Civilinė byla Nr. e2A-272-933/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36201-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.10.4; 2.6.16.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Urmilos Valiukienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „ALUOTINFRA“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,ALGESA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3902-294/2021 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „ALUOTINFRA“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,ALGESA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei COSMOS CONSTRUCTION dėl veiksmų uždraudimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovės UAB „ALUOTINFRA“ ir UAB ,,ALGESA“ ieškiniu prašė: i) iki nuomos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) pabaigos uždrausti atsakovei UAB COSMOS CONSTRUCTION nutraukti elektros energijos tiekimą UAB „ALUOTINFRA“ bei UAB „ALGESA“ nuomos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu valdomiems pastatams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), arba kitaip apriboti UAB „ALUOTINFRA“ bei UAB „ALGESA“ galimybę naudotis UAB COSMOS CONSTRUCTION valdomais lokaliais elektros energijos tinklais; ii) iš atsakovės UAB COSMOS CONSTRUCTION ieškovėms priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal kiekvieno iš ieškovų patirtą bylinėjimosi išlaidų dalį. Ieškovai nurodė, kad:

1.1.                      2019-06-28 UAB „ALUOTINFRA“ (toliau – Ieškovė 1) ir atsakovė sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį dėl pastato – gamyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Tą pačią dieną UAB „ALGESA“ (toliau – Ieškovė 2) ir atsakovė sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį dėl 769,59 kv. m ploto pastato –sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

1.2.                      2019-09-30 ieškovė 1 su atsakove sudarė pastato pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią, be kita ko, buvo sutarta, kad „327 000 Eur <…> pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui per 48 <…> mėnesius po šios sutarties pasirašymo ir patvirtinimo dienos <...>“; „šalys susitaria, kad 48 <…> mėnesius po šios sutarties pasirašymo ir patvirtinimo dienos įkeistinu turtu išimtinai naudosis pardavėjas“; „šalys taip pat susitaria, kad įkeistinu turtu, pagal tarp pirkėjo ir pardavėjo sudarytą nuomos sutartį, 48 <…> mėnesius nuo nuomos sutarties pasirašymo dienos, naudosis pardavėjas su teise subnuomoti įkeistiname turte esančias patalpas. Nuomos kaina, kurią pardavėjas mokės pirkėjui bus lygi visų pirkėjo (kaip savininko) mokamų mokesčių už įkeistiną turtą, bei patekimui į įkeistiną turto reikalingo/naudojamo žemės sklypo dalies <…> nuomos ir komunalinių mokesčių sumai“.

1.3.                      2019-09-30 ieškovė 2 su atsakove sudarė pastato 2 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią buvo susitarta, kad „98 000 Eur <…> pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui per 48 <…> mėnesius po šios sutarties pasirašymo ir patvirtinimo dienos <…>“; „šalys susitaria, kad 48 <…> mėnesius po šios sutarties pasirašymo ir patvirtinimo dienos pastatu išimtinai naudosis pardavėjas“; „šalys taip pat susitaria, kad pastatu, pagal tarp pirkėjo ir pardavėjo sudarytą nuomos sutartį, 48 <…> mėnesius nuo nuomos sutarties pasirašymo dienos, iki bus pilnai atsiskaityta pagal šią sutartį, naudosis pardavėjas su teise subnuomoti pastate esančias patalpas. Nuomos kaina, kurią pardavėjas mokės pirkėjui bus lygi visų pirkėjo (kaip savininko) mokamų mokesčių už pastatą, bei patekimui į pastatą reikalingo/ naudojamo žemės sklypo dalies nuomos ir komunalinių mokesčių sumai“.

1.4.                      Atsakovė neturėjo pakankamai lėšų iš karto atsiskaityti už pastatus pagal pirkimo-pardavimo sutartis, todėl ieškovės susitarė su atsakove, kad tol, kol už pastatus atsakovė neatsiskaitys, ieškovės naudosis jais nuomos pagrindu. Tuo tikslu dar 2019-06-28: a) ieškovė 1 sudarė pastato 1 nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakove; b) ieškovė 2 sudarė pastato 2 nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakove; c) kaip nurodyta nuomos sutarčių 2.1 punkte, „nuomos terminas prasideda nuomininkui tapus patalpų savininku“. Taigi nuomos sutarčių terminas prasidėjo ieškovėms sudarius su atsakove pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovės neišsikraustė iš pastatų, kuriuos pirkimo-pardavimo sutartimis pardavė atsakovei, o visą laiką pastatais naudojosi nepertraukiamai.

1.5.                      Kai pasikeitė pastatų savininkas, pasikeitė tik naudojimosi šiais pastatais pagrindas – naudojimąsi nuosavybės teise pakeitė naudojimasis nuomos teise. Kadangi ieškovės pastatais toliau nuomos sutarčių pagrindu naudojasi tame pačiame stovyje, kaip jas naudojo ir anksčiau, tai ieškovės visą nuomos sutarčių laiką komunalinėmis paslaugomis naudojosi, jas gaudami iš jau iš anksčiau egzistavusių įrenginių – transformatorinės. Atskiri prijungimai prie komunalinių paslaugų tiekimo tinklo pagal nuomos sutartis nevyko. Teisinį lūkestį visą nuomos sutarčių laikotarpį gauti elektros energiją pagal jau egzistuojančią prieigą per transformatorinę, esančią prie pastatų, suponuoja ir nuomos sutarčių tekstas.

1.6.                      Kai ieškovė 1 atsakovei pareiškė pretenzijas dėl per didelės sąskaitos už elektros energiją pagal nuomos sutartį 1 išrašymo, tarp ieškovių bei atsakovės prasidėjo konfliktas dėl energijos tiekimo pastatams 1 ir 2. Elektros energijos tiekimas abiem ieškovėms atsakovės buvo nutrauktas 2020-09-16. 2020-09-17 ieškovės pateikė atsakovei reikalavimą kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki 2020-09-19 atnaujinti elektros energijos tiekimą. Nors iš pradžių atsakovė vis atsisakė savo lėšomis tvarkyti transformatorinę, tačiau galiausiai, po ieškovų raginimų, atnaujino elektros energijos tiekimą ieškovėms. Net ir atnaujinusi elektros energijos tiekimą pastatams, atsakovė ėmė grasinti ieškovėms, kad ji neva pagal nuomos sutartis neprivalo leisti jai priklausančiais elektros energijos įrenginiais transformatorinėje naudotis ieškovėms ir dėl to elektros energiją pastatams planuoja atjungti nuo 2020 m. lapkričio mėn. Ieškovių vertinimu, atsakovės planuojamas elektros energijos atjungimas būtų neteisėtas ir darantis ieškovėms žalą, nes tolimesnis tęstinis naudojimasis pastatais taip, kaip jais buvo naudojamasi iki pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, buvo esminė sąlyga, dėl ko ieškovės apskritai sutiko parduoti pastatus 1 ir 2.

2.       Atsakovė UAB COSMOS CONSTRUCTION prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

2.1.                      Atsakovė apskritai nėra įsipareigojusi tiekti ieškovėms elektros energiją ar užtikrinti jos tiekimo nepertraukiamumą. Pačios ieškovės turi pareigą savo lėšomis bei aktyviais veiksmais įsirengti reikalingus įrenginius ir jų pagrindu prisijungti prie elektros energijos tiekimo tinklų. Šios pareigos ieškovės iki šiol neįvykdė ir prevenciniu ieškiniu nepagrįstai siekia jos apskritai išvengti, perkeliant ją atsakovei. Ginčo įrenginiais ieškovės iki šiol naudojasi ne sutartiniais pagrindais, todėl nėra neteisėtų atsakovės veiksmų, kaip ieškinio tenkinimo būtinosios sąlygos.

2.2.                      Naudojimasis ginčo pastatais netaps neįmanomas vien įgyvendinus teisėtą atsakovės siekį nebeeksploatuoti tam tikrų ginčo įrenginių, naudojamų tik kaip techninės jungties tarp ginčo pastatų vidaus elektros tinklų ir AB ESO priklausančių centralizuotų elektros energijos tinklų, kadangi ieškovės turi ne tik galimybes, bet ir pareigą pačios prisijungti prie elektros tinklų savo lėšomis, įsirengiant tam reikalingus įrenginius. Iš šios ieškovių pareigos nevykdymo kylantys neigiami padariniai negali būti traktuojami kaip būsima ieškovių žala. Net ir ieškovų subnuomininkai turi galimybes patys prisijungti prie elektros energijos tinklų. Tą patvirtina pačių ieškovų į bylą pateiktos subnuomos sutartys.

2.3.                      Nėra tenkinama ir 2-oji privaloma prevencinio ieškinio tenkinimo sąlyga – nėra tiesioginės ir neišvengiamos žalos. Atsakovė neturi pareigos tiekti ieškovėms elektros energiją ar užtikrinti jos tiekimo nepertraukiamumą – pareigą savo lėšomis įsirengti reikiamus įrenginius ir prisijungti prie elektros energijos tiekimo tinklų turi pačios ieškovės, o atsakovė turi tik pareigą leisti (sudaryti sąlygas) prisijungti prie elektros energijos tiekimo sistemos. Nuomos sutarčių 3.4 punkte šalys susitarė dėl ieškovių pareigos jų lėšomis ir jų pačių aktyviais veiksmais įsirengti reikalingus įrenginius ir prisijungti prie visų komunalinių tinklų, įskaitant ir elektros energijos tiekimo tinklus.

2.4.                      Ieškovių interpretacija, esą šios nuostatos kartu su nuomos sutarčių 5.1 punktu neva reiškia atsakovės pareigą tiekti ieškovėms elektros energiją ar užtikrinti jos tiekimo nepertraukiamumą, nepagrįsta. Ieškovės ignoruoja esminę nuomos sutarčių 3.4 punkto formuluotę „L. N. savo lėšomis <...> įsirengti ir prisijungti prie elektros energijos tiekimo sistemos <...>“. Vien tai, kad atsakovė tam tikrą laikotarpį toleravo nuomos sutarčių 3.4 punkte įtvirtintos ieškovių pareigos nevykdymą bei nekėlė dėl to pretenzijų, nereiškia, kad šios nuostatos šalys atsisakė, ar kad ją pakeitė atsakovės pareiga nuolatos užtikrinti ieškovėms elektros tiekimą per ginčo įrenginius, vietoj pareigos leisti (sudaryti sąlygas) pačioms ieškovėms savo lėšomis prisijungti prie elektros energijos tiekimo sistemos.

2.5.                      Ieškovės turi pareigą savo lėšomis aktyviais veiksmais įsirengti reikalingus įrenginius ir jų pagrindu prisijungti prie elektros tiekimo tinklų. Atsakovė yra laisva disponuoti jai priklausančiais ginčo įrenginiais, įskaitant sprendimą jų nebeeksploatuoti ateityje. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovės kreipėsi į atsakovę, o atsakovė neleido (nesudarė sąlygų) ieškovėms „savo lėšomis <...> įsirengti ir prisijungti prie <...> elektros energijos tiekimo sistemos“, būtent kaip numato nuomos sutarčių 3.4 punktas. Šiuo atveju visi ir ieškovų įvardijami žalingi padariniai, susiję su ginčo įrenginių eksploatavimo pabaiga, būtų tiesioginė pačių ieškovų neveikimo – nevykdomos pareigos savo lėšomis, aktyviais veiksmais įsirengti reikalingus įrenginius ir jų pagrindu prisijungti prie elektros tiekimo sistemos – pasekmė. Ieškovės byloje neįrodė nei prevenciniu ieškiniu kildinamos būsimos žalos realumo, nei priežastinio ryšio tarp prevenciniu ieškiniu uždrausti reikalaujamų tariamai neteisėtų veiksmų ir ieškovų nurodomos tariamai neišvengiamos žalos.

II.   Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-10-21 sprendimu ieškovių ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovių lygiomis dalimis atsakovės naudai 3 563 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1 781,50 Eur iš kiekvienos ieškovės.

3.1.                      Ieškovės su atsakove sudarė patalpų pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau iki visiško atsiskaitymo su atsakove jos įgijo teisę patalpas subnuomoti. Atsakovė ir ieškovės skirtingai traktuoja atsakovės teisę/pareigą užtikrinti elektros energijos tiekimą. Ieškovų teigimu, vadovaujantis pirkimo-pardavimo bei nuomos sutarčių tekstu, atsakovė, teikdama sąskaitas ieškovėms už elektros energijos tiekimą, prisiėmė pareigą prijungti ieškoves prie tiekiamos elektros energijos. Atsakovės nuomone, ji nei viena sutartimi su ieškovėmis tokios pareigos neprisiėmė, o vadovaujantis sutartimis, ieškovės turi teisę bei pareigą savo patalpoms tiekiama elektros energija pasirūpinti pačios: nuo įvedimo iki atsiskaitymo.

3.2.                      2019-09-30 pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovės UAB „ALUOTINFRA“ ir atsakovės, ieškovė pardavė patalpas atsakovei. Nei pirkėja, nei pardavėja tiesiogiai sutartimi neprisiėmė įsipareigojimų dėl elektros energijos tiekimo. Sutarties 5.10 punkte numatyta bendra pareiga ieškovei mokėti komunalinius mokesčius laiku. 2019-09-30 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė UAB „ALGESA“ taip pat pardavė pastatą-sandėlį atsakovei su mokėjimo atidėjimu 48 mėnesiams. Šios sutarties bendrosios ir specialiosios nuostatos iš esmės analogiškos aukščiau aptartai (išskyrus pardavimo kainą, patalpų apibūdinimą ir pan.). 2019-06-28 atsakovė su ieškove UAB „ALUOTINFRA“ sudarė nuomos sutartį dėl patalpų nuomos. Sutarties 3.5 punktas įpareigoja atsakovę leisti nuomininkui savo lėšomis, nepadarant žalos patalpoms įsirengti ir prisijungti prie elektros tiekimo sistemos (be kitų sistemų). Sutarties 5.1 punktas numato, kad ieškovė mokės nuomotojui nuomos mokestį, kuris kartu susidaro ir iš patalpų visų komunalinių mokesčių, įskaitant elektros tiekimo. Tokios pačios nuostatos įtvirtintos ir ieškovės UAB „ALGESA“ sudarytoje su atsakove nuomos sutartyje, atitinkamai 3.4 punktas ir 5.1 punktas.

3.3.                      Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė turi pareigą netrukdyti pačioms ieškovėms prisijungti prie elektros tinklų, tačiau tai padaryti ieškovės turi savo lėšomis (nuomos sutarčių 3.4 bei 3.5 punktai). Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė patvirtino, kad ieškovės turi teisę pasijungti prie transformatorinės, tiesiogiai kreipdamosi į elektros energijos tiekėją, tačiau atsisako toliau savo lėšomis tiekti energiją, kadangi jos nebepakanka poreikiams patenkinti ir elektros energijos galia turi būti didinama. Iš sutarčių lingvistinės analizės matyti, kad būtent ieškovės nuomos sutartimis prisiėmė pareigą savo lėšomis (ne atsakovės sąskaita) jungtis prie elektros energijos, tačiau mokesčius už suvartotą elektros energiją mokėti nuomotojui, t. y. patalpų savininkui, kad pastarasis galėtų tinkamai atsiskaityti su paslaugų teikėjais. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti nurodytą nuomos sutarčių 3.4 bei 3.5 sąlygą siurprizine, kadangi šalys buvo lygiavertės sutarties sudarymo metu ir galėjo dėl sąlygų derėtis. 

3.4.                      Sutarčių sąlygos buvo žinomos šalims, jos prisiėmė teises bei pareigas nepiktnaudžiaudamos savo padėtimi. Ieškovių sutarčių nuostatų aiškinimas yra išimtas iš konteksto pavienių frazių. Ieškovės turi įrodyti realios grėsmės aplinkybę, kaip prevencinio ieškinio sąlygą, nes ji nepreziumuojama. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą, tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingoms pasekmėms vertinti analogiškai, bet pagal CK 6.255 straipsnį minėtos aplinkybės nenumatytos kaip realios grėsmės prezumpcija. Ši aplinkybė turi būti konkrečioje situacijoje įvertinta kaip viena iš svarbių bylai aplinkybių. Teismas sprendė, kad atsakovė naudojasi jai suteikta teise spręsti dėl elektros energijos tiekimo bei nutraukimo iš esmės elgiasi teisėtai. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, ketindama nutraukti elektros energijos tiekimą ieškovių nuomojamoms patalpoms, turėtų apie tai pranešti per protingą terminą, kad nebūtų sukelta žala ieškovėms, suteikiant galimybę pagal sutartis ieškovėms prisijungti patiems prie elektros energijos tiekimo. Ieškovės neįrodė ieškinio pagrįstumo, todėl jų ieškinys atmestas visiškai.

