip atsakovas turėjo atlikti stogo priežiūrą, kad pastebėti galimus stogo defektus.

II. Teismas konstatuoja:

Ieškovo ieškinio reikalavimai ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintini.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. 2022 m. lapkričio 11 d. V. Č. sudarė su ieškovu gyventojų turto draudimo sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini) (toliau – butas (duomenys neskelbtini)/butas) (t. 1, b. l. 32), kuri galiojo nuo 2022 m. gruodžio 16 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d. 

4.2. 2023 m. rugsėjo 23 d. į butą pateko lietaus vanduo, dėl ko butas buvo apgadintas, t. y. jis buvo užlietas/apgadintos buto kambario sienos, lubos, grindys (t. 1, b. l. 33-69). Tarp šalių nebuvo ginčo dėl įvykio fakto ir sukeltų pasekmių apimties.

4.3. 2023 m. rugsėjo 25 d. atsakovui išrašyta sąskaita už daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) apžiūrą filmuojant dronu, kaina 30 Eur be PVM (e. t. 1, b. l. 131). 

4.4. 2023 m. spalio 9 d. ieškovas atliko buto apžiūrą su surašė buto (duomenys neskelbtini) apžiūros aktą dėl šio sprendimo 4.2 punkte nustatytų buto pažeidimų (t. 1, b. l. 35), sudarė žalos lokalinę sąmatą 3406,56 Eur sumai (t. 1, b. l. 70-71). Ieškovas 2023 m. lapkričio 15 d. sumokėjo 3000 Eur draudėjui V. Č. (t. 1, b. l. 72). Dėl buto žalos sumos iš esmės nebuvo ginčo tarp šalių, t. y. atsakovas iš esmės neteikė argumentų, kad žalos dydį ieškovas netinkamai būtų apskaičiavęs, ar kad kuri nors žalos sąmatos pozicija būtų nepagrįstai įtraukta į žalos sąmatą.

4.5. 2023 m. lapkričio 16 d. ieškovas su pretenzija kreipėsi į atsakovą, prašė 3000 Eur žalą atlyginti per 14 dienų (t. 1, b. l. 96-98).

4.6. 2023 m. lapkričio 17 d. atsakovas organizavo stogo remonto darbus: buvo montuojamos stogo sąlajų tarpinės (iki 40m.), hermetizuojamos galimos pratekėjimo vietos, kaina 1611,05 Eur. Darbus atlikusi įmonė atliktiems darbams garantiją suteikti atsisakė. Nurodė, kad įprastinis skardinių stogų normatyvinis amžius apie 50 metų. Namas statytas 2004 m. Norint suteikti garantiją rekomenduoja pilnai nuardyti visą stogą ir pilnai pakeisti po skarda esančią plėvelę. Darbus atlikusi įmonė nurodė, kad labiausiai tikėtina pratekėjimo priežastis – ilgai trukęs lietus su stipriu šoniniu vėju, dėl ko vanduo pateko po skarda (t. 1, b. l. 91, 108, 109).   

4.7. Atsakovas atliko šias ankstesnes namo (duomenys neskelbtini), apžiūras, remontus:

1) 2021 m. gegužės 20 d. sudarė gyvenamojo namo periodinės apžiūros aktą Nr. N2/23, kuriame pažymėjo, kad yra stogo defektai virš (duomenys neskelbtini) buto. Rekomendacija: dalinis stogo remontas (t. 1, b. l. 107). Atsakovo užsakymu 2021 m. birželio 16 d. buvo atlikti šie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbai: stogo dangos nuardymas iki 10 kvm., suplyšusios plėvelės klijavimas pratekėjimo vietose 1 kvm., skardų aplink kaminus taisymas 1 kvm., stogo dangos iki 10 kvm. prisukimas, keičiant naujus varžtus, stogo dangos pertekliaus ties sąlajom nukirpimas, 10 m. sąlajų hermetizavimas 2 kvm.; kaina 1210 Eur (e. t. 1, b . l. 128-129; e. t. 2, b. l. 5).

