Civilinė byla Nr. e2-130-464/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00563-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.6.

(S)

3.1.18.3.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo P. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-2139-273/2017 pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovui E. R. dėl nepagrįstai gautų pajamų priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas P. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo E. R. nepagrįstai gautas 142 637,46 Eur pajamas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad pardavė atsakovui horizontaliai nukreipto gręžimo mašiną, kuri Kauno apskrities VPK kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pirmojo skyriaus vyr. tyrėjo reikalavimu buvo paimta iš atsakovo dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo BK 183 straipsnio 2 dalies, 3061 straipsnio pagrindais (turto pasisavinimas, transporto priemonės identifikacinio numerio suklastojimas, neteistas sunaikinimas ar pakeitimas). Teigia, kad po šio įvykio atsakovas iniciavo civilinę byla, kurioje prašė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, taikyti restituciją bei priteisti nuostolių atlyginimą (remonto išlaidas). Ieškovas mano, kad teismui patenkinus minėtą atsakovo reikalavimą, jis nepagrįstai praturtėtų – atgautų ne tik visus perkant bei remontuojant įrenginį sumokėtus pinigus, bet ir pajamas, kurias gavo jį naudojant ilgiau nei metus. Taigi šias pajams ir prašo priteisti iš atsakovo. 
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio sumai areštuoti atsakovui priklausantį turtą. Kauno apygardos teismas 2017-05-08 nutartimi šį prašymą atmetė, konstatavęs, kad nėra įrodyta viena iš būtinųjų įstatyme numatytų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. 
3. Ieškovas 2017-08-29 pateikė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad teismui atsisakius sujungti šią civilinę bylą su Kauno apygardos teismo civiline byla Nr. e2-1274-230/2017, kurioje sprendžiamas ginčo turto perleidimo sutarties galiojimo bei kiti klausimai, nagrinėjamos bylos procesas neišvengiamai užsitęs. Todėl gali kilti reali grėsmė, kad atsakovas visais įmanomais būdais imsis priemonių paslėpti ar perleisti savo turimą turtą. Be to, kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1274-230/2017 šios bylos ieškovo atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl, atsižvelgiant į lygiateisiškumo principą, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos ir atsakovui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2017-09-13 nutartimi atmetė ieškovo P. V. prašymą taikyti atsakovui E. R. laikinąsias apsaugos priemones.    
5. Teismas ieškovo P. V. pakartotiniame prašyme akcentuojamo fakto, kad jam pačiam kitoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1274-230/2017, kurioje jis dalyvauja atsakovu, E. R. prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepripažino tokių priemonių taikymo pagrindu ir šioje byloje lemiančia aplinkybe. Teismas nurodė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio kiekvienu atveju sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. 
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovo argumentas, jog atsakovo turimo turto vertė nėra pakankama ieškinio reikalavimams patenkinti, nesant įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą bei jo ketinimus paslėpti turimą turtą ar kitaip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat nesudaro pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
7. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl ir šio pakartotinio ieškovo prašymo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovas P. V. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017-09-13 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą patenkinti, prijungti naujus rašytinius įrodymus – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:      
1. Ieškinys preliminariai pagrįstas, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ar kad atsakovas negalėtų būti atsakingas pagal jam pareikštus reikalavimus.  
2. Teismas netyrė ir nevertino įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad atsakovas yra nesąžiningas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad šios bylos atsakovas yra iniciavęs bylą dėl ginčo turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo bei nuostolių atlyginimo. Pareikšdamas tokį ieškinį atsakovas siekia nepagrįstai praturtėti, t. y. elgiasi nesąžiningai ir siekia pasipelnyti ieškovo sąskaita.  
3. Teismas taip pat ignoravo aplinkybę, kad šios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1274-230/2017. Todėl šios bylos nagrinėjimas neišvengiamai užsitęs ir, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas turės visas galimybes perleisti jam priklausantį turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomu teismo sprendimo įvykdymą. Be to, kitoje civilinėje byloje yra vertinamos tos pačios kaip ir šioje byloje aplinkybės, tie patys įrodymai. Todėl teismas turėjo į tai atsižvelgti ir įvertinęs, kad joje ieškovo atžvilgu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, jas taikyti ir nagrinėjamoje byloje.  
4. Faktas, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto vertė yra tris kartus mažesnė nei pareikštojo ieškinio suma, taip pat įrodo egzistuojant grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.

