Civilinė byla Nr. 2S-1382-777/2020

                         Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06486-2020-9

  Procesinio sprendimo kategorijos: 

  2.1.1.3.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 

  3.4.5.11; 3.5.1; 3.5.9; 3.5.18 

         (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gaudesta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gaudesta“ skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys Fingood LLP, I. K., A. K., uždaroji akcinė bendrovė „Baltas parkas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė B. T., uždaroji akcinė bendrovė „Baltresa“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, antstolis A. N., antstolė R. V., antstolis D. S., antstolis G. B., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, antstolis A. S..

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė vykdomosios bylos Nr. 0010/16/03547 dalį dėl išieškojimo nukreipimo į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gaudesta“ turtą nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 629 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktų ir 586 straipsnio pagrindais, nes vykdomojoje byloje nėra skolininko bei vykdomojo dokumento (teismo procesinio sprendimo), kurio pagrindu būtų galimas išieškojimas iš UAB „Gaudesta“ nuosavybės teise priklausančio turto ir kurio pagrindu UAB „Gaudesta“ būtų nurodyta skolininke, iš kurios turto yra išieškoma išieškotojo naudai.

2.       Skundo pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

2.1.                      Antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/16/03547, vykdoma pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą 2016 m. lapkričio 2 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-32-606/2015, išieškotojas Fingood LLP, skolininkas T. I.. Vykdymo procesas pradėtas pagal 2016 m. lapkričio 9 d. išieškotojo Fingood LLP prašymą, vykdyti buvo pateiktas 2016 m. lapkričio 2 d. vykdomasis raštas, išduotas baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-606. 

2.2.                      2020 m. sausio 17 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0010/16/03547 vykdymo Nr. Sle-5117 ir nusprendė pradėti viso vykdomojoje byloje areštuoto, taip pat ir pareiškėjai UAB „Gaudesta“ nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo iš viešųjų varžytynių procedūrą. UAB „Gaudesta“ pažymi, jog nėra nei skolininkė, nei laiduotoja, nei įkaito davėja (yra išvaržomo turto savininkė) nurodytoje vykdomojoje byloje.

2.3.                      UAB „Gaudesta“ 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktu įsigijo nuosavybės teisę į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (toliau –Žemės sklypas), kuriam nebuvo taikomi jokie suvaržymai, jokių apribojimų nebuvo registruota. Teigė, kad antstolis 2020 m. sausio 17 d. patvarkyme rėmėsi teismų procesiniais sprendimais, tačiau, UAB „Gaudesta“ teigimu, ji nedalyvavo ir nežino apie jokius teismo procesus (nebuvo bylos (-ų) šalimi), kuriuose būtų nuspręsta parduoti jos teisėtai įsigytą Žemės sklypą pagal 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktą, kurį sudarė antstolė B. T..

2.4.                      Vykdomojoje byloje nėra vykdomas vykdomasis raštas dėl UAB „Gaudesta“, nes toks vykdomasis raštas dėl UAB „Gaudesta“ iš viso niekada nebuvo išduotas. Todėl pareiškėja pažymi, jog antstolio atliekami vykdymo veiksmai dėl UAB „Gaudesta“ yra neteisėti ir niekiniai nuo pat jų atlikimo pradžios.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė bei priteisė iš pareiškėjos UAB „Gaudesta“ suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) Fingood LLP 904,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai: 

4.1.                      Nurodė, kad teismo sprendimas privalo būti vykdomas ir jo turi būti paisoma. Teigia, jog Klaipėdos apygardos tesimas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi pasisakė dėl antstolio tolesnių veiksmų, susijusių su išieškojimu iš UAB „Gaudesta“ nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo, todėl pareiškėjos teiginius, jog vykdymo veiksmai dėl išieškojimo  iš  jos  turto  turi  būti  nutraukti,  nesant  vykdomojo  dokumento (CPK 586 straipsnis), taip pat dėl to, kad ji nėra skolininkė, vertino kritiškai ir laikė nepagrįstais.

