Civilinė byla Nr. 2A-116-739/2023

Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00894-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.

 (S)

 

 

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 29 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Editai Šinkūnienei

dalyvaujant apeliantui ieškovui T. D., jo atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui (nuotoliniu būdu),

atsakovės viešosios įstaigos Rokiškio psichikos sveikatos centras atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-258-504/2022 pagal ieškovo T. D. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Rokiškio psichikos sveikatos centras dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas T. D. (toliau – ir ieškovas, ir apeliantas) kreipėsi į teismą su ieškiniu viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Rokiškio psichikos sveikatos centras (toliau – ir Rokiškio psichikos sveikatos centras, ir atsakovė) dėl 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2.       Ieškinyje ieškovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) iš gyvenimo išėjo (nusižudė) jo žmona Ž. D.. Žmona turėjo psichologinių problemų, dėl ko prašydama gydymo kreipėsi į Rokiškio psichikos sveikatos centrą, o  jame dirbanti gydytoja nuotoliniu būdu išrašė žmonai vaistų TRITTICO Retard, tačiau išsamiau žmonos ligos netyrė. Žmonos būklei blogėjant, 2021 m. vasario 1 d. ji kreipėsi į atsakovės registratūrą, tačiau gydytojo konsultacijai žmona buvo užrašyta tik 2021 m. vasario 17 d., t. y. jai reikiamas gydymas laiku suteiktas nebuvo, dėl ko ji (duomenys neskelbtini) nusižudė. Be to, paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 2 d. žmonai Ž. D. bekalbant telefonu su gydytoja V. N., ieškovas buvo šalia jos ir negirdėjo, kad būtų kalbama apie vizito pas psichologą paskyrimo datą, o apie vaistų šalutinį poveikį taip pat nebuvo jokių pokalbių, nors 2020 m. gruodžio 12 d. Ž. D., šnekėdama su V. N., sužinojo, kad 2020 m. gruodžio 7 d. turėjo apsilankyti pas psichologą.

3.       Pasak ieškovo, jo žmonai privalėję teikti medicininę pagalbą Rokiškio psichikos sveikatos centro darbuotojai elgėsi neprofesionaliai, neatidžiai, nerūpestingai, nedėmesingai ir absoliučiai neatsargiai - jie buvo abejingi pacientui ir jo būklei. Jiems paciento, t. y. jo žmonos sveikata buvo nereikšminga, jie jai padėti nenaudojo nei savo specialių profesijos žinių, nei turimos kvalifikacijos. Ieškovas ir jo žmona kreipdamiesi į gydymo įstaigą, pasikliovė šios sveikatos priežiūros specialistais, tačiau susidūrė su visišku abejingumu ir neveikimu. Šios įstaigos specialistai nevykdė pagrindinės savo pareigos - laiku suteikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą, nedėjo jokių pastangų išsiaiškinti grėsmės paciento sveikatai ir gyvybei lygio ir nemėgino tos grėsmės išvengti. Medicinos paslaugos šiuo atveju žmonai buvo laiku nesuteiktos, o tai visiškai prieštarauja medicinos paslaugų (o tuo labiau - kokybiškų medicininių paslaugų) teikimo sampratai. Teigė, kad nurodytu Psichikos sveikatos centro darbuotojų neveikimu buvo pažeista jo žmonos kaip pacientės teisė į kokybiškas medicinos paslaugas ir ji nusižudė.

4.       Ieškovas nurodė kreipęsis į atsakovę, tačiau gavo atsakymą, kad įstaigos vidinio patikrinimo metu darbuotojų kaltės nenustatyta. Taip pat nurodė, kad kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri jo prašymo dėl žalos atlyginimo netenkino.

5.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad Ž. D. 2020 m. gruodžio 2 d. buvo suteikta nuotolinė gydytojo konsultacija. Atsižvelgiant į tuo metu šalyje paskelbtą karantiną bei atsakovės direktoriaus 2020 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. VI-100 patvirtintą Psichikos sveikatos centro darbo organizavimo paskelbus karantiną Lietuvos Respublikoje tvarką, pacientei pirminė konsultacija buvo pagrįstai suteikta nuotolinių būdu. Nepaisant to, jog konsultacija vyko ne tiesioginiu būdu, pacientei buvo ne tik, kaip nurodoma ieškinyje, išrašyti vaistai, tačiau tuo pačiu nuotolinės gydytojo psichiatro konsultacijos metu įvertinti pacientės nusiskundimai, anamnezės duomenys, psichikos būsena, suformuluota preliminari sutrikimo diagnozė, atitinkanti pacientės anamnezę ir nurodomus nusiskundimus. Konsultacijos metu ieškovei pagal jos nurodomus simptomus buvo paskirti vaistai miego reguliavimui, o diagnozės patikslinimui paskirtas atlikti Ž. D. psichologinis ištyrimas, praėjus vos 5 dienoms po pirminės konsultacijos suteikimo, tačiau pati pacientė neatvyko psichologiniam įvertinimui, dėl ko nebuvo jokių objektyvių galimybių patikslinti pacientės diagnozės ir/ar koreguoti paskirtą medikamentinį gydymą. Teigė, kad aplinkybė, jog ieškovės sutuoktinis, kuris nedalyvavo konsultacijoje nuotoliniu būdu, o tik, kaip nurodo ieškinyje, buvo šalia pacientės, neišgirdo apie psichologinio vertinimo paskyrimą ar informacijos apie vaistų šalutinį poveikį suteikimą pacientei, jokiu būdu nepatvirtina, kad tokia informacija pacientei nebuvo suteikta nuotolinės konsultacijos metu.

6.       Teigė, kad ieškinio motyvai dėl gydytojų abejingumo, neprofesionalumo, neva laiku ir tinkamai nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų yra nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės ir bylos duomenų. Atsakovė taip pat paaiškino, kad Trazodonas (TRITTICO Retard 150 mg N. 20), vartojant 50-100 mg nakčiai, yra įprastai skiriamas vaistas miego korekcijai, dėl ko paskirti vaistai, atsižvelgiant į pacientės nusiskundimus, buvo tinkami. Skirtingai nei nurodoma ieškinyje, pacientei 2020 m. gruodžio 2 d. konsultacijos metu buvo paaiškintos skiriamų vaistų indikacijos, vartojimo būdas, laukiamas efektas ir galimas vaistų šalutinis poveikis, dėl ko pacientei visa informacija apie vaistus, jų savybes bei vartojimą buvo žinoma.

