Civilinė byla Nr. e2-738-790/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00714-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.1.11 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 6 d.

Vilnius 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Restrus“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, taip pat pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Restrus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovių Bulgarijos Respublikoje registruotos įmonės „Betelgeuse“ EOOD, uždarosios akcinės bendrovės „Krestan“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Interlan“ ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Restrus“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovės Bulgarijos Respublikoje registruota įmonė „Betelgeuse“ EOOD (toliau – „Betelgeuse“ EOOD), uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Krestan“ ir UAB „Interlan“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos pripažinti negaliojančia bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Restrus“ 2021 m. rugsėjo 3 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 2021-09-03-001 (toliau – ir paslaugų teikimo sutartis), taikyti restituciją natūra, įpareigojant atsakovę UAB „Restrus“ grąžinti atsakovei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pervestas pinigines lėšas, kurių bendra suma yra 173 536,60 Eur, priteisti iš atsakovės 11,15 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-2105-562/2025).

2.       Ieškovės „Betelgeuse“ EOOD, UAB „Krestan“ ir UAB „Interlan“ ieškinyje nurodė, kad ginčijama sutartimi pažeistos jų, kaip BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių, teisės, nes buvo iš esmės sumažinta bendrovės turto apimtis. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-88-803/2025 iškėlė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą ir paskyrė UAB „Lideres“ nemokumo administratore. Pagal bendrovės kreditorių skundus Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) buvo atliekamas UAB „Lideres“ neplaninis veiklos patikrinimas administruojant bendrovės bankroto procesą. AVNT 2024 m. gruodžio 13 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, jog įvertinus visus patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, jų reikšmingumą, pobūdį, mastą, trukmę, atsakomybę sunkinančias, lengvinančias aplinkybes, skirta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų bankroto procesus apribojimas 2 metams. AVNT rašte, be kita ko, nurodyta, kad UAB „Lideres“ 2021 m. rugsėjo 3 d. sudarė su atsakove, kuri taip pat teikia nemokumo administravimo paslaugas ir kurios direktoriumi bei nemokumo administratorės UAB „Lideres“ paskirtu atsakingu darbuotoju administruoti bendrovės bankroto procesą sutarties sudarymo metu buvo tas pats asmuo (V. P.), paslaugų teikimo sutartį, objektyviai nepagrįsdama tokių paslaugų įsigijimo būtinumo. Paslaugos buvo akivaizdžiai neproporcingos, susitarta teikti bendrovei plataus spektro paslaugas, tačiau nei sutartyje, nei paslaugų suteikimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose nenurodyti reikšmingi duomenys. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 3 d. priėmė skubiai vykdytiną nutartį, kuria nutarta atstatydinti UAB „Lideres“ iš bankrutuojančios bendrovės nemokumo administratorės pareigų. Ieškovių manymu, paslaugų teikimo sutartis yra neteisėta, BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsakovei UAB „Restrus“ už realiai nesuteiktas paslaugas sumokėjo ne mažiau kaip 173 536,60 Eur. Ieškovių teigimu, atsakovė UAB „Restrus“ su kitais susijusiais asmenimis dubliavo tas pačias paslaugas ir pasitelkdami fiktyvias sutartis savinosi itin dideles bendrovės lėšas, imituodami paslaugų teikimą be jokio realaus pagrindo. Ieškovės nurodė, kad paslaugų teikimo sutartis pažeidė bendrovės kreditorių teises, todėl yra pagrindas ją pripažinti negaliojančia pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnį (actio Pauliana (Pauliano ieškinys)). Be to, ieškovių tvirtinimu, paslaugų teikimo sutartis – tariamasis sandoris, jis prieštaravo ir viešajai tvarkai bei gerai moralei, todėl yra pagrindas pripažinti jį negaliojančiu pagal CK 1.86 ir 1.81 straipsnius. Ieškovių teigimu, sutartis pažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 38 straipsnį, todėl prieštaravo imperatyvioms įstatymų normoms ir negalioja pagal CK 1.80 straipsnį.

