Civilinė byla Nr. e2-1206-728/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23176-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos:3.2.6.1,2.4.4.2.3.2.8.4,
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 2d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Regina Eltermanienė,
sekretoriaujant Renatai Polikevičienei,
dalyvaujant ieškovo M. S. advokatui A.Tursai,
atsakovo A. B. advokatei I.Balynienei
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui A. B. dėl uzufrukto naudotis butu nustatymo ir teisės į butą pripažinimo bei teisę deklaruoti gyvenamąją vietą ginčo bute
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir nurodė, kad 2004- 01-27 ji pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) V. K.. Notariškai patvirtintos sutarties 9 p. buvo nustatyta jos teisė naudotis minėtu butu iki gyvos galvos bei deklaruoti savo gyvenamąją vietą minėtu adresu. 2012-03-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas išnagrinėjo c.b. Nr. 2-2522-866/2016 pagal V. K. ir A. K. ieškinį dėl minėtos sutarties 9p.1papunkčio pripažinimo negaliojančia, nes pagal CK 6.186str. 1d. ši sąlyga yra netikėta. Sprendime teismas nepripažino minėtos sąlygos negaliojančia, todėl ji yra teisėta ir šalims turi įstatymo galią, 2013m. birželio 19d. Vilniaus apygardos teismas minėtą sprendimą paliko galioti. Buvę buto savininkai mėgino ieškovę iškraustyti iš buto, atjungti el. energiją.2016m. sausio 7d. buvęs savininkas V. K. pardavė minėtą butą A. R. pagal pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. JS-123. A. R. 2016-01-21 dovanojo butą R. R., o šis 2016-03-02 pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1835 pardavė butą atsakovui A. B.. Sutarties ir minėtų sprendimų pagrindu tarp ieškovės ir buvusių savininkų bei atsakovo susiklostė panaudos santykiai. Pagal CK 6.643str. 1d. panaudos davėjas turi teisę parduoti ar perduoti jį atlygintinai naudotis trečiam asmeniui, naujam savininkui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį, jeigu panaudos sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre, arba apie ją naujasis savininkas ir naudotojas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti.2004m. sausio 27d. buto pirkimo-pardavimo sutartis su panaudos elementu buvo įregistruota. Apie 2004m. sausio 27d. buto pirkimo-pardavimo sutarties 9p. sąlygą pirkėjams buvo žinoma, nes R. R. buvo šios sutarties šalies V. K. atstovas teisminiuose procesuose, tai matyti iš pateikiamų prie ieškinio teismų sprendimų. Elektra atsakovo prašymu butui yra atjungta, būdama garbaus 93m. amžiaus yra priversta gyventi nežmoniškomis sąlygomis, pasišviesdama žvake. Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas, tačiau neįregistravusi sandorio šalys negali panaudos fakto panaudoti prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių remdamosi kitais įrodymais. Kadangi dėl elektros energijos atjungimo ribojama ieškovės teisė naudotis butu, prašo nustatyti uzufruktą ir pripažinti teisę naudotis ginčo butu, taip pat bute deklaruoti savo gyvenamąją vietą.
Prie nagrinėjamos bylos Nr. e2-1206-728/2017 buvo prijungta ieškovės M. S. inicijuota byla atsakovui A. B. dėl jos įkeldinimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2017m. birželio 14d. teisme gautas ieškovės atsisakymas nuo minėto ieškinio. Teismas ieškovės atsisakymą nuo ieškinio priėmė, bylos nutraukimo dalyje klausimą nusprendė išspręsti priimant sprendimą byloje.