7.       Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis nebuvo informuotas apie jo sutuoktinei išrašytų medikamentų galimą šalutinį poveikį, pasak atsakovės, gydymo įstaiga ne tik, kad neturi tokios pareigos, tačiau be paciento sutikimo net ir negalėtų atskleisti informacijos apie sutuoktinei išrašytus vaistus. Tokia informacija buvo suteikta pačiai pacientei, todėl, atsakovės teigimu, ieškovo ieškinio motyvai dėl informacijos apie sutuoktinei išrašytus vaistus nesuteikimą yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

8.       Atsakovė teigė, kad operatyviau ar kažkokių kitų sveikatos priežiūros paslaugų įstaigos darbuotojai nagrinėjamu atveju Ž. D. negalėjo suteikti, dėl ko civilinės atsakomybės taikymui atsakovės atžvilgiu nėra privalomųjų sąlygų viseto, t. y. nėra įstaigos gydytojų neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp Ž. D. mirties ir įstaigos darbuotojų suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, dėl ko ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

9.       Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovo 2 541,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 16,63 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

10.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors, ieškovo vertinimu, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro pateikti atsakymai į užduotus klausimus nėra tinkamas įrodymas nagrinėjamu atveju, teismui ieškovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras rašte nurodytus teiginius, nereiškė teismui jokių prašymų dėl papildomų įrodymų rinkimo, išreikalavimo.

11.       Teismas nustatė, kad vaistinio preparato TRITTICO Retard Preparato charakteristikų santraukos (I priedas) 4.4 punkte „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės“ nurodytos rizikos: „Savižudybė, mintys apie savižudybę arba klinikinis pasunkėjimas“, „Depresija yra susijusi su padidėjusia minčių apie savižudybę, kenkimo sau ir savižudybės (su savižudybe susijusių reiškinių) rizika“. Ši rizika išlieka tol, kol pasireiškia ženkli remisija. Kadangi būklė gali nepalengvėti kelias pirmąsias gydymo savaites ar ilgiau, pacientus reikia atidžiai stebėti tol, kol ji palengvės. Remiantis bendra klinikine patirtimi, savižudybės rizika gali padidėti ankstyvųjų sveikimo fazių metu“. Tačiau teismas taip pat nustatė, kad Ž. D. asmens sveikatos istorijos 2020 m. gruodžio 2 d. įraše nurodyta, kad suicidinių tendencijų nekonstatuota. Kadangi nuo vaistų vartojimo pradžios iki Ž. D. mirties buvo praėję daugiau nei du mėnesiai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog būtent paskirti vaistai TRITTICO Retard sąlygojo Ž. D. sprendimą pasitraukti iš gyvenimo.

12.       Sprendime taip pat nustatyta, kad Pacientų, registruotų psichologo konsultacijai sąraše nurodyta, jog 2020 m. gruodžio 7 d., 16.00 val.  pas psichologę L. M. užregistruota Ž. D., grafoje „Ką tirti?“ įrašyta: „asmenybės kong. F., emocijos“, o asmens sveikatos istorijos įdėtiniame lape yra įrašas, kad Ž. D. 2020 m. gruodžio 7 d. psichologiniam vertinimui neatvyko. Po šiuo įrašu yra įrašyta „psichologė“ ir asmens parašas. Nors psichologo pavardės įrašyta nėra, teismas sprendė, kad dėl to netikėti atsakovės teiginiu, jog tai yra psichologės L. M. parašas, kuriai buvo pavesta atlikti pacientės emocijų, asmenybės, kognityvinių funkcijų ištyrimą, nėra pagrindo.

13.       Teismas rėmėsi atsakovės 2022 m. birželio 23 d. rašte Nr. V2-108 nurodyta informacija, kad pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas, gydytojui psichiatrui suteikus paslaugą, formoje Nr. 025/a „ Ambulatorinė asmens sveikatos istorija“, nurodoma paciento kreipimosi priežastis, subjektyvi paciento sveikatos būklė ir suteikta paslauga, gydytojas psichiatras dėl diagnozės patikslinimo ir tolimesnės gydymo taktikos, gali nukreipti pacientą konsultacijai kitam komandos nariui (medicinos psichologo konsultacijai) apie reikalingus atlikti ištyrimus surašydamas į asmens ambulatorinę kortelę; kadangi viskas surašoma į ambulatorinę kortelę ir siunčiamas konsultacijai tos pačios komandos nariui, į e. sveikata siuntimas nerašomas. Dėl to sprendė, kad teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti, jog Ž. D. nebuvo tinkamai paskirta psichologo konsultacija, papildomai nurodydamas, kad Ž. D. skundėsi suprastėjusia atmintimi, todėl laikė neatmestina ir tikimybe, kad ji apie vizitą pas psichologą galėjo pamiršti.

14.       Spręsdamas dėl ieškovo sutuoktinei teiktų paslaugų teismas taip pat nustatė, kad Ž. D. 2021 m. vasario 1 d. telefonu kreipėsi į Psichikos sveikatos centro registratūrą dėl gydytojo konsultacijos, iš pacientų, registruotų pas gydytoją vasario 17 d., sąrašo matyti, kad Ž. D. registruota pirmu numeriu. Nustatė, kad Ž. D. konsultacijai pas gydytoją registravo V. V., centre dirbanti socialine darbuotoja, kuri teismo posėdyje pripažino, jog įstaigoje nėra nustatyta konkrečios tvarkos, konkrečių klausimų ir registratorės netiria pacientų būsenos. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad Ž. D. 2021 m. vasario 1 d. registruojant pas gydytoją, buvo pažeista Psichikos sveiktos centro direktoriaus 2020 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V1-100 patvirtintos VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro darbo organizavimo paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarkos 3 punkto nuostata – nesiaiškinta dėl jos sveikatos būklės, informacija nebuvo įvertinta psichiatro.

15.       Visgi teismas, pripažinęs, kad Ž. D. 2021 m. vasario 1 d. registruojant pas gydytoją buvo pažeista registravimo tvarka, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad minimas pažeidimas nesąlygojo Ž. D. savižudybės, t. y. nekonstatuotas priežastinis ryšys tarp tvarkos 3 punkto pažeidimo ir ieškovo sutuoktinės pasitraukimo iš gyvenimo.

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

16.       Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16.1.                      Apeliantas nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio, jog  gydytoja V. N. jo žmonai rekomendavo vaisto 50-100 mg nakčiai, o išrašė 20 vnt. po 150 mg, kas reiškia, jog vartojant po 50 mg nakčiai šio vaisto pakako dviem mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, teismo išvada, neva, nuo vaistų vartojimo pradžios iki Ž. D. mirties buvo praėję daugiau nei du mėnesiai, tai paskirti vaistai negalėjo sąlygoti Ž. D. mirties, yra nepagrįsta. Atkreipia dėmesį, jog vaistų instrukcijoje aiškiai nurodyta, jog pacientus reikia atidžiai stebėti gydymo laikotarpiu, tuo tarpu atsakovo įstaiga nesiėmė jokių priemonių, kad Ž. D. stebėtų arba bent jau informuotų ieškovą ar kitus artimuosius dėl būtinybės ją stebėti dėl padidintos savižudybės rizikos.

16.2.                      Apelianto teigimu, nors atsakovė pateikė Psichikos sveikatos centro darbo organizavimo paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarką, šioje tvarkoje nėra numatyta jokių taisyklių, kas ir kaip turėtų įvertinti asmens sveikatos būklę, kad nustatytų asmeniui teiktinos medicinos pagalbos skubos poreikį, nėra numatyta jokių taisyklių, kokia tvarka pacientai yra registruojami sveikatos priežiūros paslaugų teikimui.

16.3.                      Pasak apelianto, jeigu atsakovo įstaigoje dirbę medicinos  darbuotojai iškart būtų išsiaiškinę ieškovo sutuoktinės sveikatos būklę ir atitinkamai teiktinų medicinos paslaugų skubos poreikį, tai būtų nedelsdami pradėję jos gydymą ar būtų ją siuntę į tą gydymo įstaigą, kuri tai būtų galėjusi padaryti (stacionarą). Mano, kad jeigu ieškovo žmonai būtų buvusi suteikta savalaikė pagalba, tai ji nebūtų nusižudžiusi.

16.4.                      Apeliantas mano, kad teisėja jo atžvilgiu išreikštais kaltinimais pademonstravo išankstinį nusistatymą byloje nagrinėjamu klausimu, kaltindama ieškovą, nors dėl žmonos mirties yra kalta būtent atsakovė. Be to, mano, jog tokiais veiksmais teisėja pažeidė Teisėjų etikos kodekso 13 straipsnyje įtvirtintą padorumo reikalavimą – nesinaudoti kito asmens klaidomis ar nežinojimu, ir 4 straipsnį – netoleruoti asmens įžeidinėjimo ar žeminimo.

16.5.                      Pasak ieškovo, teismas nurodė, jog, visiškai tikėtina, kad ieškovo žmona buvo užrašyta tik po 16 dienų nuo kreipimosi jos pačios pasirinkimu, t. y. iš esmės atkartojo atsakovės poziciją šiuo klausimu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta atsakovo darbuotoja V. V., registravusi Ž. D. vizitui pas gydytoją, nurodė, jog neprisimena įvykio aplinkybių, tačiau vėliau, atsakydama į atsakovo atstovės menamus klausimus, nurodė tam tikras Ž. D. registravimo vizitui detales, kas leidžia abejoti šios liudytojos parodymų patikimumu. Teigia, kad analizuojant atsakovės pateiktus pacientų „registravimo dokumentus“, matyti, jog jie vedami ant juodraščio, nenurodant nei gydytojo, pas kurį asmuo registruojamas, pavardės, nei laiko. Iš atsakovės pateiktų Apsilankymų apskaitos žiniaraščių bei darbo grafikų taip pat negalima daryti išvados, kad ieškovo žmonai atsakovo įstaiga siūlė ankstesnį apsilankymo laiką pas vieną ar kitą specialistą. Atsižvelgiant į tai, vien atsakovės teiginiais šiuo klausimu remtis negalima, o vertinant aplinkybes, reikia vadovautis logika ir tikėtinumo taisykle.

16.6.                      Apeliantas nurodo visiškai nesutinkantis su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, kadangi komisija neįsigilino į situaciją ir rėmėsi ne ekspertų, o kito psichikos sveikatos centro specialistų išvadomis, tuo tarpu Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų 7.3 punktas numato, kad Komisija gali kreiptis tik į sveikatos priežiūros specialistus, nurodytus sveikatos apsaugos ministro patvirtintame ekspertų sąraše dėl išvadų, kurioms padaryti reikalingos specialios žinios, gavimo.

16.7.                      Apeliaciniame skunde teigiama, kad jeigu atsakovės įstaigoje dirbę medicinos darbuotojai iškart būtų išsiaiškinę Ž. D. sveikatos būklę ir atitinkamai teiktinų medicinos paslaugų skubos poreikį, tai būtų nedelsdami pradėję jos gydymą ir jai būtų buvusi suteikta savalaikė pagalba, ji nebūtų nusižudžiusi. Taigi mano, kad tarp teismo nustatytos atsakovės darbuotojų veikos (neveikimo) ir Ž. D. mirties priežastinis ryšys egzistuoja.

16.8.                      Apeliantas nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo priteista atsakovei 2 541 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, kadangi, apelianto manymu, turėtų būti atsižvelgiama ir į protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei tai, kad teismas nustatė, jog atsakovės veiksmai neatitiko teisėtumo reikalavimų, t. y. jos darbuotojai pažeidė paties atsakovės nustatytą tvarką ir nesiaiškino Ž. D. sveikatos būklės. Nepaisant to, jog teismas neįžvelgė tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir Ž. D. mirties, esant tokiai situacijai, atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas prieštarauja teisingumo principui.

17.       Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

17.1.                      Atsiliepime teigiama, kad apeliantas nepateikė objektyvius bylos duomenis paneigiančių įrodymų, dėl ko skundo argumentai yra nepagrįsi. Mano, kad byloje pateikta VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras 2021 m. rugpjūčio 19 d. išvada, kurioje konstatuota, jog Ž. D. sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, skirtas tinkamas ir adekvatus preliminariai diagnozei ir vyraujantiems simptomams medikamentinis gydymas, įrodo, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra gydytojų neteisėtų veiksmų. Ši išvada yra duota asmenų (gydytojų), turinčių specialių žinių parenkant gydymą, išrašant vaistus ir t.t. Be to, teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė, kad Ž. D. asmens sveikatos istorijoje jokiame įraše suicidinių tendencijų nekonstatuota, pacientė, paskambinusi į įstaigą užsiregistruoti, apie savo suicidines mintis nieko nepasakė, o nuo vaistų vartojimo pradžios iki Ž. D. mirties buvo praėję daugiau nei du mėnesiai, dėl ko pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad būtent paskirti vaistai TRITTICO Retard sąlygojo Ž. D. mirtį.

17.2.                      Atsakovės teigimu, nors ieškovas itin reikšmingais laiko savo paaiškinimus byloje, tačiau nuosekli ieškovo paaiškinimų analizė leidžia daryti visiškai kitokias išvadas, nei jis nurodo. Pats ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad jo žmona dirbo iki paskutinės dienos, bendravo su draugėmis linksmai, kaip paprastai, ir jis pats nieko įtartino nepastebėjo. Todėl tiek atsakovei, tiek teismui kilo klausimų dėl tokių paaiškinimo turinio. Ieškovas plačiau skunde pasisako dėl jam užduotų atsakovo atstovės ir teismo klausimų (dėl ko jis pats nesikreipė į skubios pagalbos skyrių dėl žmonos sveikatos), tačiau, atsakovės nuomone, ieškovui nurodžius aplinkybes ieškinyje apie blogą žmonos sveikatos būklę, o teismo posėdyje paaiškinus priešingai, susiformavo įspūdis, kad ieškovo pozicija yra prieštaringa, dėl to ir  buvo  jam užduoti klausimai.

