Civilinė byla Nr. e2-770-1120/2022

                Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02667-2022-7

        Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KDS grupė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. nutarties, kuria byla persiųsta pagal teismingumą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1274-436/2017 uždarajai akcinei bendrovei „KDS grupė“ iškelta bankroto byla, 2018 m. birželio 11 d. nutartimi patvirtintas bankroto administratoriaus pateiktas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas vėlesnėmis nutartimis. Teismas 2019 m. vasario 6 d. bendrovę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Palangos miesto savivaldybės administracija 2022 m. vasario 25 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-7108-997/2022 bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „KDS grupė“, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę per 8 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo įvykdyti 2015 m. sausio 26 d. pasirašytą infrastruktūros plėtojimo sutartį Nr. 4-DP pagal 2015 m. liepos 29 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. RPP-33-150729-00099, atlikti statybos užbaigimo procedūras bei perduoti sukurtą daiktą Palangos miesto savivaldybės administracijai.

3.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. e2‑7108‑997/2022 nagrinėjimą ir perdavė bylą atsakovės BUAB „KDS grupė“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui – Kauno apygardos teismui. Ta pačia nutartimi teismas į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, įtraukė H. L., kuri teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovę BUAB „KDS grupė“ per 120 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pašalinti kelią, pažymėtą UAB ,,Domo planas“ 2017 m. gruodžio 11 d. Asfaltuotos gatvės situacijos schemoje ir visas su juo susijusias dalis, pašalinti nuotekų vamzdyną ir visas su juo susijusias dalis, pašalinti hidrantą ir visas su juo susijusias dalis; 2) įpareigoti atsakovę BUAB „KDS grupė“ per 150 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vakarinę dalį į padėtį, kuri buvo iki pradedant pirmame reikalavime minimų daiktų – kelio, atitvaro, nuotekų, hidranto – statybos darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei BUAB „KDS grupė“ dėl įpareigojimo vykdyti sutartį, tretieji asmenys H. L., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, grąžino (perdavė) nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

5.       Nustatydamas ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teismas pažymėjo, kad nors atsakovei bankroto byla iškelta ir įmonė pripažinta bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatoms, tačiau ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos ieškinys atsakovei pateiktas galiojant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatoms, kurios turi būti taikomos, sprendžiant klausimą dėl bylos teismingumo.

6.       Teismas nustatė, kad tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens savarankiški reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, todėl nei JANĮ 29 straipsnio 1 dalies, nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos netaikytinos. Kauno apylinkės teismas nepagrįstai sustabdė bylą ir perdavė ją nagrinėti atsakovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

7.       Remdamasis CPK 35 straipsnio 1 dalimi Kauno apygardos teismas grąžino bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       BUAB ,,KDS grupė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – perduoti civilinę bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui.

9.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Apeliantės vertinimu, ieškovės ir trečiojo asmens pareikšti reikalavimai yra turtinio pobūdžio. Reikalaujamų įpareigoti atsakovę atlikti veiksmų (statybos darbų užbaigimo) vertę galima apskaičiuoti pagal šalių sutartyje nurodytų ir įkainotų darbų vertę. Be to, atsakovė yra bankrutavusi bendrovė, nebeturinti nei vieno darbuotojo, todėl reikalavimų įvykdymui turėtų pasitelkti kitus asmenis, kas verstų patirti pinigines sąnaudas.

9.2.                      Ieškovės ir trečiojo asmens reiškiamų reikalavimų pagrindas atsirado dar iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo, todėl ieškovė ir trečiasis asmuo turėjo teikti kreditorinius reikalavimus į atsakovės bankroto bylą, Kauno apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimti ieškovės ieškinio.

9.3.                      Kauno apylinkės teismas visiškai pagrįstai, paaiškėjus, kad atsakovei iškelta bankroto byla ir pareikšti turtiniai reikalavimai, bylą sustabdė ir perdavė Kauno apygardos teismui.

9.4.                      Remiantis CPK 35 straipsnio 1 dalimi Kauno apygardos teismas privalėjo bylą besąlygiškai priimti savo žinion.