Atsakovas A. B. procesiniuose dokumentuose su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad išdėstytos aplinkybės ieškinyje neatitinka tikrovės. 2004-01-27 buto pirkimo-pardavimo sutartis saisto tik buvusį savininką V. K. ir ieškovę, todėl jam negali sukelti jokių pasekmių. Sutarties uždarumo principas numato, kad sutartis gali turėti įtakos tretiems asmenims tik įstatymo nustatytiems atvejams. Ieškovė nuosavybės teise turi kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ieškovė gyvena tame bute, ką antstoliui patvirtino kaimynai. Ieškovei už piktnaudžiavimą teise turi būti skirta bauda. Atsakovas nurodo, kad ieškovei uzufrukto nustatymas jo butui visai nereikalingas. Kadangi uzufrukto nustatymas susijęs su Konstitucijos 23str. įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu, todėl teismas negali nustatyti uzufrukto sandorio pagrindu, nes tokį sandorį gali sudaryti tik šalys bendru sutarimu ir savo valia( CK 4.147str. 4d. ).Šiuo atveju ieškovė teisės naudotis atsakovo butu neturi. Atsakovo valios uzufrukto nustatymui nėra, nuosavybės teisės tuo pagrindu negali būti apribotos. Atsakovas nurodo, kad yra sąžiningas buto įgijėjas, remiasi administracinėmis bylomis, kurių sprendimai yra įsiteisėję ir kuriuose yra konstatuota, kad 2004-01-27 sutarties 9p. numatyti įsipareigojimai nei buvusiems savininkams, nei dabartiniam atsakovui neperėjo, nes nebuvo registruoti registre iki to momento, kol butas nuosavybės teise priklausė V. K., t.y. iki 2017-01-07.Savininkas negali perduoti daugiau pareigų, nei turėjo, todėl tiek A. R., tiek R. R. negalėjo perduoti A. B. pareigų leisti naudotis iki gyvos galvos ir registruoti gyvenamąją vietą ieškovei. Esant nurodytiems teismo sprendimams ieškovė negali įpareigoti atsakovo leisti jai naudotis jo nuosavybe ir be atsakovo sutikimo apriboti jo teises. Prašo ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos advokatas palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.
Atsakovo advokatė palaikė nesutikimo su ieškiniu argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Ieškinys tenkintinas iš dalies, dalyje byla nutrauktina.
Nustatyta, kad 2004m. sausio 27d. buto pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1-706 ieškovė M. S. pardavė V. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties 9p. buvo numatyta ieškovės teisė naudotis ginčo butu iki gyvos galvos bei deklaruoti savo gyvenamąją vietą ginčo bute. Sutartis buvo įregistruota su 9p. numatyta sąlyga viešajame registre įstatymų nustatyta tvarka po 2016-02-02. Po ginčo sutarties su V. K. sudarymo prasidėjo ieškovės teisminiai ginčai dėl 9p. sutarties sąlygos teisėtumo bei ieškovės iškeldinimo. Įsiteisėjusiu 2010-03-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu sutarties 9p. sąlyga nepripažinta negaliojančia, netikėta bei prieštaraujančia įstatymams, ji šalims turi įstatymo galią, todėl ieškovė (atsakovė byloje) nebuvo iškeldinta. V. K. ginčo butą pardavė A. R., A. R. butą padovanojo savo broliui ir V. K. advokatui R. R., kuris 2016-03-02 sutartimi pardavė butą atsakovui A. B..
Byloje nustatyta, kad atsakovas A. B., prieš pirkdamas ginčo butą žinojo (turėjo žinoti) kad perka butą, apsunkintą panaudos teise, kurią turi ieškovė, tačiau atsakovas nurodo, kad yra sąžiningas buto įgijėjas ir jo su ieškove nesaisto ginčo sutarties 9p. 1 papunkčio sąlyga, prašo ieškinio netenkinti. Ieškovė gi prašo nustatyti uzufruktą ir pripažinti jai teisę naudotis atsakovo butu, taip pat teisę deklaruoti savo gyvenamąją vietą ginčo bute.
Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2522-866/2012, kurį Vilniaus apygardos teismas nutartimi paliko galioti, tarp V. K. ir M. S. susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip panaudos santykius. Kitoje civilinėje byloje Nr. 2A-382-798/2015 Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad paminėtuose Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendime bei Vilniaus apygardos teismo nutartyje dėl panaudos santykių nepagrįstai buvo konstatuota, jog tarp šalių susiklostė Buto panaudos santykiai, t.y. netinkamai kvalifikavo šalis sietinus santykius.