2) 2021 m. rugsėjo 3 d., 2022 m. gegužės 27 d., 2022 m. rugsėjo 2 d., 2023 m. gegužės 2 d., 2023 m. rugsėjo 4 d. atliko periodines apžiūras ir sudarė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) apžiūros aktus Nr. N2/24, Nr. N2/25, Nr. N2/26, Nr. N2/27, Nr. N2/28, kuriuose pažymėta, kad vizualiai apžiūrėjus stogą deformacijų ir defektų nepastebėta. Rekomendacijos stebėti būklę. Išvados: techninė būklė patikima ir tenkina esminius statinio reikalavimus (Mechaninis atsparumas ir pastovumas (STR 2.01.01(1):2005) (t. 1, b. l. 106).

4.8. Siekdamas tinkamo stogo priežiūros ir atnaujinimo, atsakovas: 2024 m. kovo 5 d. reaguodamas į susidariusią situaciją organizavo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą (e. t. 1, b. l. 110-111). Vienas iš spręstinų klausimų buvo stogo remonto darbų organizavimas. Gyventojai ir patalpų savininkai nusprendė neremontuoti daugiabučio namo stogo (remontui pritarė 4, prieštaravo 17 savininkų).   

4.9. 2023 m. rugsėjo 22-23 d. buvo šios oro sąlygos (duomenys pagal namui (duomenys neskelbtini), artimiausios aviacinės meteorologijos stoties duomenis) (e. t. 2, b. l. 2):  

1) nuo 17 val. 49 min. iki 24 val. 33 min. iškrito 40,1 mm kritulių, ir tai laikoma pavojingu meteorologiniu reiškiniu – smarkiu lietumi, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta nuo 15,0 iki 49,9 mm kritulių (žr. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. V-45 „Dėl pavojingų meteorologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“). Stichinio meteorologinio reiškinio labai smarkaus lietaus – rodiklis pasiekiamas tuomet, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 50–80 mm kritulių, katastrofinio meteorologinio reiškinio labai smarkaus lietaus – rodiklis pasiekiamas, kai per 12 val. arba trumpesnį laiką iškrenta daugiau kaip 80,0 mm kritulių (žr. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. D1-870 „Dėl Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 141-6642; TAR, 2020-06-09, Nr. 2020-12598);

2) didžiausias vėjo greitis buvo 11 m/s. 2023 m. rugsėjo 22 d. didžiausias vėjo greitis buvo 15 m/s, siekė pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus vėjo – rodiklį, kuris pasiekiamas, kai didžiausias vėjo greitis būna nuo 15,0 m/s iki 27,9 m/s (žr. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. V-45 „Dėl pavojingų meteorologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“.

4.8. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovas žalos kilimo dieną veikė kaip daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratorius (CK 4.84 straipsnis).

5. Teismas byloje kilusį ginčą nagrinėja iš esmės ir atsakydamas į šiuos tarp šalių kilusius ginčo esminius klausimus: ar 2023 m. rugsėjo 23 d. egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės, ar atsakovui galima taikyti CK 6.266 straipsnyje įtvirtintos griežtosios atsakomybės institutą, ar atsakovas, veikdamas kaip daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratorius, jam priskirtas pareigas atliko tinkamai ar ne, ir ar jis turi pareigą atsakyti dėl butui (duomenys neskelbtini) padarytų nuostolių, kurie atsirado 2023 m. rugsėjo 23 d., t. y. ar atsakovas privalo atlyginti ieškovo, kaip draudiko patirtas išlaidas išmokant draudimo išmoką pagal draudimo sutartį; darydamas išvadas, teismas spręs ar ieškinys tenkintinas ar atmestinas. Kadangi atsakovas iš esmės neginčijo butui (duomenys neskelbtini) padarytų nuostolių fakto ir dydžio, todėl šių klausimų teismas išsamiau nevertins. 

5.1. Aktualu tai, kad:

1) paprastai civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Be to, kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012);

2) nagrinėjant civilines bylas taikomas „pagrįsto įsitikimo standartas“, o ne „didesnės tikimybės standartas“ ar „tikimybių pusiausvyros principas“, nes teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Įrodinėjimo standarto samprata suponuoja tai, kad įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. pvz. žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024)‘

3) CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius;

4) pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 24 punktas);

Teismo išvados ir motyvai.