9. Atsakovas E. R. atsiliepime prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovui baudą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
1. Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynimo būdą. Ieškovas nenurodė įstatymo, kuriuo vadovaujantis ieškinyje nurodytos teoriškai apskaičiuotos pajamos turėtų priklausyti ieškovui, t. y. būtų gautos jo sąskaita. Tokį reikalavimą galėjo reikšti tik tikrasis įrenginio savininkas CK 4.97 straipsnio 3 dalies pagrindu.
2. Aplinkybė, kad nagrinėjama civilinė byla yra sustabdyta, neturi teisinės reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti nagrinėjamas konkrečioje byloje, pagal joje esančias aplinkybes. Ieškovo atžvilgiu kitoje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės įvertinus tai, kad jis pardavė atsakovui vogtą įrenginį ir jam buvo žinoma, kad jis nėra šio daikto savininkas.   
4. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas faktiškai gavo ieškinyje nurodytas sumas, o CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nenumatyta galimybė priteisti teoriškai apskaičiuotas sumas. Be to, atsakovas faktiškai jokių pajamų negavo, nes šį įrenginį išnuomojo trečiajam asmeniui, kuris jį suremontavo, o remonto kaina buvo įskaityta į nuomos mokestį.  
5. Ieškovui buvo žinoma aplinkybė, kad atsakovas faktiškai jokių pajamų negavo, todėl pateikdamas nepagrįstą ieškinį ir pakartotinį reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o taip pat šį atskirąjį skundą, elgiasi nesąžiningai. Todėl jam turėtų būti skirta CPK 95 straipsnyje numatyta 5 792 Eur bauda, jos 50 procentų sumokant atsakovui.

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Apeliantas P. V., teikdamas 2017-09-28 atskirąjį skundą, kartu su juo pateikė naujus įrodymus – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Paminėtais rašytiniai įrodymais apeliantas siekia pagrįsti savo argumentus dėl grėsmės galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimo.    
11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje kilusio procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, taip pat siekdamas teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo pripažinta, kad grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nesama, apelianto pateiktus dokumentus priima ir juos vertina kartu su visa bylos medžiaga. Atsakovui šie nauji įrodymai buvo įteikti kartu su atskiruoju skundu, jis turėjo galimybę ir yra su jais susipažinęs.  

Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo

12. Pirmosios instancijos teismas apelianto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino nenustatęs vienos iš dviejų privalomų sąlygų šiam institutui taikyti – grėsmės, kad dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų jam galimai nepalankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, buvimo. Preliminaraus ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepatarė, tačiau atskirajame skunde nurodomi ir argumentai, susiję su preliminariu ieškinio pagrįstumu (CPK 320 str. 1 d., 330 str.). Todėl šios sąlygos buvimą aptaria apeliacinės instancijos teismas.       
13. Šalių pozicija dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo išsiskyrė. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas ir kartu su ieškiniu pateikiami jame išdėstytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Tuo tarpu atsakovas atsiliepime į šį skundą tvirtina, kad apelianto reikalavimai yra nepagrįsti, pasirinktas netinkamas teisių gynimo būdas, o tai, pasak atsakovo, savaime eliminuoja turto arešto taikymo poreikį. Su tokia atsakovo pozicija nėra pagrindo sutikti.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės klausimų, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, vėlesnėje civilinio proceso stadijoje nulemiančių ieškinio (jo dalies) patenkinimą arba nepatenkinimą, o tik preliminariai pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminaraus vertinimo) doktriną nustato tikimybę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015; 2016-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016).
15. Šiuo aspektu atsakovo atsiliepimo argumentai dėl apelianto prašomų priteisti pajamų apskaičiavimo, jų realumo bei pagrįstumo, o taip pat dėl apelianto teisės reikšti ieškinį dėl nepagrįstai gautų pajamų priteisimo priskirtini argumentams dėl ginčo esmės. Visa tai reikalauja bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško ir detalaus išnagrinėjimo, analizės bei įvertinimo. Sprendžiant tarpinį procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodymų pakankamumas ar nepakankamumas ieškiniui patenkinti nėra vertinamas. Kaip teisingai nurodo apeliantas, kai sprendžiama dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, reikalinga tik patikrinti, ar ieškinys yra grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais.
16. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pateikto ieškinio, apeliantas savo reikalavimą dėl nepagrįstai atsakovo gautų lėšų (nepagrįsto praturtėjimo) grindžia ne tik šalių sudarytomis sutartimis bei ikiteisminio tyrimo medžiaga, bet pateikia ir išsamius skaičiavimus, susijusius su atsakovo galimai gauta turtine nauda eksploatuojant ginčo daiktą.
17. Apeliacinio teismo vertinimu, tokių duomenų preliminarus ieškinio pagrįstumui, kaip vienai iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, pripažinti šioje bylos procesinėje stadijoje visiškai pakanka. Pažymėtina, kad teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tada, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios jau šioje pradinėje bylos proceso stadijoje leistų padaryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas tikrai negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo.  

