Administracinė byla Nr. eA-5556-756/2019

 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02172-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. V. (M. V.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Energy Service“) dėl sprendimo panaikinimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas M. V. (M. V.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2019 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (15/5-10) 50U-0986 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui M. V., panaikinimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas). 

2.       Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1.                      Ginčijamas sprendimas priimtas motyvuojant tuo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Baltic Energy Service“ (toliau – ir Bendrovė) direktorius nubaustas 1 000 Eur bauda už nelegalų darbą. Pareiškėjas minėtoje Bendrovėje pradėjo dirbti 2018 m. liepos 24 d. pagal darbo sutartį Nr. 509 laivo korpuso surinkėjo pareigose, apie pareiškėjo įdarbinimą informuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Iš pareiškėjo atlyginimo per visą įdarbinimo laikotarpį buvo priskaičiuojami ir mokami mokesčiai į valstybės biudžetą. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2020 m. rugpjūčio 23 d., tačiau priėmus Sprendimą leidimas panaikintas.

2.2.                      Nelegalus darbas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatas apibrėžiamas kaip darbdavio naudai atliekamas darbas, kai su darbuotoju nėra sudaryta rašytinė darbo sutartis, o trečiųjų šalių piliečių darbas laikomas nelegaliu, kai jie įdarbinti nesilaikant įdarbinimo tvarkos. Tuo tarpu leidimas laikinai gyventi pagal teisės aktų nuostatas užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai. Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatytas nelegalaus darbo faktas, todėl jam taikoma sankcija (leidimo laikinai gyventi panaikinimas) nėra teisėta, nes pareiškėjas neturi atsakyti už veiksmus, kuriems jis neturėjo jokios įtakos ir kuriuose nedalyvavo.

2.3.                      Migracijos departamentui faktas, kad pareiškėjo darbdavio atstovui skirta nuobauda, buvo žinomas dar nagrinėjant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui išduotas prieš tris mėnesius iki ginčijamame sprendime minimų įvykių dėl nelegalaus darbo fakto nustatymo. Nagrinėjamu atveju aplinkybė dėl pareiškėjo darbdavio atstovo nubaudimo, priimat ginčijamą sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, dar neegzistavo, todėl sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo po devynių mėnesių nuo jo teisėto išdavimo pažeidžia pareiškėjo teises, teisingumo, protingumo principus. 

3.       Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, ir nurodė:

3.1.                      Pareiškėjas 2018 m. liepos 3 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje siekiant įsidarbinti UAB „Baltic Energy Service“. Migracijos departamentas 2018 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi iki 2020 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Baltic Energy Service“ direktorius V. G. (V. G.) Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) 1 000 Eur bauda. Baudą bendrovės direktorius sumokėjo 2018 m. gruodžio 5 d. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi nusprendė panaikinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a) papunkčio pagrindu.

3.2.                      Imperatyvi leidimo laikinai gyventi panaikinimo sąlyga nereikalauja, kad leidimas gyventi būtų panaikinamas tik tam užsieniečiui, kuriam buvo leista nelegaliai dirbti, todėl pareiškėjo argumentai dėl ginčijamo Migracijos departamento sprendimo neteisėtumo yra nepagrįsti. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka, jei jis atitinka Įstatymo numatytas sąlygas ir pagrindus.

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime prašė pareiškėjo skundą tenkinti visiškai, nurodė:

4.1.                      Pareiškėjas 2018 m. liepos 24 d. pradėjo dirbti UAB „Baltic Energy Service“ pagal darbo sutartį Nr. 509 laivo korpuso surinkėjo pareigose, apie pareiškėjo įdarbinimą informuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, iš pareiškėjo atlyginimo per visą įdarbinimo laikotarpį buvo priskaičiuojami ir mokami mokesčiai į valstybės biudžetą. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pareiškėjo nurodomais teiginiais, kad nelegalaus darbo atvejis jo atžvilgiu nustatytas nebuvo. Be to, dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo UAB „Baltic Energy Service“ išbraukta iš Patvirtintų įmonių sąrašo, pateiktas skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi negali būti panaikinamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a) papunkčio pagrindu, nes pareiškėjo darbas nebuvo nelegalus, jis dirbo turėdamas visus reikalingus dokumentus.

II.

