1K-461-172-2013
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1.;2.1.16.1.2.2.;
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. liepos 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pavelas Frolovas,
sekretoriaujant Violetai Budžienei,
dalyvaujant prokurorui Aivarui Alimui,
gynėjui advokato padėjėjui Gintautui Tamulioniui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs M. S., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos piliečio, nevedusio, neteisto, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, gynėjo advokato padėjėjo Gintauto Tamulionio skundą dėl 2013 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties palikti galioti suėmimą ir nustatyti suėmimo terminą, panaikinimo,
n u s t a t ė :
M. S. įtarimas tuo, kad jis veikdamas organizuotoje grupėje, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
jis, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su L. B., R. G. ir jau mirusiu asmeniu A. T., laikotarpiu nuo 2010-08-10 iki 2010-11-04, turėdami tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, įtikino P. G. padovanoti M. S. jam priklausiusias 5/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po ko, žinodami, kad P. G. turimas įgaliojimas atstovauti S. G. yra panaikintas, sudarė likusių 3/8 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir priklausiusių S. G., pirkimo-pardavimo sutartį, ko pasėkoje M. S. įgijo visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio vertė 137.000 Lt, tačiau su P. G. ir S. G. neatsiskaitė, tuo padarydami nukentėjusiesiems 137.000 Lt didelę turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais M. S. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.
2011 m. birželio 13 d. M. S. prokuroro nutarimu pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška. 2011 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas skyrė įtariamajam (jam nedalyvaujant) kardomąją priemonę - suėmimą. Minėtos teismo nutarties pagrindu įtariamasis M. S. laikinai sulaikytas 2013 m. birželio 27 d. 10.16 val.
Skundu įtariamojo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį, kuria M. S. už akių paskirtas suėmimas paliktas galioti bei nustatytas vieno mėnesio suėmimo terminas, skaičiuojant nuo 2013 m. birželio 28 d.
Skunde gynėjas aptaria apylinkės teismo motyvus ir teigia, kad skundžiamoje nutartyje iškraipoma Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarimo esmė, nurodant, kad nusikaltimo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, jau yra pakankama sąlyga pagrįstam manymui, jog asmuo gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo. Nurodo, kad minėta aplinkybė yra neleistinai suabsoliutinta bei nutartyje nėra pateikti jokie argumentai, pagrindžiantys, jog šioje byloje, remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą M. S. atžvilgiu.
Gynėjas pažymi, kad teismo posėdžio metu teismui buvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis, jog M. S. kartu su sugyventine J. P. augina 3 mėnesių jų sūnų. Nurodo, kad byloje yra duomenų, jog įtariamasis su šeima jau gana ilgą laiko tarpą gyvena jų nuomojamame bute, kurio adresas ikiteisminio tyrimo pareigūnams žinomas bei kuriame jis ir buvo 2013 m. birželio 27 d. Teigia, kad M. S. laisvėje yra saistomas pakankamai stipriais socialiniais ryšiais, bei to neatsveria ta formali aplinkybė, kad bendro gyvenimo su savo mažamečio vaiko motina jis nėra įregistravęs. Gynėjo manymu, nėra lemianti ir ta skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad M. S. motina šiuo metu dirba užsienyje, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad per minėtą 2 metų laikotarpį M. S. būtų bandęs slėptis nuo teisėsaugos išvykdamas pas savo užsienyje gyvenančią motiną.
Gynėjas nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad M. S. gavus šaukimą, jis būtų neatvykęs pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ar prokurorą. Teigia, jog ta aplinkybė, kad teisėsaugos institucijos negalėjo rasti M. S., neduoda pagrindo teigti, kad jis slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų.
Gynėjas pažymi, kad M. S. apie pusę metų žinojo, kad yra ieškomas, tačiau neatvyko pas tyrėjus dėl to, kad gynėjas suderino su prokuroru galimybę suėmimą pakeisti 15 000 Lt dydžio užstatu ir M. S. visą šį laiką ieškojo pinigų užstatui. Pabrėžia, kad šiuo metu minėta suma jau yra surinkta bei M. S. sugyventinė J. P. yra pasiruošusi bet kuriuo momentu ją įnešti į nurodytą sąskaitą.
Gynėjas teigia, kad M. S. sveikatos būklė šiuo metu reikalauja nuolatinės medikų apžiūros. Atkreipia dėmesį į tai, kad M. S. anksčiau neteistas.
Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Įtariamojo M. S. gynėjo advokato padėjėjo G. Tamulionio skundas atmestinas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartimi pagrįstai paliko galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartį, kuria įtariamajam skirtas suėmimas ir pagrįstai nustatė vieno mėnesio kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, jį skaičiuojant nuo 2013 m. birželio 27 d.
Byloje yra faktinių duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad M. S. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra: liudytojų parodymai, buto perleidimo sutarčių dokumentai, kredito įstaigų pateikti duomenys, kita bylos medžiaga. Šiuo metu byla yra tokioje tyrimo stadijoje, kai įrodymų rinkimas ir tyrimas vyksta intensyviai. Teismas pažymi, kad suimtojo kaltės klausimo ikiteisminio tyrimo stadijoje teismas nesprendžia.
Pažymima, kad kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p., suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nustatyta, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
M. S. įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu. Baudžiamasis įstatymas už inkriminuojamų nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. padarymą, numato griežtą laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų. Iš bylos medžiagos matyti, kad įtariamasis, nevedęs, niekur nedirba nuo ikiteisminio tyrimo slapstėsi dvejus metus. Įvertinus įtariamajam inkriminuojamo nusikaltimo apimtį bei pobūdį, teismas daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad įtariamasis M. S., būdamas laisvėje, gali siekti išvengti gresiančios atsakomybės neleistinais būdais, tame tarpe – bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Gynėjas teigia, kad iškraipoma Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarimo esmė, nurodant, kad nusikaltimo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, jau yra pakankama sąlyga pagrįstam manymui, jog asmuo gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Teismas pažymi, jog gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl gynėjo argumentas laikytinas nepagrįstu.
Gynėjo nurodyti argumentai, kad įtariamasis kartu su sugyventine J. P. augina 3 mėnesių jų sūnų, kartu su šeima jau gana ilgą laiko tarpą gyvena jų nuomojamame bute, nepaneigia jam paskirtos kardomosios priemonės pratęsimo pagrįstumo, todėl šis gynėjo argumentas atmestinas.
Gynėjas teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kad M. S. būtų bandęs slėptis nuo teisėsaugos išvykdamas pas savo užsienyje gyvenančią motiną. Kaip matyti iš bylos medžiagos, į įtariamojo registruotą gyvenamąją vietą vykdant 2011 m. gegužės 25 d. pavedimą buvo nuvykta keletą kartu, tačiau įtariamasis nebuvo rastas. Be to, 2011 m. balandžio 14 d. rašte dėl asmenų pristatymo apklausai yra užfiksuota, kad įtariamojo motina pranešė pareigūnams, jog M. S. yra išvykęs į užsienį. Teismas konstatuoja, kad, priešingai nei teigia gynėjas, byloje yra duomenys, jog įtariamasis galimai slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti minėtais dokumentais, tokių duomenų nepateikė ir įtariamasis ar jo gynėjas, todėl gynėjo argumentas yra nepagrįstas.
Teismas pažymi, kad M. S., žinodamas, kad yra įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymu, privalėjo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną. Gynėjo nurodyta aplinkybė, kad įtariamasis ieškojo pinigų užstatui negali būti laikoma pakankamu pagrindu manyti, kad įtariamasis nesislėpė nuo teisėsaugos institucijų.
Gynėjo teiginys, kad ta aplinkybė, jog teisėsaugos institucijos negalėjo rasti M. S., neduoda pagrindo teigti, kad jis slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų, laikytinas nepagrįstu, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko visus būtinus veiksmus, siekiant nustatyti ieškomo asmens buvimo vietą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai nevykdė arba netinkamai vykdė savo pareigas ir dėl to M. S. nebuvo rastas. Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad M. S. slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, todėl manytina, kad paskyrus įtariamajam švelnesnes kardomąsias priemones, nebus užtikrinti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis, kuria įtariamajam M. S. paliktas galioti suėmimas ir nustatytas vieno mėnesio suėmimo terminas, paliktina galioti. Įtariamojo gynėjo skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
n u t a r ė :
įtariamojo M. S. gynėjo advokato padėjėjo Gintauto Tamulionio skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas Pavelas Frolovas