6. Ieškovo ieškinio pirmasis reikalavimas dėl 3000 Eur žalos atlyginimo dėl išmokėtos draudimo išmokos, tenkintinas visiškai:

6.1. Yra pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti CK 6.266 straipsnyje įtvirtintos griežtosios atsakomybės institutą, nes:

6.1.1. Nėra pagrindo išvadai, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. susidarė nenugalimos jėgos aplinkybės:

6.1.1.1. Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

1) nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020, 34 punktas; kt.). CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

6.1.1.2. Nagrinėjamu atveju:

1) kaip nustatyta šio sprendimo 4.9 punkte 2023 m. rugsėjo 23 d. nuo 17 val. 49 min. iki 24 val. 33 min. iškrito 40,1 mm kritulių, o didžiausias vėjo greitis buvo 11 m/s. Nors atsakovas teigia, kad iškritęs 40,1 mm kritulių kiekis buvo ne tik pavojingas, bet ir artimas stichiniam, ir todėl laikytinas sudaręs nenugalimos jėgos aplinkybę, tačiau su tokiu atsakovo argumentu nėra pagrindo sutikti. Teismo vertinimu, nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimui svarbus yra ne tik kritulių kiekis bet ir kitos aplinkybės: vėjo greitis ir kilę realūs padariniai, kaip kad realūs stogo pažeidimai. Šiuo atveju nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. vėjas jau buvo mažesnis lyginant su 2023 m. rugsėjo 22 d., t. y. 11 m/s, o toks jo greitis nebuvo netgi pavojingas (žr. e. t. 2, b. l. 2);

2) sutiktina šiuo atveju ir su ieškovo argumentu, kad dėl lietaus ar vėjo nebuvo niekaip pažeistas ginčo namo stogas. Todėl vien lietaus kiekis, kuris nors ir laikytinas buvęs pavojingu, tačiau nebuvo stichiniu, ir priešingai, nei teigė atsakovas iki stichinio lietaus kritulių kiekio minimalios normos dar trūko 9,9 mm kritulių, arba 1/5 jų kiekio, todėl nėra pagrindo spręsti, kad iškritęs kritulių kiekis buvo artimas stichiniam. Šiuo atveju nėra pagrindo remtis ir atsakovo nurodyta praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020), nes minėtoje nutartyje aptariamos aplinkybės ženkliai skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, t. y. joje nuostoliai buvo patirti dėl sausros, ir buvo sprendžiama ar kilusią sausrą galima priskirti nenugalimos jėgos aplinkybėms. Aktualu ir tai, kad pagal minėtos bylos faktines aplinkybes buvo paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, o šiuo atveju jokios ekstremalios ar kitos pavojingos žmonių sveikatai ar turtui situacijos nebuvo paskelbę jokios valstybės ar savivaldybės institucijos. Atitinkamai spręstina, kad nėra pagrindo pagrįstu įsitikimu paremtais faktais teigti, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. susidarė nenugalimos jėgos aplinkybės.

6.1.2. Yra pagrindas išvadai, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), stogas buvo su trūkumais/defektais, už kurių pašalinimą buvo atsakingas atsakovas, nėra įrodyta nenugalima jėga ar nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo: 

6.1.2.1. Taikytinos teisės normos ir teismų praktika:

1) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Antroje šio straipsnio dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Kadangi CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo pareiga atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, vadinasi, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą statinių savininkas (valdytojas) atsako visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024, 29 p.);

2) sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog žala atsirado dėl statinio trūkumo. Įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statinio trūkumų, yra pažymėjęs, jog griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017, 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015); atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010); kt. Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybė netaikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 35–36 punktus);

3) statinių savininkas (valdytojas) turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriuvimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingas ir atidus, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015);

4) CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 25 punktas);

5) statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 22 punktas; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, 22.2 punktas);

6) CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal Administravimo nuostatų 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant;

7) pagal Statinių priežiūros reglamento, nustatančio, be kita ko, ir daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, 11 punkte apibrėžtą teisinį reguliavimą, statinio priežiūros tikslas yra, be kita ko, užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę aplinkai. Pagal šio reglamento 12 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Pagal Administravimo nuostatų 7.7 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė;

8) administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024, 39 p.);

6.1.2.2. Nagrinėjamu atveju: 

1) tarp šalių iš esmės nebuvo ginčo dėl to, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), stogas buvo su trūkumais/defektais, t. y. kad stogas yra su trūkumais pripažino atsakovo atstovas teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus, teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas, kuris atsakingas už statinio techninę priežiūrą taip pat liudijo, kad stogas yra su defektais/trūkumais, t. y. kad stogo plėvelė yra įrengta netinkamai, kad nuo jos įrengimo praėjo 20 metų ir ją reikia remontuoti/keisti, stogo defektų buvimą pavirtina remonto darbus vykdžiusi įmonė, kuri atsisakė suteikti atliktiems darbams garantiją (e. t. 2, b. l. 5). Aktualu ir tai, kad pirmieji stogo trūkumai pastebėti dar 2021 m., ir atlikta dalis stogo gedimų darbų (e. t. 1, b . l. 128-129), dar kiti stogo remonto darbai atlikti 2023 m. (e. t. 1, b. l. 108), po ginčo įvykio. Visa tai liudija, kad stogo defektai egzistavo ir jie buvo šalinami, tačiau ne prieš žalos padarymą, o po žalos padarymo. Vadinasi faktas, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), stogas buvo su trūkumais/defektais laikytinas įrodytu. Teismas daro pagrįstu įsitikinimu paremtą išvadą, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), stogas buvo su defektais/trūkumais, kurie atsirado dėl netinkamos stogo priežiūros;  

2) namo (duomenys neskelbtini), stogas buvo su defektais/trūkumais, kurie atsirado dėl netinkamos stogo priežiūros, nes byloje nėra jokių objektyvių faktinių duomenų apie nuo 2021 m. esančią realią faktinę stogo būklę, t. y. nors atsakovo atstovai teigia, kad du kartus per metus atlikdavo vizualinę stogo būklės apžiūrą, naudojant droną, tačiau byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad 2021-2023 m. iš viso 6 kartus atlikus stogo periodinę apžiūrą (šio sprendimo 4.7 punktas), kad nors kurio iš jų metu buvo naudojamas dronas, kuris būtų fiksavęs stogo būklę. Priešingai, byloje pateikta sąskaita faktūra (e. t. 1, b. l. 131) liudija, kad ji išrašyta 2023 m. rugsėjo 25 d., vadinasi ji buvo išrašyta po to, kai įvyko draudžiamasis įvykis, t. y. 2023 m. rugsėjo 23 d., t. y. po to, kai atsakovui iškilo poreikis apžiūrėti daugiabučio namo stogą apliejus butą. Apibendrinant teismas negali prieiti pagrįstu įsitikimu paremtos išvados, kad atsakovas periodinių apžiūrų metu naudodamas droną išsamiai būtų apžiūrėjęs namo (duomenys neskelbtini), stogą, o tai reiškia, kad dėl netinkamos stogo priežiūros atsakovas galėjo nepastebėti stogo trūkumų/defektų, todėl neinicijavo jo remonto ir jo neremontavo, taip neatliko tinkamai savo, kaip administratoriaus, pareigų.  

Visa tai, kas išdėstyta, pagrindžia galimybę taikyti giežtąją atsakomybę atsakovui pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas.

6.1.3. Atsakovo elgesys neatitiko rūpestingo ir atidaus asmens standarto, nes atsakovas netinkamai vykdė jam priskirtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratoriaus pareigas susijusias su daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), stogo priežiūra ir dėl to jis privalo atlyginti ieškovo patirtas išlaidas išmokant draudimo išmoką butą (duomenys neskelbtini) apdraudusiam asmeniui.  

Nors teismas priėjo išvados, kad šiuo atveju atsakovui taikytina griežtoji atsakomybė (CK 6.266 straipsnis), tačiau ieškovui įrodinėjant atsakovo atsakomybę bendraisiais deliktinės atsakomybės taikymo pagrindais, t. y. žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai), atitinkamai laikytina, kad ieškovas įrodė ir atsakovo neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CPK 178 straipsnis).

Visų pirma yra svarbu nustatyti kokias pareigas atsakovas turėjo vykdyti, kad tinkamai prižiūrėtų daugiabutį namą (duomenys neskelbtini).  