3.       Ieškovės „Betelgeuse“ EOOD, UAB „Krestan“ ir UAB „Interlan“ ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės UAB „Restrus“ nuosavybės teises į jos valdomą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei turimas pinigines lėšas už 173 536,60 Eur, uždraudžiant atsakovei šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti, kitaip apsunkinti ar perleisti tretiesiems asmenims. Ieškovės nurodė, kad byloje pareikštas ieškinio reikalavimas yra suformuluotas aiškiai, jis grindžiamas tiek faktiniais duomenimis (bendrovės atliktais mokėjimais atsakovei už nesuteiktas paslaugas), tiek rašytiniais įrodymais (sutartimis, sąskaitomis, AVNT raštais). Ieškovių teigimu, egzistuoja objektyvios aplinkybės, patvirtinančios realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, dėl kurių yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės UAB „Restrus“ veiksmai rodo sistemingą ir kryptingą nesąžiningumą, kurio tikslas – neteisėtai pasisavinti bankrutuojančios bendrovės lėšas. Atsakovė, glaudžiai veikianti su buvusia nemokumo administratore, gavo daugiau kaip 173 536,60 Eur iš bendrovės už paslaugas, kurių teikimas nėra pagrįstas dokumentais. AVNT neplaninio patikrinimo metu nustatė bylai aktualius nemokumo administratorės padarytus pažeidimus. Net ir po poveikio priemonės paskyrimo, nemokumo administratorė toliau išvedinėjo lėšas iš bendrovės banko sąskaitų. Egzistuoja reali tikimybė, kad galutinė turtinės naudos gavėja šiuo atveju nėra (ar nebuvo vienintelė) atsakovė, nes ji, veikdama kaip tarpininkė, dalį iš bendrovės gautų lėšų galimai pervedė ar gali pervesti kitiems asmenims, susijusiems su buvusia nemokumo administratore. 

4.       Ieškovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovės ir atsakovės UAB „Restrus“ 2021 m. rugsėjo 3 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 2021-09-03-001, taikyti restituciją natūra, atsakovei grąžinant ieškovės pervestas 173 536,60 Eur pinigines lėšas, priteisti iš atsakovės 11,15 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-2496-614/2025).

5.       Ieškovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ paslaugų teikimo sutartį prašė pripažinti negaliojančia remdamasi iš esmės tais pačiais pagrindais ir argumentais, kaip ir ieškovės „Betelgeuse“ EOOD, UAB „Krestan“ ir UAB „Interlan“ (žr. šios teismo nutarties 2 punktą). Ieškovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės UAB „Restrus“ nuosavybės teises į valdomą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei turimas pinigines lėšas už 173 536,60 Eur, uždraudžiant atsakovei šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti, kitaip apsunkinti ar perleisti tretiesiems asmenims. Ieškovė šį prašymą argumentavo iš esmės identiškais argumentais, kaip ir ieškovės „Betelgeuse“ EOOD, UAB „Krestan“ ir UAB „Interlan“ (žr. šios teismo nutarties 3 punktą).

6.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-2496-614/2025 ir Nr. e2-2105-562/2025 buvo sujungtos, civilinę bylą Nr. e2-2496-614/2025 prijungiant prie civilinės bylos Nr. e2-2105-562/2025.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2496-614/2025 ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas nurodė šiuos argumentus:

7.1.                      Siekiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra būtina nustatyti dvi sąlygas, t. y. ieškinio preliminarų pagrįstumą ir grėsmę ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis). 

7.2.                      Teismas nenustatė, kad ieškinys būtų akivaizdžiai netenkintinas, todėl pripažino jį preliminariai pagrįstu bei sprendė, jog egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

7.3.                      Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie priešingos šalies (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar galimus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

7.4.                      Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti paslaugų teikimo sutartį negaliojančia, nes, jos vertinimu, paslaugos realiai nebuvo suteiktos. Ši aplinkybė, ieškovės įsitikinimu, pagrindžia atsakovės nesąžiningumą bei sudaro pagrindą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau teismas priėjo prie išvados, kad ieškovės pateikti įrodymai nesudaro pagrindo nuspręsti, jog atsakovė imsis nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu, siekdama išvengti ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymo. Teismo vertinimu, ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu grindžia tik abstrakčiais teiginiais, tačiau jokių faktinių duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių atsakovės ketinimą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje įvykdyti galbūt nepalankų ieškovei teismo sprendimą, neįvardija, nors būtent jai tenka tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga (CPK 12, 178 straipsniai).

7.5.                      Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė grėsmės, jog jai galbūt palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas ar jo vykdymas bus apsunkintas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

8.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2105-562/2025 ieškovių „Betelgeuse“ EOOD, UAB „Krestan“ ir UAB „Interlan“ prašymą patenkino ir ieškinio reikalavimams užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės UAB „Restrus“ nuosavybės teises į jos valdomą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei turimas 173 536,60 Eur pinigines lėšas, uždraudžiant atsakovei šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti, kitaip apsunkinti ar perleisti tretiesiems asmenims. Teismas rėmėsi šiais argumentais:

8.1.                      Teismo vertinimu, nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad ieškovių pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai palankus teismo procesinis sprendimas.

8.2.                      Nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų apie tikėtiną atsakovės UAB „Restrus“ siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovės pateikė teismui duomenis apie galimai nesąžiningus praeityje atliktus atsakovės UAB „Restrus“ veiksmus paslaugų teikimo sutarties vykdymo metu, taip pat duomenis, tikėtinai patvirtinančius UAB „Lideres“ ir UAB „Restrus“ sąsajas.