4.2.                      Pažymėjo, kad skolininkas T. I. mirė (duomenys neskelbtini). Tačiau tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 7 d. pakeisdamas nuosprendį, tiek Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 31 d. pasisakydamas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties, savo sprendimus priėmė po T. I. mirties. Padarė išvadą, kad tas faktas, jog skolininkas yra miręs, teismų buvo vertinamas, todėl konstatavo, jog teigti, kad vykdomoji byla turėtų būtų nutraukta, skolininkui mirus, nėra teisinio pagrindo.

4.3.                      Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi atmetė UAB „Gaudesta“ skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2020 m. sausio 17 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos, kiek tai susiję su veiksmais, nukreiptais į UAB ,,Gaudesta“ ir įsigytą Žemės sklypą, ir panaikinti 2020 m. sausio 17 d. turto arešto aktą. Pažymėjo, kad UAB ,,Gaudesta“ skundą taip pat grindė argumentais, jog realizuojant turtą priverstine tvarka apie turtui taikomą disponavimo apribojimą baudžiamojoje byloje nebuvo žinoma ir ji yra sąžininga įgijėja. Teigia, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje dėl šių argumentų yra pasisakę, todėl nėra jokio teisinio pagrindo iš naujo kvestionuoti UAB ,,Gaudesta“ žinojimą ar nežinojimą apie Žemės sklypo suvaržymus bei jos sąžiningumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.       Atskiruoju  skundu  pareiškėja  prašo  panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjos UAB „Gaudesta“ skundą dėl antstolio A. S. veiksmų.

6.       Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1.                      Nurodė, kad 2019 m. spalio 31 d. nutartimi teismas nesprendė klausimo dėl to, ar reikia išduoti vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimo iš UAB „Gaudesta“ įsigyto žemės sklypo, kaip ir nesprendė klausimo dėl vykdomosios bylos nutraukimo mirus skolininkui, nes Klaipėdos apygardos teismui nebuvo pateikta tokio prašymo. Mano, kad yra akivaizdu, jog 2019 m. spalio 31 d. nutartimi teismas negalėjo išaiškinti tokio klausimo, dėl kurio nebuvo pateikta prašymo. Daro išvadą, kad teismo argumentai šioje nutartyje dėl vykdomosios bylos nutraukimo nesant vykdomojo rašto ir mirus skolininkui vykdomojoje byloje, vien darant nuorodą į 2019 m. spalio 31 d. nutartį dėl išaiškinimo, akivaizdžiai yra nepakankami atsakant į apelianto iškeltą ginčo klausimą.

6.2.                      Nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje, kuri vėliau aiškinta 2019 m. spalio 31 d. nutartimi, nėra nė vieno argumento (motyvo, aptarimo, nusprendimo) dėl klausimų, kuriuos kelia apeliantas šioje byloje, t. y. nebuvo spręsta dėl vykdomosios bylos nutraukimo nesant išduoto vykdomojo rašto, kaip ir nebuvo spręsta dėl vykdomosios bylos nutraukimo mirus skolininkui. Mano, kad šios nutarties motyvai susiję vien su anksčiau paminėtų procesinių teismų sprendimų baudžiamajame procese pacitavimu, akivaizdžiai iš esmės neatsako į apelianto iškeltus klausimus.

6.3.                      Teigia, jog negali būti ignoruojama aplinkybė, kad nėra ginčijamas (nuginčytas) 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, t. y. UAB „Gaudesta“ nuosavybės pagrindas. Mano, jog nutartyje neatsakyta į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus ir todėl ne tik byla galėjo būti, bet ir buvo neteisingai išspręsta. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neišsprendė pareiškėjos keltų klausimų dėl vykdymo procesą reglamentuojančių nuostatų netinkamo taikymo, tokių kaip: 1) vykdomosios bylos vykdymas nesant skolininko, 2) vykdymo veiksmų atlikimas, neturint vykdomojo dokumento, 2) vykdymo veiksmų atlikimas „prisilaikant“ kitų teismų sprendimų ir kt.

6.4.                      Teigia, jog jeigu antstoliui bus leista atlikti vykdymo veiksmus ir bus tęsiamas išieškojimas iš UAB „Gaudesta“ teisėtai įsigyto turto, iš esmės bus paneigtas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas.