6.1.3.1. Taikytinos teisės normos ir teismų praktika:

1) CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012);

2) kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju, yra išaiškinta, kad:

- būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008);

- draudiko pareiga tirti aplinkybes dedant reikiamas pastangas reiškia, kad jis turi veikti be nepateisinamo delsimo, negali suabsoliutinti iš draudėjo, naudos gavėjo ir (ar) nukentėjusio trečiojo asmens gautos informacijos ir (arba) tik ja apsiriboti, o turi pats, elgdamasis profesionaliai, sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai bei vadovaudamasis protingumo kriterijumi, rinkti reikšmingą informaciją, ją tikrinti ir tinkamai ištirti reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016);

- sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.07.03:2017 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eK3-3-409-684/2017);

2) apygardos teismų yra išaiškinta, kad:

- aplinkybė, kad nebuvo iškviestas atsakovės atstovas, nebuvo pasitelktas specialistas ar ekspertas, nesudaro pagrindo spręsti apie šio namo bendrasavininkų atsakomybę dėl įvykio, ar kad ieškovė nėra įgijusi teisės reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2764-643/2022, 41 punktą);

- namo administratorius neturi teisės pats savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, išskyrus būtinuosius darbus, todėl sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, turi būti gilinamasi į tai, kaip pastarasis vykdė bendrųjų konstrukcijų priežiūrą, ar kėlė klausimą apie tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2764-643/2022, 44 punktą);

- administratoriui tenka pareiga įrodyti, jog jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, pavyzdžiui, kad atliko bendrojo naudojimo objektų (nagrinėjamu atveju – stogo) būklės nuolatinį stebėjimą, domėjosi, rekomendavo butų savininkams atlikti tam tikrus remontus, skatino juos prižiūrėti namo techninę įrangą, apie gedimus iš karto informuoti administratorių, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti stogą ir panašiai (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2764-643/2022, 49 punktą; Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1457-480/2022, 25 p.);

- daugiabučio namo administratorius yra saistomas pareigos organizuoti daugiabučio namo techninę vamzdynų priežiūrą ir už ją atsakyti (Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1457-480/2022, 27 p.);

- atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, administratorius privalo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017);

4) pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (toliau ir Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); administratorius rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).

5) privalomieji statinių priežiūros reikalavimai nustatyti:

- Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (48 straipsnis, kuris nustato, kad statinio techninę priežiūrą sudaro nuolatiniai statinio būklės stebėjimai, statinio periodinės ir specializuotosios apžiūros, pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas, remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas);

- Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971, įtvirtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (Reglamento 84 punktas). Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento 85 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba kai galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas).

6.1.3.2. Nagrinėjamu atveju:

1) šio sprendimo 4 punkte nustatyta, kiek ir kokių veiksmų atsakovas ėmėsi atlikdamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), stogo priežiūrą ir būtinąjį remontą, taip pat kokių veiksmų ėmėsi siekdamas, planuodamas atnaujinti stogą: atsakovas atlikdavo stogo metinę apžiūrą vizualiai du kartus, o reaguodamas į du buto (duomenys neskelbtini) užpylimo atvejus organizavo stogo remonto darbus, 2024 m. organizavo namo savininkų balsavimą dėl stogo remonto. Kaip minėta, atsakovas pernelyg formaliai atlikdavo stogo periodines apžiūras, nes jos atlikimo metu realiai neapžiūrėdavo stogo galimų trūkumų/defektų, nors apie juos žinojo, konstatuodamas tik, kad vizualiai apžiūrėjus stogą deformacijų ir defektų nepastebėta. Byloje taip pat nėra pakankamai įrodymų, kad periodinės stogo apžiūros buvo atliekamos naudojant droną, vienintelė byloje esanti sąskaita, kad stogas buvo apžiūrėtas dronu, nepatvirtina, kad dronas buvo naudotas paskutinės, iki 2023 m. rugsėjo 23 d. įvykio, stogo apžiūros metu;    

