VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021m. vasario25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjasVisvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovo) Sodininkų bendrijos „Žalesa–2“ ir (atsakovo) R. G. atskiruosiusskundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-24 nutarties civilinėje byloje pagalieškovo Sodininkų bendrijos „Žalesa–2“ ieškinį dėl skolos priteisimo pareikštą atsakovui R. G. ir

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo, pareikštas atsakovui. 2020-11-03 teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodyta, jog ieškovas nebereiškia reikalavimo atsakovui.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-11-04 nutartimi priėmė ieškovo Sodininkų bendrijos „Žalesa–2“ ieškinio atsisakymą ir nutraukė bylą bei priteisėieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas- 800,80 Eur.

3. 2020-11-11 gautas atsakovo R. G. atskirasis skundas dėl 2020-11-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties. Skunde nurodė, kad ieškovas iki kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo atsisakė ir vengė jam pateikti informaciją, kuri pagrįstų asmens įsipareigojimų bendrijai pagrindą ir dydį. Nurodė, kad tik kartu su pareiškimu teismo įsakymui išduoti ieškovas pirmą kartą atskleidė atsakovui 2018 m. ir 2019 m. sąmatų ir lėšų panaudojimo kopijas, tačiau ir iš šių dokumentų atsakovas neturėjo galimybės nustatyti ir suprasti, kaip yra apskaičiuotos ne bendrijos nario bendrijai mokėtinos sumos už 2018 m. ir 2019 m. Pažymėjo, kad laikotarpiunuo teismo įsakymo panaikinimo iki termino ieškiniui pateikti pasibaigimo vyko šalių susirašinėjimas el. laiškais. Ieškovas atsakovo prašymu teikė su jo bendrijaimokėtina suma susijusių informaciją ir dar iki ieškinio pateikimo atsakovas buvo padengęs ieškovo nurodomą įsiskolinimą. Atsakovas prašė teismo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovui baudą bei priteisti atsakovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-11-24 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-04 nutartį,priimė ieškovo Sodininkų bendrijos „Žalesa–2“ ieškinio atsakovui R. G. atsisakymą bei nutraukė civilinę bylą. Pirmosios instancijosteismas nutarė atmesti atsakovo prašymą dėl baudos ieškovuiskyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.Priteisė iš ieškovoSodininkų bendrijos „Žalesa–2“ atsakovui R. G. bylinėjimosi išlaidas – 680,00 Eur., oiš atsakovo R. G. ieškovuiSodininkų bendrijai „Žalesa–2“ bylinėjimosi išlaidas – 800,80 Eur.

5. Skundžiamąją nutartį priėmęs teismas teigė, jogieškovas ieškinio atsisakė, nes atsakovas sumokėjo įsiskolinimą, tačiau teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, konstatavo, kad ieškovas turėjo pareigą atsakovui kaip ne bendrijos nariui pateikti visą informaciją apie prašomus priteisti mokesčius, juos konkretizuoti, taip pat teikti informaciją apie narių susirinkimuose priimtus sprendimus. Atsakovo teigimu, ieškinio reikalavime įvardinta suma- 741,59 Eur, atsakovo buvo sumokėta ne dėl ieškovo kreipimosi į teismą, o dėl to, jog ieškovas tik kreipdamasis į teismą bei vėliau po atsakovo prieštaravimų pateikimo pateikė atsakovui informaciją, kuri buvo būtina atsakovo prievolės bendrijai apimčiai bei skaičiavimams įvertinti. Teismas vertino, kad atsakovas, gavęs informaciją iš ieškovo, skolą sumokėjo.

6. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas nevengė vykdyti prievolės, priešingai, atsakovas stengėsi gauti duomenis, kad galėtų įsitikinti prievolės pagrįstumu, tačiau netgi ir negavęs visų duomenų, bendravo su ieškovu ir sumokėjo įsiskolinimą. Teismas nurodė, kad ieškovas el. laišku 2020-10-27 16:15 val. pasiūlė atsakovui sumokėti prašomą įsiskolinimą, tačiau tą pačią dieną, nesulaukęs atsakovo atsakymo 2020-10-27 16:33 val., pateikė ieškinį teismui, o atsakovas 2020-10-27 įsiskolinimą apmokėjo ir informavo ieškovą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, vertino, kad labiau tikėtina, jog atsakovas skolą ieškovui atlygino ne dėl to, jog buvo iškelta byla teisme, kaip teigia ieškovas, o dėl to, kad po to, kai gavo duomenis iš ieškovo apie susidariusį įsiskolinimą ir tai pagrindžiančius dokumentus, galėjo įvertinti skolos pagrįstumą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teiams priteisė atsakovui iš ieškovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas- 680 Eur (CPK 94 straipsnis). Ieškovui iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas- 800,80 Eur, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti – 796,55 Eur bei 4,25 Eur žyminis mokestis (CPK 94 straipsnis). Ieškovui grąžino 75 proc. – 12,75 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

7. Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, jog ieškovo veiksmai pareiškiant ieškinį byloje negali būti pripažįstami nesąžiningais ir tyčiniais. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas pateikė ieškinį, o atsakovas nesutiko su ieškiniu, nesudaro pagrindo laikyti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pripažinti ieškovą piktnaudžiavusį procesinėmis teisėmis nėra pagrindo (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnis, 95 straipsnis), dėl ko atmetė atsakovo prašymą dėl baudos ieškovuiskyrimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė.

8. Ieškovaspateikė atskirąjį skundą dėl 2020-11-24 nutarties dalies, kuria atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-24 nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir dėl šios dalies priimti naują nutartį– patenkinti ieškovo prašymą ir atmesti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

9. Ieškovas nurodo, kad ieškovui teismas turi iš atsakovo priteisti visas jo pagrįstai prašomas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas visiškai tenkinamas, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos. Nurodo, jog teismas skundžiamąja nutartimi spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nukrypo nuo CPK 93 straipsnyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų proporcijų ir ieškovo ieškinį pripažinęs, nepagrįstai priteisė atsakovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nurodė, jog atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra nepagrįstas.

10. Ieškovas paaiškina, jog atsakovas, reikšdamas prieštaravimus, pirmą kartą išdėstė ieškovui pretenzijas dėl sąskaitų, dėl skolos ir nurodė, kad ieškovas vengė pateikti dokumentus, nepaaiškino atsakovui mokėtinos sumos apskaičiavimo metodo. Po prieštaravimų pateikimo, atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl dokumentų pateikimo. Ieškovas geranoriškai atsakovui pateikė visus turimus dokumentus, paaiškino sumos apskaičiavimo schemą, atsakė į kitus atsakovo klausimus. Paskutinę ieškinio pateikimo dieną, prieš darbo dienos pabaigą šalims nepavyko pasiekti konsensuso, todėl ieškovas pareiškė ieškinį, prie kurio pridėjo visus atsakovui siųstus dokumentus.

11. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai byla yra užbaigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas privalo vertinti daugelį aplinkybių, susijusių su šalių tarpusavio prievolių vykdymo tvarka, kadangi tik detali šalių atliktų ar neatliktų veiksmų analizė leidžia teismui nuspręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šiuo specifiniu civilinio proceso reglamentuojamų santykių atveju. Atsakovo įsitikinimu, teismo atlikta šalių tarpusavio prievolių vykdymo analizė leido teismui pagrįstai priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Taip pat nurodo, jog ieškovui abejonių kelia atsakovo prašomos priteisti 240 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, atsakovo patirtos už prieštaravimų dėl teismo įsakymo parengimą. Atsakovas pažymi, kad kaip matyti iš 2020-10-09sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 20/10-09, 240 Eur išlaidų suma atsakovui atstovaujančio advokato buvo apskaičiuota už šias paslaugas: „Analizuota teismų praktika, susijusi su asmenų, ne sodininkų bendrijos narių, prievolių bendrijai apimtimi ir jos atsiradimo sąlygomis. Paruošti prieštaravimai dėl 2020 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-32771-861/2020“. Taip pat matyti, jog atsakovui atstovaujantis advokatas apskaitė 2 val. teisinio darbo laiko, vienos valandos darbo įkainiui esant 120 Eur/val.

12. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl 2020-11-24 nutarties dalies, kuria ieškovui iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos ir atmestas atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui. Atakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-24 nutarties dalį dėl ieškovo patirtų 800,80 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ir patenkinti atsakovo prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio sankcijos ribose, baudos dydį nustatant teismo nuožiūra.

13. Atsakovo įsitikinimu, teismas, priėjęs išvadą, jog prievolę ieškovui atsakovas vykdė, atsižvelgdamas į jam pateiktą informaciją, t. y. po to, kai galėjo įsitikinti ieškovo reikalaujamos sumos pagrįstumu, iš esmės pripažino, jog atsakovas neturėjo galimybės bei teisinės pareigos prievolių vykdyti iki teismo ar bet kurioje ankstesnėje jau inicijuoto civilinio proceso stadijoje. Nurodo, jog esant tokiai teismo išvadai, nepagrįstas ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovo, kadangi tokiu teismo sprendimu yra pateisinamas netinkamas ieškovo prievolių vykdymas, t. y. bendrijos vengimas pagrįsti ne bendrijos nariui jo prievolės bendrijai faktą ir dydį. Dėl šios priežasties, ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovo prieštarauja tokių išlaidų prigimčiai, paskirčiai ir suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Teigia, jog skundžiamoje nutartyje teismas nustatė už civilinio proceso iniciavimą atsakingą (kaltą) asmenį – ieškovą, tačiau priteisė šio asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo ir tokiu būdu netinkamai taikė CPK 94 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies teisės normas bei šiuo klausimu suformuotą kasacinio teismo praktiką.

14. Atsakovas paaiškina, jog 2020-10-23, besibaigiant terminui ieškiniui pareikšti, bendrija atsakovui pirmą kartą pateikė dokumentus, pagrindžiančius faktines bendrijos išlaidas bei sutartis su paslaugų teikėjais, nors tokius dokumentus turėjo nuo pat 2018 – 2019 veiklos metų ir atsisakė pateikti atsakovui anksčiau (tiek iki teismo, tiek kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo), nors atsakovas tokios informacijos prašė dar 2020-05-19. 2020-10-26 – 2020-10-27 toliau vykstant šalių atstovų susirašinėjimui, atsakovas prašė ieškovo pateikti papildomus dokumentus, pagrindžiančius bendrijos patirtų išlaidų tikslingumą.Ieškovas 2020-10-27 16:15 val.atsisakė tokią informaciją pateikti, o atsakovas 2020-10-27 avansu sumokėjo visą bendrijos reikalaujamos skolos sumą, t.y. dar neturėdamas visos atsakovo prievolę pagrindžiančios informacijos, sumokėjo visą bendrijos reikalaujamą skolos sumą ir 17:04 val. informavo apie tai ieškovą. Siekdamas išvengti civilinio ginčo gilinimo bei tikėdamasis, kad bendrija pateiks prašomą informaciją be teismo, atsakovas sumokėjo bendrijai jos nurodomą atsakovo skolos sumą per mažiau nei 1 val. nuo ieškovo atsisakymo pateikti papildomai paprašytą informaciją. Ieškovas 2020-10-27 16:33:06, t. y. praėjus vos 18 min. po ieškovo atsisakymo pateikti informaciją ir pasiūlymo atsakovui įvertinti diskusijų tikslingumą, pareiškė ieškinį, nelaukdamas atsakovo sprendimo dėl atsiskaitymo su bendrija.

15. Atsakovas mano, jog bendrija ne tik nepagrįstai ir savo rizika iniciavo teisminį procesą, tačiau informacijos atsakovui neteikė ir teismo procese, maksimaliai apsunkindama atsakovo galimybes įvertinti prievolių bendrijai faktui ir dydžiui, palikdama atsakovui vos 1 – 2 darbo dienų terminą didelės apimties dokumentams įvertinti, atsisakiusi pateikti kitą prašomą informaciją ir tokiu būdu sudariusi kliūtis atsakovo prievolei vykdyti. Būtent tokie ieškovo veiksmai (aplaidus ar sąmoningas neveikimas) nulėmė ne tik paties civilinio ginčo atsiradimą, tačiau ir ginčo perėjimą į ieškininės teisenos stadiją, kas didina abiejų šalių patiriamas bylinėjimosi išlaidas, už kurias yra atsakingas išimtinai ieškovas.

16. Atsakovas nurodo, jog kreipimąsi į teismą ieškovas naudojo ne kaip pažeistų teisių gynimo, o kaip spaudimo atsakovui priemonę, t. y. kad prievolę bendrijai atsakovas vykdytų, neturėdamas galimybių įsitikinti tokios prievolės egzistavimu. Atsakovas yra įsitikinęs, jog ieškinį ieškovas pareiškė, turėdamas informaciją ir įrodymus apie skolos bendrijai padengimą. Nurodo, jog net jeigu manyti, kad 2020-10-27 17:04 val. ieškovas jau buvo pareiškęs ieškinį, ieškovas tik praėjus 5 (penkioms) darbo dienoms informavo teismą apie skolos padengimą, pareiškė ieškinio atsisakantis ir paprašė teismą priteisti jo (ieškovo) patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Tokiais veiksmais ieškovas ne tik slėpė nuo teismo informaciją apie ne bendrijos nario prievolės įvykdymą, tačiau ir nulėmė papildomas atsakovo išlaidas– atsakovas buvo priverstas teikti atsiliepimą į ieškinį, kadangi teismas, gavęs ieškinį, įprasta tvarka išsiuntė atsakovui pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo.

17. Ieškovas atsiliepime į atsakovo skundą nurodė, jog kadangi atsakovas po ieškinio pateikimo sumokėjo visą prašomą priteisti sumą, laikoma, kad jis pripažino visą ieškovo reikalavimą, taigi, ieškovo ieškinio reikalavimas patenkintas 100 %, todėl remiantis CPK 93 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, ieškovui teismas turi iš atsakovo priteisti visas jo pagrįstai reikalaujamas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas visiškai patenkintas, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos. Atsakovas ilgą laiką delsė vykdyti prievoles ir skola pradėjo domėtis tik tuomet, kai ieškovas kreipėsi į teismą. Net ir po to atsakovas vengė vykdyti prievolę, delsė iki paskutinės termino dienos ir skolą galiausiai sumokėjo tik ieškovui pareiškus ieškinį. Atsakovo skola susidarė dar 2018 m., atsakovui buvo pasiūlyta fiziškai susipažinti su visais dokumentais, tačiau jis tokia galimybe nepasinaudojo. Vien aplinkybė, kad ieškovui dokumentai, pagrindžiantys sąskaitas nebuvo atsiųsti, o buvo pasiūlyta atvykti su visais dokumentais susipažinti, nepatvirtina atsakovo argumentų dėl negalėjimo anksčiau įvykdyti savo įsipareigojimų. Taigi, atsakovas nepagrįstai tokiomis aplinkybėmis bando pateisinti vėlyvą savo prievolės įvykdymą.

18.Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškovo neteisėtus veiksmus, pareiškiant ieškinį ar jo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nenustatė piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir atsisakė taikyti baudą ieškovui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Atskiriejiskundai tenkintini iš dalies.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

20.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutraukus bylą tiek ieškovui tiek ir atsakovui priteistos visos turėtos bylinėjimosi išlaidos bei netenkintas atsakovo prašymas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo ieškovui, yra teisėta.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

21. Atsakovas laikosi pozicijos, jog ieškovui turi būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teigia, jog ieškovui po atsakovo 2020-10-09 motyvuotų prieštaravimų pateikimo ir toliau neteikiant informacijos bei atsakovui 2020-10-19 (pirmadienį), esant likusiam 8 dienų terminui ieškiniui pareikšti, dar kartą savo iniciatyva paprašius pagrįsti prievolės bendrijai sumą, dalį informacijos bendrija pateikė tik 2020-10-23 (penktadienį) antroje darbo dienos pusėje – 14:23 val., t.y. likus dviem darbo dienoms iki termino ieškiniui pareikšti pasibaigimo, tokiu būdu sąmoningai apsunkindamas atsakovo galimybes susipažinti su dideliu kiekiu pateiktos informacijos (iš viso 84 psl.). Ieškovo nesąžiningumą ir siekį perkelti civilinį ginčą į teismą pagrindžia aplinkybė, jog 2020-10-27 16:15 val. el. laiške ieškovo atstovas leido suprasti, jog ieškinį tik ketinama teikti, jeigu skolos atsakovas nesumokės: „<...> pateikus ieškinį iš mūsų pusės prisidės į ieškinio sumą panašios bylinėjimosi išlaidos, tad patys įsivertinkit, ar tikrai dar norit diskutuoti“. Jeigu tikėti paties ieškovo 2020-11-03 pareiškime dėl ieškinio atsisakymo pateikta informacija, 16:33:06, t.y. praėjus vos 18 min. po šio laiško, ieškovas pateikė ieškinį teismui.

22. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas, remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais.Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-36-313/2018).Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

23. Nagrinėjamu atmetu atsakovas teigia, jog 2020-10-27 16:15 val. el. laiške ieškovo atstovas leido suprasti, jog ieškinį tik ketinama pareikšti, jeigu skolos atsakovas nesumokės. Ieškovas nurodo, jog atsakovas nepaminėjo savo paskutinio laiško, siųsto prieš ieškovui pareiškiant ieškinį, iš kurio ieškovas negalėjo suprasti, kad atsakovas skolą apmokėjo ar ketina ją apmokėti. Atsakovas nurodęs, kad „Su pastaraisiais laiškais Jūsų kolegė pirmą kartą pateikė informaciją, kuri ne Bendrijos nariui yra būtina savo prievolės apimčiai įvertinti, nors pateikta informacija dar nėra pilna. Tai, ko prašo klientas, mes rastume visose LAT nutartyse, kuriose tokie ginčai buvo sprendžiami iš esmės. Tai kodėl negalima su tais dokumentais susipažinti be ieškinio ir išvengti nemažų bylinėjimosi išlaidų? Bendrija turi informaciją, jos neteikia kai to klientas prašo ir vėliau grasinama teismu ir ieškinio sumos dydžiui prilyginamos išlaidomis, tai čia toks šantažas gaunasi“(citatos kalba netaisyta). Manydamas, kad atsakovas skolos neplanuoja apmokėti ir šioje stadijoje šalims nepavyks ginčo išspręsti taikiai, ieškovas pareiškė ieškinį. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovu, jog atsakovo laiške nubuvo aiškiai išreikšta jo pozija padengti skolą. Darytina išvada, jog nenustatyta aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad paduodamas ieškinį ieškovas šia teise naudojosi ne pagal jos paskirtį, aiškiai suprasdamas ieškinio nepagrįstumą.

24. Sprendžiant dėl ieškovo elgesio tinkamumo atsisakant ieškinio, t. y. ar jis įstatymo jam suteikta teiseatsisakyti ieškinio pasinaudojo laiku ir tinkamai, pažymėtina, kad po atsakovo apmokėjimo, ieškovas ieškinio atsisakė praėjus 5 darbo dienoms. Ieškinys pareikštas 2020-10-27, priimtas 2020-10-29 ir atsakovas 2020-10-29 pateikė atsiliepimą į ieškinį. Vadinasi, atsakovas atsiliepimą rengė dar negavęs teismo pranešimo pateikti atsiliepimą. Aplinkybė, jog ieškovas ieškinio atsisakymą pateikė po 5 darbo dienų nuo jo priėmimo, nelaikytina ieškovo delsimu ir negalėjo nulemti papildomai patirtų atsakovo bylinėjimo išlaidų, nes atsakovas anksčiau nei buvo įpareigotas teismo, parengė atsiliepimą.

25. Viešasis interesas nereikalauja, kad teismas kovotų su asmenų teise kreiptis į teismą, skirdamas baudas tiems asmenims, kurie kreipėsi į teismą, bet vėliau atsisakė ieškinio, pasikeitus aplinkybėms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. laiduoja teisę kreiptis į teismą, jei asmuo mano, kad jo konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos. Ši teisė negali būti nepagrįstai varžoma, už pasinaudojimą šia teise asmuo negali būti persekiojamas ar baudžiamas net ir tuo atveju, kai teismas atmeta ieškinį arba dėl pasikeitusių aplinkybių ieškovas atsisako ieškinio. Nenustačius ieškovo nesąžiningumo pareiškiant ieškinį ar jo atsisakant, nėra teisinio pagrindo jo elgesį pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo ieškovui taikyti CPK 95 straipsnyje numatytų poveikio priemonių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

27. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).

28. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015).

29. Nagrinėjamu atvejuprimosios instancijos teismo nustatyta, jog 2020-10-23 14:23 val., ieškovo atstovė atsiuntė atsakovo atstovui laišką su jame pateikta dokumentų nuoroda, pagal kurią galima susipažinti su bendrijos reikalavimo sumą pagrindžiančiais įrodymais, t. y. tie patys dokumentai, kurie vėliau buvo pridėti prie ieškinio, kaip jo priedai Nr. 2 ir 3. Nustatyta, kad bendrija atsakovui pirmą kartą pateikė dokumentus, pagrindžiančius faktines bendrijos išlaidas bei sutartis su paslaugų teikėjais. Nenustatyta, kad ieškovas būtų minėtus dokumentus atsakovui pateikęs anksčiau. 2020-10-26 – 2020-10-27 toliau vykstant šalių atstovųsusirašinėjimui, atsakovas prašė ieškovo pateikti informaciją, pagrindžiančią bendrijos praktiškai patirtas išlaidas, o taip pat reikalaudamas pateikti įrodymus apie tokių išlaidų tikslingumą. Nors ieškovas prašomų duomenų nepateikė, atsakovas sumokėjo visą bendrijos nurodomą skolos sumą. Pirmosios instacijos teismas priėjo išvadą, jog ieškovas el. laišku 2020-10-27 16:15 val. pasiūlė atsakovui sumokėti įsiskolinimą, tačiau tą pačią dieną, nesulaukęs atsakovo atsakymo 2020-10-27 16:33 val., pateikė ieškinį teismui, o atsakovas 2020-10-27 įsiskolinimą apmokėjo ir informavo ieškovą. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, vertino, kad labiau tikėtina, jog atsakovas skolą ieškovui atlygino ne dėl to, jog buvo iškelta byla teisme, kaip teigia ieškovas, o dėl to, kad po to, kai gavo duomenis iš ieškovo apie susidariusį įsiskolinimą ir tai pagrindžiančius dokumentus, galėjo įvertinti skolos pagrįstumą.

30. Nesutiktina su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi kaip nurodyta nutarties 23 punkte atsakovo 2020-10-27 laiške nubuvo aiškiai išreikšta jo pozija padengti skolą, tad teikdamas teismui ieškinį, ieškovas nežinojo ar atsakovas padengs įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog abi šalys nepakankamai bendradarbiavo, siekdamos, kad byla būtų išspręsta iki sueinant terminui ieškiniui pareikšti po to, kai buvo priimtas prieštaravimas dėl teismo įsakymo. Atsakovas sumokėjo ieškovo reikalautas sumas prieš ieškovui pateikiant šias sumas pagrindžiančius įrodymus ir paaiškinimus. Vadinasi, šias sumas galėjo sumokėti iki ieškinio pareiškimo ir tinkamu laiku apie šį veiksmą informuoti ieškovą. Taip būtų išvengta ieškinio pareiškimo. Abi šalys žinojo,kada sueina terminas ieškiniui pareikšti ir abi nepakankamai stengėsi, kad ieškinys nebūtų pareikštas. Ieškovas delsė pateikti atsakovui aktualius įrodymus, o atsakovas dėlsė priimti sprendimus dėl ieškinio. Vadinasi, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, abi šalys prisidėjo prie to, kad ieškovas pareiškė ieškinį, dėl to vienai iš kitos turi būti priteista po ½ dalį šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirieji skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina ir ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos– 406,78Eur (800,80 Eur + 12,75 Eur) /2), o atsakovui – 340 Eur (680 Eur/2)(CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).Ieškovas prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, patirtas rengiant atskirąjį skundą ir atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą- 786,50 Eur, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atsakovas prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, patirtas rengiant atskirąjį skundą ir atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą- 560 Eur, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašomos priteisti sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio. Atskiruosius skundus patenkinus iš dalies šalims priteisiama po ½ patirtų bylinėjimosi išlaidų: ieškovui iš atsakovo- 393,25 Eur, o atsakovui iš ieškovo- 280 Eur. Pritaikant priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą iš ieškovui priteisiamos sumos (406,78 + 393,25) atimama atsakovui priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma(340 + 280) ir ieškovui iš atsakovogalutinai (kartu su bylinėjimosi išlaidomis, patirtomis apeliacinės instancijos teisme) priteisiamos bylinėjimosi išlaidos –180,03Eur.

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Iš dalies patenkinti apeliantų(ieškovo) Sodininkų bendrijos „Žalesa–2“ ir (atsakovo) R. G. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-24 nutarties civilinėje byloje pagalieškovo Sodininkų bendrijos „Žalesa–2“ ieškinį dėl skolos priteisimo pareikštą atsakovui R. G.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-24 nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir pritaikius priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, priteisti ieškovui Sodininkų bendrijai „Žalesa–2“, j. a. k. 191769130, iš atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas- 180,03 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 03 ct).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.