6.5.                      Nesutinka su teismo motyvu, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi pasisakė dėl antstolio tolesnių veiksmų, susijusių su išieškojimu iš UAB „Gaudesta“ nuosavybės teise priklausančio turto (žemės sklypo). Teigia, jog teismas nepasisakė dėl tolesnių antstolio veiksmų, priešingai, teismas nurodė, kad jis negali įgyvendinti Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimų, negali pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusių neaiškumų, jei pasikeitė aplinkybės iki jų įvykdymo, o aplinkybės pasikeitė, turtas yra perleistas teisėtu sandoriu trečiajam asmeniui UAB „Gaudesta“, nedalyvavusiam ir nežinojusiam apie jokius teisminius procesus.

7.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis A. S. nurodė, jog su atskiruoju skundu nesutinka.

8.       Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

8.1.                      Nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-462/2018. Šiuo nuosprendžiu visam anksčiau išvardytam turtui buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kol bus įvykdyta turto konfiskacija.

8.2.                      Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. T-46-462/2019 nurodė: „14. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis yra įsiteisėjusi (BPK 336 straipsnio 3 dalis) ir į tai, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams. įmonėms. įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (BPK 346 straipsnio 1 dalis), antstolis turi vykdyti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi pakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendį, kuriuo, kaip minėta be kita ko ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) skirtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m/ spalio 27 d. nuosprendžiu nukentėjusiajam Fingood Limited Liability Partnership priteistam 1 750 618,77 Eur (6 044 536,48 Lt) žalos atlyginimui padengti.“

8.3.                      Nurodo,  jog  šiuo  skundu,  kaip  ir  skundu dėl antstolio veiksmų, kuris buvo pateiktas 2020 m. vasario mėnesį, skolininkas iš esmės prašo to paties tik skirtingais motyvais, t. y. nutraukti vykdomąją bylą. Teigia, jog, įvertinus vykdymo procesą reglamentuojančius teisės principus, kyla klausimas, kodėl šiame skunde išdėstyti motyvai nebuvo išsakyti 2020 m. vasario mėnesį pateiktame skunde dėl antstolio veiksmų. Niekas nuo to laiko nepasikeitė: nei aplinkybės, nei proceso šalys.

8.4.                      Pažymi, jog vykdymo procese gan dažnai pasitaiko atvejų, kai skolininko ir turto, kuris bus parduodamas iš varžytynių, savininko asmenybės nesutampa, pvz., svetimo daikto hipoteka. Teigia, jog skolininkas tokiu atveju yra skolininkas, o turto, kuris bus realizuojamas iš varžytynių, savininkas (trečias asmuo) yra suinteresuotas asmuo vykdymo procese ir pan. Mano, kad nurodytu atveju yra taip pat – skolininkas yra skolininkas, o pareiškėja UAB „Gaudesta“ yra suinteresuotas asmuo, kurio turtas bus realizuotas vykdomojoje byloje, siekiant patenkinti išieškotojo interesus.

9.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Fingood LLP prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Už aiškiai nepagrįsto atskirojo skundo, aiškiai nepagrįsto skundo dėl antstolio veiksmų pateikimą, vykdymo proceso vilkinimą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašo pareiškėjai skirti 5 000 eurų baudą, pusę iš jos skiriant Fingood LLP naudai. Priteisti iš pareiškėjos UAB „Gaudesta“ bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

10.       Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

10.1.                      Nurodė, kad UAB „Gaudesta“ nėra ir negali būti skolininke vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/03547, kadangi šioje byloje yra (buvo) išieškomas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-606/2015 iš T. I. (V.) priteistas žalos atlyginimas. Teigia, jog Lietuvos apeliacinio   teismo   2019   m.   vasario   7  d.   nutartyje   baudžiamojoje   byloje   Nr.   1A-61-453/2019 yra aiškiai nurodytas tik konkretus turtas, įskaitant ir UAB „Gaudesta“ priklausiusį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo padalytas į aštuonis atskirus žemės sklypus ir nutarta ši turtą nukreipti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu nukentėjusiajam Fingood LLP priteistam 1 750 618,77 Eur žalos atlyginimui padengti, nepriklausomai nuo to, kas yra šio turto savininkai.

10.2.                      Teigia, jog Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-462/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-61-453/2019 bei jų turinys, taip pat vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/03547 vykdomas 2016 m. lapkričio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 1-32-606/2015 ir šioje byloje antstolio atlikti veiksmai pareiškėjai buvo  puikiai  žinomi  vien  iš   jos   pačios   iniciatyva   pradėtų   civilinių   bylų   Nr.   2YT-3030-328/2020 Klaipėdos apylinkės teisme ir Nr. 2S-1000-613/2020 Klaipėdos apygardos teisme. Padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų teiginiai, esą UAB „Gaudesta“ nedalyvavo, nebuvo šalimi ir nežino apie jokius teismo procesus, kuriuose būtu spręsta parduoti ir (ar) nukreipti išieškojimą į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą, yra akivaizdus melas ir teismo klaidinimas.

10.3.                      Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-3030-328/2020 nurodė, jog, nepaisant to, kad T. I. (V.) yra miręs, po jo mirties palikėjo įpėdiniai palikimo nepriėmė, o paveldėtino skolininkui priklausančio turto, kurį galėtų paveldėti valstybė, nėra, pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-61-453/2019 išieškotojo Finaood LLP reikalavimui padengti yra naudojamas skolininkui tiesiogiai nepriklausantis turtas, todėl mano, kad minėtos aplinkybės nesudarė kliūčių išnagrinėti bylą pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.

10.4.                      Nurodė, kad pareiškėjos argumentai, jog ji yra sąžininga įgijėja, jau buvo įvertinti Klaipėdos  apylinkės  teismo  2020  m.  gegužės  13  d.  nutartyje  civilinėje byloje Nr. 2YT-3030-328/2020 ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1000-613/2020 ir nurodyta, jog antstolio A. S. veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/03547 buvo atlikti teisėtai. Teigia, jog šie procesiniai teismų sprendimai yra įsiteisėję ir vykdytini, todėl dar kartą pasisakyti dėl šių pareiškėjo argumentų nėra didelės prasmės.

10.5.                      Nurodė, kad UAB „Baltas parkas“, siūlydama pareiškėją žemės sklypo (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėju, žinojo apie Klaipėdos apygardos  teismo  2018  m.  birželio  15  d.  nuosprendžiu  baudžiamojoje   byloje   Nr. 1-20-462/2018 šiam sklypui pritaikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir tą faktą, jog šis žemės sklypas bus konfiskuotas.

10.6.                      Nurodė, kad CPK 755 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad tuo atveju, jeigu skolininko turtas konfiskuojamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, išieškoti iš nuosprendyje, nutartyje ar nutarime nurodyto konfiskuoto turto draudžiama. Mano, jog dėl šių priežasčių UAB „Baltas parkas“ žinojo, kad neturi teisės siūlyti pareiškėjos UAB „Gaudesta“ žemės sklypo Klaipėdoje pirkėja ir iš šio sklypo negali būti išieškoma skola B. T. vestoje vykdomojoje byloje Nr. 0005/15/01296.

10.7.                      Teigia, jog pareiškėjos UAB „Gaudesta“ nuosavybės teisė į žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2019 m. lapkričio 4 d. Mano, jog tiek Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. 13SK-218 - (14.13.111.) buvo priimtas, tiek pareiškėjos nuosavybės teisė įregistruota, jau vykstant procesui Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. T-46-462/2019 ir pareiškėjai  neabejotinai  žinant  apie  tai,  jog jos įsigytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  bus  nukreiptas  Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu nukentėjusiajam Fingood LLP priteistam žalos atlyginimui padengti. Padarė išvadą, kad, vertinant šiuos pareiškėjos veiksmus sąžiningumo aspektu, laikytina, jog pareiškėja dėjo pastangas specialiai suskaidyti žemės sklypą ir pakeisti jo teisinį statusą, taip tikėdamasi išvengti ieškojimo iš šio sklypo ir prisiimdama visą riziką dėl padarytų išlaidų.

11.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nurodė, kad pateiktame atskirajame skunde pareiškėjas nekelia teismų atsakomybės klausimo, nenurodo jokių neteisėtų teismo veiksmų. Teigia, jog iš pateikto atskirojo skundo nėra aišku, kokią reikšmę priimtas teismo sprendimas galėtų turėti Teisingumo ministerijos subjektinėms teisėms ateityje. Mano, jog Teisingumo ministerija nebuvo nei išnagrinėtos baudžiamosios bylos proceso dalyve, nei vykdomojoje byloje šalimi, todėl Teisingumo ministerija neturi galimybių pasisakyti dėl pareiškėjos argumentų.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas,  ar  nėra   absoliučių   sprendimo   (nutarties)   negaliojimo   pagrindų   CPK   320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakyta nutraukti vykdomosios bylos dalį dėl išieškojimo nukreipimo į UAB „Gaudesta“ turtą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

14.       CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

15.       Kartu su atskiruoju skundu pareiškėja į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. pranešimą Nr. T-46-462/2019, 2020 m. spalio 7 d. UAB „Gaudesta“ prašymą, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. atsakymą dėl UAB „Gaudesta“ prašymo bei Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. pranešimą Nr. T-46-462/2019. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog kartu su apeliaciniu skundą pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, apeliantė neturėjo galimybių šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teisme, kadangi minėti pranešimai gauti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, taip pat į tai, kad šių įrodymų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, daro išvadą, jog pareiškėjos pateikti nauji įrodymai prie bylos pridėtini.

Dėl atskirojo skundo argumentų

16.       Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

17.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/16/03547, pradėtą pagal 2016 m. lapkričio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-32-606/2015 dėl 1 750 618,77 Eur išieškojimo iš skolininko T. I. (V.)  išieškotojo  Fingood  LLP  naudai.  Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu T. I. (V.) pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė. Vadovaudamasis BK 72 straipsniu teismas nusprendė konfiskuoti valstybės nuosavybėn registruotiną turtą, taip pat ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir paskyrė laikiną nuosavybės teisių apribojimą, kol bus įvykdyta turto konfiskacija. Skolininkas T. I. (duomenys neskelbtini) mirė. Antstolis palikimo atsiradimo vietos notarą informavo apie iš palikėjo vykdomą išieškojimą. Testamentų registro duomenimis, palikimo, likusio po skolininko mirties, priėmimo faktai neįregistruoti, skolininko sudarytų testamentų neregistruota. Skolininko T. I. teisių perėmimas vykdymo procese neįvyko. 2019 m. sausio 30 d. antstolės B. T. vykdomojoje byloje pagal Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-19-5-3424 pareiškėja UAB „Gaudesta“ įsigijo žemės sklypą, nuosavybės teise priklausantį UAB ,,Baltas parkas“, kuri dalyvavo minėtoje baudžiamojoje byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį pakeitė – nusprendė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria nutarta konfiskuoti statinius (taip pat ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir šį turtą nukreipė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu nukentėjusiajam Fingood LLP priteistam 1 750 618,77 Eur žalos atlyginimui padengti, o šiam tikslui nesunaudotą minėto nekilnojamojo turto dalį nurodė konfiskuoti. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi taip pat nutarta Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą žemės sklypui (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pratęsti, iki bus įvykdyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalis dėl 1 750 618,77 Eur žalos atlyginimo nukentėjusiajam Fingood LLP arba kol bus įvykdytas šiam tikslui nesunaudoto minėto nekilnojamojo turto dalies konfiskavimas. 2019 m. liepos 29 d. antstolis A. S. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydamas išaiškinti, ar, vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-61-453-2019 reikalavimus, antstolis turi / gali realizuoti teismo nutartyje nurodytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo Fingood reikalavimams patenkinti, nepriklausomai nuo to, kad nurodytas turtas šiuo metu priklauso UAB „Gaudesta“. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi dėl nutarties vykdymo išaiškinimo antstolio prašymą išaiškinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį atmetė. Tačiau minėtos nutarties 12 punkte nurodė, kad, Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2019 m. vasario 7 d. nutartį, žemės sklypas jau buvo perleistas trečiajam asmeniui, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog minėtas žemės sklypas turi būti skirtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu nukentėjusiajam Fingood LLP priteistam 1 750 618,77 Eur žalos atlyginimui padengti. 2020 m. sausio 17 d. antstolis patvarkymu dėl vykdomosios bylos vykdymo Nr. S1e-5117 patvarkė tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, pradėti areštuoto turto, priklausančio UAB ,,Baltas parkas“, ir areštuoto turto, priklausančio UAB ,,Gaudesta“, pardavimo iš varžytynių procedūrą, spręsti klausimą dėl turto vertės nustatymo.

18.       CPK 586 straipsnis reglamentuoja vykdymo veiksmų atlikimo pagrindus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame (XLI) skyriuje  nustatyta  tvarka  pateiktas  vykdyti vykdomasis dokumentas. Aptariamo straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Šios proceso įstatymo nuostatos patvirtina, kad vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti yra pirminė, būtinoji ir kartu pagrindinė vykdymo veiksmų, kuriuos ex officio (pagal pareigas) atlieka antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnio 1 dalis), sąlyga. CPK 586 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo veiksmai gali būti pradėti ir atliekami tik pagal tokį vykdomąjį dokumentą, kuris pateiktas civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, pagal pareigas privalo patikrinti, ar šis dokumentas yra pateiktas laikantis nustatytos tvarkos (CPK 651 straipsnio 2 dalis), ir, priklausomai nuo tokio patikrinimo  rezultato,  priimti  vykdomąjį  dokumentą  vykdyti  ir pradėti jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis) arba atsisakyti priimti jį vykdyti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui (CPK 651  straipsnio  1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-687/2020).

19.       CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio Kodekso 650 straipsnis); ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (šio Kodekso  590  straipsnis);  ar   vykdomojo   dokumento   turinys   atitinka   šio   Kodekso   648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis); ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio Kodekso 606 straipsnis); ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog, priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą ir pradėjus vykdymo veiksmus, vykdomoji byla gali būti nutraukta tik CPK 629 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais vykdomosios bylos nutraukimo pagrindais.

20.       Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog asmens teisė kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka įgyvendinama per ieškinio institutą. Ieškinyje ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus  –  ieškinio  dalyką  (ieškovo  materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą,  ir  šias  aplinkybes  patvirtinančius  įrodymus) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Būtent ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Šiuo atveju pareiškėja prašo nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktų ir 586 straipsnio pagrindais. Tačiau, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  UAB  „Dujų  ūkio  prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-338/2008; kt.).  

21.       Iš atskirojo skundo turinio nustatyta, jog pareiškėja skundžia antstolio veiksmus iš esmės dėl to, jog šiuo atveju nėra ginčijamas (nuginčytas) 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, t. y. UAB „Gaudesta“ nuosavybės pagrindas. Mano, jog jeigu antstoliui bus leista atlikti vykdymo veiksmus ir bus tęsiamas išieškojimas iš UAB „Gaudesta“ teisėtai įsigyto turto, iš esmės bus paneigtas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas.

22.       CPK 690 straipsnyje nustatyta, kad jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį turtą bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai. Prieš pradedant realizuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą, vykdomojoje byloje iš atitinkamos registro įstaigos turi būti gaunami rašytiniai duomenys apie realizuojamo  turto  priklausymą  skolininkui  ir  tam  turtui  uždėtus   apribojimus   (CPK   690 straipsnio 2 dalis). Jei apribojimai nesudaro kliūties ar pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus, antstolis, nustatęs turto priklausymo skolininkui faktą ir turto vertę, atlieka tolesnius vykdymo veiksmus pagal vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Taigi, siekdamas įvykdyti gautą vykdomąjį raštą, antstolis tiek aprašydamas turtą, tiek jį areštuodamas turi vertinti ne tik tai, kiek ir kokio turto turi skolininkas, bet ir turimo turto teisinį statusą, nuosavybės rūšį, jo paklausą rinkoje, taip pat nustatyti tikrąją, o ne VĮ Registrų centre pagal masinio vertinimo duomenis nurodytą šio turto vertę.

23.       Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog pareiškėja UAB „Gaudesta“ nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo 2019  m.  sausio   30   d.   Turto   pardavimo   skolininko   pasiūlytam   pirkėjui   akto   Nr.   S-19-5-3424 pagrindu (b. l. 44–47). Antstolė B. T. 2020 m. rugsėjo 23 d. paaiškinimu Nr. S-20003347 (b. l. 71–73) nurodė, kad ginčo žemės sklypas antstolės realizuotas vykdant vykdomąją bylą Nr. 0005/16/01094, kuri užvesta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-12425-792/2015 dėl 34 225,38 Eur skolos, 2 156,20 Eur palūkanų, 8,4 proc. metinių palūkanų ir 681 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Baltas parkas“ išieškotojos UAB „Baltresa“ naudai. Byloje nėra ginčo, jog 2019 m. sausio 30 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. S-19-5-3424 nėra nuginčytas ar ginčijamas, todėl preziumuojama, jog šis aktas yra teisėtas ir galiojantis.

24.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas bei detalizuotas CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Taigi nuosavybė, būdama viena iš prigimtinių asmens teisių, jos savininkui, be teisių (valdyti, naudoti, disponuoti), sukelia ir tam tikrų pareigų. Visų pirma savininkas savo teises gali įgyvendinti tik tokiu būdu, kad nepažeistų galiojančių įstatymų reikalavimų. Be to, savininko nuosavybės teisių įgyvendinimas yra neatskiriamas nuo pareigos nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nuosavybės teisė gali būti ribojama, tačiau tik laikantis tam tikrų sąlygų. Visų pirma nuosavybės teisės apribojimas galimas, jeigu tam yra įstatyme nustatytas pagrindas, t. y. tik remiantis įstatymu. Nuosavybės teisės apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, teisėtus interesus bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir konstituciškai svarbius tikslus. Nuosavybės teisių apribojimai turi nepažeisti proporcingumo principo – įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Be to, taikomi apribojimai negali paneigti nuosavybės teisės esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2008).

25.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi vertino 2019 m. sausio 30 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-19-5-3424, kuriuo pareiškėja įgijo nuosavybės  teisę  į  ginčo  žemės  sklypą  (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumą. Taip pat pažymi ir tai, kad pareiškėja UAB „Gaudesta“ nedalyvavo nagrinėjant baudžiamąją bylą nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Įvertinus tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo nustatyti prejudiciniai faktai dėl galimumo nukreipti išieškojimą į pareiškėjai UAB „Gaudesta“ priklausantį turtą.

26.       Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo bei atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo  14  d.  nutartis  byloje  Nr.  3K-7-38/2008;  2010  m.  birželio  1  d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylos baigties

27.       Sprendžiant dėl šios bylos baigties, būtina pažymėti, jog vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų. Taigi, vykdymo proceso metu antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus ir išlaikyti šių interesų pusiausvyrą, tačiau iš esmės vienintele ir pagrindine vykdymo proceso paskirtimi išlieka kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimų patenkinimas. Pažymėtina, jog nutraukus vykdomosios bylos dalį dėl išieškojimo nukreipimo į pareiškėjos UAB „Gaudesta“ turtą, pakartotinai to paties vykdomojo dokumento pateikti vykdyti nebebus galima (CPK 629 straipsnio 3 dalis), todėl atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo Fingood LLP iš esmės mano, kad antstolė B. T. negalėjo turto parduoti pareiškėjai UAB „Gaudesta“, laikytina, jog vykdomosios bylos nutraukimas vien todėl, kad nėra nustatyta išieškotino turto apimtis, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų.

28.       CPK 603 straipsnis, reglamentuojantis kitų asmenų teisių gynimą vykdant sprendimą, numato, kad kiti asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles (CPK 603 straipsnio 1 dalis). Taigi vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos numato teisę galbūt pažeistas teises ginti teisme ginčo teisenos tvarka. Apibendrinus tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti ir nustatęs, kad dalis išieškotino turto priklauso pareiškėjai UAB „Gaudesta“, turėjo tą vykdomosios bylos dalį stabdyti bei pasiūlyti išieškotojui kreiptis į teismą dėl 2019 m. sausio 30 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-19-5-3424 pripažinimo negaliojančiu (CPK 625–627 straipsniai, CK 6.66 straipsnis). Konstatuotina, jog, tik nuginčijus pareiškėjos įregistruotą nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą bei pritaikius restituciją, antstolis turėtų teisę nukreipti išieškojimą į minėtą pareiškėjai priklausantį turtą, priešingu atveju būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas.  

Dėl baudos skyrimo

29.       CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios  baudos  gali  būti  skiriama  kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

30.       Išieškotoja Fingood LLP prašo už aiškiai nepagrįsto skundo pateikimą, vykdymo proceso vilkinimą  ir  piktnaudžiavimą  procesinėmis  teisėmis  pareiškėjai  UAB  „Gaudesta“  skirti 5 000 Eur baudą, pusę iš jos skiriant Fingood LLP naudai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su išieškotojos nurodomais argumentais. Akcentuotina, jog, šia nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą tenkinus iš dalies, akivaizdu, jog pareiškėja pagrįstai skundė antstolio veiksmus, todėl šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti ieškotojos prašymo dėl baudos pareiškėjai skyrimo. 

31.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, ji naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolis A. S. įpareigotinas vykdomosios bylos dalį dėl išieškojimo nukreipimo į UAB „Gaudesta“ turtą stabdyti bei pasiūlyti ieškotojai kreiptis į teismą dėl jos galbūt pažeistų teisių gynimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

32.       CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų interesai yra priešingi, teismas gali turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

33.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotam asmeniui Fingood LLP priteisė 904,80 Eur advokato išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į antstolio skundą. Pažymėtina, jog pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, atskirąjį skundą tenkinus iš dalies, iš esmės buvo patenkinta 50 procentų skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimų, kadangi nors vykdomoji byla ir nebuvo nutraukta, tačiau šia nutartimi konstatuota, jog išieškojimas iš svetimo turto šiuo atveju nėra galimas. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog suinteresuotajam asmeniui Fingood LLP iš pareiškėjos UAB „Gaudesta“ priteistina 452,40 Eur advokato išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. 

34.       Pažymėtina, jog suinteresuotas asmuo Fingood LLP pateikė įrodymus, kad patyrė 696 Eur išlaidų už atskirojo skundo dėl nutarties sustabdyti vykdymo veiksmus civilinėje byloje su UAB „Gaudesta“ ruošimą. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1260-1092/2020 skundą tenkino, tačiau nurodė, kad suinteresuoto asmens Fingood LLP prašymas dėl 696 Eur bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo parengimą priteisimo paliktinas nenagrinėtas. Pažymėjo, jog šiuo metu vyksta apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties, kuria ginčas bus išspręstas iš esmės. Tik išnagrinėjus ginčą iš esmės galima nustatyti bylą pralaimėjusią šalį, o taip pat šalį, kuriai tenka našta kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju buvo tenkinta 50 procentų skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimų, suinteresuotam asmeniui Fingood LLP iš pareiškėjos UAB „Gaudesta“ priteistina 348 Eur advokato išlaidų už atskirojo skundo dėl nutarties sustabdyti vykdymo veiksmus civilinėje byloje su UAB „Gaudesta“ ruošimą. 

35.       Įvertinus tai kas nustatyta, darytina išvada, jog suinteresuotajam asmeniui Fingood LLP iš pareiškėjos UAB „Gaudesta“ iš viso priteistina 800,40 Eur advokato išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

36.       Pareiškėja UAB „Gaudesta“ bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisti neprašė, todėl jos nepriteistinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37.       Suinteresuotas asmuo Fingood LLP prašo priteisti iš pareiškėjos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties parengimą. Kartu su rašymu suinteresuotas asmuo į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2020 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija VY, Nr. 2011041, ir 2020 m. lapkričio 9 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT, Nr. 868957. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų ir į tai, kad buvo tenkinta 50 procentų atskirojo skundo reikalavimų, konstatuoja, kad suinteresuoto asmens prašoma priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai už  atsiliepimo  į  atskirąjį  skundą  parengimą  apmokėti  mažintina  iki   500   Eur   (CPK   93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis). 

38.       Atskiruoju skundu pareiškėja bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gaudesta“ skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti iš dalies. Įpareigoti antstolį A. S. sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0010/16/03547 dalį dėl išieškojimo nukreipimo į uždarosios akcinės bendrovės „Gaudesta“ turtą ir pasiūlyti išieškotojai Fingood LLP kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka dėl jos galbūt pažeistų teisių gynimo.

Priteisti išieškotojai Fingood LLP iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gaudesta“ 800,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti išieškotojai Fingood LLP iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gaudesta“ 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                         Jolanta Gailevičienė