2) byloje esantys įrodymai (e. t. 1, b. l. 127; e. t. 2, b. l. 5) patvirtina, kad atsakovas turėjo ir galėjo suprasti, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), stogo sistemos yra senos, susidėvėjusios, kad jas reikia įdėmiau stebėti ir esant būtinumui – atnaujinti, remontuoti, kad nevykdant intensyvaus stogo stebėjimo ir nesutvarkius tinkamai stogo sąlajų, stogo plėvelės, esant didesniam lietaus kiekiui, kad gali įvykti lietaus vandens pratekėjimas į vidaus patalpas ir taip padaryti žalos, t. y. atsakovas, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytojas, žinodamas apie netinkamą stogo būklę, turėjo imtis veiksmų, apsaugančių daugiabutį namą (duomenys neskelbtini), nuo galimų neigiamų pasekmių (grėsmės). Atsakovo pateikti įrodymai apie formaliai atliktas stogo apžiūras, kurių metu visos stogo sistemos nebuvo apžiūrėtos, apie jau po įvykių inicijuotą ir organizuotą, tačiau be rezultatų pasibaigusį butų savininkų balsavimą, negali būti laikomi pakankamais veiksmais ir laikyti, kad atsakovas, kurio profesinei veiklai taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai, ėmėsi maksimalių pastangų tinkamai prižiūrėti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), stogą ir jo konstrukcijas ir, kad atsakovas tinkamai įvykdė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nustatytas pareigas, aptartas šio sprendimo 6.1.3.1 papunktyje. Atsakovas neįrodė ir kito labai svarbaus fakto, kad stogą ir jo konstrukcijas prižiūrėjo pagal stogo ir jo konstrukcijų  priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, gamintojų rekomendacijas ar kitas praktines stogų priežiūros rekomendacijas. Aktualu ir tai, kad atsakovas žino, kad stogas įrengtas/pastatytas namų ūkio būdu, todėl jo saugumui turėjo skirti dar didesnį dėmesį, tačiau realiai jokių realių stogo apžiūros ir priežiūros priemonių neatliko;

3) nesutiktina su atsakovo argumentu, kad stogo kasmetinės apžiūros gali būti atliekamos tik vizualiai apžiūrint dronu. Kaip patvirtina byloje esantys įrodymai (e. t. 1, b. l. 127; e. t. 2, b. l. 5, taip pat liudytojo paaiškinimai), stogas nuo 2021 m. yra su trūkumais/defektais. Todėl atsakovas, žinodamas ir suprasdamas aptartas rizikas, turėjo imtis ir kitų objektyvių būdų namo stogo techninės būklės vertinimui, t. y. lietaus vandens prabėgimo per stogą rizikai įvertinti, pvz., galėjo atlikti įvarius stogo sandarumo diagnostikos veiksmus, kaip kad patikrą įvairiais diagnostiniais, testiniais būdais ir pan. (pvz., atlikti stogo diagnostiką//https://roofmaster.lt/services/stogo-diagnostika/, https://namudiagnostika.lt/sandarumo-testas/atitvaru-sandarumo-testas/stogo-sandarumo-testas/), tačiau atsakovas tokių veiksmų ir panašių į juose nesiėmė. Atitinkamai laikoma, kad atsakovas savo pareigas atliko nepakankamai rūpestingai ir apdairiai (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ atsakovui nesuteikta teisė stogą apžiūrėti tik vizualiai. Priešingai, minėtas reglamentas nustato, kad: statinio techninė priežiūra turi būti atliekama, taikant tokius būdus ir metodus, kurie būtų tinkami namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (84, 85 punktai); kad turi būti atliekamos ir specializuos apžiūros po reiškinių, sukėlusių pavojingas namo konstrukcijų deformacijas, keičiantis valdytojui ir (ar) techniniam prižiūrėtojui (87.3 punktas); kad atliekant periodines (sezonines) apžiūras – techninis prižiūrėtojas, pagal kompetenciją pasitelkdamas namo inžinerinių, sistemų techninius prižiūrėtojus ir kitus specialistus (88.3 punktas); periodinių (sezoninių) apžiūrų metu vertinami namo bendrojo naudojimo objektų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo poreikis. Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu atliekami ir nuolatiniai stebėjimai (92 punktas), t. y. nei iš vienos aptarto reglamento nuostatos negalima daryti išvados, kad statinio techninė priežiūra atliekama vien tik vizualiai apžiūrint statinį ir jo konstrukcijas, įskaitant ir stogą. Atitinkamai atmestini ir atsakovo argumentai, kad kitokie nei vizualūs apžiūrėjimo būdai būtų buvę pernelyg brangūs, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokios galėjo būti realios stogo apžiūros kainos, naudojant labiau intensyvius stogo apžiūros būdus; 