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui  

18. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. Pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju tokios grėsmės neidentifikavo ir nors apeliantas skunde teigė, kad šią išvadą teismas padarė neištyręs ir neįvertinęs visų su prašymu pateiktų įrodymų bei nurodytų faktinių aplinkybių, tačiau tokie apelianto argumentai stokoja pagrįstumo.   
19. Apeliantas savo teiginius dėl atsakovo nesąžiningumo iš esmės grindžia faktu, kad jis yra iniciavęs civilinę bylą dėl sutarties, kurios pagrindu buvo perleistas ginčo įrenginys, pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo bei nuostolių atlyginimo (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1274-230/2017). Visų pirma pažymėtina tai, kad pats faktas, jog atsakovas, pasinaudodamas jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, kuriomis nagrinėjamu atveju pasinaudojo ir šios bylos apeliantas, kreipėsi į teismą dėl, jo manymu, pažeistų teisių gynimo (CPK 5 str.) negali būti vertinama kaip jo nesąžiningumas, ar, juo labiau, patvirtinantis atsakovo ketinimus perleisti jam priklausantį turtą ar kitaip apsunkinti galimai apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
20. Kita vertus, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.), Kauno apygardos teismo 2017-10-25 sprendimu šios bylos atsakovo E. R. toje byloje pareikštas ieškinys buvo patenkintas iš dalies – ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia, pritaikyta vienašalė restitucija, priteisiant už įrenginį sumokėtą apeliantui kainą. Ir nors šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, apeliantui toje byloje inicijavus apeliacinį procesą, tačiau vien jau palankaus E. R. rezultato toje byloje buvimas paneigia tokius apelianto atskirojo skundo argumentus, jog pareikštu toje byloje ieškiniu atsakovas siekė nepagrįstai pasipelnyti ar elgėsi nesąžiningai, dėl ko kyla grėsmė, kad ir nagrinėjamoje byloje priimto galimai apeliantui palankaus teismo sprendimo vykdymo šis sieks nesąžiningai išvengti. Be to, priešingai nei teigiama skunde, vien tai, jog šios civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1274-230/2017, nesant įrodymų, patvirtinančių atsakovo galimai nesąžiningą elgesį (turto slėpimą, perleidimą ir kt.), savaime nesuponuoja išvados dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo.      
21. Taip pat atmestini kaip aiškiai stokojantys teisinio pagrįstumo ir tokie apelianto argumentai, kad vien jo atžvilgiu minėtoje Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas suponuoja lygiai tokių pačių priemonių taikymą ir atsakovui nagrinėjamoje byloje. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo klausimas yra sprendžiamas individualiai kiekvieno subjekto atžvilgiu konkrečioje byloje, ir net toje pačioje byloje skirtingų asmenų atžvelgiu šis klausimas gali būti išspręstas nevienodai. Pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo vertinamas paties apelianto P. V. elgesys sąžiningumo aspektu. Nagrinėjamos bylos atveju nėra prielaidų konstatuoti atsakovo veiksmų nesąžiningumą vien dėl jo kreipimosi į teismą su ieškiniu civilinėje byloje.
22. Šiame kontekste pažymėtina, kad poreikį taikyti laikiną disponavimo turtu apribojimą (turto areštą) asmeniui lemia to konkretaus asmens galimai atliktini nesąžiningi veiksmai, specialiai siekiant sukurti tokią situaciją, kad iš jo turto nebūtų galimybės išieškoti pagal kito asmens naudai toje pačioje byloje, kurioje ir sprendžiama dėl arešto taikymo, priimtą teismo sprendimą. Todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su kitoje byloje atsakovo prašymu pačiam apeliantui taikytais būtent tokiais ribojimais, kas, jo teigimu, liudija procesinio pranašumo atsakovui suteikimą ar tik vienos iš ginčo šalių interesų prioritetinį gynimą, vertintini kaip nepagrįstas siekis išplėsti įstatymų leidėjo ketinimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslų bei jo paskirties. Šis institutas nėra skirtas sulyginti asmenų procesinę padėtį skirtingose bylose, jo taikymo tikslas yra kitas, t. y. sprendimo neįvykdymo grėsmės eliminavimas ar sumažinimas toje byloje, kurioje sprendžiamas jų poreikio klausimas. Todėl pačiam apeliantui kitoje byloje atsakovo prašymo taikytas, o šioje byloje jo prašymu atsakovui netaikytas turto areštas neteikia pagrindo pripažinti proporcingumo ar šalių lygiateisiškumo principų pažeidimą.                
23. Atmetant kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, susijusius su prasta atsakovo turtine padėtimi, pažymėtina tai, kad naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pateikiami išaiškinimai dėl didelės ieškinio sumos, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, ir šiai aplinkybei nesuteikiamos absoliučios ar jau savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmės. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio, bet anaiptol ne vienintelis kriterijus, kai sprendžiama dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, jis negali būti vertinamas kaip savaime pakankamas pagrindas nuspręsti dėl tokios grėsmės buvimo.
24. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).
25. Konstatuotina, kad apelianto atskirajame skunde nurodytų aplinkybių bei juos pagrindžiančių naujų įrodymų nepakanka kitokiai išvadai dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo padaryti, nei sprendė pirmosios instancijos teismas. Todėl pripažintina, jog ir ši laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalomoji sąlyga – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui – nėra nustatyta.