III.   Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4.       Ieškovės UAB „ALUOTINFRA“ ir UAB ,,ALGESA“ apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – iki nuomos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) pabaigos uždrausti UAB COSMOS CONSTRUCTION nutraukti elektros energijos tiekimą ieškovėms nuomos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu valdomiems pastatams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), arba kitaip apriboti ieškovių galimybę naudotis UAB COSMOS CONSTRUCTION valdomais lokaliais elektros energijos tinklais, taip pat prašė priteisti iš atsakovės ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:

4.1.                      Jeigu atsakovė nutrauktų elektros energijos tiekimą per jos įrenginius, būtų pažeistos nuomos sutarčių bei pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatos, t. y. 3.4 punktas bei 5.1 punktas, ir pirkimo-pardavimo sutarčių 5.10 punktas. Sutarčių nuostatomis atsakovė nuo 2019-09-30 iki 2020-12-23, t. y. virš metus laiko suteikė galimybę ieškovėms elektros energiją gauti per įrenginius. Ieškovės pakankamai ilgą laiką vykdė sutarčių nuostatas dėl elektros energijos tiekimo per įrenginius ir dėl šios priežasties laikytina, kad sutiko, jog už elektros energijos tinkamą tiekimą ieškovėms yra atsakinga būtent atsakovė. Ieškovės nėra gavusios pretenzijų ar perspėjimų dėl elektros energijos vartojimo. Elektros energijos tiekimas ieškovėms buvo sutrikęs bei pirmieji perspėjimai iš atsakovės dėl atjungimo buvo teikiami tik po to, kai ieškovė 1 2020-07-20 pateikė atsakovei pretenziją dėl per didelės sąskaitos išrašymo. Atsakovės nurodoma neleidimo naudotis įrenginiais priežastis nėra pakankama ir nėra aktuali bylos kontekste. Nuomos sutartyse nėra užuominos apie tai, kad, sudarius ieškovėms prieigą, vėliau, padidėjus atsakovės poreikiams, elektros energijos tiekimas per įrenginius apskritai galėtų būti nutrauktas. Atsakovė prisiėmė riziką dėl būtinybės užtikrinti ieškovėms nepertraukiamą elektros energijos tiekimą net ir tuo atveju, jeigu pačios atsakovės poreikiai elektros energijos vartojimui išaugs. Nesudarydama sąlygų elektros energiją gauti per įrenginius, atsakovė atliktų neteisėtus veiksmus, todėl pirmoji prevencinio ieškinio sąlyga tenkinama.

4.2.                      Nuomos sutartimis ieškovėms išnuomotos patalpos yra skirtos gamybai. Pastatuose tiek pačios ieškovės, tiek ieškovės 1 subnuomininkai naudoja daug įrenginių (gamybines stakles ir kitus įrenginius), kurių veikimui būtina elektros energija ir atitinkamai tiekiamos elektros energijos galingumas. Taigi atsakovei nutrauktus elektros energijos tiekimą į pastatus per įrenginius, ieškovės netektų galimybės vykdyti darbus pastatuose. Sustojus produkcijos gamybai, ieškovės negeneruotų pajamų. Atsakovei elektros energijos tiekimą į pastatus per įrenginius nutraukus, pastatuose esantis nuomininkių turtas liktų be apsaugos. Tokiu atveju nuomininkių turtas taptų nesaugus ir galimai būtų prarastas. Iš esmės visų į bylą pateiktų subnuomos sutarčių esminės sąlygos yra tinkamas, nepertraukiamas elektros energijos tiekimas subnuomininkams, todėl, netekus elektros energijos tiekimo pastatams per įrenginius, subnuomininkai įgis teisę nutraukti šias subnuomos sutartis.

4.3.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino pirkimo-pardavimo sutarčių bei nuomos sutarčių nuostatas. Ieškovės tiek pirkimo-pardavimo sutarčių, tiek nuomos sutarčių sudarymo metu jau buvo ilgą laiką faktiškai prisijungusios ir naudojo tiek transformatorinę, tiek ir joje esančius įrenginius. Papildomas veiksmas įsirengti ar prisijungti nebuvo reikalingas, nes tai jau buvo padaryta pačių ieškovių sąskaita, kai jos buvo pastatų ir transformatorinės savininkės iki pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo. Sprendime daromos išvados, kad ieškovės turi dar atlikti kažkokius veiksmus neturi faktinio pagrindo – ieškovės yra įsirengusios visą būtiną įrangą ir prisijungusios prie visų įrenginių, nes kitaip jos po pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo nebūtų galėjusios naudotis tiekiama elektros energija į pastatus.

4.4.                      Sprendime nėra padaryta nuomos sutarčių nuostatų bendra analizė. Jeigu nuomos sutarčių tekstas būtų vertinamas bendrai, kaip vientisas susitarimas, visame faktinių aplinkybių kontekste, tai tokių nuostatų kaip „Nuomotojo įsipareigojimai: <…> sudaryti sąlygas Nuomininkui prisijungti prie visų kitų Nuomotojo valdomų komunalinių tinklų“ bei „Nuomininkas <…> moka Nuomotojui nuomos mokestį <…>, kuris susidaro iš: <…> elektros tiekimo“ analizė rodytų, kad atsakovė įsipareigojo tiekti elektros energiją ieškovėms per įrenginius, valdomus atsakovės, už kurią ieškovės atsiskaito su atsakove remiantis nuomos sutarčių 5.1 punktu. Ieškovės atsiskaito su nuomotoja pagal tai, kiek elektros jos sunaudoja per atsakovės valdomus įrenginius. Kitoks sutarčių aiškinimas būtų nesistemiškas ir akivaizdžiai nepagrįstas.

4.5.                      Nuomos sutarčių sudarymas faktiškai nepakeitė elektros energijos tiekimo į pastatus aspekto ir nei ieškovės, nei nuomotoja neturėjo atlikti veiksmų, kad ieškovės galėtų toliau tęsti naudojimąsi elektros energija tokios pačiomis sąlygomis kaip jos tai darė iki nuomos sutarčių sudarymo momento. Nuomos sutarčių 3.4, 5.1, 5.2 punktai, aiškinant juos kartu, rodo, kad atsakovė yra atsakinga už nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą ieškovėms. Komunaliniai tinklai apima tiek maitinimo šaltinius, tiek įrenginius. Sprendime 3.4 punktas interpretuotas neteisingai, jį vertinant netgi ne visą. 3.4 punktas nuomos sutartyse yra papildytas papildomu susitarimu – „taip pat sudaryti sąlygas Nuomininkui prisijungti prie visų kitų Nuomotojo valdomų komunalinių tinklų“. Nuostata „savo lėšomis prisijungti ir įsirengti“ jau įvykdyta, todėl net nėra kvestionuotina, nes ieškovės yra įrengusios įrenginius bei prie įrenginių prisijungusios, o pastatai prie įrenginių yra prijungti ilgą laiką, dar prieš sudarant sutartis. Nuomos sutarčių 3.4 punkte nėra rašoma, jog atsakovė sudaro sąlygas ieškovėms prisijungti tik prie ESO valdomos elektros energijos tiekimo sistemos. Teisė prisijungti prie elektros energijos sistemos reiškia teisę prisijungti prie komunalinių tinklų, nepriklausomai nuo to, kam jie priklausė ar priklauso. Ieškovėms pagal nuomos sutartis prisijungti prie atsakovės įrenginių draudimo nuomos sutartyse nėra. Jeigu po nuomos sutarčių įsigaliojimo ieškovės būtų įsirengusios papildomus įrenginius, tai tokiu atveju nuomotoja tokių įrenginių niekaip nevaldytų ir nebūtų susijusi, atitinkamai netektų prasmės nuomos sutarčių 3.4 ir 5.1 punktai. Dalis transformatorinėje esančių įrenginių (su nareliais) priklauso atsakovei, o kita dalis narelių priklauso ESO. ESO priklausančių narelių nuomotoja nevaldo ir nekontroliuoja. Nuomos sutarčių 3.4 punktas negalėtų būti aiškinamas taip, kad įsipareigojo prisijungti išskirtinai prie ESO sistemos. 

4.6.                      Nuomos sutarčių 5.1 punktas numatytas tiems atvejams, kai ieškovės elektros energiją gauna per įrenginius, ir kitiems atvejams šis nuomos sutarčių 5.1 punktas nėra pritaikomas. Nuomotoja pripažino, kad, jeigu ieškovės įsirengtų papildomus įrenginius, tai tokiu atveju atsakovei nieko mokėti neturėtų. Atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad nėra susitarimo, jog atsakovė tikrai ieškovėms neleis prisijungti prie įrenginių. Pripažinta, kad tokia situacija, kai ieškovės prisijungia prie įrenginių, ir yra aptarta nuomos sutarčių 5.1 punkte – „jeigu susidaro tokia situacija, kad prisijungus“. Tokia situacija šiuo atveju ir yra susidariusi. Jeigu ieškovės įsirengtų papildomus atskirus įrenginius savarankiškai, tai, lygiai taip pat kaip ir atsakovė pagal įrenginius, mokestį už elektros energiją ieškovės už savo įrenginius mokėtų tiesiogiai elektros energijos tiekėjui.

4.7.                      Sprendime neatsižvelgta į nuomos sutarčių 3.4 punkto bei 5.1 punkto prasmei išsiaiškinti aktualų ir šių sutarčių sudarymo kontekstą. Pastatai anksčiau priklausė ieškovėms. Jos pastatą atsakovei pardavė tik su esmine sąlyga, kad ieškovės galės toliau 4 metus naudotis tomis pačiomis patalpomis, esančiomis pastate, kuriomis nuomotoja naudojosi iki pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo. Nuomos sutarčių sudarymas buvo garantija, kad tol, kol atsakovė visiškai neatsiskaitys su ieškovėmis pagal pirkimo-pardavimo sutartis, tai ieškovės galės naudotis pastatais, tokiais, kokie jie ieškovėms bus perduoti ir be papildomo nuomininkių apkrovimo ar papildomų sąlygų joms. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kontekstą, atsakovė su ieškovėmis susitarė dėl simbolinės pastatų nuomos mokesčio kainos. Mokesčių, be kita ko, ieškovių mokamų ir už elektros energiją atsakovei, reikšmė yra ypač svarbi, kadangi nuomos mokestis pagal nuomos sutartis nėra standartinis. Ieškovės už pastatų naudojimąsi, kaip objektų, atskiro nuomos mokesčio nemoka.

4.8.                      Ieškovės pastatus ta pačia apimtimi, kuria naudoja ir šiuo metu, naudojo gerokai iki tol. Per įrenginius ieškovės elektrą gavo visą (ilgą) laiką, įskaitant ir tuomet, kai jos dar buvo pastatų savininkės, o pastatus nuomojo ir pati atsakovė. Ilgą laiką pastatai bei transformatorinė, su joje esančiais įrenginiais, buvo ir šią dieną vis dar yra susieti funkciškai. Kai įsigaliojo nuomos sutartis, pastatų atskirai prijungti prie įrenginių jau nebereikėjo, kadangi jie buvo jau sujungti. Atitinkamai pagal pastatų pirkimo-pardavimo sutartis abi ieškovės pagrįstai tikėjosi, kad ta pastatų naudojimo apimtis ir pastatų kokybė nepasikeis, pasikeitus pagrindui, pagal kurį jos dabar valdo pastatus. Nuomos sutartyse nėra numatyta išlygų, kad tas funkcinis ryšys, egzistuojantis tarp pastatų ir dabar jau nuomotojo valdomų komunalinių tinklų, kaip nors pasikeis pastatus išsinuomojus/ nuomojant ieškovėms. 

4.9.                      Sprendime padaryta nepagrįsta išvada, kad „atsakovė naudojasi jam suteikta teise spręsti dėl elektros energijos tiekimo bei nutraukimo iš esmės <…> teisėtai“. Atsakovė faktiškai prisiėmė pareigą suteikti galimybes ieškovėms elektros energiją gauti iš įrenginių, papildomai už pastatų nuomą nieko nemokant, paprasčiausiai atsiskaitant už faktiškai suvartotą elektros energiją. Todėl atsakovė negali savavališkai keisti tarp šalių suderėtų naudojimosi įrenginiais sąlygų, kurias pati atsakovė ilgą laiką tinkamai vykdė. Kita vertus, jeigu būtų laikoma, kad atsakovė leido ieškovėms įrenginiais naudotis tik gera valia, tai tokiu atveju byloje vis tiek turi būti pripažįstama, kad atsakovė konkliudentiniais veiksmais įsipareigojo ir toliau leisti ieškovėms naudotis įrenginiais. Nuo 2019-09-30 iki šiol nuomotoja išrašydavo ieškovėms sąskaitas už sunaudotą elektros energiją, o ieškovės jas apmokėdavo. Ginčo byloje dėl šios aplinkybės nėra. Ieškovės teikė į bylą sąskaitų pavyzdžius, kurie rodo, kad elektra realiai yra naudojama, atitinkamai sunaudojamas jos kiekis yra pakankamai didelis kiekvieną mėnesį. 

4.10.                      Atsakovė, vykdydama nuomotojo pareigas, tvarkė įrenginius, kai šie, jos teigimu, buvo sugedę. Taigi atsakovė prisiėmė jai tenkančią pareigą tvarkyti sugedusius inžinerinius tinklus bei atnaujinti (kuo greičiau) elektros energijos tiekimą ieškovėms. Tai tik įrodo, kad atsakovė įsipareigojo leisti ieškovėms naudotis įrenginiais. Inžinerinių sistemų atkūrimo darbai priskiriami kapitalinio remonto darbams, todėl suremontuoti transformatorinę bei joje esančius įrenginius tenka atsakovei. Jeigu ieškovės būtų turėjusios kokią nors pareigą pačios savo iniciatyva ir lėšomis įsirengti įrenginius bei prisijungti prie ESO narelių transformatorinėje, tai nuomotoja nelaikytų savęs atsakinga „kuo greičiau grąžinti elektros tiekimą“ ieškovėms. Atsakovės pozicija, jog ji įrenginiais ieškovėms leido naudotis tik iš geros valios iki pareikalavimo momento, yra nepagrįsta, neatsispindi objektyviuose įrodymuose, o atsakovės pradėta naudoti tik nagrinėjant šią bylą. Ieškovės nei raštu, nei žodžiu nesitarė su nuomotoja, kad ieškovėms galimybė naudotis elektros energija, tiekiama per įrenginius, suteikiama tik savanoriškai ir tik iki to momento, kada nuomotoja pareikš interesą naudotis įrenginiais pati. Panašių sąlygų nėra numatyta nei preliminariosiose pirkimo-pardavimo sutartyse, nei pirkimo-pardavimo sutartyse, nei tuo labiau nuomos sutarčių nuostatose.

4.11.                      Panaikinus elektros energijos tiekimą per įrenginius, ieškovės turėtų prisiimti ypač dideles nepagrįstas išlaidas dėl prisijungimo prie ESO. Nekalbant jau apie tai, kad joms reikėtų įsigyti ir specifinius, išmanymo apie juos reikalaujančius, įrenginius; veiksmai turėtų būti atliekami (netikėtai) viduryje nuomos sutarčių vykdymo; norėdamos įsirengti įrenginius/ prisijungti prie ESO, ieškovės turėtų investuoti dideles sumas; be to, tokiu atveju nebūtų aiškus tokių įrenginių likimas, kai nuomos sutartys pasibaigtų – ar ieškovės galėtų šiuos įrenginius pasiimti su savimi, ar tai funkciškai būtų įmanoma, ar tokius įrenginius išpirktų nuomotoja. Jeigu nuomos sutartimis iš tiesų būtų buvę siekta, kad ieškovės pačios savo lėšomis įsirengtų (papildomus) įrenginius bei pačios savo lėšomis prisijungtų prie ESO, tai tokiu atveju visos susijusios aplinkybės dėl tokių įrenginių teisinio statuso būtų aptartos nuomos sutartyse.

5.       Atsakovė UAB COSMOS CONSTRUCTION ieškovių apeliacinį skundą prašė atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-21 sprendimą bei priteisti atsakovei solidariai iš ieškovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:

5.1.                      Atsakovė neturi pareigos nei suteikti teisę naudotis savo įranga, nei tiekti elektrą (užtikrinti jos tiekimą) ieškovėms. Sutartimis atsakovė tik įsipareigojo leisti/sudaryti sąlygas ieškovėms prisijungti prie elektros energijos tiekimo tinklų (o atsakovės įranga nesudaro elektros energijos tiekimo tinklų dalies, nes jis nėra tiekėju). Atsakovės geranoriškas leidimas ieškovėms kurį laiką naudotis jos įranga, kol įsirengs savo prisijungimus prie elektros energijos tiekimo tinklų, negali sukurti amžinos pareigos atsakovei leisti ieškovėms nemokamai naudotis savo įranga.