17.3.                      Atsakovės vertinimu,  įrodymų visuma patvirtina, kad Ž. D. mirtis laikytina nelaimingu atsitikimu, bet ne gydymo įstaigos ir medicinos personalo tariamai neteisėtų veiksmų rezultatu. Gydytoja apelianto sutuoktinei parinko tinkamus gydymo metodus, tinkamus medikamentus, bei juos taikė rūpestingai, atidžiai ir atsargiai, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto žmonai sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos, o tarp atsakovo gydytojų veiksmų ir kilusių pasekmių (Ž. D. mirties), nėra priežastinio ryšio.

17.4.                      Atsakovė pažymi, kad, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tiek komisijos išvada, tiek VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras rašte nurodytos išvados yra reikšmingi ir svarbūs įrodymai, ir teismas juos vertino tinkamai visų bylos aplinkybių kontekste, o ieškovas ne tik, kad nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, tačiau ir neprašė skirti ekspertizės. Tuo tarpu psichikos sveikatos centro specialistai išvadoje nenustatė jokių netinkamai suteiktų medicininių paslaugų fakto.

17.5.                      Atsakovė nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad Ž. D. registruojant pas gydytoją buvo pažeista atsakovės direktoriaus 2020 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V1-100 patvirtintos VŠĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro darbo organizavimo paskelbus karantiną LR teritorijoje tvarkos 3 punkto nuostata, nes 2021 m. vasario 1 d. ieškovo žmona skambinosi tik dėl užsiregistravimo pas gydytoją, todėl negali būti laikoma, kad gydytojas psichiatras tuo metu turėjo vertinti surinktą informaciją ir spręsti dėl tolesnio paslaugos teikimo, kadangi gydytojai registracijos nevykdo.

17.6.                      Teigia, kad bylos duomenys patvirtina, jog Ž. D. pati pasirinko konsultacijos dieną 2021 m. vasario 17 d., nors galėjo registruotis anksčiau, pacientė buvo užregistruota įprasta tvarka, jokių ypatingų nusiskundimų pacientė nereiškė. Apeliantas neįrodė, kad atsakovė būtų atlikusi neteisėtus veiksmus ar neatlikusi veiksmų, sąlygojusių jo sutuoktinės Ž. D. pasitraukimą iš gyvenimo, todėl pagrindo priteisti iš atsakovės neturtinę žalą byloje nebuvo nustatyta, o teismo nustatyti formalūs tvarkos pažeidimai neturi jokios įtakos kilusioms pasekmėms.

17.7.                      Atsakovės teigimu, šios bylos sudėtingumas ir atsakovės advokatės darbo bei laiko sąnaudos taip pat nesudaro pagrindo mažinti atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra teisėta ir paliktina nepakeista.

18.       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas advokatas palaikė apeliacinį skundą, prašė priimti teisingą sprendimą. Papildomai paaiškino, kad kai 2015 m. pirmą kartą ieškovo sutuoktinė kreipėsi į psichikos sveikatos centrą, jai išrašė vaistų, juos vartojo, po to 2020 m. rudenį pablogėjo. Pasakojo, kad sutuoktinė 2015 metais buvo susimąsčiusi, tyli, ieškovui kėlė abejonių būklė, tuomet pats skambino  į psichikos sveikatos centrą. Teigė, kad žmona buvo tylaus būdo, nesipasakodavo, buvo rami, visą laiką dirbo, turėjo draugių, bendraudavo su draugėmis telefonu, todėl apeliantas iki žmonos savižudybės negalėjo suprasti tokios grėsmės. Teismo sprendimas, apelianto vertinimu, neteisingas, nes teisėja šališka, pažįsta centro direktorių, šalino teisėją, teisėjos klausimai buvo panašūs kaip kitos šalies advokatės.

19.       Atsakovės atstovė advokatė apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, papildomai paaiškino, kad ieškovas nei kartu su ieškiniu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių byloje esančius įrodymus, byloje nenustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovas neprašė byloje jokios ekspertizės. Be to, atsakovė nesutinka su teismo sprendimu, kad buvo pažeistos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo taisyklės, nes vasario 1 d. gydytojas neturėjo konsultuoti, buvo vykdoma tik registracija.

20.       Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. N. (gydytoja psichiatrė) parodė, kad 2020 m. gruodžio 2 d. nuotolinės konsultacijos metu, pacientė skundėsi, kad vargina nemiga, nerimas, jautėsi pasimetusi, pasakojo apie laukiančią chirurginę operaciją, buvo nustatytas orientacijos sutrikimas, buvo paskirtas antidepresantas, labiau veikiantis miego sutrikimus. Buvo paskirtas apsilankymas ištyrimui pas psichologą. Liudytoja parodė,  kad ji pati pacientės konsultacijos mobiliuoju telefonu metu nuėjo  pas registratorę ir pacientę užregistravo psichologo įvertinimui pacientei  tinkamu laiku, kurį pacientei pasakė ir dar paprašė, kad pacientė užsirašytų  paskirto vizito pas psichologą laiką. Taip pat parodė,  kad po psichologinio ištyrimo pacientas vėl nukreipiamas pas jį siuntusį psichiatrą, tai yra po vizito pas psichologą, pacientė turėjo būti nukreipta užsiregistruoti pas psichiatrą. Liudytoja parodė, kad jos paskirtas vaistas yra skirtas koreguoti nemigą, o vaisto poveikis vertinamas pakartotinos konsultacijos metu. Pasak liudytojos, kiekvieno antidepresanto, ne tik TRITTICO Retard (trasodoni), aprašyme nurodoma, kad gali sukelti riziką, bet ta rizika didesnė, jei yra fiksuotos suicidinės mintys, tačiau Ž. D. suicidinių minčių neišsakė, jos nebuvo nustatytos. Be to, gydytoja parodė, kad suicidinių minčių riziką gali sukelti tik didelė vaisto dozė, o šiuo atveju dozė buvo maža, vaistas buvo skirtas nemigai ir nerimui gydyti. Liudytoja parodė, kad turėjo tik vieną kontaktą su Ž. D.. Taip pat parodė, kad visus pacientus informuoja, kur ir kaip kreiptis dėl skubių paslaugų suteikimo, jeigu pacientų būklė blogėja.

21.       Teismo posėdyje liudytoja apklausta L. M. (gydytoja psichologė) paaiškino, kad  kiekvieną dieną atėjusi į darbą sužino apie tą dieną paskirtus psichologinius ištyrimus, neatvykus pacientui, ligos istorijoje fiksuojamas neatvykimas, jei pacientas atvyksta, atliekamas psichologinis įvertinamas, gydytoja surašo išvadą diagnozės patikslinimui, po to pacientas nukreipiamas gydytis toliau pas gydytoją psichiatrą, jam išaiškinama, kad pas psichiatrą pats turi užsiregistruoti. Taip pat liudytoja parodė, jog, kai pacientas neatvyksta, psichologas nesiaiškina tokio neatvykimo priežasčių, tuomet dirbanti komanda informuojama, kad neatvyko pacientas ir daromas įrašas apie paciento neatvykimą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.

23.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 27 straipsnio 8 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo. Tačiau kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių, nurodančių, ar byla teisminga apylinkės ar apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, pažeidimas nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, todėl netgi tokio pažeidimo konstatavimo atveju, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, jis nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016 12 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018). Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad nors nagrinėjama byla pagal ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo turėjo būti nagrinėjama apygardos teisme, nei vienai iš šalių procesiniuose dokumentuose nenurodant argumentų, kad dėl šio ar kitų civilinio proceso teisės normų pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla, byloje nenustatyta absoliutaus sprendimo negaliojimo  pagrindų.

 

Byloje nustatytos esminės faktinės aplinkybės

 

24.       Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš Rokiškio psichikos sveikatos centro priteisti 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ieškinį grindė tuo, kad atsakovė laiku ir tinkamai nesuteikė jo sutuoktinei Ž. D. gydymo paslaugų, dėl ko pastaroji nusižudė.

25.       Iš Ž. D. Asmens sveikatos istorijos nustatyta, kad ji į Rokiškio psichikos sveikatos centrą pirmą kartą kreipėsi 2015 m. vasario 18 d., skundėsi, kad blogai miega, nepailsi, krito svoris, nėra apetito, labai neramu, nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Jai buvo skirtas medikamentinis gydymas, psichologo konsultacija.

26.       Kito kreipimosi metu 2020 m. gruodžio 2 d. įraše nurodyta „Karantinas dėl COVID-19 ligos. Bendrauta telefonu. Nusiskundimai: skundžiasi jautriu nakties miegu, įkyriomis mintimis, vargina nerimas, įtampa, pergyvena dėl ateities, sunku sukoncentruoti dėmesį, viską užmiršta, pastaruoju metu viską reikia rašyti, nes kitaip nepamena suplanuotų vizitų (susitikimų), vargina pažeminta nuotaika. Anamnezė: pas psichiatrą lankėsi 2015 metais dėl sutrikusio miego, nuovargio, svorio kritimo, nerimo. Tuomet skundai vargino po subjektyviai reikšmingų stresogeninių pergyvenimų (konfliktų su dukra), gydymui buvo skirtas bromazepamas, tiapridas. Būklė pagerėjo po 1-2 mėn., vėliau pas psichiatrą nesilankė. Rekomenduotas psichologinis ištyrimas, tačiau tyrimui neatvyko. Epizodiškai nerimo korekcijai vartodavusi BZD. Dabar psichikos būsena blogėjanti apie 1-1,5 mėn. laiko, taip pat turėjusi pergyvenimų, suplanuota ginekologinė operacija dėl premenopauzinio kraujavimo, prieš tai buvo tirta. Vargina minėti nusiskundimai. Psichikos būsena: sąmoninga, teisingai orientuota laike, vietoje ir savyje. Bendrauja noriai, palaiko pokalbį. Nerimastinga, kalba kiek drebančiu balsu, neužtikrinta. Nuotaika pažeminta, emocijos labilokos, kiek verksminga. Mąstymas lėtesnio tempo, stokojantis nuoseklumo. Susilpnėjusi dėmesio koncentracija, dėmesio perkėlimas. Susilpnėjusi atmintis, galimai ir dėmesio konc. sąskaita. Aktyvios psichopatologijos, suicidinių tendencijų nekonstatuota. Jautrus nakties miegas, miega su pabudimais. Susiaurėjęs interesų ratas, ne taip domina anksčiau mėgiama veikla. Preliminari diagnozė: (duomenys neskelbtini). Rekomendacijos: 1. Medikamentinis gydymas: Trazodoni 50-100 mg p/os nakčiai – miego korekcijai. Tikslinga būtų psichologinis ištyrimas įvertinti emocijas, asmenybę, kognityvines funkcijas diagnozės patikslinimui. Psichologui, prašau atlikti emocijų, asmenybės, kognityvinių f-jų ištyrimą specializuotais psichologiniais testais“.

27.       Iš pacientų, registruotų psichologo konsultacijai sąrašo matyti, kad 2020 m. gruodžio 7 d., 16.00 val., Ž. D. buvo registruota pas psichologę L. M., grafoje „Ką tirti?“ įrašyta: „asmenybės kong. F., emocijos“.

28.       Byloje taip pat nustatyta, kad Ž. D. 2021 m. vasario 1 d. telefonu kreipėsi į Rokiškio psichikos sveikatos centro registratūrą dėl gydytojo konsultacijos. Iš pacientų, registruotų pas gydytoją vasario 17 d. sąrašo matyti, kad Ž. D. registruota pirmu numeriu.

29.       Medicininiame mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad Ž. D., g. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), savižudybė.

30.       Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugsėjo 6 d. Sprendimu Nr. 56 dėl T. D. pareiškimo, T. D. pareiškimo netenkino. Komisija skundo nagrinėjimo metu kreipėsi į specialistus – VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras specialistus, kurie 2021 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr. RS-325 nurodė, kad pacientei Ž. D. buvo skirtas tinkamas ir adekvatus preliminariai diagnozei ir vyraujantiems simptomams medikamentinis gydymas Trazodonu, kurio 50-100 mg/p dozė rekomenduojama miego sutrikimo ir nerimo gydymui. Nurodoma, kad patikslinti klinikinės diagnozės bei koreguoti gydymo pagal patikslintą diagnozę nebuvo galimybės, nes pacientė psichologiniam ištyrimui neatvyko. Sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos tinkamai. Neteisėtų gydytojų veiksmų nagrinėjamu atveju neįžvelgta.

 

Dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlygų

 

31.       Paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato specialus teisės aktas – Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – PTŽSAĮ). Pažymėtina, kad šioje konkrečioje byloje susidarė situacija, kai byloje taikytinas ne ginčo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ieškovo sutuoktinei metu (2020 m. gruodžio – 2021 m. vasario mėn.) galiojęs teisinis reglamentavimas (nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi nauja PTŽSAĮ redakcija), bet iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusi PTŽSAĮ redakcija, kadangi, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII 8 straipsnyje buvo nustatyta, jog paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė), atsiradusi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2020 m. sausio 1 d., sudarytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių galiojimo metu, atlyginama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias nuostatas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė sveikatos priežiūros teikimo metu turėjo galiojantį civilinės atsakomybės draudimo polisą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. 56), bylos šalys šios aplinkybės neginčijo. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos PTŽSAĮ teisės normos, galiojusios 2019 m. gruodžio 31 d.

32.       Apeliacinės instancijos teisme ieškovo atstovas pažymėjo, kad sveikatos priežiūros veiksmus apeliantas skundžia dviem aspektais, pirma, dėl netinkamai paskirtų vaistų, kas sukėlė Ž. D. savižudybės riziką, antra, dėl nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų per vėlai ieškovo sutuoktinę užregistruojant gydytojo psichiatro konsultacijai, dėl ko, nesulaukusi pagalbos, Ž. D. mirė.

33.       Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos PTŽSAĮ  apibrėžiamos kaip prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis). Atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos (PTŽSAĮ 2 straipsnio 2 dalis).