Dėl baudos apeliantui paskyrimo  

26. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė paskirti apeliantui 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos skiriant atsakovui. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą (atskirąjį skundą), prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; 2013-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).
27. Nagrinėjamos bylos atveju, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, apeliantas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą byloje kėlė keletą kartų. Tačiau CPK neriboja tokių prašymų pateikimo skaičiaus. Priešingai, teismų praktikoje pripažįstama, kad net ir teismo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atveju nėra eliminuota dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų teisė kreiptis su pakartotiniu prašymu, atitinkamai jį motyvuojant bei taip įgyvendinant savo procesines teises (CPK 42 str., 144 str. 3 d., 245 str. 3 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1028/2014). Svarbu tai, kad pakartotinis prašymas būtų motyvuotas ir jame būtų nurodytos iš esmės naujos / papildomos aplinkybės, kurios nebuvo analizuotos teismų, sprendžiant prieš tai buvusius prašymus (ne)taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamoje byloje apeliantas, prašydamas taikyti atsakovės turtui laikinąsias apsaugos priemones, nurodė aplinkybes ir duomenis, kurie nebuvo analizuoti ankstesnėse nutartyse sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo apelianto prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei atskirojo skundo pateikimo vertinti kaip aiškaus piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis ir skirti už tai baudą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.  

              Atmesti atsakovo E. R. prašymą skirti ieškovui P. V. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Teisėja                                                                                     Dalia Kačinskienė