5) nesutikta su atsakovo argumentu, kad jis ėmėsi pakankamų veiksmų planuoti ir organizuoti pastebėtiems daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), stogo trūkumams/defektams. Aukščiau aptarto reglamento 95 punktas nustato, kad pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą. Atsakovas byloje pateikė įrodymus, kad į planavimą ir organizavimą panašių veiksmų ėmėsi tik 2024 m. kovo 5 d. suorganizuodamas daugiabučio namo  (duomenys neskelbtini) savininkų balsavimą (e. t. 1, b. l. 110, 111). Iš teismui pateiktų įrodymų apskritai nėra aišku koks stogo remonto klausimas buvo svarstomas ir kokia problema savininkams buvo pristatyta, atitinkamai nėra aišku ir dėl kokio klausimo sprendimas nepriimtas. Atitinkamai iki 2023 m. rugsėjo 23 d. nepatvirtinus daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), stogo priežiūros ir atnaujinimo plano, laikytina, kad atsakovas savo pareigų neatliko tinkamai. 

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, laikytina, kad byloje įrodyta ne tik griežtosios atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymo pagrindai bet ir atsakovo neteisėti veiksmai (CPK 12, 178 straipsniai, CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp atsakovo netinkamo elgesio ir žalos atsiradimo (CK 6.247) bei kaltė, kurios forma – neatsargumas (CK 6.248).  

6.2. Konstatavus, kad atsakovas kaltas dėl ieškovui kilusių 3000 Eur nuostolių, atsakovui neginčijant minėtos nuostolių sumos, 3000 Eur priteistina iš atsakovo ieškovo naudai:

1) CK 6.249, 6.251 straipsniai nustato, kad žalą padaręs asmuo, nuostolius turi atlyginti visiškai;

2) nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė reikalavimą dėl 3000 Eur nuostolių, atsakovas savo atsikirtimuose, paaiškinimuose iš esmės neskyrė dėmesio analizuoti ar ieškovo pateikti nuostoliai yra pagrįsti, sutiko, kad butui (duomenys neskelbtini) padaryta žala. Žalos faktas pagrįstas byloje esančiu buto (duomenys neskelbtini) apžiūros aktu (t. 1, b. l. 35-69) ir žalos skaičiavimo sąmata (t. 1, b. l. 70-71). Akivaizdžiai nepagrįstų išlaidų, teismo vertinimu, į minėtus įrodymus įtraukta nėra, todėl atsakovui jų neginčijant, teismas neturi pareigos būti aktyvus ir peržiūrėti prašomų priteisti nuostolių pagrįstumą (CPK 12, 13, straipsniai, 179 straipsnio 2 dalis). 

7. Antrasis ieškovo reikalavimas – priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 3000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo tenkintinas, nes patenkintas pagrindinis ieškovo reikalavimas, t. y. yra teisinis ir faktinis pagrindas ieškovo naudai taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnių nuostatas.

Ši civilinė byla iškelta 2024 m. sausio 15 d. priėmus teismo įsakymą Nr. CB-5323-2-37-3-00132-2024-9 atsakovo atžvilgiu (CPK 431 straipsnis), abi ginčo pusės yra verslininkai, atitinkamai ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos 3000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8. Dėl bylinėjimosi išlaidų:

8.1 Ieškovo prašymas priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas: 89 Eur žyminio mokesčio (ZM67390, ZM88594, ZM93873) tenkintinas, nes patenkinti pagrindiniai ieškinio reikalavimai (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).  

8.2. Atsakovas bylą pralaimėjo, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.  

9. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nepatyrė procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (teismo 2024 m. spalio 29 d. pažyma), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo valstybei klausimas nespręstinas.

        III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 264 – 265, 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti visiškai ir ieškovui ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (j. a. k. 304080146) iš atsakovo UAB „Admeo“ (j. a. k.  302746208) priteisti:

1) 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) žalos dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo;

2) 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 3000 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) 89 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                        Romualdas Gylys