5.2.                      Sutarčių tekste įvardinta, kad šalys susitarė dėl ieškovių pareigos jų lėšomis ir jų pačių aktyviais veiksmais įsirengti reikalingus įrenginius ir jų pagrindu prisijungti prie visų komunalinių tinklų, įskaitant ir elektros energijos tiekimo tinklus. Nei preliminariosiose, nei pagrindinėse ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartyse nėra nuostatų apie tariamą atsakovei tenkančią pareigą užtikrinti ieškovėms elektros energijos tiekimą ar jos tiekimo nepertraukiamumą, ar pareigą leisti naudotis atsakovei nuosavybės teise priklausančia įranga, per kurią galima prisijungti prie elektros energijos tiekimo sistemos. Ieškovė bando akcentuoti, neva sutarčių 5.1 ir 5.2 punktuose įtvirtinta nuomos mokesčio apskaičiavimo schema kažkokiu būdu rodo, kad neva šalys susitarė, kad ieškovės gali būti prisijungę ir naudotis ginčo įranga, priklausančia atsakovei. Schema tik numato, kad nuomos mokestis susideda iš žemės nuomos, NT mokesčio už patalpas bei visų komunalinių tenkančių sumokėjimo. Tai, kad nuoma turi padengti tik atsakovės patiriamas išlaidas yra šalių susitarimas suderėtas dėl to, jog atsakovė iš ieškovių įsigijo ginčo patalpas, bet tai nerodo, kad atsakovė būtų prisiėmusi pareigą leisti naudotis jai nuosavybės teise priklausančia ginčo įranga.

5.3.                      Senųjų sutarčių tekstas: iki šalims susitariant dėl ginčo turto pirkimo-pardavimo, atsakovė ginčo turtą valdė analogišku pagrindu, kokiu dabar valdo ieškovės – nuomos sutartimi. Priešingai, nei esamose nuomos sutartyse, ankstesnėje nuomos sutartyje ieškovės buvo įsipareigoję atsakovės atžvilgiu užtikrinti elektros energijos tiekimą. Esamomis nuomos sutartimis tokio įsipareigojimo buvo sąmoningai susitarta atsisakyti, nes priešingu atveju esamų nuomos sutarčių 3.4 punkto nuostatos būtų identiškos ankstesnės nuomos sutarties nuostatoms. Byloje nėra įrodymų, kad šalys būtų susitarę, kad atsakovė leis visą laiką naudotis jai priklausančia įranga. Pateikiama subjektyvi interpretacija, esą šios nuostatos kartu su nuomos sutarčių 5.1 punktu neva reiškia atsakovės pareigą tiekti ieškovėms elektros energiją ar užtikrinti jos tiekimo nepertraukiamumą, nepagrįsta. Ieškovės ignoruoja šiuo aspektu esminę Nuomos sutarčių 3.4 punkto formuluotę „L. N. savo lėšomis <...> įsirengti ir prisijungti prie elektros energijos tiekimo sistemos“. Atsakovas nėra elektros tiekėjas pagal Elektros energetikos įstatymą (tai liudija ir tas faktas, kad jis nėra licencijuotas tiekti elektrą), todėl jam priklausanti įranga nėra elektros tiekimo tinklų dalis įstatymo prasme.

5.4.                      Atsakovė neprisiėmė įsipareigojimų leisti/ suteikti galimybę neterminuotai naudotis jai priklausančia įranga, tokie įsipareigojimai neįtvirtinti nei sutartyse, nei kyla iš kokių nors įstatymų. Atsakovė turi teisę neleisti naudotis jai priklausančia įranga, o ieškovės turi užsitikrinti elektros tiekimą sutartyse įtvirtinta tvarka – įsirengti ir prisijungti elektros energijos tiekimo sistemos, kuri ginčo objekte tiekiama per ESO tiekimo sistemą. Ieškovės neneigia, kad yra visos galimybės tai padaryti, šį faktą be kita ko patvirtina ir į bylą pateikta ESO elektros energijos tiekimo sistemos ir atsakovei priklausančios įrangos schema, kurioje matyti laisvi ESO nareliai, prie kurių gali prisijungti ieškovės.

5.5.                      Atsakovei iš karto dar nereikėjo visų pajėgumų, todėl ji galėjo palaukti, kol ieškovės prisijungs prie elektros tiekimo tinklų. Planuodama tolimesnę veiklą, atsakovė nedelsiant įspėjo ieškovę, suteikdama pakankamą terminą atsijungimui. Atsakovė neprivalo ir neturi įrodinėti kiek kokios galios jai reikės atitinkamu metu, nes ji neturi pareigos leisti naudotis savo elektros įranga elektros tiekimui ieškovėms. Atsakovės teisė neleisti kitiems asmenims naudotis jai nuosavybės teise priklausančia įranga nėra apribota, susitarimai šiuo atžvilgiu su ieškovėmis nesudaryti. Atsakovė konkludetiniais veiksmais neįsipareigojo neribotai leisti naudotis nemokamai jai priklausančia įranga. Būtent ieškovės nevykdo prisiimtos pareigos – prisijungti tiesiogiai prie elektros energijos tiekimo tinklų, veiksmų daugiau kaip vienerius metus nesiėmė ir nepagrįstai naudojasi atsakovės įranga, taip piktnaudžiaudamos susidariusia situacija, o ėmusis veiksmų – dar ir pradėdamos teisminius procesus.

5.6.                      Tariama žala kyla iš ieškovių veiksmų (neveikimo) ir nėra atsakovės kaltės. Ieškovės klaidinančiai nurodo neva atsakovės veiksmai kelia žalą jiems ir jų subnuomininkams, tačiau būtent jos pačios laiku nesiima įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Tai, kad ieškovės patirs išlaidų pačios tiesiogiai prisijungdamos prie elektros tiekimo tinklų, o ne naudodamosios atsakovės įranga, kuria pagal sutartis neprivalo leisti naudotis (praktiškai nebegalės to leisti), yra verslo dalis. Ieškovės pačios turi įsivertinti jų veiklos išlaidas, priimant verslo sprendimus. Atsakovė apskritai nėra įsipareigojusi tiekti ieškovėms elektros energijos ar užtikrinti jos tiekimo nepertraukiamumą.

5.7.                      Ieškovės turi pareigą savo lėšomis bei aktyviais veiksmais įsirengti reikalingus įrenginius ir jų pagrindu prisijungti prie elektros energijos tiekimo tinklų. Šios pareigos ieškovės iki šiol neįvykdė, prevenciniu ieškiniu nepagrįstai siekia išvengti, perkeliant ją atsakovei. Naudojimasis ginčo pastatais netaps neįmanomas vien įgyvendinus teisėtą atsakovės siekį nebeeksploatuoti tam tikrų ginčo įrenginių, naudojamų tik kaip techninė jungtis su ESO priklausančiais elektros energijos tiekimo tinklais, kadangi ieškovės turi ne tik galimybes, bet ir pareigą pačios prisijungti prie elektros tinklų savo pačių lėšomis, įsirengiant tam reikalingus įrenginius.

5.8.                      Nėra tenkinamos prevencinio ieškinio privalomosios sąlygos, todėl teismas priėmė teisingą sprendimą ieškinį atmesti. Ginčo įrenginiais ieškovės naudojasi išimtinai atsakovės gera valia suteikta galimybe, kurios toliau atsakovė, būdama verslo subjektu, dėl verslo planų suteikti nebenori (o ir neprivalo). Prevenciniu ieškiniu nepagrįstai siekiama jais naudotis ir toliau. Nėra tenkinama nė viena iš privalomų CK 6.255 straipsnyje numatytų ir kasacinio teismo praktikoje pripažįstamų sąlygų, t. y. ieškovės byloje nepagrindė ir neįrodė nei neteisėtų veiksmų, nei tiesioginės ir realios iš tokių veiksmų kildintinos žalos.

Apeliacinės instancijos teismas

 k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

7.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8.       Apeliacinis procesas vyksta dėl skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-21 sprendimo, kuriuo ieškovių UAB „ALUOTINFRA“ ir UAB ,,ALGESA“ prevencinis ieškinys atsakovei UAB COSMOS CONSTRUCTION dėl uždraudimo atlikti veiksmus buvo atmestas.

Dėl ieškovių teiktų rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų prijungimo

9.       Ieškovės teikė rašytinius paaiškinimus (dokumento registracijos Nr. DOK-3957), kuriuos prašė prijungti prie bylos, taip pat prijungti teikiamus įrodymus.

10.       Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas, kurį draudžiama keisti (pildyti) pasibaigus procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 323 straipsnis). Ši nuostata yra specialioji bendros byloje dalyvaujančių asmenų teisės teikti teismui rašytinius paaiškinimus atžvilgiu. CPK 323 straipsnyje nurodyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.

11.       CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).

12.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliančių (ieškovių) apeliacinės instancijos teismui pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas rašytiniais paaiškinimais, pagal savo turinį yra apeliacinio skundo papildymas, o terminas per kurį galima keisti (pildyti) apeliacinį skundą, šio dokumento pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs. Rašytiniais paaiškinimais iš esmės siekiama papildyti ieškovių apeliacinio skundo argumentaciją. Atsižvelgiant į aptartą CPK 323 straipsnyje nurodytą draudimą teisėjų kolegija ieškovių pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisako prijungti prie bylos medžiagos. Apeliančių (ieškovų) teiginiai esą atsakovė pažeidinėja Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones taip nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

13.       Kartu su rašytiniais paaiškinimais teikti nauji įrodymai: 2021-11-22 sąskaita faktūra; 2021-11-19 komercinis pasiūlymas; 2021-11-22 mokėjimo nurodymas; Naujojo nebuitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties specialiosios sąlygos; 2021-11-23 mokėjimo nurodymas; 2021-11-25 elektroninis laiškas ir brėžinys; 2021-12-28 atliktų darbų aktas; 2021-12-22 banko sąskaitos išrašas.

14.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos.

15.       Pasisakant dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinėje instancijoje pažymėtina, kad: i) CPK įtvirtintinas ribotos apeliacijos modelis, kurio pagrindinė paskirtis pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas; ii) įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme; iii) byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus sprendimas. Ieškovių apeliacinės instancijos teismui teiktais įrodymais siekiama išplėsti apeliacinio skundo ribas, jais grindžiamos aplinkybės, kurios apskritai nebuvo tiriamos ir(ar)vertinamos pirmosios instancijos teisme, todėl ieškovių apeliacinės instancijos teismui teiktus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl aktualių bylos faktinių aplinkybių

16.       Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB ,,ALUOTINFRA“ su atsakove UAB COSMOS CONSTRUCTION 2019-06-28 sudarė Preliminariąją sutartį, pagal kurią šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį, ieškovei parduodant dalį pastato – gamyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto (duomenys neskelbtini), kitus statinius, t. y. pastatą – kompresorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – svarstykles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visus kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (dokumento registracijos Nr. CBP-36106).

17.       Ieškovė UAB ,,ALGESA“ su atsakove UAB ,,COSMOS CONSTRUCTION“ 2019-06-28 sudarė Preliminariąją sutartį, pagal kurią šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį, ieškovei parduodant pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dokumento registracijos Nr. CBP-36106).

18.       Ieškovė UAB ,,ALUOTINFRA“ su atsakove UAB ,,COSMOS CONSTRUCTION“ 2019-09-30 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (dokumento registracijos Nr. CBP-36106).

19.       Ieškovė UAB ,,ALGESA“ su atsakove UAB COSMOS CONSTRUCTION 2019-09-30 sudarė pirkimo pardavimo sutartį (dokumento registracijos Nr. CBP-36106).

20.       Atsakovė UAB COSMOS CONSTRUCTION su ieškove UAB ,,ALUOTINFRA“ 2019-06-28 sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią patalpos, esančios gamykloje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pastato pirmo aukšto plane pažymėtų indeksais 1-7 (32,53 kv. m), 1-8 (31,58 kv. m), 1-9 (31,86 kv. m), 1-10 (107,05 kv. m), 1-13a (6,43 kv. m), 1-13 (2 333,13 kv. m), 1-14 (85,85 kv. m), ir tuo pačiu adresu esančių pastato – cecho, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 282,42 kv. m, pastato – administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 35,49 kv. m, pastato – svarstyklių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 88,87 kv. m, pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tūris 96 kub. m, užstatytas plotas 44 kv. m, pirkimo, buvo išnuomotos ieškovei (dokumento registracijos Nr. CBP-36106). Pagal šią nuomos sutartį šalys susitarė, kad:

20.1.                      Atsakovė įsipareigojo ,,L. N. savo lėšomis, iš anksto raštu su Nuomotoju suderintomis sąlygomis, nepadarant žalos Patalpoms, Patalpose įsirengti ir prisijungti prie šalto vandens tiekimo sistemos, nuotekų tvarkymo sistemos, dujų tiekimo sistemos bei elektros tiekimo sistemos, taip pat sudaryti sąlygas Nuomininkui prisijungti prie visų kitų Nuomotojo valdomų komunalinių tinklų.“ (3.4 punktas).

20.2.                      Ieškovė UAB ,,ALUOTINFRA“ įsipareigojo užtikinti, kad ,,Visi šia Sutartimi Nuomininko prisiimti įsipareigojimai būtų perkelti ir į Nuomininko bei Patalpų subnuomininkų sudarytas sutartis, t. y. visos šioje Sutartyje numatytos ir Nuomininkui taikomos sąlygos inter alia taikomos ir Patalpų subnuomininkams“ (4.1.1. punktas); ,,Patalpų subnuomos sutarčių terminas bus ne ilgesnis, nei nuomos terminas“ (4.1.2. punktas).

20.3.                      ,,Nuomininkas kiekvieną kalendorinį mėnesį už Patalpų nuomą ir naudojimąsi Žemės sklypo dalimi moka Nuomotojui nuomos mokestį, kuris susidaro iš:

-       Žemės sklypo dalies, reikalingos naudotis Patalpomis, kaip tai nurodyta Sutarties 1 priede, nuomos mokesčio, nustatyto valstybinės žemės nuomos sutartyje;

-       Nekilnojamojo turto mokesčio už Patalpas;

-       Patalpų visų komunalinių mokesčių, kuriuos Nuomotojas mokės atitinkamam paslaugos tiekėjui (įskaitant, bet neapsiribojant: komunalinių atliekų ir kitų atliekų surinkimą ir tvarkymą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos tvarkymą, šildymo, karšto ir šalto vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo, elektros tiekimo), kiekvieną mėnesį (5.1. punktas).

20.4.                      ,,Nuomos mokestis negali būti didesnis už faktines Nuomotojo išlaidas, kaip tai numatyta Sutarties 5.1 punkte. Kartu su Nuomos mokesčiu, Nuomininkas įsipareigoja sumokėti ir baudas, jei tokios bus paskirtos, dėl Sutarties 4.2. punkte numatytų įsipareigojimų pažeidimo (5.2 punktas).

20.5.                      ,,Kiekvieną kalendorinį mėnesį Nuomotojas įsipareigoja informuoti Nuomininką apie mokėtiną Nuomos mokestį ir pateikti jį pagrindžiančius dokumentus bei sąskaitą faktūrą. Pagrindžiančių dokumentų analizė ar Nuomininko požiūriu ne pilnas pateikimas, papildomų dokumentų iš Nuomotojo reikalavimas negali būti priežastis Nuomininkui nemokėti Nuomos mokesčio.“ (5.3 punktas).

21.       Analogiškos sutarties nuostatos buvo įtvirtintos ir atsakovės bei ieškovės UAB ,,ALGESA“ 2019-06-28 sudarytoje Negyvenamųjų patalpų sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (dokumento registracijos Nr. CBP-36106).

22.       Atsakovė 2020-09-10 pranešimu informavo ieškovę UAB ,,ALUOTINFRA“, kad po 8 savaičių nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos objektyviai nebeturės galimybės teikti ir nebetiks elektros energijos (dokumento registracijos Nr. CBP-36106).

23.       Atsakovė 2020-09-24 pranešimu informavo ieškoves, kad atsakovė turi diskreciją neeksploatuoti įrenginių ir tai planuojama padaryti nuo 2020 m. lapkričio mėn., nurodydama, kad ieškovės turi galimybę prisijungti prie elektros tiekimo sistemos pačios savo lėšomis įsirengdamos įrenginiams analogiškus įrenginius, nes tai numato nuomos sutartys (dokumento registracijos Nr. CBP-36106).

24.       Atsakovė 2020-11-11 rašte nurodė, kad nebegalės užtikrinti elektros tiekimo per savo įrenginius nuo 2020-12-23. Taip pat nurodė, kad terminas iki 2020-12-23 yra pakankamas įsirengti reikiamą įrangą ir prisijungti prie COSMOS CONSTRUCTION sutarties su ESO pagrindu valdomo komunalinio – elektros tiekimo – tinklo. Papildomai nurodė, kad ieškovės turi teisę savo pasirinkimu jungtis ne prie COSMOS CONSTRUCTION valdomo ESO elektros tinklo, o gauti elektros jungtį tiesiai per ESO, pasirašant sutartį su ESO dėl elektros tiekimo (dokumento registracijos Nr. CBP-36106). 

Dėl prevencinio ieškinio esmės

25.       Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys). Vadovaujantis CK 6.255 straipsnio 1 dalimi, pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti yra realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. 