8.3.                      Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 3 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-88-803/2025) atstatydino UAB „Lideres“ iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės pareigų. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas minėtoje nutartyje įvertino ir AVNT nustatytas aplinkybes apie UAB „Lideres“ įgaliotų asmenų sandorių sudarymą bankrutuojančios bendrovės vardu su įvairiais asmenimis, kurie buvo susiję su UAB „Lideres“ bei nurodytų sandorių su bankrutuojančia bendrove pagrindu gavo naudą.

8.4.                      Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina atsakovės UAB „Restrus“ nesąžiningumą, todėl šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė ieškovėms tikėtinai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui, t. y. nustatyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Dėl to teismas ieškovių prašymą patenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimų ribose.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

9.       Ieškovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1.                      Ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nes jame suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai.

9.2.                      Priešingai nei nurodė teismas, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nesiėmus prevencinių priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ne tik buvusios nemokumo administratorės UAB „Lideres“, bet ir atsakovės UAB „Restrus“ veiksmai atskleidžia nuoseklų, kryptingą ir sistemiškai organizuotą nesąžiningą veikimą, kurio tikslas – neteisėtas bankrutuojančios bendrovės lėšų perėmimas. Buvusi nemokumo administratorė veikė kartu su atsakove UAB „Restrus“, todėl lėšos, išmokėtos pagal formaliai sudarytą, tačiau faktiškai nepagrįstą paslaugų teikimo sutartį, gali būti toliau pervedamos tretiesiems asmenims.

9.3.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų turtui paslėpti ar kitaip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, pervesti lėšas tretiesiems asmenims. Aplinkybę, kad UAB „Lideres“ sudarinėjo fiktyvias sutartis su ja susijusiais asmenimis, patvirtina ieškovės pateikti AVNT raštai. Be to, paslaugų teikimo sutarties 1.1 papunktyje numatytos teisinės paslaugos negalėjo būti realiai vykdomos, nes buvo sudarytos atskiros teisinių paslaugų sutartys su advokatų profesinėmis bendrijomis.

9.4.                      Ieškovė yra inicijavusi ir kitas civilines bylas, kuriose ginčija sudarytus sandorius. Ginčijami sandoriai, kaip ir nagrinėjamu atveju, buvo sudaryti su UAB „Lideres“ susijusiais asmenimis. Kitose bylose teismai yra pritaikę laikinąsias apsaugos priemones, konstatavę, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

10.       Atsakovė UAB „Restrus“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti ieškovės atskirojo skundo ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1.                      Ieškovė atskirajame skunde tvirtina, kad jos ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tačiau tiek įstatymas, tiek teismų praktika nustato, jog nemokumo administratorius turi teisę ir pareigą ginčyti tik iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius. Sandorių, sudarytų paties nemokumo administratoriaus jam atstovaujant įmonę, ginčijimo CK 6.66 straipsnio pagrindu įstatymas nenumato. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pasirinko netinkamą tariamai pažeistų teisių gynimo būdą, todėl ieškinys negali būti vertinamas kaip preliminariai pagrįstas.

10.2.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo – grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė nepateikė duomenų, kad teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų nebeįmanomas. Atsakovės nesąžiningumą ieškovė grindžia deklaratyviais teiginiais, kurių dauguma yra nesusijusi su atsakove.

10.3.                      Atsakovė yra įregistruota 1998 m. ir iki šiol vykdo veiklą. Atsakovė turi 3 darbuotojus ir administruoja nemokumo procesus. Laikinosios apsaugos priemonės ne tik nepagrįstai sutrikdytų atsakovės veiklą, bet ir vykdomus nemokumo procesus. Be to, ieškovė atskirąjį skundą grindžia 2024 m. gruodžio 13 d. AVNT rašte nurodytomis aplinkybėmis, tačiau šis raštas nėra adresuotas ieškovei. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose yra ginčijami pirminiai dokumentai (AVNT išvada), kurių pagrindu nurodytas raštas yra parengtas (administracinės bylos Nr. eI2-7638-920/2025).

10.4.                      Ieškovė nurodo neteisingas aplinkybes, kad UAB „Lideres“ ir atsakovės sąsajumas yra konstatuotas 2024 m. gruodžio 13 d. AVNT rašte, taip pat kad paslaugų teikimo sutartis faktiškai buvo sudaryta tarp tų pačių asmenų, nes V. P., kuris tuo metu ėjo UAB „Lideres“ direktoriaus pareigas ir buvo paskirtas atsakingu darbuotoju organizuoti bendrovės bankroto procesą, sudarė sutartį su atsakove, kurios direktoriumi taip pat buvo jis. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo V. P. UAB „Restrus“ direktoriumi nebuvo, nes jo įgaliojimai pasibaigė 2021 m. birželio 16 d.

10.5.                      Nors ieškovė tvirtina, kad paslaugų teikimo sutartyje numatytos teisinės paslaugos negalėjo būti realiai vykdomos, nes jau buvo sudarytos atskiros teisinių paslaugų sutartys su advokatų profesinėmis bendrijomis, tačiau sutarčių sudarymas su advokatų profesinėmis bendrijomis nepaneigia paslaugų teikimo fakto. Ieškovė turėjo didelį kiekį civilinių bylų, baudžiamąją bylą, įvairiu statusu dalyvavo ikiteisminiuose tyrimuose. Be to, ieškovė valdo 99 nekilnojamojo turto objektus, prekybos centrus, vykdo ūkinę komercinę veiklą, turi daug nuomininkų, todėl suprantama, kad poreikis paslaugoms yra didelis.

10.6.                      Nors kitose ieškovės inicijuotose bylose buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau tai nereiškia, kad ir nagrinėjamoje byloje jos turi būti taikomos. Kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios faktinės aplinkybės.

11.       Atsakovė UAB „Restrus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      Analogiškas ieškinys ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės yra išspręstas prie šios bylos prijungtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2496-614/2025. Nurodytoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 23 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė, konstatuodamas, kad ieškovės nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą ar ketinimą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje įvykdyti galbūt palankų ieškovėms teismo sprendimą.

11.2.                      Ieškovės nepateikė duomenų, kad atsakovė, siekdama išvengti būsimo teismo sprendimo, būtų nesąžininga, t. y. pardavinėtų turtą, atleistų darbuotojus, nustotų vykdyti veiklą ar pan. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė siektų sumažinti turto vertę. Priešingai, atsakovė vykdo veiklą, turi darbuotojus, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai sutrikdytų ne tik atsakovės veiklą, bet ir vykdomus 4 įmonių nemokumo procesus.

11.3.                      Nors teismas atsakovės nesąžiningumą grindžia 2024 m. gruodžio 13 d. AVNT pranešimu apie patikrinimo metu nustatytus nemokumo administratorės teisės aktų pažeidimus, tačiau Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-7638-920/2025, kurioje yra ginčijami pirminiai dokumentai (AVNT išvada), kurių pagrindu nurodytas pranešimas yra parengtas. Tai reiškia, kad nurodyti dokumentai vertintini kaip neįsiteisėję ir gali būti pakeisti ar panaikinti.

11.4.                      Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo V. P. UAB „Restrus“ direktoriumi nebuvo, nes jo įgaliojimai pasibaigė 2021 m. birželio 16 d.

11.5.                      Teismas nurodė, kad ieškovės pateikė duomenis apie atsakovės UAB „Restrus“ ir UAB „Lideres“ sąsajas, tačiau nepagrindė, kokios tai sąsajos, visiškai nemotyvavo, kokią tai įtaką turi būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nors teismas skundžiamoje nutartyje paminėjo pradėtą ikiteisminį tyrimą, susijusį su ieškovių nurodytais piniginių lėšų pervedimais, tačiau nei UAB „Restrus“, nei jos vadovas jokiu statusu ikiteisminiame tyrime nedalyvauja. Be to, ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas.

11.6.                      Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atliko UAB „Restrus“ stebėseną už 2022–2024 m., siekdama įvertinti bendrovės vykdomą veiklą, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijose ir išrašomų (gaunamų) PVM sąskaitų faktūrų registruose deklaruotus duomenis, sandorius su rizikingomis bendrovėmis. Veiklos stebėsena baigta 2025 m. balandžio 25 d., bendrovei pateikus stebėsenos metu prašomą informaciją. VMI jokių pažeidimų UAB „Restrus“ veikloje nenustatė.

12.       Ieškovės „Betelgeuse“ EOOD, UAB „Krestan“ ir UAB „Interlan“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirojo skundo netenkinti ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių bent dalinį paslaugų suteikimą pagal ginčijamą paslaugų teikimo sutartį. Dėl to ieškovių pareikšti reikalavimai yra pagrįsti.

12.2.                      Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI2-7638-920/2025 yra ginčijama tik AVNT įsakymo dalis, kuria UAB „Lideres“ skirta poveikio priemonė. Tai reiškia, kad UAB „Lideres“ skundžia tik jai taikytą sankciją, o ne AVNT išvadose konstatuotas faktines aplinkybes dėl nustatytų pažeidimų.