Esant tokiai susiklosčiusiai prieštaringai teisinei situacijai teismas nesivadovauja nė vienu virš paminėtu sprendimu kaip nustatančiu prejudicinį faktą, dėl ko nesiremia šalių išdėstyta pozicija dėl paminėtų sprendimų kaip nustatančių prejudicinius faktus nagrinėjamoje byloje. Administracinėje byloje Nr. eI-6379-811/2016 pagal M. S. skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016-02-09 sprendimą Nr. VILKRS-238 buvo nustatyta, kad pagal NTRĮ reglamentavimą su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis šių teisių suvaržymais susijusių faktų registravimui yra nustatyta, kokius konkrečiai juridinius faktus registruoja nekilnojamojo daikto registre. Nustatyta, kad 2004-01-27 sutarties 9p. prisiimti įsipareigojimai buvo įregistruoti tik po 2016-02-02 kai M. S. padavė prašymą VĮ Registrų centrui, t.y. 2004-01-27 sutartis buvo išviešinta tik po 2016-02-02dienos, t.y. iki A. B. pirkimo sutarties sudarymo. Iš minėtos administracinės bylos teismas daro išvadą, jog yra nustatytas prejudicinis faktas, kad ginčo sutartis buvo išviešinta prieš atsakovui A. B. perkant ginčo butą.
Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus(CPK 178str. ).
Usus fructus (lot.) – naudojimasis svetimu turtu (be nuosavybės teisės). Įstatyme uzufruktas apibūdintas kaip asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas (CK 4.141 straipsnio 1 dalis). Nustatant uzufruktą uzufruktoriui gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios neprieštarauja daikto naudojimui pagal paskirtį. Taigi uzufruktorius įgyja teisę daiktą valdyti ir jį naudoti pagal paskirtį. Teisė valdyti daiktą suprantama kaip teisė turėti daiktą savo žinioje ir daryti jam fizinį bei ūkinį poveikį. Naudojimas yra suprantamas kaip gavimas iš daikto ekonominės naudos, taigi ir uzufruktoriaus asmeninių poreikių patenkinimas. Teisės disponuoti daiktu uzufruktorius neturi. Vienu iš galimų uzufrukto objektų yra butas arba gyvenamasis namas. Uzufruktas nėra atlygintinis, tačiau uzufruktorius privalo uzufrukto objektu rūpintis kaip geras šeimininkas (bonus pater familias), jį išlaikyti ir remontuoti, kiek tai būtina objekto normaliai būklei užtikrinti, mokėti mokesčius, jeigu sutartis arba įstatymas nenustato kitaip.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas, ar tarp V. K. ir ieškovės ginčo sutarties pagrindu buvo susiklostę buto panaudos santykiai ir ar atsakovui prieš perkant butą buvo žinoma apie ginčo sutarties sąlygą, leidžiančią ieškovei gyventi ginčo bute iki gyvos galvos bei bute deklaruoti gyvenamąją vietą.