26.       Prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos, kurias turi įrodyti ieškovas, yra: 1) atsakovo veiksmų neteisėtumas; 2) potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje; 3) realus pavojus, jog ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai, kuriais daroma žala. Prevencinio ieškinio atveju paprastai nėra realios žalos, o ketinama užkirsti kelią potencialiai žalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013). Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai, kurie turi būti suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, jų pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Taigi, ieškovas turi įrodyti, kad veiksmai, kuriuos atlieka atsakovas, yra neteisėti, tačiau kol kas nesukėlė jokių pasekmių. Teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019).

Dėl apeliacinio skundo argumentų (ne)pagrįstumo

27.       Įrodinėjimo civiliniame procese pareiga bendriausia prasme tenka tai bylos šaliai, kuri teigia, kad egzistuoja viena ar kita faktinė aplinkybė (jų daugetas), sudaranti jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (CPK 12 ir 178 straipsniai). Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas – rungimosi principo, būdingo nacionaliniam civiliniam procesui, išraiškos forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019; 2019-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019).

28.       Ieškovės nurodo, kad ankščiau jos buvo nuomojamų patalpų savininkės, t. y. ieškovei Nr. 1 iki 2019-09-30 pirkimo pardavimo sutarties sudarymo priklausė šios patalpos: 678728/1005337 dalis pastato – gamyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta (duomenys neskelbtini), pastatas-kompresorinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-cechas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-svarstyklės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); o ieškovei Nr. 2 iki 2019-09-30 pirkimo pardavimo sutarties priklausė pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės nurodytomis patalpomis tiek iki jų pardavimo atsakovei, tiek po patalpų pardavimo atsakovei naudojosi, taigi sudarius pirkimo pardavimo sutartis pasikeitė tik naudojimosi patalpomis pagrindas – nuomos sutartis. Ieškovės nurodo, kad pagal su atsakove sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis bei nuomos sutartis, atsakovė įsipareigojo užtikrinti elektros energijos tiekimą per atsakovei priklausančius įrenginius, tačiau po pirkimo pardavimo sutarčių sudarymo atsakovė buvo laikinai nutraukusi elektros energijos tiekimą, taip pat pateikė ieškovėms įspėjimą, kad elektros energijos tiekimas nuo atsakovei priklausančių įrenginių bus nutrauktas.

29.       Ieškovės atsakovės prievolę užtikrinti nepertraukiamą galimybę naudotis elektros energija nuo atsakovei priklausančių įrenginių kildina iš preliminariųjų sutarčių, pirkimo-pardavimo sutarčių, taip pat nuomos sutarčių sąlygų bei bendrųjų nuomos santykių principų.

30.       Pagal ieškovių su atsakove sudarytų preliminariųjų sutarčių nuostatas šalys susitarė dėl pagrindinių sutarčių sudarymo (1.1. punktas). Pirkėjas sutiko, kad turtu 48 mėnesius išimtinai naudosis pardavėjai (1.4, 1.5 punktai). Šalys susitarė, kad įkeistinu turtu, pagal tarp pirkėjo ir pardavėjų sudarytą nuomos sutartį 48 mėnesius, skaičiuojamus nuo pagrindinės sutarties pasirašymo dienos, naudosis pardavėjai su teise subnuomoti įkeistame turte esančias patalpas. Nuomos kaina, kurią pardavėjos mokės pirkėjui bus lygi visų pirkėjo mokamų mokesčių už įkeistiną turtą ir tiek, kiek reikalinga patekimui į įkeistiną turtą, naudojamą žemės sklypo dalį pažymėtą 7 priede violetiniu kontūru, bei komunalinių mokesčių sumai. Kartu su nuomos mokesčiu, ieškovės įsipareigoja sumokėti ir baudas. Ieškovės užtikrins visų komunalinių mokesčių, suteiktų naudojant įkeistiną turtą, savalaikį apmokėjimą (4.7, 4.8 punktas). Pardavėjai įsipareigoja suteikti visus reikalingus leidimus, sutikimus, patvirtinimus ir pan., kurie būtų reikalingi bet kuriai šaliai įrengti/keisti dujų, elektros, vandens įvadus, taip pat atlikti statybos darbus <...> (5.5 punktas).

31.       Ieškovių ir atsakovės sudarytose pirkimo-pardavimo sutartyse buvo numatyta, kad įkeistinu turtu, pagal tarp pirkėjo (atsakovės) ir pardavėjų (ieškovių) sudalytą nuomos sutartį, 48 mėnesius nuo nuomos sutarties pasirašymo dienos, naudosis ieškovės su teise subnuomoti įkeistiname turte esančias patalpas. Nuomos kaina, kurią pardavėjas mokės pirkėjui bus lygi visų pirkėjo mokamų mokesčių <...> sumai (5.10 punktas).

32.       Pagal atsakovės ir ieškovių sudarytas nuomos sutartis nuomos terminas prasideda nuomininkui (atsakovei) tapus patalpų savininku ir baigiasi praėjus 48 mėnesiams nuo nuomos pradžios (2.1 punktas). Atsakovė prisiėmė šiuos įsipareigojimus pagal nuomos sutartį: i) ne vėliau kaip nuomos pradžios dieną perduoti nuomininkui (ieškovėms) nuomos teise naudotis patalpas bei žemės sklypo dalį. Patalpos perduodamos šalims sudarant ir pasirašant patalpų perdavimo-priėmimo aktą, jame fiksuojant realią patalpų būklę, bei patalpų perdavimo nuomininkui (ieškovėms) pradžios datą (3.1. punktas); ii) nevaržyti nuomininko ar nuomininko subnuomininkų teisėtai patalpose vykdomos veiklos (3.2 punktas); iii) esant reikalui, vykdyti patalpų kapitalinį remontą (3.3. punktas); iv) leisti nuomininkui savo lėšomis, iš anksto raštu su nuomotoju suderintomis sąlygomis, nepadarant žalos patalpoms, patalpose įsirengti ir prisijungti prie šalto vandens tiekimo sistemos, nuotekų tvarkymo sistemos, dujų tiekimo sistemos bei elektros tiekimo sistemos, taip pat sudaryti sąlygas nuomininkui prisijungti prie visų kitų nuomotojo valdomų komunalinių tinklų (3.4 punktas).

33.       Nuomos sutarties 5.1. punktu ieškovės įsipareigojo kiekvieną kalendorinį mėnesį už patalpų nuomą ir naudojimąsi žemės sklypo dalimi mokėti atsakovei nuomos mokestį, kuris susidaro iš: i) žemės sklypo dalies, reikalingos naudotis patalpomis, kaip tai nurodyta sutarties 1 priede, nuomos mokesčio, nustatyto valstybinės žemės nuomos sutartyje; ii) nekilnojamojo turto mokesčio už patalpas; iii) patalpų visų komunalinių mokesčių, kuriuos nuomotojas mokės atitinkamam paslaugos tiekėjui (įskaitant bet neapsiribojant: komunalinių atliekų ir kitų atliekų surinkimą ir tvarkymą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos tvarkymą, šildymo, karšto ir šalto vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo, elektros tiekimo), kiekvieną mėnesį. 5.2. punkte šalys numatė, kad nuomos mokestis negali būti didesnis už faktines nuomotojo išlaidas, kaip tai numatyta sutarties 5.1 punkte. Kartu su nuomos mokesčiu, nuomininkas įsipareigoja sumokėti ir baudas, jei tokios bus paskirtos, dėl sutarties 4.2. punkte numatytų įsipareigojimų pažeidimo. Nuomos sutarties 5.3. punkte įtvirtinta, kad kiekvieną kalendorinį mėnesį nuomotojas įsipareigoja informuoti nuomininką apie mokėtiną nuomos mokestį ir pateikti jį pagrindžiančius dokumentus bei sąskaitą faktūrą. Pagrindžiančių dokumentų analizė ar nuomininko požiūriu ne pilnas pateikimas, papildomų dokumentų iš nuomotojo reikalavimas negali būti priežastis nuomininkui nemokėti nuomos mokesčio.

34.       Kaip jau minėta, prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai, kurie turi būti suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Šiuo atveju ginčo šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, todėl svarbu identifikuoti, ar atsakovė turėjo teisinę pareigą (sutartinį įsipareigojimą). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

35.       Ieškovės vertinimu, nuostatos, kuriomis nuomos mokestis sietinas su komunaliniais ir kitokiais mokesčiais pagal nuomos sutarčių 5.1. punktą, įpareigoja atsakovę užtikrinti, kad nuomininkės turėtų galimybę naudotis atsakovei priklausančiais įrenginiais ir nuo jų gauti elektros energiją. Ieškovės nurodo, kad tokią pareigą atsakovė turi ir vadovaujantis bendraisiais nuomos sutarties principais, t. y. nuomos objektas turi būti galimas naudoti pagal paskirtį, be to, ieškovės iki pirkimo pardavimo sutarčių sudarymo buvo šių patalpų savininkės ir, pasikeitus patalpų savininkui, pasikeitė tik naudojimosi patalpomis pagrindas, nors faktinė situacija liko ta pati, t. y. ieškovės naudojasi tomis pačiomis patalpomis. Atsakovės įsitikinimu, pareigos užtikrinti į ieškovių nuomojamas patalpas elektros energijos patiekimą iš jai priklausančių įrenginių ji neturi, sutartyse numatyta, kad ieškovės turi teisę įsirengti atskirus elektros įvadus savo lėšomis. Taigi šalys skirtingai vertina (aiškina) sutarties nuostatas.

36.       CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šis principas yra būtina sutarčių teisės efektyvumo sąlyga. Vertinant sutarties laisvės ir sutarties privalomumo principų tarpusavio sąveiką, darytina išvada, kad šalys turi teisę teisiškai susisaistyti įvairaus pobūdžio įstatymuose neaptartais susitarimais. Tokio pobūdžio susitarimai jų šalims turi įstatymo galią, yra teisiškai įpareigojantys, nebent prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, viešajai tvarkai ar gerai moralei arba turi valios ydų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021).

37.       Pagal kasacinio teismo praktiką konkrečios sutarties turinio aiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-12 nutartis civilinėje byloje 3K-3-357/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2012). Esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį pirmenybė teikiama tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013). 

38.       Skiriami du vyraujantys sutarčių aiškinimo metodai – subjektyvusis ir objektyvusis. Subjektyvusis metodas reikalauja, kad, aiškinant sutartis, būtų nustatyti tikrieji, t. y. subjektyvūs, šalių ketinimai. Objektyvusis metodas nurodo, kad, aiškinant sutartis, pabrėžiama gramatinė sutarties teksto išraiška, o ne šalių vidinių ketinimų nustatymas. Sutarčių konsensualizmo principas reikalauja, kad teismas, aiškindamas sutartį, prioritetą teiktų šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį. Tai ir įtvirtinta CK 6.193 straipsnio nuostatose, pagal kurias turi būti laikomasi šių principų: 1) sąžiningumas aiškinant sutartį; 2) pirmenybės teikimas tikriesiems šalių ketinimams, o ne vien rėmimasis pažodiniu sutarties tekstu; 3) atsižvelgimas į protingo žmogaus kriterijų, kai tikrųjų šalių ketinimų negalima nustatyti; 4) sutarties sąlygų aiškinimas atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą ir sudarymo aplinkybes; 5) esant abejonių dėl sąvokų, atsižvelgiama į sutarties prigimtį, esmę ir jos dalyką; 6) abejojant dėl sutarties sąlygų, jos aiškintinos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai (contra proferentem taisyklė); 7) sutarties sąlygų aiškinimas vartotojo naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; 8) atsižvelgimas į šalių derybas iki sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo, papročius. Sutarčių aiškinimo taisyklės nuosekliai išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2004-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/ 2004; 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/ 2007; 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011.). Kartu pažymėtina tai, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbūs visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą.

39.       Kadangi aptariamu atveju byloje kyla klausimas dėl sutarties nuostatų, numatančių nuomotojo pareigas, šiuo aspektu pažymėtina tai, kad: i) sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis (CK 6.245 straipsnio 3 dalis); ii) pagrindinė nuomotojo pareiga yra pareiga perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą bei garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis); iii) nuomotojas neatsako už tuos išnuomoto daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu arba apie kuriuos nuomininkas turėjo žinoti, arba kuriuos nuomininkas galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, tačiau jų nepastebėjo dėl savo paties didelio neatsargumo (CK 6.483 straipsnio 3 dalis, 6.485 straipsnio 5 dalis); iv) sutartys sudarytos tarp juridinių asmenų, todėl nėra aktualus aiškinimas, kuris siejamas su vartotojo atitinkamų teisių gynimu.

40.       Analizuojant sudarytų sutarčių sąlygas pažymėtina, kad: i) nors pagal šalių nuomos sutartis ieškovių mokėtina nuomos mokesčio kaina yra sietina su įvairiais turto ir komunaliniais mokesčiais, tačiau negalima laikyti, kad tai sudaro pagrindą vertinti, jog atsakovė turi pareigą užtikrinti elektros energijos patiekimą ieškovėms, kadangi, kaip matyti iš sutarčių turinio bei kitų byloje esančių duomenų, šios nuostatos tikslas buvo kompensuoti išlaidas pagal atsakovei pateiktas elektros energijos operatoriaus sąskaitas dalyje, kurią suvartojo ieškovės savo reikmėms; ii) sutartis įtvirtino galimybę nuomininkui patalpose įsirengti ir prisijungti prie elektros tiekimo sistemos bei kitų sistemų, taip pat prisijungti prie visų kitų nuomotojo valdomų komunalinių tinklų; iii) galimybė ieškovėms įsirengti atskirą elektros teikimo įvadą minima tiek preliminariosiose sutartyse, t. y. dar iki atsakovei tampant patalpų savininke, tiek nuomos sutartyse, taigi, tikėtina, kad ši nuostata šalims pradėjus sutartinius santykius buvo svarbi; iv) iš byloje pateiktų nuomos sutarčių, sudarytų ieškovių joms būnant patalpų savininkėmis su trečiaisiais asmenimis (t. y. dar iki atsakovei išnuomojant ieškovėms patalpas ir ieškovėms tampant nuomininkėmis), matyti, kad sutartyse nebuvo aptariamos galimybės įsirengti atskirą elektros energijos patiekimo įvadą (įrenginį), todėl darytina išvada, kad pasikeitus patalpų savininkui buvo keičiamas ir sutartinių įsipareigojimų mastas; v) nei vienos iš sutarčių tekste nėra įvardijama atsakovės pareiga užtikrinti ieškovėms elektros energijos tiekimą per atsakovei priklausančius įrenginius.

41.       Atsižvelgiant į sutarčių turinį, o tiksliau sutarties 3.4. nuostatą „leisti nuomininkui savo lėšomis, iš anksto su nuomotoju suderintomis sąlygomis, nepadarant žalos patalpoms, patalpose įsirengti ir prisijungti prie elektros tiekimo sistemos“, jos gramatinę konstrukciją, spręstina, kad ieškovėms buvus informuotoms apie galimybę įsirengti atskirus įrenginius elektros energijos patiekimui į patalpas, ieškovės galėjo įvertinti tai, kad atsakovė gali nutraukti elektros energijos patiekimą į ieškovių nuomojamas patalpas.

42.       Tuo pačiu sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovė, siejama sutartinių santykių su ieškovėmis, privalo elgtis sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, todėl, įvertinus nuomos sutarčių 3.4. punkto formuluotę, atsakovė turi sudaryti sąlygas ieškovėms įsirengti elektros energijos prievadą nuomojamose patalpose, t. y. įspėti apie galimą elektros energijos tiekimo nutraukimą ir užtikrinti pakankamą (protingą) terminą elektros energijos tiekimo prievadui patalpose įsirengti. 

43.       Šiame kontekste atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl ilgą laiką trukusio naudojimosi atsakovės patiekta iš savo įrenginių elektros energija. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys nesusitarė dėl atsakovės pareigos jai per savo įrenginius užtikrinti elektros energijos patiekimą į ieškovių nuomojamas patalpas.

44.       Prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Kaip minėta, neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Konstatavus, kad atsakovė neturi pareigos užtikrinti elektros energijos patiekimą į ieškovių nuomojamas patalpas per atsakovei priklausančius įrenginius, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad egzistuoja prielaidos prevencinio ieškinio tenkinimui, t. y. nenustatyta viena iš būtinųjų prevencinio ieškinio sąlygų – atsakovės neteisėti veiksmai.

45.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti ieškovių apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į aukščiau šiame procesiniame sprendime išdėstytas aplinkybes, neturi esminės įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

46.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais bei argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje

47.       Netenkinus ieškovių apeliacinio skundo nėra pagrindo joms priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).

48.       Atsakovė prašė priteisti iš ieškovių 1 725,05 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atmetus ieškovių apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovių lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei COSMOS CONSTRUCTION, j. a. k. 301635856, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ALUOTINFRA“, j. a. k. 273105940, 862,53 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt du eurus 53 ct) bylinėjimosi išlaidų ir iš ieškovės  uždarosios akcinės bendrovės ,,ALGESA“, j. a. k. 186109471, 862,52 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt du eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                              Irmantas Šulcas

        Žilvinas Terebeiza

        Urmila Valiukienė