12.3.                      Atsakovės UAB „Restrus“ ir UAB „Lideres“ sąsajas pagrindžia Juridinių asmenų registre esanti informacija. Be to, atsakovės akcininkas yra komanditinė bendrija (toliau – KB) „Inovacija LT“, kurios narys yra K. B.. Taigi K. B. yra tikrasis atsakovės naudos gavėjas. Nustatyti UAB „Lideres“ ir atsakovės ryšiai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad tarp UAB „Lideres“ ir atsakovės nebuvo jokių realių derybų ar objektyvaus paslaugų poreikio – paslaugų teikimo sutartis sudaryta tik formaliai, siekiant pagrįsti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ lėšų pervedimą su UAB „Lideres“ susijusiam asmeniui.

12.4.                      UAB „Lideres“ ir atsakovės veiksmai atskleidžia nuoseklų, kryptingą ir sistemiškai organizuotą nesąžiningą veikimą, kurio tikslas – neteisėtas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ lėšų perėmimas. Atsakovė neteisėtai gavo daugiau kaip 173 536,60 Eur už tariamai suteiktas paslaugas pagal paslaugų teikimo sutartį, kuri ne tik nebuvo patvirtinta kreditorių susirinkime, bet ir objektyviai nepagrįsta jokiais dokumentais. Šie veiksmai nėra atsitiktiniai ar izoliuoti – jie yra didesnės, kompleksiškai suplanuotos finansinės schemos sudedamoji dalis.

12.5.                      Be to, atsakovės finansinė padėtis yra itin prasta. Viešai skelbiami duomenys patvirtina, kad atsakovės kreditingumo rizika vertinama kaip aukščiausia. Atsakovės finansiniai duomenys rodo, kad įmonės nuosavas kapitalas trejus metus iš eilės yra neigiamas (2022 m. – 327 792 Eur, 2023 m. – 333 340 Eur, 2024 m. – 294 464 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2024 m. sudarė net 450 888 Eur, ženkliai viršydami turimą turtą (176 598 Eur).

13.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo, laikinai einančio Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, 2025 m. spalio 8 d. nutartimi civilinės bylos pagal ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nutarties panaikinimo ir atsakovės UAB „Restrus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties panaikinimo buvo sujungtos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis teismas išsprendė ieškovių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįstos ir teisėtos. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirųjų skundų ribų.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

15.       Ieškovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atsakovės UAB „Restrus“ atskirąjį skundą pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį ir Juridinių asmenų registro išrašą su istorija apie UAB „Lideres“.

16.       Atsakovė UAB „Restrus“ kartu su atskiruoju skundu pateikė informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) apie UAB „Restrus“, AVNT duomenis apie UAB „Restrus“ administruojamus nemokumo procesus, Juridinių asmenų registro išrašą su istorija apie UAB „Restrus“, VMI raštą apie atliktą stebėseną.

17.       Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

18.       Pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad skundžiamos teismo nutartys buvo priimtos neinformuojant apie klausimo nagrinėjimą atsakovės, ji neturėjo objektyvios galimybės naujų įrodymų pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsakovės pateikti įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos naujus įrodymus priima ir vertina juos kartu su kitais šalių pateiktais įrodymais. Ieškovės turėjo galimybę dėl atsakovės naujai pateiktų įrodymų pasisakyti procesiniuose dokumentuose, todėl šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

19.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateiktas teismų nutartis. Teismų nutartys, kuriomis teismai kitose bylose pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nėra susiję su nagrinėjama byla, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nagrinėjamas atsižvelgiant į kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Be to, apeliacinės instancijos teismas, esant poreikiui, turi galimybę pasinaudoti LITEKO duomenimis ir pats susipažinti su teismų priimtomis nutartimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl teismo nutarčių pateikimas perteklinis. Nors ieškovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, prašydama pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo galimybę pirmosios instancijos teismui pateikti Juridinių asmenų registro išrašą su istorija apie UAB „Lideres“, tačiau įvertinus tai, kad tai – vieši registro duomenys, kurie gali turėti reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, be to, atsakovė pateikė identiškus duomenis apie UAB „Restrus“, Juridinių asmenų registro išrašas su istorija apie UAB „Lideres“ priimamas.

Dėl ieškovių reikalavimo tikėtino pagrįstumo kaip sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui

20.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2496-614/2025, kuria netenkintas ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „Restrus“ atžvilgiu, ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2105-562/2025, kuria patenkintas ieškovių „Betelgeuse“ EOOD, UAB „Krestan“ ir UAB „Interlan“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB „Restrus“ atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, kurioms esant teismas gali pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.