Teismas atmesdamas atsakovo ir jo atstovo argumentus, sutinka su ieškovės ir jos atstovo argumentais, kad 2004m. sausio 27d. ieškovės ir V. K. sutarties 9p. nurodyta sąlyga sukelia atsakovui teisines pasekmes dėl sekančių priežasčių Būtent V. K. atstovavo advokatas R. R. teisiniuose ginčuose su ieškove. Advokatas R. R. pažinojo V. K. nuo 2011m., nes R. R. buvo jo advokatu, be to R. R. buvo ir 2016m. buto pirkėjas ir pardavėjas bei atsakovo šioje byloje atstovas. Faktą, kad atsakovas žinojo ar turėjo žinoti apie buto apsunkinimą panauda patvirtino ir advokatas R. R., kuris posėdžio metu pripažino, kad atsakovas lankėsi bute ir matė bute ieškovės sūnų, matė, kad butas apstatytas baldais. R. R. prieš parduodamas butą atsakovui tos aplinkybės neatskleidė, teisme pripažindamas, kad priešingu atveju atsakovas buto būtų nepirkęs. Iš 2015m. balandžio 7d. byloje pateiktos reikalavimo perleidimo sutarties tarp V. K. ir A. B. turinio matyti, kad atsakovas perėmė visas teises, kylančias iš civilinių bylų Nr. 2-24022/2015 ir Nr. 2A-1344-258/2016su visomis teisėmis dėl trečiųjų asmenų iškeldinimo iš ginčo buto ir su šiomis bylomis susijusius dokumentus, o būtent ir 2004-02-27 sutarties su 9p. išlyga kopiją. Iš 2016-04-15 K. ir jo advokato R. R. prašymo teismui dėl procesinės padėties šalies pakeitimo kita matyti, kad butą jis perleido atsakovui A. B.. Teismas sutinka su ieškovės advokato argumentu, kad atsakovas, nupirkęs butą iš advokato nuomos tikslu ir po pirkimo sužinojęs, jog butas apsunkintas, būtų nutraukęs sutartį, o ne perėmęs reikalavimų teises bylose dėl iškeldinimo, mokesčių mokėjimo ir pan. Teismas daro išvadą, kad byloje pakanka įrodymų apie atsakovo žinojimą apie ieškovės panaudos teises į butą, taigi atsakovo ir jo advokato argumentai apie atsakovo minėtos aplinkybės nežinojimą yra atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas nėra laikomas sąžiningu buto įgijėju. Pagal formuojamą LAT praktiką teismas, vertindamas įrodymų visetą turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Ar tam tikros aplinkybės egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu: jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, išanalizavęs byloje esančią rašytinę medžiagą, šalių parodymus daro išvadą, kad labiau tikėtina, kad atsakovas A. B. žinojo, kad iš R. R. perkamas butas yra apsunkintas panaudos teise, t.y. ieškovė turi teisę bute gyventi iki gyvos galvos bei deklaruoti jame gyvenamąją vietą. Įrodymai, atsakovo pateikti į bylą apie tai, jog jis verčiasi nekilnojamojo turto nuoma teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jo ūkinė komercinė veikla(nekilnojamojo turto nuoma) jam kaip profesionaliam verslininkui kelia aukštesnius nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo reikalavimai standartai. Atsakovas turėjo pareigą domėtis įgyjamu nekilnojamuoju turtu, be to butą pirko iš savo advokato, kuris žinojo buvusio savininko bylas su ieškove dėl ginčo buto. Pagal CK 6.643str. 1d. panaudos davėjas turi teisę daiktą parduoti ar perduoti jį atlygintinai naudotis trečiam asmeniui, naujam daikto savininkui ar naudotojui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį, jeigu registruojama panaudos sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota kaip šiuo atveju viešajame registre arba apie ją naujasis savininkas ir naudotojas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti.
Įvertinus virš išdėstytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus teismas tenkina M. S. ieškinį.
Patenkinus ieškinį iš pralaimėjusios šalies laimėjusios šalies naudai priteistina jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad sumokėjo 31Eur žyminio mokesčio ir 1420Eur advokato išlaidų, kurios teismo nuomone neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių, numatytų Rekomendacijose, todėl yra priteistinos ieškovei iš atsakovo.
Ieškovė atsisakė reikalavimo įkeldinti ją į ginčo butą, teismas reikalavimą priėmė, todėl šioje dalyje bylą nutraukia CPK 293str. pagrindu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92–93, 259, 263–270, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti dalyje.
Nustatyti ieškovei M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) uzufruktą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatant jai teisę naudotis minėtu butu iki gyvos galvos bei teisę deklaruoti savo gyvenamąją vietą minėtu adresu.
Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 31Eur žyminio mokesčio bei 1420Eur advokato išlaidų ieškovės M. S. naudai.
Bylą, dalyje dėl ieškovės M. S. įkeldinimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini) nutraukti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Regina Eltermanienė