34.       Kalte grįstos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiūros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. kad, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jie buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018, 16 punktas; 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021, 37 punktas; 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-313/2023, 22 punktas). Nors esminiai teismų praktikoje apibrėžti atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo kriterijai yra skirti gydytojams – profesionalams, bendrąja prasme jie taikytini ir kito gydymo įstaigos personalo atžvilgiu, be kita ko, slaugytojams, atsižvelgiant ir įvertinant slaugytojų kompetencijos bei profesinės veiklos reikalavimų specifiką, taip pat medicinos įstaigos administracijai, kurios pareiga yra užtikrinti įstaigos darbo organizavimą taip, kad personalas veiktų pagal nustatytus arba visuotinai medicinos praktikoje priimtus standartus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-685-516/2020).

35.       Vertinant, ar egzistuoja neteisėti veiksmai, turi būti atsakyta į klausimą, ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Sprendžiant dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti įvertinta, ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas veikė kaip kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis, ar jo veiksmai atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą ir maksimalių pastangų kriterijų. Gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, bet ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 32, 33 punktai).

36.       Apeliaciniu skundu ieškovas kelia klausimą dėl netinkamų vaistų jo sutuoktinei paskyrimo, teigdamas, kad vaisto anotacijoje aiškiai parašyta, kad vaistas gali sukelti savižudybės riziką, todėl pacientus reikia atidžiai stebėti, perspėti artimuosius ir pan.

37.       Byloje nustatyta, kad ieškovo sutuoktinei 2020 m. gruodžio 2 d. atsakovės įstaigoje buvo teikiama gydytojo psichiatro nuotolinė konsultacija, kurios metu, nustačius, kad asmuo skundžiasi jautriu nakties miegu, įkyriomis mintimis, nerimu, įtampa, sutrikusia atmintimi, pažeminta nuotaika, diagnozuoti (duomenys neskelbtini), išrašytas elektroninis receptas vaistui Trazodoni 150 mg N20, paskirta vartoti 50-100 mg nakčiai miego korekcijai. Konsultacijos metu taip pat nustatyta asmens psichikos būsena, šiuo atveju aktualu tai, kad suicidinių tendencijų nekonstatuota.

38.       Byloje esančiame ieškovo sutuoktinei paskirto vaisto TRITTICO Retard Preparato charakteristikų santraukos (I priedas) 4.4 p. „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės“ yra nurodyta „Savižudybė, mintys apie savižudybę arba klinikinis pasunkėjimas“ , kad „Depresija yra susijusi su padidėjusia minčių apie savižudybę, kenkimo sau ir savižudybės (su savižudybe susijusių reiškinių) rizika. Ši rizika išlieka tol, kol pasireiškia ženkli remisija. Kadangi būklė gali nepalengvėti kelias pirmąsias gydymo savaites ar ilgiau, pacientus reikia atidžiai stebėti tol, kol ji palengvės. Remiantis bendra klinikine patirtimi, savižudybės rizika gali padidėti ankstyvųjų sveikimo fazių metu. Taip pat nurodyta, vaistinio preparato vartojimo laikotarpiu, ypač gydymo pradžioje ir po dozės koregavimo, pacientus, ypač priklausančius didelės rizikos grupei, reikia atidžiai stebėti; kad iki minimumo sumažėtų galima bandymo žudytis rizika, ypač gydymo pradžioje, kiekvienu atveju reikia skirti vartoti ribotą trazodono dozę“.

39.       Apeliacinės instancijos teisme liudytoja gydytoja psichiatrė V. N., paskyrusi Ž. D. prieš tai nurodytus vaistus, patvirtino, kad skyrė pacientei minimalią vaisto dozę tik miego sutrikimams gydyti, todėl tokia maža vaisto dozė nesukelia pacientams minčių apie savižudybę, be to, teigė, kad iš esmės visų antidepresantų anotacijose nurodoma savižudybės rizika.

40.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus tiek į vaisto aprašymą ir jame nurodytus įspėjimus, tiek į gydytojos psichiatrės parodymus, kuriais teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti, spręstina, kad mažai tikėtina galimybė, jog privedimą prie savižudybės pacientei sukėlė būtent paskirtų vaistų pašalinis poveikis. Byloje nepaneigta, kad pacientei buvo skirta maža vaisto dozė (50-100 mg nakčiai) išskirtinai miego korekcijai. Svarbu tai, kad pacientė nei 2015 m. į gydytojo paskirtą psichologo konsultaciją, nei psichologiniam ištyrimui dėl diagnozės patikslinimo 2020 m. neatvyko. Pacientei, pagal byloje esančius duomenis, nebuvo konstatuota (duomenys neskelbtini), kas nurodoma kaip sąlyga savižudybės rizikos padidėjimui ir paciento stebėsenai vaisto aprašyme. Be to, nei ieškovui, nei gydytojai psichiatrei, nei šeimos gydytojai (2020 m. lapkričio 24 d. apsilankymo įrašas, 2 t. 110 b. l.) ieškovo sutuoktinė suicidinių minčių neišsakė. Kaip patvirtino pats ieškovas nagrinėjant bylą, sutuoktinės pasitraukimas iš gyvenimo jam buvo netikėtas, nes jos elgesys esminiai nebuvo pasikeitęs, ji gyveno įprastai, dirbo, jie kalbėdavosi, žmona palaikė ryšius su draugėmis, su jomis kalbėdavosi telefonu, todėl apie galimas suicidines  sutuoktinės mintis ieškovas negalėjo numanyti. Be to, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras Komisijai pateikė informaciją, kad pacientei buvo skirtas tinkamas ir adekvatus preliminariai diagnozei ir vyraujantiems simptomams medikamentinis gydymas, pacientei paskirta vaisto trazodoni dozė yra rekomenduojama miego sutrikimams ir nerimui gydyti. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog ieškovo sutuoktinės mirtį nulėmė netinkamas vaistinio preparato / jo dozės paskyrimas ar netinkama pacientė stebėsena.

41.       Apelianto teigimu, jeigu jo žmonai būtų buvusi suteikta pagalba laiku, tai ji nebūtų nusižudžiusi. Teigia, kad nors atsakovė pateikė Psichikos sveikatos centro darbo organizavimo paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarką, šioje tvarkoje nėra numatyta jokių taisyklių, kas ir kaip turėtų įvertinti asmens sveikatos būklę, kad nustatytų asmeniui teiktinos medicininės pagalbos skubos poreikį, nėra numatyta jokių taisyklių, kokia tvarka pacientai yra registruojami sveikatos priežiūros paslaugų teikimui.

