Civilinė byla Nr. e2A-360-565/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44652-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1.; 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 3.3.1.18.2.; 3.3.1.20.    

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

lietuvos respublikos vardu

2019 m. kovo 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės E. D. ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei A. Š.,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovė E. D. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės A. Š. 1 425 Eur skolos; 60 Eur baudos; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas; bylinėjimosi išlaidas – 33 Eur žyminį mokestį ir 250 Eur teisinių paslaugų išlaidas. 

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. kovo 31 d. atsakovė išdavė ir pasirašė vekselį už 1 200 Eur paskolos suteikimą, kuriuo įsipareigojo pagal grafiką grąžinti 1 200 Eur skolos ir 510 Eur palūkanų. Atsakovė pasirašytą skolos dokumentą (vekselį) ieškovei atsiuntė elektroninėmis ryšio priemonėmis. Vekselyje nurodė, jog tuo atveju, jeigu vėluos atlikti mokėjimus pagal grafiką, ieškovė turės teisę taikyti 5 procentų baudą, skaičiuojamą nuo paskolos sumos. Atsakovė ieškovei sumokėjo 285 Eur, o likusį įsiskolinimą vengė padengti, neatsakinėjo į ieškovės skambučius ir raginimus. Atsakovė liko skolinga ieškovei 1 485,00 Eur sumą, kurią sudaro 1 425 Eur skola ir 60 Eur bauda. Tais atvejais, kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios. Tokiais atvejais vekselio turėtojui išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Tarp ieškovės ir atsakovės nuotoliniu būdu per www.vinted.lt internetinės parduotuvės portalą susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Naudojantis šiuo portalu, šalys susitarė dėl esminių paskolos sąlygų, inter alia skolos dydžio, palūkanų, paskolos grąžinimo terminų ir baudos dydžio.

3.       Atsakovė A. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog:

4.1.                      į bylą pateikta 2017 m. kovo 31 d. vekselio kopija neatitinka vekseliui kaip vertybiniam popieriui keliamų reikalavimų. Kita vertus, net jei į bylą pateiktas dokumentas būtų laikytinas vekseliu, pagal ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalį vekselis turi būti pateiktas apmokėti per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos. Šiuo atveju, vekselio pateikimo sumokėti data suėjo 2018 m. kovo 31 d., todėl bet kuriuo atveju 2017 m. kovo 31 d. atsakovės išduotas dokumentas neturi vertybinio popieriaus galios;

4.2.                      pagal teismų praktiką paprastasis vekselis, neturintis vertybinio popieriaus galios, laikytinas paskolos rašteliu, prilyginamu paskolos sutarčiai, tuo atveju, kai atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). CK 6.871 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog skolos dokumentas privalo patvirtinti paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui; 3) paskolos gavėjo įsipareigojimo mokėti palūkanas, jeigu nesusitarta kitaip. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurios nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005);

4.3.                      kreditorius turi įrodyti, kad paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti paskolos dalyko, t. y. 1 200 Eur, perdavimą atsakovei. Iš teismui pateikto susirašinėjimo www.vinted.lt platformoje turinio matyti, jog paskolos sandoris buvo sudarinėjamas nuotoliniu būdu. Atsakovės 2017 m. kovo 31 d. surašytas dokumentas išreiškia ketinimą skolintis 1 200 Eur, tačiau nepatvirtina fakto, jog ieškovė atsakovei sumokėjo šią sumą. Skolos dokumento originalo nebuvimas pas kreditorių – ieškovė nurodė, jog 2017 m. kovo 31 d. skolos dokumentas yra pas atsakovę, leidžia preziumuoti paskolos grąžinimo aplinkybę (CK 6.65 straipsnio 2 dalis). Konstatavus, jog ieškovė neįrodė paskolos suteikimo fakto, ieškinys atmetamas.  

III.                      Apeliacinio skundo argumentai

5.       Ieškovė E. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      iš kartu su ieškiniu pateikto šalių susirašinėjimo matyti, jog paskolos teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė nuotoliniu būdu per www.vinted.lt internetinės parduotuvės portalą. Naudojantis šiuo portalu, šalys susitarė dėl esminių paskolos sąlygų, paskolos dydžio, palūkanų, paskolos grąžinimo terminų ir baudos dydžio. Šalys susitarė, jog atsakovė parengs ir atsiųs pasirašytą skolos dokumentą (vekselį) ieškovei elektroniniu paštu. Kai ieškovė pervedė 1 200 Eur sumą atsakovei, ji patvirtino šią sumą gavus ir pasiteiravo „Ar atsiusti jums vekselio originalą paprastu paštu“. Tuo tarpu ieškovė, manydama, jog jau turi visus reikiamus įrodymus dėl paskolos sudarymo, atsakė „Nereikia“. Šie dokumentai akivaizdžiai patvirtina, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai ir atsakovė gavo iš apeliantės sutartą sumą. Atsakovė vieną 285 Eur dydžio įmoką atliko 2017 m. gegužės 3 d., kas patvirtina, jog atsakovė pripažino savo įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą dalimis;

5.2.                      teismas visiškai nepagrįstai ignoravo vekselio pasirašymo faktą ir konstatavo jo neatitikimą formaliems įstatymo reikalavimams, nors atsakovė pati šios aplinkybės neneigė, netgi priešingai, savo iniciatyva organizavo vekselio pasirašymą ir pateikimą apeliantei už suteiktą paskolą, t. y. atsakovė laisva valia siekė pasirašyti vekselį, kuris garantuotų paskolos suteikimo faktą ir jos grąžinimo aplinkybes. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti savo reikalavimo teisės pagal vekselį buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja;

5.3.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi nurodė ieškovei ieškinio trūkumus, kuriuos ji turi pašalinti – pateikti vekselio originalą ir patikslinti, kokiu pagrindu ir kaip ji apskaičiavo prašomą priteisti baudą. Teismas, manydamas, jog nepakanka ieškovės pateiktų įrodymų, galinčių patvirtinti paskolos dalyko, t. y. 1 200 Eur, perdavimą atsakovei, galėjo pareikalauti šiuos įrodymus pateikti kartu su kitais nutartyje dėl ieškinio trūkumo pašalinimo nurodytais įrodymais. Ieškovė 2017 m. gruodžio 20 d. pranešimu dėl ieškinio trūkumų pašalinimo paaiškino, dėl kokių priežasčių neturi galimybės pateikti reikalaujamo rašytinio įrodymo, ir, negalėdama jo pateikti per teismo nustatytą terminą, prašė teismą skolos dokumento (vekselio) originalą išreikalauti iš atsakovės.

6.       Atsakovė A. Š. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas

7.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir teismo veiksmų įrodinėjimo procese

9.       Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: išrašą iš banko sąskaitos, patvirtinantį atsakovės dalinį mokėjimą pagal suteiktą paskolą; 1 200 Eur pavedimo per mokėjimo platformą TransferGo kopiją; patvirtinimą iš mokėjimo platformos TransferGo apie pinigų pervedimą atsakovei. Nurodė, jog šie įrodymai pirmosios instancijos teimui nebuvo pateikti dėl žmogiškosios klaidos ir yra tiesiogiai susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, turi esminės reikšmės tinkamam šalių ginčo išprendimui, o taip pat neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovė turės teisę dėl jų pasisakyti teikdama atsiliepimą.

10.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatyme nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir tuo pačiu užtikrinti galimybę užkirsti kelią proceso šalims piktnaudžiauti procesu, tai skatina greitesnį bylos išnagrinėjimą. Tačiau pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. 

11.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

12.       Iš bylos duomenų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi nustatydamas ieškinio trūkumus įpareigojo ieškovę pateikti vekselio originalą ir patikslinti, kokiu pagrindu ir kaip ieškovė apskaičiavo ieškiniu prašomą priteisti baudą. Daugiau jokių trūkumų pirmosios instancijos teismas ieškovei nenurodė.

13.       Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 12, 13 ir 17 straipsniai).

14.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimą (CPK 4 straipsnis), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, yra išaiškinęs, jog CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip [...] įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018). Teismo sprendimo už akių priėmimas yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, kuri turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.

15.       Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, sprendė, jog į bylą ieškovės pateikta 2017 m. kovo 31 d. vekselio kopija neatitinka vekseliui, kaip vertybiniam popieriui, keliamų reikalavimų. Be to, vekselio pateikimo sumokėti data suėjo 2018 m. kovo 31 d., todėl bet kuriuo atveju 2017 m. kovo 31 d. atsakovės išduotas dokumentas yra netekęs vertybinio popieriaus galios. Teismas iš pateikto šalių susirašinėjimo nustatė, jog paskolos sandoris buvo sudarinėjamas nuotoliniu būdu ir sprendė, jog atsakovės 2017 m. kovo 31 d. surašytas dokumentas išreiškia ketinimą skolintis 1 200 Eur, tačiau nepatvirtina fakto, jog ieškovė atsakovei sumokėjo šią sumą, tai yra ieškovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti paskolos dalyko (1 200 Eur sumos) perdavimą atsakovei, todėl ieškinį atmetė.

16.       Minėta, jog pagal CPK 285 straipsnį sprendimas už akių gali būti priimamas tik tuomet, kai, atlikęs formalų pateiktų įrodymų vertinimą, teismas įsitikina, kad jų pakanka priimti teisingą sprendimą – ieškinį tenkinti arba atmesti. Skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė todėl, kad iš pateiktų įrodymų negalima nustatyti paskolos suteikimo fakto. Byloje esant prieštaringiems ir neišsamiems duomenims, teismas neprivalėjo priimti spendimo už akių, o turėjo nagrinėti bylą įprastine tvarka. Bylos nagrinėjimas įprastine tvarka reikštų bylos aplinkybių tyrimą iš esmės, o ne formaliai, apimties požiūriu tai reiškia, kad gali būti reikalaujama įrodymų, kurie pašalintų byloje esančių įrodymų fragmentiškumą, prieštaringumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus arba bylos aplinkybių neaiškumą, trukdančius teismui apsispręsti ir išnagrinėti bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008).

17.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, prieš tai nepašalinęs byloje esančių įrodymų trūkumų, jų fragmentiškumo, negalėjo pasiekti pagrindinio civilinio proceso tikslo – teisingo bylos išnagrinėjimo. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai išspręsti bylą, manydamas, jog nepakanka ieškovės pateiktų įrodymų, galinčių patvirtinti paskolos dalyko, t. y. 1 200 Eur, perdavimą atsakovei, turėjo pasiūlyti ieškovei šiuos įrodymus pateikti (CPK 179 str. 1 d.).

18.       Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį – konstatuoti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsiradusį būtinumą teikti naujus įrodymus. Byla tvarkoma elektronine forma, ir kiekviena iš šalių turėjo galimybę bet kuriuo metu susipažinti su bylos medžiaga bei kartu su ieškovės apeliaciniu skundu naujai pateiktais įrodymais. Šios konkrečios nylos atveju naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 7 straipsnis), todėl ieškovės kartu su apeliaciniu skundu naujai pateikti įrodymai priimami ir vertinami visų bylos aplinkybių kontekste.

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

19.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (šalių susirašinėjimo e. b. l. 13–34) nustatyta, kad ieškovė E. D. ir atsakovė A. Š. nuotoliniu būdu per internetinės parduotuvės portalą www.vinted.lt susitarė dėl paskolos suteikimo atsakovei. Šalys susitarė, kad atsakovė parengs ir atsiųs pasirašytą skolos dokumentą (vekselį) ieškovei elektroniniu paštu. Kartu su ieškiniu pateiktas 2017 m. kovo 31 d. skolos dokumentas (vekselis) iš kurio matyti, jog atsakovė A. Š. skolinasi iš ieškovės 1 200 Eur sumą. Iš minėto dokumento matyti, jog atsakovė ieškovei įsipareigojo grąžinti 1 710 Eur sumą (1 200 Eur skolą ir 510 Eur palūkanas) pagal skolos dokumente nustatytą grafiką: tai yra 2017-05-01 –  85 Eur; 2017-06-01 – 85 Eur; 2017-07-01 – 385 Eur; 2017-08-01 – 385 Eur; 2017-09-01 – 385 Eur; 2017-10-01 – 385 Eur. Atsakovė taip pat nurodė, jog tuo atveju, jeigu vėluos skolą grąžinti, sutinka ieškovei mokėti 5 procentų baudą (e. b. l. 3).

20.       Iš šalių pateikto susirašinėjimo matyti, jog ieškovei pervedus 1 200 Eur sumą, atsakovė patvirtino, jog šiuos pinigus gavo ir pasiteiravo „<...> Ar atsiusti jums vekselio originalą paprastu paštu“ <...>, ieškovė nurodė, jog ,,<...>Nereikia <...>“. Aplinkybę, jog ieškovė atsakovei pervedė 1 200 Eur sumą patvirtina ir byloje esantis 2017 m. balandžio 4 d. išrašas iš mokėjimo platformos TransferGo Nr. 1457098 (e. b. l. 69–72). Ieškovė nurodė, jog atsakovė ieškovei grąžino tik 285 Eur sumą iš 1 710 Eur ir liko skolinga 1 425 Eur. Aplinkybę, jog atsakovė pervedė ieškovei 285 Eur sumą, patvirtina byloje esantis 2017 m. gegužės 3 d. išrašas iš ieškovės banko sąskaitos, esančios kredito įstaigoje Swedbank AB (e. b. l. 68). Aplinkybę, jog atsakovė buvo raginima atsiskaityti, taip pat, jog neneigė skolos fakto, patvirtina byloje esantis susirašinėjimas (e. b. l. 6–11; 34–41).

21.       Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tais atvejais, kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymą neturi vekselio galios, tai aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti taip teigiantis kreditorius (šiuo atveju ieškovė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

22.       Bylos aplinkybės patvirtina, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Naudojantis www.vinted.lt internetinės parduotuvės portalu šalys susitarė dėl esminių paskolos sąlygų, paskolos dydžio, palūkanų, paskolos grąžinimo terminų ir baudos dydžio. Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. 

23.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluotos taisyklės dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo – tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010).

24.       Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė 1 200 Eur sumą kaip paskolą iš ieškovės gavo. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės pateikta vekselio (skolos dokumento) kopija, atsakovės patvirtinimas internetiniame portale www.vinted.lt nurodant ,,<...> Sveiki, dėkui, gavau pinigėlius. Ar atsiųsti jums vekselio originalą paprastu paštu? <...>“, taip pat 2017 m. balandžio 4 d. išrašas iš mokėjimo platformos TransferGo Nr. 1457098 (e. b. l. 3; 34; 69-72). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje laikytinas įrodytu 1 200 Eur sumos perdavimo atsakovei faktas.

25.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė apie atsakovės prievolę atsiskaityti pagal vekselį atsakovei buvo pranešusi ne vieną kartą, tačiau atsakovė savo prievolės neįvykdė, paskolos suteikimo fakto neginčijo (e. b. l. 6–11; 34–41). Atsakovė vieną 285 Eur dydžio įmoką atliko 2017 m. gegužės 3 d., kas patvirtina, jog atsakovė pripažino savo įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą. Įrodymų apie tai, jog dalinio mokėjimo suma būtų pervesta kitu pagrindu nei siekiant grąžinti minėtą paskolą, byloje nėra. 

26.       Bylos duomenys patvirtina, jog šalys susitarė ne tik dėl 1 200 Eur dydžio paskolos suteikimo atsakovei, bet ir dėl 510 Eur dydžio palūkanų, tai yra, dėl 1 710 Eur grąžinamos sumos. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė tik iš dalies įvykdė savo įsipareigojimus ieškovei (grąžino 285 Eur sumą), ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 425 Eur suma (1 710 Eur – 285 Eur).

27.       Bylos duomenys patvirtina, jog šalys taip pat susitarė 5 procentų dydžio baudos tuo atveju, jei atsakovė vėluos grąžinti paskolą pagal šalių sutartą grafiką (e. b. l. 3; 23). Aplinkybę, jog atsakovė sutiko su palūkanomis ir 5 proc. dydžio bauda, pavirtina ne tik teismui pateiktas skolos dokumentas (e. b. l. 3), bet ir šalių susirašinėjimas internetiniame portale www.vinted.lt, kurio metu atsakovė nurodė ,,<...> Ar tiktų toks tekstas, kad aš tokia ir tokia skolinuosi iš tokios ir tokios 1 200 eurų, kuriuos grąžinsiu su palūkanom pagal grafiką, tada išvardinu grafiką ir gale vėlavimo atveju taikoma 5 % bauda <…>”. (e. b. l. 23).  

28.       Skolininko prievolė, kilusi iš paskolos sutarties, kaip ir bet kuri kita, turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai ir nustatytu terminu (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). To nepadarius, atsakovei kilo prievolė mokėti pagal sudarytą skolos dokumentą sutartą ir pačios atsakovės įsipareigotą mokėti 5 procentų baudą už pradelstą atsiskaitymą, kuri sudaro 60 Eur (1 200 Eur x 5 proc. / 100 proc.). 

29.       Minėtų aplinkybių visetas yra teisinis pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dėl skolos priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl skolos priteisimo tenkinti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

30.       Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 425 Eur + 60 Eur = 1 485 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

31.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 33 Eur žyminio mokesčio išlaidas (e. b. l. 53), pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina ieškovės sumokėta 33 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 93 straipsnis). Byloje taip pat yra duomenys, jog ieškovė pirmos instancijos teisme taip pat patyrė 250 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurios apmokėtos 2017-11-03 mokėjimo nurodymu (e. b. l. 44-45). Ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl tenkinus ieškovės ieškinį šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės pilna apimtimi (CPK 98 straipsnis).

32.       Nustatyta, jog už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 33 Eur žyminį mokestį (e. b. l. 67; 77), taip pat turėjo 544,50 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (e. b. l. 82; 84). Advokato pagalbos išlaidos neviršija minėtose Rekomendacijose nurodytų maksimalių už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme mokėtinų dydžių. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamas 33 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą, bei 544,50 Eur advokato pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą už akių panaikinti ir priimti naują sprendimą:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei E. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 425 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt penkis eurus) skolos, 60 Eur (šešiasdešimt eurų) baudos, 5 procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (1 485 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 21 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 33 Eur (trisdešimt tris eurus) žyminio mokesčio ir 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei E. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33 Eur (trisdešimt tris eurus) žyminio mokesčio ir 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir penkiasdešimt euro centų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                  Rūta Burdulienė