Baudžiamoji byla Nr. 1-2965-1131/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34727-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,
sekretoriaujant Deimantei Fiodorovaitei,
dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui (nuotoliniu būdu),
kaltinamajam V. J. (V. J.) (nuotoliniu būdu), jo gynėjai advokatei Ingai Abramavičiūtei (nuotoliniu būdu),
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, susituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, anksčiau neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
V. J. 2020 m. rugpjūčio 29 d., 16.05 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 15, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Toyota Land Cruiser“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas (alkotesterio ,,Drager Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0165, patikros sertifikatas Nr. 1296950, pirmu pūtimu 2020 m. rugpjūčio 29 d. 16.12 val. nustatytas 2,45 prom., antru pūtimu 2020 m. rugpjūčio 29 d. 16.29 val. nustatytas 2,43 prom. neblaivumas). Šiais savo veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad trise važiavo į Tauragę automobiliu pasiimti automobilio, pakeliui pradėjo šnekėti apie problemas ir jis pavartojo alkoholio – 4-5, gal 6 skardines alaus. Jis automobilio Tauragėje teisiškai neįsigijo, pardavėjas, jo pažįstamas, jam leido tą automobilį parsivežti į Vilnių, pabandyti, patikrinti ir, jei viskas tvarkoje, tada būtų taręsis dėl įsigijimo. Tą automobilį atgal vairavo draugas A., paliko netoliese prie namų, netoli (duomenys neskelbtini), prie aplinkkelio degalinės „Statoil“. Draugas, atidavęs jam raktelius, išėjo namo. Jis nusprendė automobilį parvežti į garažą, nuo degalinės iki jo namų 3-4 km. Jis jautėsi normaliai, kaip galintis vairuoti. Kai sustojo prie to namo, atvažiavo policija. To automobilio taip ir neįsigijo. Savo poelgį laiko didele klaida, taip gavosi, taip susiklostė aplinkybės, negali savęs pateisinti, gal dėl šeimoje esančių problemų, sutuoktinė ir dukra sunkiai serga, dukra nesenai buvo operuota, gali būti, kad vėl jai reikės operacijos. Alkoholį vartoja retai, bet kai pavartoja, pasitaiko, kad kažkur įkliūna. Dėl vairavimo neblaiviam prieš du metus jam jau buvo atimtos teisės, baudą mokama dalimis, iki šiol visa dar nėra padengta. Kadangi darkart vairavo be teisių, tai teisių atėmimas buvo darkart pratęstas.
Galimas laiduotojas D. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis ir jis bendrauja šeimomis. Pažįsta V., jis alkoholį vartoja retai, su juo apie įvykį kalbėjosi, matė, kaip jis išgyvena dėl to įvykio. Jis su kaltinamuoju dažnai matosi, kas antrą trečią dieną. Jų šeimos kartu leidžia laisvalaikį, šiuo metu dėl pandemijos bendrauja mažiau, tik telefonu. Supranta, kad V. padarė klaidą, bet kadangi jį gerai pažįsta, sutinka už jį laiduoti. Jis taip pat yra laidavęs ir už savo brolį. Jis pats administracine tvarka yra baustas, bet kai kurios nuobaudos yra ne jo, ne jis padarė tuos nusižengimus, tiesiog nenorėjo aiškintis su policija, jam paprasčiau buvo sumokėti baudą. Sutinka laiduoti ir su užstatu, tačiau norėtų, kad teismas skirtų užstatą pagal jo finansines galimybes.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. L. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 16.00 val. ji kartu su savo draugu važiavo vakariniu aplinkkeliu link (duomenys neskelbtini). Pastebėjo automobilį ,,Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas sukėlė jai įtarimą, kad yra galimai neblaivus, kadangi važiuodamas įtartinai manevravo, lingavo per kelią, buvo užgesęs apytiksliai tris kartus stovint prie šviesoforo, esančio nuvažiavus nuo (duomenys neskelbtini), nusukimo į (duomenys neskelbtini) rajoną link. Taip pat ji pastebėjo, kaip minėto automobilio vairuotojas važiuodamas už vairo vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl to paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu „112“ ir pranešė apie įvykį. Vairuotojas automobilyje buvo vienas, apytiksliai 40 m. amžiaus, plikas, abejoja, kad galėtų atpažinti minėtą asmenį gyvai arba iš nuotraukos. Jos nuomone, minėtas asmuo suprato, kad jie pastebėjo, jog šis vairuoja galimai neblaivus, kadangi minėtas asmuo sustojo ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), kur netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie minėtą asmenį įsodino į tarnybinį automobilį (b. l. 9-10).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. V. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio pabaigoje dirbo kartu su (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu E. K. (E. K.). Patruliuojant apie 16.05 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad vakariniame aplinkkelyje pranešėja seka automobilį ,,Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus, stipriai vingiuoja, nesilaiko greičio. Atvykus prie (duomenys neskelbtini), pastebėjo šalikelėje stovintį minėtą automobilį. Pamatęs juos už vairo sėdėjęs vyriškis, kaip vėliau nustatyta V. J., užgesino automobilio variklį. Automobilyje V. J. sėdėjo vienas, salone gulėjo atidaryta alaus skardinė. Bendraujant su V. J., šis akivaizdžiai buvo neblaivus, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo. Patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu, 16.12 val. pirmu tikrinimu nustatytas 2,45 prom. girtumas, o antru tikrinimu 16.29 val. ? nustatytas 2,43 prom. girtumas. Iš pradžių V. J. neigė vairavęs automobilį, tačiau prisipažino vartojęs alkoholinius gėrimus. Vėliau jis prisipažino, kad vairavo automobilį išgėręs (b. l. 17-19). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir pareigūno E. K. 2020 m. rugpjūčio 29 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 15).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. 16.05 val. buvo gautas pranešėjos pranešimas dėl to, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo keistai laviruojantį automobilį ,,Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas stipriai vingiuoja, nesilaiko greičio (b. l. 28).
Iš 2020 m. rugpjūčio 29 d. rašytinio I. L. paaiškinimo nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 16.00 val., važiuojant Vakariniu aplinkkeliu, ties degaline pastebėjo keistai laviruojantį automobilį ,,Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Aplenkiant automobilį, pamatė geriantį alų prie vairo vairuotoją. Pranešė policijai apie galimai neblaivų vairuotoją ir nusekė paskui. Automobilis sustojo ties (duomenys neskelbtini) namu (b. l. 14).
Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų matyti, kaip policijos pareigūnai formina su kaltinamuoju V. J. susijusį įvykį (b. l. 12-13).
Iš 2020 m. rugpjūčio 29 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo apžiūros protokolo nustatyta, kad automobilio ,,Toyota Land Cruiser“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo ir apžiūros metu nustatyta, jog automobilio vairuotojo ir keleivio sėdynių porankyje padėta atidaryta alaus skardinė, ant galinės sėdynės padėtos dvi alaus skardinės, taip pat ginklo dėklas, kuriame buvo ginklas ir šoviniai (b. l. 29-39).
Iš alkotesterio ,,Draeger Alcotest 7510“ kvitų matyti, kad V. J. 2020 m. rugpjūčio 29 d. 16.12 val. nustatytas 2,45 promilių girtumo laipsnis, o 16.29 val. – 2,43 promilių girtumo laipsnis (b. l. 21-22). Pagal alkotesterio ,,Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 1296950 kopiją šio alkotesterio patikra galiojo iki 2020 m. lapkričio 28 d. (b. l. 20).
2020 m. rugpjūčio 29 d. 16.30 val. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. J. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali (b. l. 23).
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio ,,Toyota Land Cruiser“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) valdytojas/savininkas nuo 2020 m. birželio 25 d. yra V. P. (b. l. 61).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės ,,Toyota Land Cruiser“ (1998 m., 92 kW/125 AG, 2982 m3, dyzelinas) kaina Lietuvoje su PVM 2020 m. rugsėjo mėnesį – 3160 Eur (b. l. 60).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. J. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį ,,Toyota Land Cruiser“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,43 prom. neblaivumas.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino V. J. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu V. J. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Tai, jog V. J. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų I. L., R. V. parodymai (b. l. 9-10, 17-18), rašytinis I. L. paaiškinimas (b. l. 14), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo apžiūros protokolas (b. l. 20), neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 23), alkotesterio kvitų rodmenys (b. l. 21, 22). Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad V. J. 2020 m. rugpjūčio 29 d., 16.05 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 15, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas (alkotesterio ,,Drager Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0165, patikros sertifikatas Nr. 1296950, pirmu pūtimu 2020 m. rugpjūčio 29 d. 16.12 val. nustatytas 2,45 prom., antru pūtimu 2020 m. rugpjūčio 29 d. 16.29 val. nustatytas 2,43 prom. neblaivumas).
Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo V. J. veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo V. J.
Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis V. J. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek galimas laiduotojas D. B. prašė V. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir jį perduoti jo atsakomybėn pagal laidavimą.
Teismų praktikoje konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, jog BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-666-1078/2019, 1-1814-1078/2019, 1-1608-1017/2019, 1-3511-1017/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-566-654/2019).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 2,43 prom. neblaivumo laipsnis. Teisme apklaustas kaltinamasis nurodė, kad nagrinėjamas įvykis nebuvo pirmas kartas, kada jis buvo policijos pareigūnų sustabdytas ir nubaustas už tai, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad V. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-9801-270/2015, buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, 1241 straipsnio 8 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje už tai, kad vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 2,27 prom. girtumas, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino, nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad jam už minėtų administracinių teisės pažeidimų padarymą buvo paskirta bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 40 mėn., tačiau tai nesulaikė jo nuo tolimesnių šiurkščių teisės pažeidimų, susijusių su KET, padarymo. V. J. 2017 m., 2018 m., 2020 m., t. y. tris kartus, buvo baustas už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės, kai ji yra atimta, be to, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino ir tai, kad jis ketino įsigyti automobilį, nors teisės vairuoti jį neturi. Pažymėtina ir tai, kad V. J. nuo 2015 m. yra ne kartą baustas už kitus KET pažeidimus: nerodymą įspėjamojo posūkio signalo, nesumokėjimą rinkliavos už transporto priemonės parkavimą; už transporto priemonės pastatymą draudžiamoje vietoje; už naudojimąsi telefonu, vairuojant transporto priemonę; ne kartą už transporto priemonės vairavimą, neapdraudus jos privalomuoju draudimu; už greičio viršijimą; už nenurodymą pareigūnui, kas vairavo transporto priemonę. Be to, V. J. administracine tvarka buvo baustas ir už administracinį nusižengimą, susijusį su viešąja tvarka, t. y. 2019 m. vartojo alkoholinius gėrimus viešoje vietoje. Šią informaciją apie ankstesnius V. J. baustumus teismas laiko kaltinamąjį charakterizuojančiais duomenimis. Teismo vertinimu, padarytų pažeidimų gausa, ypač susijusių su KET pažeidimais, ir jų pobūdis iš esmės rodo kaltinamojo polinkį nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei įstatymų reikalavimų, o byloje nagrinėjamas įvykis tik parodo, kad kaltinamojo daromi pažeidimai tik sunkėja, t. y. nagrinėjamas įvykis nėra susijęs vien su administracine atsakomybe, o sprendžiama dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės. Be to, kaltinamasis net ir neturėdamas teisės vairuoti, kai tokia teisė jam buvo atimta dar 2015 m., išvadų nepadaro ir net du kartus po to, kai teisė vairuoti buvo atimta, vairavo transporto priemonę, o trečią kartą – byloje nagrinėjamo įvykio laiku, be to, dar ir būdamas neblaivus. Pastebėtina ir tai, kad kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu ne tik vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,43 prom. neblaivumo laipsnis, ir neturėdamas teisės, tačiau automobilyje dar turėjo ir ginklą su šoviniais. Byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką V. J. padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų už administracinius nusižengimus, taip pat susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo spręsti, jog kaltinamojo, praeityje ne sykį bausto už šiurkščius KET pažeidimus, padaryta nusikalstama veika, kuria jis kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, buvo atsitiktinė ir kad toks kaltinamojo elgesys ateityje nepasikartos, o pats kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamasis nevertas pasitikėjimo, dėl ko atsisakytina kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybėn pagal laidavimą. Teismas pažymi ir tai, jog išvadą dėl to, jog V. J. negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, pagrindžia ir tai, kad nors kaltinamasis nurodė, kad alkoholį vartoja itin retai, tačiau jo teisės pažeidimai, padaryti būnant neblaiviam, to nepatvirtina, be to, visais atvejais, kaltinamojo nustatytas neblaivumas gerokai viršijo 1,5 prom. ribą, o kaltinamojo sutuoktinės ir dukros sveikatos problemos jo nesulaiko nuo tokių teisės pažeidimų darymo.
Nustačius, kad nagrinėjamoje byloje nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės, teismas dėl prašomo skirti laiduotoju asmens tinkamumo būti laiduotoju nepasisako.
Dėl bausmės skyrimo V. J.
BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, V. J., atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris susijęs su transporto eismo saugumu, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dalis baudų sumokėtos (b. l. 76-82), anksčiau neteistas (b. l. 72), dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 75), susituokęs, turi nepilnametę dukrą, sergančią širdies ligomis, sutuoktinė taip pat turi sveikatos sutrikimų (b. l. 90-96), (duomenys neskelbtini) per 5 m. laikotarpį konsultuotas ar gydytas nebuvo, VšĮ (duomenys neskelbtini) centre per 10 m. laikotarpį nėra įtrauktas į sveikatos priežiūros įskaitą dėl priklausomybės alkoholiui ir narkotikams bei psichikos ligų, gali vairuoti be apribojimų (b. l. 97-100), kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, paskyrus švelniausią BK straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą, nustatant jos dydį, artimą minimaliam. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 50 MGL iki 2000 MGL dydžio bauda. Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam V. J. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, skirtina 60 MGL dydžio, t. y. 3000 Eur, bauda.
Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bauda mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajam skirtina 40 MGL dydžio, t. y. 2000 Eur, bauda.
Kaltinamasis V. J. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. 16.12 val. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. 9.52 val. (viena diena) (b. l. 44-45, 46). Šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, kaltinamojo materialinę padėtį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – dvylikos mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo V. J.
BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.
Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, V. J. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,43 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad V. J. vairavo, kai jam nustatyta 2,43 promilės etilo alkoholio koncentracija, praeityje neteistas, baustas už KET pažeidimus, taip pat ir vairavimą neturint tam teisės (b. l. 76-82), savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, spręstina, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. (b. l. 56). Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal šio straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. J. padarė nusikalstamą veiką, kai būdamas neblaivus vairavo automobilį ,,Toyota Land Cruiser“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas yra V. P.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio ,,Toyota Land Cruiser“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas žinojo ar galėjo žinoti, jog jam priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo V. J. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. J. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio ,,Toyota Land Cruiser“ kaina Lietuvoje su PVM – 3160 Eur (b. l. 60), t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus mieste ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio ,,Toyota Land Cruiser“ vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką konfiskuojamo automobilio vertė turi būti skaičiuojama su PVM (kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Minėta, kad vidutinė automobilio ,,Toyota Land Cruiser“ kaina Lietuvoje su PVM – 3160 Eur, todėl ši suma laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.
Kiti klausimai
Kaltinamajam V. J. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 56-57, 58-59) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinos.
Automobilis ,,Toyota Land Cruiser“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelę, kur jis buvo saugomas nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrio vyresniosios specialistės R. Š. rašte nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato išlaidos, patirtos dėl priverstinai nuvežto ir aikštelėje saugoto minėto automobilio yra 33 Eur (b. l. 24-27, 64). Šios išlaidos laikytinos procesinėmis išlaidomis ir, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, priteistinos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 2 CD su vaizdo įrašais, saugomais byloje (prisegtais prie galinio bylos viršelio), paliktini saugoti byloje.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pripažinti V. J. (V. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti V. J. 40 (keturiasdešimties) MGL, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, V. J. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. 16.12 val. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. 9.52 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 38 MGL, t. y. 1900 Eur (vieno tūkstančių devynių šimtų eurų) dydžio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2020 m. rugpjūčio 30 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. J. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio ,,Toyota Land Cruiser“ vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 3160 (tris tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt) eurų, valstybės naudai, sumokant į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.
Priteisti iš V. J. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (į. k. 191688326, a. s. Nr. LT327044060001188548, AB SEB bankas) naudai procesines išlaidas – 33 Eur (trisdešimt tris eurus), patirtas už transporto priemonės – automobilio ,,Toyota Land Cruiser“ transportavimą ir saugojimą.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, jas panaikinti.
Daiktus, turėjusius reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 2 CD su vaizdo įrašais, saugomais byloje (prisegtas prie galinio bylos viršelio), palikti saugoti byloje.
Išaiškinti V. J., kad:
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.
2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Asta Benetytė