42.       Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi Rokiškio psichikos sveikatos centro direktoriaus 2020 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V1-100 patvirtintos Rokiškio psichikos sveikatos centro Darbo organizavimo paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarkos 3 punktu, kur nurodyta, kad pradėdama teikti nuotolines sveikatos priežiūros paslaugas (NSPP), slaugytoja pirmiausia išsiaiškina subjektyvią paciento sveikatos būklę (remdamasi paciento ir jo atstovo suteiktais duomenimis). Gydytojas psichiatras surinktą informaciją įvertina ir sprendžia dėl tolesnio paslaugos teikimo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Ž. D. 2021 m. vasario 1 d. registruojant pas gydytoją, buvo pažeistas minėtos tvarkos 3 punkto nuostata – nesiaiškinta dėl jos sveikatos būklės, nebuvo informacija įvertinta psichiatro. Taigi pirmosios instancijos teismas nustatė minėtus neteisėtus atsakovės – pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, darbuotojų veiksmus.

43.       Nors atsakovė apeliacinio skundo nepateikė, atsiliepime į apeliacinė skundą išreiškė nesutikimą su šia teismo išvada, kadangi 2021 m. vasario 1 d. ieškovo žmona skambinosi tik dėl užsiregistravimo pas gydytoją, todėl negali būti laikoma, kad gydytojas psichiatras tuo metu turėjo vertinti surinktą informaciją ir spręsti dėl tolesnio paslaugos teikimo, kadangi gydytojai registracijos nevykdo. Teisėjų kolegija, įvertinusi Rokiškio psichikos sveikatos centro Darbo organizavimo paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarkos punktus bei tai, ką reglamentuoja šios taisyklės, sutinka su atsakovės argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju, vertinant ar teisingai buvo atlikta pacientės registracija konsultacijai pas gydytoją psichiatrą, minėta darbo organizavimo tvarka netaikytina, kadangi ji reglamentuoja ne pacientų registraciją karantino metu, bet nuotolinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, kurios, Ž. D. 2021 m. vasario 1 d. registruojantis pas gydytoją psichiatrą, nebuvo teikiamos.

44.       Kita vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovės įstaigoje nėra numatyta jokių taisyklių, kokia tvarka pacientai yra registruojami sveikatos priežiūros paslaugų teikimui, arba tokios taisyklės, jei ir yra, teismui nepateiktos.

45.       Pažymėtina, kad psichikos sveikatos priežiūros veiklą reglamentuoja atitinkami ginčui aktualūs teisės aktai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-812 patvirtintas Pacientų registravimo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti tvarkos aprašas (ginčui aktuali redakcija), kurio 5 punktas numato, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga (toliau – ASPĮ) apdraustiesiems pacientams ar jų atstovams turi sudaryti galimybę registruotis paslaugoms gauti (toliau – registruotis) atvykus į ASPĮ ir telefonu; 11 punkte nurodyta, kad ASPĮ privalo ASPĮ vadovo nustatyta tvarka visus pacientus registruoti jų kreipimosi į ASPĮ momentu, neribodama registravimosi terminų, nepriklausomai nuo to, ar IPR informacinėje sistemoje paskelbti paslaugų teikimo grafikai. Be to, pagal šio aprašo 12 punktą, ASPĮ pacientų registraciją atlieka tokia tvarka: išsiaiškina paciento kreipimosi tikslą; IPR informacinėje sistemoje (Išankstinės pacientų registracijos informacinė sistema) nurodo paciento vardą ir pavardę, asmens kodą ar gimimo datą, kai asmuo neturi asmens kodo, adresą ir (ar) kontaktinį telefoną, ir (ar) elektroninio pašto adresą; IPR informacinėje sistemoje fiksuoja paciento kreipimosi į ASPĮ datą, laiką ir būdą; informuoja pacientą apie teisę gauti paslaugą per Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus (toliau – nustatytas terminas); pasiūlo pacientui artimiausią objektyviai įmanomą šios ASPĮ konkretaus asmens sveikatos priežiūros specialisto paslaugos suteikimo datą ir laiką (laikydamasi nustatytų terminų) ir užregistruoja pacientą IPR informacinėje sistemoje jo pasirinktu laiku (arba nesant paskelbto paslaugų teikimo grafiko registruoja į laukiančiųjų sąrašą šio aprašo 12.6 papunktyje nustatyta tvarka). Jeigu pacientas atsisako gauti paslaugą pasiūlytu laiku ir pageidauja ją gauti vėliau negu per nustatytą terminą, pacientą užregistruoja jo pasirinkta vėlesne nei nustatytas terminas data (arba nesant paskelbto paslaugų teikimo grafiko registruoja į laukiančiųjų sąrašą Aprašo 12.6 papunktyje nustatyta tvarka) ir IPR informacinėje sistemoje pažymi, kad pacientas sutinka paslaugą gauti vėliau negu per nustatytą terminą.

46.       Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (paslaugų teikimo metu galiojusi redakcija) 153 straipsnyje numatyti maksimalūs asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo terminai, kurio 2 dalies 1–2 punktuose numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga privalo apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu pacientui suteikti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą sveikatos apsaugos ministro nustatytų ūmių būklių atveju – ne vėliau kaip per 24 valandas, o pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą – ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą momentu apdraustasis pacientas pageidauja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gauti vėliau, negu per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti gautas paciento sutikimas ir padaromas papildomas įrašas registracijos sistemoje.

47.       Nagrinėjamu atveju, atsakovė į bylą nepateikė jokių asmens registravimo tvarką nustatančių savo vidaus taisyklių. Šiuo atveju, byloje nebuvo įrodyta, jog Ž. D. 2021 m. vasario 1 d. būtų reikėję skubios pagalbos dėl ūmios būklės, šią aplinkybę iš esmės patvirtino ieškovas, teigdamas, kad žmona atrodė kaip visada, rami, tyli, o vien ta aplinkybė, kad ji registratorės paprašė išrašyti dieninių vaistų, negalėjo sudaryti įspūdžio, kad pacientui būtina skubioji pagalba. Tačiau įvertinus prieš tai nurodytą sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad registruojant Ž. D. 2021 m. vasario 1 d. gydytojo psichiatro konsultacijai 2021 m. vasario 17 d, t. y. po 16 kalendorinių dienų, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatyti maksimalūs asmens pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo terminai (7 dienos). Svarbu tai, kad tiek šis įstatymas, tiek Pacientų registravimo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti tvarkos aprašas suteikia teisę asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai įstaigai registruoti pacientą ir vėlesniam vizitui, tačiau tokiu atveju, pagal abu teisės aktus, privalo būti žymimas paciento sutikimas registracijos sistemoje. Nagrinėjamoje byloje, pagal atsakovės teiktus duomenis, galima daryti išvadą, kad tokios sistemos atsakovės įstaigoje iš viso nėra, į bylą pateikti popieriniai ranka rašyti, taisyti (braukyti) žurnalai (lapai), kuriuose visiškai neatsispindi informacija apie patį paciento registravimo procesą – nei kada pacientas užregistruotas, nei kokie registravimo metu buvo laisvi patekimo pas gydytoją laikai, nei pacientų sutikimai ir pan. 

48.       Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, jog buvo galimybė pacientę registruoti artimesniu, nei 2021 m. vasario 17 d., laiku, nes šią aplinkybę įrodo ir gydytojos V. N. 2021 m. vasario mėn. darbo grafiko, Apsilankymų apskaitos žiniaraščio duomenys, todėl, pasak teismo, visiškai tikėtina, kad vizito pas gydytoją data – 2021 m. vasario 17 d., buvo pasirinkta pačios Ž. D., teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Iš pirmosios instancijos teismo nurodytų rašytinių įrodymų – gydytojos V. N. 2021 m. vasario mėn. darbo grafiko, Apsilankymų apskaitos žiniaraščio, nėra galimybės nustatyti kokie laisvi laikai pas gydytoją V. N. buvo 2021 m. vasario 1 d., t. y. pacientei paskambinus registracijai pas gydytoją. Šie duomenys patvirtina tik tai, kad 2021 m. vasario mėn. gydytoja V. N. dirbo 8 darbo dienas – 1, 3, 9, 11, 15, 17, 22 ir 26 d., tačiau atsakovė byloje nesigynė ir neįrodinėjo, kad ji dėl objektyvių priežasčių (pvz. gydytojos mažo darbo valandų skaičiaus vasario mėn.) negalėjo paskirti ankstesnio vizito, kad pacientė pati sutiko dėl tolimesnio vizito datos ir toks sutikimas buvo užfiksuotas registravimo sistemoje. Nagrinėjamu atveju nesiremtina ir pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos, registravusios pacientę konsultacijai, parodymais, kad tokia data, po 16 kalendorinių dienų, tikėtina, buvo pasirinkta pačios pacientės, nes toks pacientės pasirinkimas, tiek pagal Pacientų registravimo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti tvarkos aprašą, tiek pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, privalėjo būti užfiksuotas registracijos sistemoje.

49.       Atsižvelgusi į visas šias išdėstytas aplinkybes ir situacijos teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2021 m. vasario 1 d. registruojant Ž. D. pas gydytoją psichiatrą ir paskiriant vizito datą po 16 kalendorinių dienų, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nustatyti maksimalūs pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo terminai bei pacientų registravimo sistemoje taisyklės.

50.       Visgi, net ir nustačius sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtus veiksmus, nagrinėjamam ginčui galiojant prievolei konstatuoti visas civilinės atsakomybės sąlygas, privalu nustatyti tarp nustatytų atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos (pacientės mirties) egzistuojantį priežastinį ryšį.

51.       Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.

52.       Teisėjų kolegija, objektyviai įvertinusi šią ieškovui itin jautrią ir jo subjektyviai suvokiamą faktinę situaciją teisiniu aspektu, sprendžia, kad, šiuo konkrečiu atveju, nėra galimybės konstatuoti priežastinio ryšio, nei tiesioginio, nei netiesioginio, tarp apeliacinės instancijos teismo nustatytų atsakovės neteisėtų veiksmų – maksimalių paslaugų teikimo terminų pažeidimo, ir kilusios žalos – ieškovo sutuoktinės mirties. Ieškovas teigia, kad jei jo sutuoktinei būtų laiku suteikta gydytojo psichiatro medicininė pagalba, ji nebūtų nusižudžiusi, tačiau pažymėtina, kad byloje nebuvo įrodyta, jog ieškovo sutuoktinei 2021 m. vasario 1 d. būtų buvusi reikalinga skubi pagalba, kad jos būklė buvo ūmi. Jei ieškovo sutuoktinei vizitas pas psichiatrą ir būtų paskirtas 7 kalendorinių dienų laikotarpyje (vėliausiai 2021 m. vasario 8 d.), nėra jokios objektyvios galimybės nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) ji nebūtų pasitraukusi iš gyvenimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju žalos kilimą iš esmės lėmė pačios pacientės apsisprendimas ir veiksmai, o ta aplinkybė, kad ji anksčiau niekam nebuvo išsakiusi tokių minčių, buvo uždara, nelinkusi atsiverti, iš esmės sąlygojo šį nelaimingą atsitikimą, nes nelaimės objektyviai negalėjo numatyti nei gydytojai, nei ieškovas. Dėl to spręstina, kad ieškovo deklaruojamas priežastinis ryšys yra per daug nutolęs nuo nustatytų neteisėtų veiksmų ir žalos.

53.       Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai nebuvo nustatytos visos būtinos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – nekonstatuotas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų registruojant pacientę pas gydytoją ir jos mirties savo noru.

54.       Nors apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, matyti, kad šie argumentai yra subjektyvūs (jo manymu, teisėja turėjo išankstinį nusistatymą jo atžvilgiu, nes pažįsta atsakovės vadovą) ir jokių konkrečių argumentų savo teiginiams apie teisėjos šališkumą pagrįsti ieškovas nepateikė.

55.       Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nurodo, kad konstatavus atsakovės neteisėtu veiksmus, jai negali būti priteisiamos visos jos patirtos išlaidos advokato pagalbai.

56.       CPK

 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

57.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.1.–8.20 punktuose nurodyti konkrečių teisinių paslaugų maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio apskaičiavimo koeficientai. Šioje byloje nėra ginčo, kad atsakovės patirtos ir teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršijo minėtose Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

58.       Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, šioje konkrečioje byloje sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, privalu įvertinti ieškovo reikštų reikalavimų pobūdį. Svarbu tai, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas pripažino esant neteisėtus atsakovės veiksmus, kurie iš dalies lėmė ieškovo kreipimąsi į teismą ginant, jo vertinimu, pažeistas teises. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, byla nebuvo sudėtinga, byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo klausimai, teismų praktika šios kategorijos bylose yra suformuota (taikant PTŽSAĮ redakciją, galiojusią iki 2019 m. gruodžio 31 d.), todėl pasiruošimas tokios bylos nagrinėjimui neturėjo pareikalauti didelių laiko sąnaudų. Teismo vertinimu, pripažinus, kad byla nebuvo sudėtinga, kad dalis ieškovo argumentų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pasitvirtino, atsižvelgus į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos perpus, t. y. atsakovei iš ieškovo priteistinos 1 271 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

59.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakovės deliktinę atsakomybę, tačiau netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant šio sprendimo dalį dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

 

60.       Jau minėta, kad pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tačiau nagrinėjamu atveju, nors ieškovo apeliacinis skundas iš esmės yra atmetamas, atsižvelgus į šios nutarties 58 punkte nurodytus kriterijus, atsakovės patirtos 2178 Eur išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme mažintinos ir iš apelianto atsakovei priteisina 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

         

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei priteisimo ir priteisti iš ieškovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei viešajai įstaigai Rokiškio psichikos sveikatos centras, į. k. 173722563, 1 271 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt vieną eurą) išlaidų, patirtų advokato pagalbai byloje apmokėti.

Priteisti iš ieškovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) viešajai įstaigai Rokiškio psichikos sveikatos centras, į. k. 173722563, 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

 

Teisėjai		Eigirdas Činka
		Vygintas Mažuika
		Dalia Pranckienė