9.5.                      Ieškovės ir trečiojo pareikštų reikalavimų nagrinėjimas ne bankroto bylą nagrinėjančiame teisme neatitiktų JANĮ 84 straipsnio 2 dalies nuostatų, reglamentuojančių likviduojamo juridinio asmens sutarčių vykdymą.

10.       Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartį.

11.       Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

11.1.                      Nagrinėjamu atveju ieškinys turėjo būti paduotas pagal bendrąsias CPK taisykles, nes pagal JANĮ 29 straipsnio 1 dalį nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos tik tos bylos, kurios buvo pradėtos iki nemokumo bylos iškėlimo.

11.2.                      Ieškinyje nurodyti statybos darbai yra faktiškai atlikti, ieškiniu prašoma atlikti statybos užbaigimo procedūras bei perduoti sukurtą daiktą ieškovei. Kauno apygardos teismas pagrįstai ir teisingai situaciją įvertino pagal ieškovės suformuotą reikalavimą.

11.3.                      Statybos užbaigimo darbus gali atlikti tik statytoja (atsakovė).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

13.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

14.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla persiųsta pagal teismingumą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso ir kitų įstatymų teisės normas, reglamentuojančias ieškinio teismingumą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl ginčo esmės

15.       Skundžiamoje nutartyje Kauno apygardos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas nepagrįstai sustabdė civilinę bylą Nr. e2-7108-997/2022 pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 25 d. ieškinį BUAB „KDS grupė“ dėl įpareigojimo vykdyti sutartį, tretieji asmenys H. L., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu ir bylą perdavė nagrinėti BUAB ,,KDS  grupė“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Kauno apygardos teismas, nustatęs, kad atsakovei byloje reiškiami reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, bylą grąžino nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

16.       Apeliantės vertinimu, atsakovei reiškiami reikalavimai yra turtinio pobūdžio, prašomų įpareigoti atsakovę atlikti veiksmų (statybos darbų užbaigimo) vertę galima apskaičiuoti pagal šalių sutartyje nurodytų ir įkainotų darbų vertę. Be to, atsakovei, nebeturinti nei vieno darbuotojo, reikalavimų įvykdymui turėtų pasitelkti kitus asmenis, kas verstų patirti pinigines sąnaudas. Apeliantė mano, kad remiantis. JANĮ 29 straipsnio 1 dalimi, byla turi būti nagrinėjama atsakovės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme.

17.       CPK

18.       CPK 25

19.       Bendrosios bylų teritorinio teismingumo taisyklės yra išdėstytos CPK 29‑33 straipsniuose. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendrojo pobūdžio taisyklė, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą; juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre, o tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. CPK 30‑33 straipsniuose nustatyti atvejai, kai bylos teismingumas gali būti nustatomas ieškovo pasirinkimu ar šalių susitarimu, taip pat nustatytos išimtinio teismingumo taisyklės ir taisyklės, vadovaujantis kuriomis yra sprendžiamas kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumo klausimas.

20.       CPK

21.       JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

22.       JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.

23.       Lietuvos apeliacinis teismas šiuo klausimu suformavo praktiką ir atkreipė dėmesį į tai, kad JANĮ 29 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja naujai pradedamų ginčų (pateikiamų ieškinių) teismingumo, minėta straipsnio dalis skirta nustatyti jau teismuose nagrinėjamų (iškeltų) bylų perdavimo taisykles. Šioje normoje nustatyta, kad nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui perduodamos teismuose jau esančios bylos. Šį įstatymo nuostata reiškia, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos tik tos bylos, kurios buvo pradėtos iki nemokumo bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020; 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-296-881/2021).

24.       Atsakovei bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi. Ieškovė Palangos mieto savivaldybės administracija su ieškiniu atsakovei į Kauno apylinkės teismą kreipėsi 2022 m. vasario 25 d., civilinė byla Nr. e2-7108-997/2022 pagal ieškovės ieškinį iškelta 2022 m. kovo 3 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškinys teismui turėjo būti teikiamas ne vadovaujantis JANĮ 29 straipsnio 1 dalimi, o pagal CPK įtvirtintas bendrąsias teismingumo taisykles.

25.       Priešingai nei teigia apeliantė, ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimų nagrinėjimas ne bankroto bylą nagrinėjančiame teisme savaime neprieštarauja JANĮ 84 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

26.       Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ieškovės ir trečiojo asmens reiškiamų reikalavimų pagrindas atsirado dar iki bankroto bylos iškėlimo atsakovei, neturini teisinės reikšmės, nes, pagal pirmiau minėtą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti atsakovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui yra svarbus bylos pradėjimo momentas.

27.       Sprendžiant klausimą, kuriam iš bendrosios kompetencijos teismų teisminga byla pagal CPK įtvirtintas taisykles, svarbu nustatyti reiškiamų reikalavimų pobūdį, t. y. ar reiškiami turtinio ar neturinio pobūdžio reikalavimai.

28.       Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu, o neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma, jais paprastai laikytini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).

29.       Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

30.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu yra suformavęs taisyklę – jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).

31.       Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę įvykdyti 2015 m. sausio 26 d. pasirašytą infrastruktūros plėtojimo sutartį Nr. 4-DP pagal 2015 m. liepos 29 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. RPP-33-150729-00099, atlikti statybos užbaigimo procedūras bei perduoti sukurtą daiktą Palangos miesto savivaldybės administracijai. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, H. L. teismo prašo įpareigoti atsakovę iš žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pašalinti kelią, pažymėtą UAB ,,Domo planas“ 2017 m. gruodžio 11 d. Asfaltuotos gatvės situacijos schemoje ir visas su juo susijusias dalis, pašalinti nuotekų vamzdyną ir visas su juo susijusias dalis, pašalinti hidrantą ir visas su juo susijusias dalis; įpareigoti atsakovę atstatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vakarinę dalį į padėtį, kuri buvo iki pradedant pirmame reikalavime minimų daiktų – kelio, atitvaro, nuotekų, hidranto – statybos darbus.

32.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors reiškiami reikalavimai yra susiję su turtu, tačiau patenkinus ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimus neatsiranda turtinio pobūdžio padarinių. Kaip teisingai pažymėjo ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą – ieškinyje nurodyti statybos darbai yra faktiškai atlikti, ieškovės priimti, ieškiniu prašoma tik perduoti jau sukurtą daiktą ir atlikti statybos užbaigimo procedūrą. Priešingai nei teigia apeliantė, statybos užbaigimo procedūros vertės negalima išreikšti pinigine suma pagal tarp šalių darytą statybos rangų sutartį, nes sutartyje numatyta tik statybos rangos darbų, o ne statybos užbaigimo procedūros vertė. Dėl tos pačios priežasties negalima įvertini ir trečiojo asmens atsakovei pareikštų reikalavimų dėl įpareigojimo atlikti veiksmus piniginės vertės. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinus ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimus, ieškovei ir trečiajam asmeniui nebus priteistas turtas, į tai, kad ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimai negali būti išreikšti pinigų suma, šie reikalavimai laikytini neturtiniais. Apeliantės argumentas, kad reikalavimų įvykdymas verstų patirti pinigines sąnaudas atmestinas, nes yra susijęs su vykdymo procesu. Nustatant, ar teisme reiškiami reikalavimai yra turtiniai ar neturtiniai, vertinama galimybė išreikšti reikalavimus pareiškusių asmenų interesus pinigine suma reikalavimų pareiškimo metu.

33.       Kadangi byloje pareikšti neturtinio pobūdžio reikalavimai, byla teisminga apylinkės teismui (CPK 26, 27, 28 straipsniai) pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis). BUAB „KDS grupė“ buveinė yra Kaune, todėl byla teisminga Kauno apylinkės teismui.

34.       Apibendrinant konstatuotina, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad byla teisminga ne atsakovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, o Kauno apylinkės teismui, todėl, remiantis CPK 35 straipsnio 1 dalimi, grąžino bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

35.       Apeliantės argumentas, kad pagal CPK 35 straipsnio 1 dalį Kauno apygardos teismas turėjo besąlygiškai priimti Kauno apylinkės teismo pagal teismingumą perduotą bylą savo žinion, atmestinas. Kauno apygardos teismas, pagrįstai nustatęs, kad byla, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, jam perduota neteisėtai, remiantis CPK 35 straipsnio 1 dalimi ją perdavė nagrinėti pagal teismingumą.

Dėl bylos procesinės baigties

36.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja           Agnė Tikniūtė