22.       Pirmosios instancijos teismas tiek 2025 m. birželio 23 d. nutartyje, tiek 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje įvertino ieškovių ieškinius kaip tikėtinai pagrįstus ir nusprendė, kad egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Atsakovė UAB „Restrus“ atskirajame skunde neginčija 2025 m. rugpjūčio 6 d. teismo nutartyje padarytos išvados dėl ieškovių „Betelgeuse“ EOOD, UAB „Krestan“ ir UAB „Interlan“ ieškinio preliminaraus pagrįstumo, tačiau atsiliepime į ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą tvirtina, kad šios ieškovės ieškinys, priešingai nei nustatė teismas 2025 m. birželio 23 d. nutartyje, nėra preliminariai pagrįstas, nes nemokumo administratorė turi teisę ir pareigą ginčyti tik iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius, o sandorių, sudarytų nemokumo administratorės atstovaujant įmonę, ginčijimo CK 6.66 straipsnio pagrindu įstatymas nenumato. 

23.       Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovės UAB „Restrus“ atsiliepime į ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą nurodyti argumentai nepaneigia ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Visų pirma, atsakovė atskirojo skundo dėl 2025 m. birželio 23 d. teismo nutarties, nesutikdama su teismo išvada dėl ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinio tikėtino pagrįstumo,  nepadavė. Antra, atsakovės UAB „Restrus“ argumentai, ar ieškovė (nemoki bendrovė) turi teisę ginčyti buvusio nemokumo administratoriaus sudarytą sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, šiuo atsikirtimu atsakovė remiasi atsiliepime į ieškovės ieškinį. Tokių atsakovės argumentų pagrįstumas bus įvertintas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o šioje proceso stadijoje, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakankamo pagrindo padaryti išvados, kad ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, ginčydama buvusios nemokumo administratorės sudarytą sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, nėra, tuo labiau jog ieškovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinio reikalavimus grindžia ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (žr. šios teismo nutarties 2 ir 5 punktus).

24.       Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tiek 2025 m. birželio 23 d. nutartyje, tiek 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje teisingai ieškovių ieškinius įvertino kaip tikėtinai pagrįstus ir nusprendė, kad egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių

25.       Skundžiamose 2025 m. birželio 23 d. ir 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartyse pirmosios instancijos teismas padarė skirtingas išvadas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės galbūt palankaus ieškovėms teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, nors ieškovės prašė taikyti identiškas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „Restrus“ atžvilgiu tokių pat argumentų pagrindu, esant pareikštiems iš esmės tokiems pat ieškinių reikalavimams, kuriais prašoma pripažinti negaliojančia BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Restrus“ 2021 m. rugsėjo 3 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį bei taikyti restituciją natūra, įpareigojant atsakovę UAB „Restrus“ grąžinti atsakovei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pervestas pinigines lėšas, kurių bendra suma yra 173 536,60 Eur. 2025 m. birželio 23 d. nutartyje teismas įvertino, kad ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikti įrodymai nesudaro pagrindo nuspręsti, jog atsakovė imsis nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu, siekdama išvengti ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymo, tačiau 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje teismas konstatavo priešingai – kad yra pakankamai duomenų apie tikėtiną atsakovės UAB „Restrus“ siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, nes ieškovės „Betelgeuse“ EOOD, UAB „Krestan“ ir UAB „Interlan“ pateikė teismui duomenis apie galbūt nesąžiningus praeityje atliktus atsakovės UAB „Restrus“ veiksmus paslaugų teikimo sutarties vykdymo metu, taip pat duomenis, tikėtinai patvirtinančius UAB „Lideres“ ir UAB „Restrus“ sąsajas. 

26.       CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑835‑464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Pažymima ir tai, kad atsakovo galimų ketinimų nesąžiningumą teismas gali nustatyti ne tik iš jo elgesio, galimai nurodančio pasirengimą atlikti veiksmus, kurie apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ir iš jo ankstesnių, jau atliktų veiksmų, nors tiesiogiai nesusijusių su teismo sprendimo vykdymo pasunkinimu arba padarymu įvykdymą negalimu, bet aiškiai nesąžiningų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑648‑585/2020).

27.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje padarytai išvadai, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje galėtų pasunkėti. Nors atsakovė UAB „Restrus“, atskirajame skunde ginčydama 2025 m. rugpjūčio 6 d. teismo nutartį, teigia, kad į bylą nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys jos nesąžiningumą, t. y. jog atsakovė, siekdama išvengti būsimo teismo sprendimo, pardavinėja turtą, atleidžia darbuotojus, nustojo vykdyti veiklą, siekia sumažinti turimo turto vertę, tačiau su tokiais atsakovės UAB „Restrus“ nėra pagrindo sutikti, nes byloje nustatytos aplinkybės ir esantys įrodymai leidžia nuspręsti dėl anksčiau atliktų tikėtinai nesąžiningų atsakovės veiksmų.

28.       Pažymima, kad teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, byloje neturi būti pateikti neginčijami įrodymai apie atsakovės realius ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo ateityje, kadangi teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014, 2021 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1073-553/2021 18 punktas, 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-598-407/2025).

29.       Nagrinėjamu atveju šalys skirtingai vertina paslaugų teikimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir jų vykdymo aplinkybes. Ieškovės teigia, kad paslaugos pagal ginčijamą sutartį realiai nebuvo suteiktos, o atsakovė UAB „Restrus“, glaudžiai veikusi su buvusia BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratore UAB „Lideres“, neteisėtai siekė pasisavinti bankrutuojančios įmonės lėšas, iš viso 173 536,60 Eur. Atsakovė UAB „Restrus“ tvirtina, kad ji pagal ginčijamą sutartį realiai suteikė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ paslaugas, o ieškovių reikalavimai yra nepagrįsti.

30.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalims laikantis priešingų pozicijų dėl suteiktų paslaugų pagal ginčijamą sutartį realumo, tačiau turint duomenų, kad buvusi BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorė UAB „Lideres“ galimai atliko neteisėtus veiksmus administruodama bendrovės bankroto procesą, egzistavo pagrindas išsaugoti esamą atsakovės turimo turto teisinę padėtį nepakitusia bylos nagrinėjimo metu ir areštuoti atsakovės turtą.

31.       Tokią išvadą patvirtina tai, kad ieškovės, grįsdamos atsakovės UAB „Restrus“ nesąžiningumą, pateikė teismui duomenis apie galbūt nesąžiningus praeityje atliktus atsakovės UAB „Restrus“ veiksmus ginčijamos sutarties vykdymo metu, t. y. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buhalterės pranešimus bendrovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui apie tai, kad nemokumo administratorė reguliariai atlieka įtartinus piniginių lėšų pervedimus, tarp jų ir atsakovei UAB „Restrus“, tikėtinai nereikalingoms paslaugoms pirkti; duomenis apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, susijusį su ieškovių nurodytais piniginių lėšų pervedimais; 2024 m. gruodžio 13 d. AVNT pranešimą apie patikrinimo metu nustatytus nemokumo administratorės UAB „Lideres“ padarytus jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-88-803/2025, kuria teismas atstatydino UAB „Lideres“ iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės pareigų ir kurioje teismas įvertino AVNT nustatytas aplinkybes apie UAB „Lideres“ įgaliotų asmenų sandorių sudarymą bankrutuojančios bendrovės vardu su įvairiais asmenimis, kurie buvo susiję su UAB „Lideres“ bei nurodytų sandorių su bankrutuojančia bendrove pagrindu gavo naudą.

32.       Byloje esantys duomenys pagrindžia, kad AVNT, atlikusi UAB „Lideres“ neplaninį veiklos patikrinimą ir tirdama aplinkybes, įvykusias BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto proceso metu, nustatė, jog buvusi ieškovės nemokumo administratorė UAB „Lideres“ sudarinėjo sandorius su susijusiais asmenimis, o sąskaitose faktūrose nurodytos suteiktos paslaugos nėra pagrįstos dokumentais, kurie patvirtintų suteiktų paslaugų realumą.

33.       Nors atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-7638-920/2025, kurioje UAB „Lideres“ ginčija pirminius dokumentus (AVNT išvadą), kurių pagrindu nurodytas pranešimas yra parengtas, tačiau tokie atsakovės argumentai nesudaro pagrindo nesiremti AVNT pranešime nurodytais duomenimis nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nes šioje proceso stadijoje pakanka konstatuoti tikėtiną atsakovės nesąžiningumą ir, atitinkamai, grėsmę būsimam teismo sprendimo vykdymui. Be to, patikrinus LITEKO esančius duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pareiškėja UAB „Lideres“ kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti AVNT direktoriaus 2024 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. V4-117 dalį, kuria UAB „Lideres“ skirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų bankroto procesus apribojimą dvejiems metams. Nors pareiškėja UAB „Lideres“ skunde nurodo nesutikimo argumentus dėl įsakyme konstatuotų aplinkybių, tačiau skundžia jai taikytą sankciją, o ne prašo pripažinti neteisėtą visą AVNT išvadą.

34.       Pažymima ir tai, kad ieškovės nagrinėjamu atveju taip pat pateikė duomenis, tikėtinai patvirtinančius UAB „Lideres“ ir UAB „Restrus“ sąsajas. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad atsakovės UAB „Restrus“ ir buvusios bendrovės nemokumo administratorės UAB „Lideres“ sąsajas pagrindžia ir atsakovės su atskiruoju skundu pateiktas išrašas iš Juridinių asmenų registro, iš kurio matyti, kad atsakovės direktoriumi nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2024 m. gegužės 7 d. buvo G. V. nuo 2020 m. spalio 29 d. iki 2021 m. birželio 16 d. buvo V. P.; nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2020 m. spalio 29 d. buvo V. K.; nuo 2010 m. kovo 8 d. iki 2011 m. sausio 14 d. ir nuo 1998 m. lapkričio 18 d. iki 2007 m. gegužės 29 d. buvo K. B.. Nurodyti asmenys yra susiję su UAB „Lideres“: V. P. nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2023 m. spalio 30 d. buvo UAB „Lideres“ vadovu ir nuo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto pradžios buvo paskirtas atsakingu darbuotoju administruoti jos bankroto procesą iki 2023 m. rugpjūčio 9 d.; V. K. yra S. K., kuri nuo 2023 m. spalio 30 d. iki 2024 m. gegužės 23 d. buvo UAB „Lideres“ direktorė, sutuoktinis; K. B. yra dabartinis UAB „Lideres“ direktorius. Nurodytas sąsajas patvirtina tiek AVNT ir Nemokumo administratorių rūmų išvados, tiek atsakovės UAB „Restrus“ pateiktas Juridinių asmenų registro išrašas apie UAB „Restrus“, tiek su ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas Juridinių asmenų registro išrašas apie UAB „Lideres“.

35.       Be to, iš atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikto Juridinių asmenų išrašo matyti, kad jos akcininkas yra KB „Inovacija LT“, kurios narys yra K. B. ir kuris yra UAB „Lideres“ akcininkas, direktorius ir buvęs įgaliotas asmuo vesti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad galimai BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įgaliotas asmuo K. B. buvo ir tikrasis atsakovės naudos gavėjas.

36.       Faktas, kad atsakovės (ne)sąžiningumas sudaro įrodinėtiną aplinkybę nagrinėjamoje civilinėje byloje, nereiškia, jog sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalima nustatinėti tikėtinos grėsmės teismo sprendimo vykdymui ir tam tikrų atsakovės veiksmų vertinti kaip galimai nesąžiningų (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-598-407/2025). Tam tikri atsakovės veiksmai gali būti vertinami kaip galimai nesąžiningi ir gali būti pakankamas pagrindas daryti prielaidą, kad teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas arba labai apsunkintas. Priešingas aiškinimas lemtų, kad tokiais atvejais laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš viso taptų neįmanomas. Svarbu pastebėti ir tai, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės galios. Ši nutartis išsprendžia tik procesinį klausimą – ar egzistuoja tikėtina grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o ne iš esmės patvirtina ar paneigia faktines aplinkybes ar teisėtumo klausimus, kurie yra ginčo dalykas bei nesukuria privalomumo. Nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytos aplinkybės, pavyzdžiui, galimas šalies nesąžiningumas, nesaisto teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės. Galutinis sąžiningumo ar kitų faktų įvertinimas atliekamas tik priimant galutinį teismo sprendimą.

37.       Dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje padaryta išvada, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje galėtų pasunkėti. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 23 d. nutartyje netinkamai įvertino grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymo aplinkybėms.

38.       Nors atsakovė teigia, kad ji yra įregistruota 1998 m. ir iki šiol vykdo veiklą, turi 3 darbuotojus ir administruoja nemokumo procesus, o laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai sutrikdytų atsakovės veiklą ir vykdomus nemokumo procesus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi buvo patenkintas atsakovės prašymas ir papildyta teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartis dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymui už tam tikras paslaugas. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas proporcingumo ir ekonomiškumo principų nepažeidžia. 

Dėl procesinės bylos baigties

39.       Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, todėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartis, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi sprendžiamą klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai patenkino ieškovių „Betelgeuse“ EOOD, UAB „Krestan“ ir UAB „Interlan“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ši pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40.       Nors šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartis, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinamas, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašomos laikinosios apsaugos priemonės jau buvo pritaikytos kitų ieškovių „Betelgeuse“ EOOD, UAB „Krestan“ ir UAB „Interlan“ reikalavimams užtikrinti, dėl to papildomai taikyti (dubliuoti) jau taikomas laikinąsias apsaugos priemones nėra tikslinga. Tačiau kadangi turto arešto aktų registre privalo būti įregistruotas kreditorius, kurio naudai taikomas turto areštas (Turto arešto aktų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 314, 14.7 papunktis), Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartis papildoma, nurodant, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinio reikalavimams užtikrinti.  

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, ją papildant ir nurodant, kad atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Restrus“, juridinio asmens kodas 145397810, nuosavybės teisių į jos valdomą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei turimas pinigines lėšas 173 536,60 Eur sumai areštas (Turto arešto akto identifikavimo kodas: 2025020684) taikomas ir ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, juridinio asmens kodas 300145575, ieškinio reikalavimams užtikrinti.

Išsiųsti šią nutartį Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėjas