LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. birželio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2020 m. birželio 22 d. gautu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Liumeksis“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Liumeksis“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus parkai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Liumeksis“ dėl valstybinės žemės subnuomos sutarties ir negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiomis ir iškeldinimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas ginčo sutartis pripažino teisėtai sudarytomis, bet vis tiek negaliojančiomis įstatyme nenustatytu pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.159 straipsnį, tam, kad sutartys galiotų, pakanka daugiausia trijų elementų – šalių veiksnumo, susitarimo ir tam tikrais atvejais formos. Dėl to teismai nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju būtinas ir sutarčių pagrindas (causa), nors šio elemento Lietuvos sutarčių teisėje atsisakyta dar 2000 metais. Teismai, nustatę visus nurodytus sutarties elementus ir esmines sąlygas, tačiau susieję sutarties galiojimą su kitos sutarties galiojimu, šalims nesusitarus dėl naikinamųjų ar atidedamųjų sąlygų, pažeidė sutarties laisvės ir favor contrantus principus bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Vadovaujantis CK 6.193 straipsniu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sutartys turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties šalių ketinimus bei jų tarpusavio teisinių santykių eigą ne tik po sutarties sudarymo bet ir iki sutarties sudarymo. Teismai nurodytais sutarčių aiškinimo metodais nesivadovavo ir dėl šios priežasties nepagrįstai, aiškindami sutartis, neatsižvelgė į svarbias faktines aplinkybes, t. y. faktą, kad pastatų nuomos ir žemės sklypo subnuomos teisiniai santykiai tarp šalių egzistavo dar iki buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir šalys jas vykdė tiek iki buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, tiek po jos sudarymo iki buvo sudarytos ginčijamos sutartys. Teismai laikė, kad rekonstravus pagrindinį ginčo pastatą, jis neišliko, todėl nuomos sutartis pasibaigė išnykus jos objektui. Šios pozicijos nepagrįstumą grindžia tai, kad pastatas išliko fiziškai, išlaikė tą patį unikalųjį numerį ir valstybinę registraciją.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Liumeksis“ (į. k. 122209854) 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. birželio 19 d. AB „Lietuvos paštas“.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Janina Januškienė
Donatas Šernas