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Migracijos departamento 2019 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (15/5-10) 50U-0986 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui M. V., panaikinimo“. 

6.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad darbdavys Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto prasme suprantamas kaip tas asmuo, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį. Vadovaujantis DK 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis toks darbdavys gali būti tiek fizinis asmuo, tiek juridinis asmuo, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.33 straipsnio 1 dalį turi civilinį veiksnumą ir teisnumą, o savo civilines teises įgyja, civilines pareigas prisiima ir jas įgyvendina per savo organus (įskaitant ir vadovą), kuris gali būti baudžiamas už ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus veiksmus, t. y. už nelegalaus darbo organizavimą.

7.       Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjo darbdavys yra UAB „Baltic Energy Service“, o ne direktorius V. G.. Teismas pabrėžė, kad šiuo atveju už nelegalų darbą administracinio nusižengimo byloje nubaustas būtent V. G. (UAB „Baltic Energy Service“ direktorius), o ne pati UAB „Baltic Energy Service“ (juridinis asmuo – darbdavys). Nutarimas administracinio nusižengimo byloje surašytas V. G. asmeniškai, o ne kaip UAB „Baltic Energy Service“ atstovui. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje administracinis nusižengimas nustatytas darbdavio atstovui, o ne darbdaviui, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį, t. y. pareiškėją, ir šiuo atveju UAB „Baltic Energy Service“ direktorius negali būti sutapatinamas su pačia UAB „Baltic Energy Service“, kaip asmenų, neturinčių teisės dirbti Lietuvos Respublikoje, darbdaviu. Kadangi administracinio nusižengimo byloje V. G. nubaustas dėl netinkamai įgyvendintų funkcijų leidžiant dirbti asmenims, kurie tokios teisės neturėjo, teismas vertino, kad pačios UAB „Baltic Energy Service“ atsakomybė nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-1555-201/2018 nenustatyta.

8.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju taip pat aktuali aplinkybė, jog bauda (ekonominė sankcija) už nelegalų darbą galėjo būti taikyta ne tik asmeniškai V. G., bet ir UAB „Baltic Energy Service“, kaip darbdaviui, atsakingam už nelegaliai dirbančius asmenis. Tokia finansinė sankcija už nelegalų darbą pačiam darbdaviui gali būti taikoma pagal specialiojo įstatymo nuostatas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu nelegalaus darbo prevenciją vykdanti institucija, nustačiusi, kad darbdavys įdarbino asmenį, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis ir nėra asmuo įdarbintas pagal teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytą tvarką, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Taigi ekonominė sankcija galėjo būti paskirta juridiniam asmeniui, kuris nelegaliai įdarbino asmenis neturinčius tokios teisės, o toks juridinis asmuo pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą laikytinas darbdaviu, šiuo atveju – UAB „Baltic Energy Service“.

9.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamas sprendimas priimtas netinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl pripažintinas neteisėtu iš esmės ir nepagrįstu objektyviais duomenimis. Atsakovas priėmė Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui remdamasis aplinkybe, kad pareiškėjo darbdavio atstovas (direktorius) yra baustas dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo (nelegalus darbas), nors Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a) papunktis leidimo laikinai gyventi panaikinimą sieja su darbdavio, o ne su jo atstovo, nubaudimu už nelegalų darbą. Teisės aktuose (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktas) yra įtvirtinta teisė ekonominę sankciją dėl nelegalaus darbo taikyti darbdaviui, tačiau šiuo atveju matyti, kad bauda už administracinį nusižengimą taikyta ne darbdaviui UAB „Baltic Energy Service“, o jos direktoriui, vadovaujantis ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias gali būti baudžiamas tik fizinis asmuo. Administracinę atsakomybę pritaikius UAB „Baltic Energy Service“ direktoriui, laikytina, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi negalėjo būti panaikintas remiantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a) papunktyje įtvirtinta nuostata. Dėl nurodytų priežasčių teismas pareiškėjo skundą tenkino ir ginčijamą sprendimą panaikino.

III.

10.       Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde nurodo:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas vadovavosi pernelyg formaliu teisės aktų normų aiškinimu. Sistemiškai vertinant Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a) papunkčio nuostatą ir Įstatymo 2 straipsnio 232 ir 233 dalis, kuriose pateiktos priimančiosios įmonės ir priimančiojo subjekto sąvokos, laikytina, kad įstatymų leidėjo tikslas – įtvirtinti taisyklę, jog tik tos įmonės (pačios įmonės ar jų atstovai), kurios laikosi imperatyvių teisės aktų nuostatų, susijusių su darbuotojų įdarbinimo tvarka, ir kurioms (ar kurių atstovams) nėra taikyta atsakomybė už nelegalų darbą, galėtų įdarbinti užsieniečius. Pagal Įstatymo sąvokas priimančioji įmonė visais atvejais bus tik juridinis asmuo ar juridinio asmens filialas / atstovybė – fizinis asmuo niekada negalės būti laikomas priimančiąja įmone. Tačiau Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a) papunktis numato, kad tais atvejais, kai priimančiajai įmonei (t. y. juridiniam asmeniui) taikyta atsakomybė už nelegalų darbą, yra pagrindas neišduoti leidimo gyventi (panaikinti leidimą gyventi). Dėl nurodytų priežasčių galima daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas neturėjo siekio taip siaurai traktuoti darbdavio sąvokos, todėl darbdavio sąvoka turi būti vertinama pagal esmę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ne taip siaurai, kaip ją vertino teismas skundžiamame sprendime.

10.2.                      Byloje nėra ginčo, kad V. G. buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nes ėjo UAB „Baltic Energy Service“ vadovo pareigas. 2018 m. liepos 2 d. sutartis Nr. 503 (toliau – ir Darbo sutartis) tarp pareiškėjo ir Bendrovės pasirašyta UAB „Baltic Energy Service“ vadovo V. G.. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrovės vadovas – vienasmenis bendrovės valdymo organas, o minėto straipsnio 8 dalis numato, kad bendrovės vadovas priima darbuotojus į darbą, sudaro su jais darbo sutartis. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a) papunktyje numatyta, kad darbdavys yra tas, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį. Kadangi UAB „Baltic Energy Service“ vadovas V. G. veikė Bendrovės vardu (kaip Bendrovės valdymo organas) ir pasirašydamas darbo sutartį įsipareigojo įdarbinti pareiškėją, jis veikė kaip darbdavys. Be to, Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-1555-201/2018 taip pat nustatė, kad UAB „Baltic Energy Service“ direktorius V. G. yra darbdavys.

10.3.                      Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra neginčijamai nustatyta, jog V. G. buvo nubaustas būtent už tai, kad leido nelegaliai dirbti ne savo kaip fizinio asmens, o juridinio asmens (UAB „Baltic Energy Service“), naudai ir šį procesą prižiūrėjo bei jam vadovavo kaip UAB „Baltic Energy Service“ atstovas, nagrinėjamoje byloje V. G. pripažintinas pareiškėjo darbdaviu. Migracijos departamentas, nustatęs šią aplinkybę, pagrįstai kvalifikavo šį nusižengimą ir panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a) papunkčio pagrindu. Pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytas siauras darbdavio sąvokos aiškinimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, neatitinka įstatymo leidėjo valios užtikrinti, kad leidimai laikinai gyventi būtų išduodami tik sąžiningų, teisės aktų reikalavimus gerbiančių darbdavių darbuotojams.

11.       Atsakovas pateiktuose papildomuose paaiškinimuose prašė atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-5393-1062/2019 suformuotus išaiškinimus.

12.       Pareiškėjas atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsiliepime nurodo:

12.1.                       Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytas pareiškėjo darbdavio nubaudimo už nelegalų darbą faktas. Bendrovės vadovas nubaustas už nelegalų darbą kaip fizinis asmuo, tačiau pačiai Bendrovei kaip darbdaviui jokių sankcijų už nelegalų darbą nebuvo taikoma. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-1555-201/2018 surašytas asmeniškai UAB „Baltic Energy Service“ direktoriui V. G., o ne kaip UAB „Baltic Energy Service“ atstovui. Šiuo atveju UAB „Baltic Energy Service“ direktorius negali būti sutapatinamas su jo vadovaujama bendrove, kaip asmenų, neturinčių teisės dirbti Lietuvos Respublikoje, darbdaviu. Taigi administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-1555-201/2018 Bendrovės direktorius patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl netinkamai įgyvendintų funkcijų, leidžiant dirbti asmenims, kurie tokios teisės neturėjo, o tai reiškia, kad UAB „Baltic Energy Service“ atsakomybė minėtu nutarimu nenustatyta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

13.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2019 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (15/5-10) 50U-0986 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui M. V., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

14.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, spręsdamas, kad Migracijos departamentas nepagrįstai panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a) papunkčio pagrindu, kadangi nebuvo nustatytas pareiškėjo darbdavio, kaip juridinio asmens, nubaudimo faktas. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

15.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus.

16.       Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg siauriai aiškino Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a) papunkčio nuostatas, netinkamai išaiškino darbdavio sąvoką, neįvertino visų byloje esančių faktinių aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

17.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a) papunkčio aiškinimo, t. y. keliamas klausimas, ar darbdavio atstovui, kaip fiziniam asmeniui, pritaikius administracinę atsakomybę dėl nelegalaus darbo pagal ANK 95 straipsnį, yra pagrindas užsieniečiui panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

18.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2019 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. (15/5-10) 50U-0986 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui M. V., panaikinimo“ panaikino pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 3 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2020 m. rugpjūčio 23 d., Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a) papunkčio pagrindu, motyvuodamas tuo, jog trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltic Energy Service“ direktorius V. G. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) 1 000 Eur bauda (b. l. 6). Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais, pareiškėjas ketino dirbti laivo korpuso surinkėjo pareigose.

19.       Įstatymo (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu – iki 2019 m. liepos 1 d.) 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a) papunktis numato vieną iš leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindų, kai nustatoma, kad darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis apibrėžia nelegalaus darbo sąvoką, pagal kurią nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalys nustato to paties įstatymo 55 straipsnyje išvardintų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimus (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudą) nustačius nelegalaus darbo atvejus. Pažymėtina, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (Užimtumo įstatymo 56 str. 10 d.). ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalys numato atsakomybę dėl nelegalaus darbo pažeidimo, kuris užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. 

20.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad analogiškose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a) papunkčio nuostatą yra konstatavęs, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartį Nr. eA-5343-624/2019, 2019 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. eA-5395-492/2019). Taigi pagal nurodytą reguliavimą pirmiausia įvertinama, ar nėra pagrindo taikyti baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, ir tuomet nagrinėjamas ūkio subjekto atsakomybės už Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje nustatytus pažeidimus klausimas. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a) papunkčio nuostata turi būti aiškinama plačiai ir negali priklausyti nuo darbdavio, bausto dėl nelegalaus darbo teisinės formos ar valdymo pobūdžio. Kitoks šios nuostatos aiškinimas nepagrįstai suteiktų išimtį užsieniečiams, kurių darbdavys baustas kaip fizinis asmuo dėl nelegalaus darbo administracine tvarka (ANK 95 straipsnio prasme) lyginant su tais užsieniečiais, kurių darbdavys baustas kaip ūkio subjektas pagal Užimtumo įstatymą.

21.       Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

22.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad byloje nenustatytas pareiškėjo darbdavio (kaip ūkio subjekto) nubaudimo už nelegalų darbą faktas ir konstatuodamas, jog Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą sprendimą netinkamai teisiškai kvalifikavo vieną iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a) papunktyje nustatytų šios teisės normų taikymo sąlygų, netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, todėl neteisingai išsprendė ginčą ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

23.       Įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį teisėjų kolegija pažymi, kad jis pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, nurodytas Sprendimo teisinis pagrindas ir motyvai panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Byloje esantis 2019 m. birželio 3 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus Nr. 4500-ANR_I-13300-2019 (b. l. 120) liudija, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu (2019 m. birželio 4 d.) pareiškėjo darbdavio UAB „Baltic Energy Service“ vienasmenis valdymo organas – direktorius, kurio pareigas nubaudimo metu ėjo V. G., Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) 1 000 Eur bauda, kurią sumokėjo 2018 m. gruodžio 5 d., taigi nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti iki ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo, praėjo mažiau kaip vieni metai. Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas pagal kompetenciją priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl yra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą.

24.       Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir įvertino visas faktines bylos aplinkybes, tačiau netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, dėl ko yra pagrindas jį naikinti (ABTĮ 147 str.). Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti. 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo M. V. (M. V.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas. 

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė