Byla Nr. 1S-4-487/2022 

Proceso Nr. 1-10-1-01060-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16; 2.5.19

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. K. gynėjo advokato Aido Mažeikos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria išspręstas nuteistajam D. K. nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimas.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

n u s t a t ė:

1.       D. K. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis D. K. paskirta galutinė 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2011 m. spalio 5 d. iki 2013 m. spalio 31 d. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant teismo nuosprendį dienos.

2.       Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendis pakeistas: D. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 249 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 10 (dešimties) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, pagal BK 249 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

3.       Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu D. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis D. K. paskirta galutinė 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką D. K. įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

4.       Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendis pakeistas. D. K. nusikalstama veika iš BK 300 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, šiuo nuosprendžiu jam skiriama bausmė ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei D. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų, Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d.

5.       Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracija pateikė Vilniaus apygardos teismui teikimą dėl D. K. paskirtų bausmių subendrinimo. Teikime prašoma subendrinti nuosprendžiais paskirtas bausmes, nurodyti bausmės pradžią ir įskaitymus.

6.       Vilniaus apygardos teismas skndžiama 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimą tenkino. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, D. K. paskirta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, paskirta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. pakeistu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant trečdalį Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. pakeistu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 18 (aštuoniolikos) metų laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose. Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. K. sulaikymo dienos, tai yra nuo 2019 m. liepos 2 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. spalio 5 d. iki 2013 m. spalio 31 d. ir nuo 2015 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d., bei pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis.

7.       D. K. gynėjas skundu prašo sušvelninti D. K. paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Gynėjas nurodo, jog D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė yra per griežta. Pasak gynėjo, subendrindamas bausmes teismas nesivadovavo BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, tinkamai neįvertino bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, bausmės paskirties ir paskyrė itin griežtą laisvės atėmimo bausmę, neatitinkančią nei padarytų veikų pavojingumo, nei nuteistojo asmenybės pavojingumo ir galinčią įgyvendinti tik vieną bausmės tikslą – nubaudimą, bet neužtikrinančią teisingumo principo įgyvendinimo. 

Nuteistojo D. K. gynėjo skundas atmestinas.

8.       Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, įvertinęs nagrinėjamu klausimu aktualius duomenis apie nuteistajam D. K. bausmes, konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. guodžio 1 d. nutartis dėl paskirtų bausmių subendrinimo, iš dalies sudedant bausmes, yra teisinga, priešingai nei nurodo nuteistojo gynėjas, pridėta bausmės dalis, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų skaičių, pobūdį ir pavojingumą, nėra aiškiai per didelė, todėl galutinė subendrinta bausmė nėra per griežta.

9.       Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 347 straipsnį, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Šis klausimas išsprendžiamas BPK 362straipsnyje nustatyta tvarka.

10.       Teismas, vadovaudamasis BK 63 ir BK 64 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį, kurioje subendrinus visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nuteistajam nustatoma galutinė bausmė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu priėmus nuosprendį teismas nustato, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Kai bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, bendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitos bausmės pridedamos (t. y. subendrinamos apėmimo, dalinio sudėjimo ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra pirmesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – pridedamos prie šios bausmės. Taigi, teismas nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo ir subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- P-193/2007).

11.       Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendis, pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendis, pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo jau įsiteisėję, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai D. K. paskyrė subendrintą bausmę. Nusikalstamos veikos, už kurias D. K.buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pekeistu Lietuvos apelicinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, buvo padarytos iki Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, priėmimo. Taigi teismas bausmes, paskirtas minėtais nuosprendžiais, pagrįstai bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis.

12.       Iš skundžiamos nutarties matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, paskirta galutine subendrinta dvylikos metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį (ketverius metus) paskirtos bausmės ir D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoniolikai metų. Taigi skundžiamoje nutartyje teismas minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino, taikydamas nuteistajam palankesnį – dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

13.       Nuteistojo gynėjas skunde nepagrįstai nurodo, kad D. K. buvo paskirta itin griežta aštuoniolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad skirtingais nuosprendžiais D. K. paskirtos bausmės pagal BK 63 straipsnio 9 dalį bendrinamos taikant nuostatas, kurios taip pat būtų taikomos vienu nuosprendžiu skiriant subendrintą bausmę už padarytas kelias nusikalstamas veikas. Baudžiamasis įstatymas nenumato išskirtinių kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina bendrinant bausmę visiško ar dalinio sudėjimo būdu. Todėl BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012).

14.       Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmių skyrimo taisykles, negalima daryti išvados, kad apygardos teismo pridėta bausmės dalis – ketveri metai iš paskirtų dvylikos – ir atitinkamai paskirta galutinė subendrinta bausmė – aštuoniolika metų laisvės atėmimo, nagrinėjamu atveju yra per griežta ir neteisinga. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad bausmės skyrimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, ir skundą nagrinėjantis teismas patikrina, ar nebuvo peržengtos teismo diskrecijos ribos, tai yra., ar teismo paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta (ar per švelni). Pažymėtina tai, kad parinkdamas nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą bei nustatydamas pridedamos bausmės dalį, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad D. K. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, nuteistas už septynių sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymą, be to, jis pripažintas kaltu organizavęs bei vadovavęs nusikalstamam susivienijimui, kas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą. D. K. praeityje taip pat buvo teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, teistumas neišnykęs. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, D. K. nuteistas už penkių tyčinių nusikaltimų, iš kurių du priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai, tai yra už tai, kad bendrininkų ir organizuotoje grupėse įgijo, laikė, gabeno ir platino narkotines ir psichotropines medžiagas bei labai didelius jų kiekius, realizavo netikrus pinigus, padėjo pagaminti netikrą dokumentą, neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Šios aplinkybės rodo, kad skiriamos bausmės nuteistajam prevencinių tikslų nepasiekia.

15.       Aptartų aplinkybių visuma, aukštesniojo teismo vertinimu, patvirtina, kad skundžiama nutartimi prie Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirtos keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmės pagrįstai buvo pridėta trečdalis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės.

16.       Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad kiti bendro pobūdžio nuteistojo gynėjo skundo teiginiai apie bausmės paskirtį, tikslus bei bausmės teisingumo principą, yra teisingi. Tačiau šie teiginiai nurodytų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo švelninti D. K. paskirtos galutinės subendrintos bausmės – 18 (aštuoniolikos) metų laisvės atėmimo.

17.       Atsižvelgiant į visa tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apygardos teismo procesinis sprendima, subendrinant paskirtas bausmes ir nustatant pridedamos bausmės dalį, yra teisingas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a: 

nuteistojo D. K. gynėjo advokato Aido Mažeikos skundą atmesti ir palikti galioti  Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį. 

Teisėja                                                                                        Jolanta Čepukėnienė