Civilinė byla Nr. 2A-900-798/2012
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-09728-2010-6
Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6; 121.1; 121.3; 121.14; 121.18.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. spalio 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Rudzinsko (pranešėjas),
kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėję ieškovo UAB „Neranta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Neranta“ ieškinį atsakovui UAB „Norbera Invest“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Neranta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Norbera Invest“, prašydamas priteisti iš atsakovo 8000 Lt skolos, 2880 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 326,40 Lt žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2007-03-22 buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas pirko paslaugas, t. y. žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus po padalijimo pagal detaliuosius projektus į 17 ir 10 sklypų (duomenys neskelbtini) ir turėjo sumokėti 17 000 Lt, įskaitant PVM. Kadastrinių matavimų bylų perdavimo faktą patvirtina šalių 2007-05-17 pasirašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007-05-17 Geodezinių darbų perdavimo-priėmimo aktas. Atsakovas nuo 2007-05-25 pradėjo nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų – nemokėjo ieškovui pagal pasirašytos pirkimo-pardavimo sutarties nustatytą mokėjimo terminą. 2007-11-15 pervedė 9000 Lt. Atsakovas liko skolingas 8000 Lt.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010 m. spalio 7 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui UAB „Neranta“ iš atsakovo UAB „Norbera Invest“ 8000 Lt skolos, 2880 Lt delspinigių, 6 proc. palūkanų, 163 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas UAB „Norbera Invest“ pateikė prieštaravimus, prašydamas panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2007-03-22 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta sutartis dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų. Sutartyje šalys sutarė, jog darbų atlikimo terminas yra 2007 m. balandžio 23 d. Ieškovas pažeidė darbų atlikimo terminus. Matavimus atliko tik 2007 m. gegužės 17 d. Šalys sutarė, kad ieškovo atliktus žemės sklypų kadastrinius matavimus į Vilniaus apskrities viršininko administraciją teiks ieškovas, tačiau dėl netinkamos darbų kokybės ieškovo atlikti matavimai Vilniaus apskrities viršininko administracijoje buvo atmesti. Nurodė, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų atmetimas įvyko 2 kartus. Pirmą kartą matavimai buvo atmesti, nes ieškovas netinkamai nurodė koordinates, antrą kartą – suklydo dėl žemės sklypų paskirties. Dėl šių priežasčių nebuvo laiku parengti ir patvirtinti žemės sklypų detalieji planai. Nurodė, kad dėl nekokybiškai atliktų darbų žemės sklypų savininkai patyrė didelių nuostolių. Dėl nekokybiškai atliktų paslaugų atsakovas ir ieškovas žodžiu sutarė, kad atsakovas nereikalaus nuostolių atlyginimo dėl nekokybiškos paslaugos, o ieškovas – likusios sutarties kainos dalies – 9000 Lt.
Ieškovas UAB „Neranta“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti atsakovo prieštaravimus. Nurodė, kad tarp šalių buvo susiklostę rangos sutartiniai santykiai. Ieškovas savo, kaip rangovo, prievolę atlikti darbą iki nustatyto termino, t. y. iki 2007-04-23 įvykdė, tačiau neturėjo galimybės atliktų darbų rezultato (kadastrinių matavimų bylų) perduoti atsakovui, nes jo atstovų tuo laiku nebuvo Lietuvoje. Nesutinka su teiginiais dėl nekokybiškai atliktų darbų, nes šalys pasirašė geodezinių darbų priėmimo-perdavimo aktą. Sklypų bylos buvo grąžintos ne dėl to, kad ieškovas privėlė klaidų, o todėl, kad Vilniaus m. savivaldybės direktoriaus įsakymų tekstuose buvo padaryta klaida, susijusi su žemės naudojimo paskirtimi. Nurodė, kad atsakovas pats nepateikė ieškovui papildomų dokumentų, būtinų priduodant bylas į Vilniaus apskritį. Nesutinka su teiginiu, jog šalys sutarė, jog atsakovas atleidžiamas nuo likusios skolos dalies mokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 2 d. sprendimu panaikino Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. preliminarų sprendimą, atmetė ieškovo UAB „Neranta“ ieškinį, priteisė iš ieškovo atsakovui UAB „Norbera Invest“ 2117,50 Lt bylinėjimosi išlaidų bei valstybės naudai 17,86 Lt pašto išlaidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neatliko dalies sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. neatliko žemės sklypų paženklinimo riboženkliais darbų, netinkamai, t. y. su trūkumais suformavo kadastrinių matavimų bylas, atsakovas, sudarydamas sutartį su ieškovu, neperdavė jam, o vėliau ir Žemėtvarkos skyriui Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų dėl duomenų nustatymo, kurių nepateikimas buvo viena pateiktų žemės sklypų planų nederinimo priežasčių. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus bei į aplinkybę, kad ieškovas yra įmonė, kurios verslas yra kadastrinių matavimų atlikimas, sutarties vykdymas jam yra profesinė veikla, atsakovas pagal sutartį yra sumokėjęs 9000 Lt, konstatavo, kad atsakovo atsakomybė yra atitinkamai mažintina 8000 Lt, t. y. likusia pagal sutartį nesumokėta suma, o ieškovo ieškinys atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Neranta“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog tai, kad ne apelianto veiksmai sąlygojo darbų atlikimo uždelsimą ir kad ieškovas pilna apimtimi įvykdė savo įsipareigojimus užsakovui, įrodo byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Sutartyje įvardyti konkretūs darbai ir jų apimtys: žemės sklypų kadastriniai matavimai po padalijimo pagal detaliuosius projektus į 17 ir 10 sklypų. Tiek pagal pasirašytos sutarties esmę bei prasmę, tiek pagal teisės normas, reglamentuojančias rangos sutartinius santykius, tiek pagal byloje esančius duomenis akivaizdu, jog atsakovas privalėjo pateikti ieškovui reikiamos apimties dokumentaciją, būtiną darbų atlikimui. Sutarties šalys, priešingai nei teigiama teismo sprendime, tarėsi paženklinti sklypus tik po to, kada žemėtvarkos skyrius suderins ir patvirtins kadastrinių matavimų bylutes ir jas atsakovas įregistruos viešajame registre. Tokią išvadą patvirtina ieškovo suformuotose sklypų bylose esantys atsakovo atstovų parašai ant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų bei ant žemės sklypų planų. Nurodė, kad teismas rėmėsi išimtinai atsakovo pusės pateikiama įvykių versija, ignoruodamas ieškovo argumentus.
Atsakovas UAB „Norbera Invest“ pateikė atsiliepimą, prašydamas palikti galioti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą ir atmesti ieškovo UAB „Neranta“ ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutartyje šalys nedetalizavo kokie konkretūs kadastrinio matavimo darbai turi būti atlikti, todėl priimdamas sprendimą byloje teismas pagrįstai konstatavo, kad tokiu atveju norint apibrėžti sutartimi sulygtų darbų apimtį turi būti atsižvelgiama į kadastrinių matavimų sąvoką, numatytą LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles. Įvertinus faktines bylos aplinkybes pagrįstai nustatyta, jog kadastrinio matavimo darbai buvo atlikti nekokybiškai. Nurodė, kad teismas pagrįstai taikė CK 6.259 str. 1 d., kurioje nustatyta, jog jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Ieškovo argumentas, kad priimdamas sprendimą teismas vadovavosi išimtinai atsakovo pateikiama įvykių versija ir nebuvo sprendžiamas įrodymų pakankamumo klausimas, yra visiškai nepagrįstas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, kad ieškovas UAB „Neranta“ ir atsakovas UAB „Norbera Invest“ 2007 m. kovo 22 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 4), pagal kurią užsakovas UAB „Norbera Invest“ užsakė, o rangovas UAB „Neranta“ įsipareigojo atlikti žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus po padalijimo pagal detaliuosius projektus į 17 ir 10 sklypų, (duomenys neskelbtini) (sutarties 2 p., 10 p.). Šalys sutarė, jog darbai bus atliekami nuo 2007 m. kovo 22 d. iki 2007 m. balandžio 23 d. (sutarties 11 p.), darbų kaina – 17 000 Lt su PVM (sutarties 12 p.). Ieškovas 2007 m. gegužės 17 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 17 000 Lt sumai (b.l. 5), kurią atsakovas apmokėjo tik iš dalies, t. y. 9000 Lt. Taip pat 2007 m. gegužės 17 d. šalys pasirašė Geodezinių darbų perdavimo-priėmimą aktą, kuriuo patvirtinta, jog rangovas UAB „Neranta“ 2007-05-17 pateikė geodezinių matavimų medžiagą, atitinkančią užsakyme nurodytas apimtis ir sąlygas (b.l. 6).
Apeliantas UAB „Neranta“ prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas jo ieškinys dėl likusio įsiskolinimo – 8000 Lt priteisimo, iš esmės motyvuodamas tuo, kad ne apelianto, o atsakovo veiksmai sąlygojo darbų atlikimo uždelsimą ir kad jis pilna apimtimi įvykdė savo įsipareigojimus užsakovui. Tuo tarpu atsakovo teigimu, kadastrinio matavimo darbai buvo atlikti nekokybiškai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.259 str. 1 d. nuostatą ir ieškinį atmetė.
Kaip minėta, sutartimi ieškovas UAB „Neranta“ įsipareigojo iki 2007 m. balandžio 23 d. atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus. Darbai buvo atlikti 2007 m. gegužės 17 d. Nustatyta, kad ieškovui 2012 m. gegužės 17 d. kreipusis į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrių su prašymais dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų derinimo, Žemėtvarkos skyrius 2007 m. rugsėjo 6 d. raštais nurodė, jog negali patikrinti ieškovo pateiktų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylų, kadangi nepateikti Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai dėl sklypų detaliųjų planų duomenų nustatymo, taip pat buvo nurodyti kiti trūkumai. Teismas sutinka, kad viena iš žemės sklypų planų nederinimo priežasčių buvo ta, kad pats atsakovas UAB „Norbera Invest“ neperdavė ieškovui, o vėliau ir Žemėtvarkos skyriui Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų dėl duomenų nustatymo. Kita vertus, bylos medžiaga taip pat nustatyta, jog Žemėtvarkos skyrius nederino ieškovo UAB „Neranta“ parengtų dokumentų ne tik dėl šių įsakymų nepateikimo, bet ir dėl kitų nustatytų trūkumų. 2007 m. rugsėjo 6 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad žemės sklypo planuose, paženklinimo-parodymo aktuose ir sklypo vertėse nenurodyti sklypų numeriai, žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas servitutas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-03-02 įsakyme Nr. 30-410 nustatyto servituto (b.l. 93); 2007 m. rugsėjo 6 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane neteisingai nurodyti linijų ilgiai tarp taškų 15-16, 16-17, žemės sklypo plane gretimybių lentelėje tikslintina gretimybė 3-4 (b.l. 94). Pateikus ieškovo atliktus kadastrinius matavimus antrą kartą, Žemėtvarkos skyrius 2008 m. rugpjūčio 26 d. raštais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vėl atsisakė derinti UAB „Neranta“ parengtus žemės sklypo planus, nurodydamas, kad nenurodyti žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo akte ir kadastro duomenyse apribojimai, nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008-03-21 įsakyme Nr. 30-577 „Dėl sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ nurodytų apribojimų, nepilnai užpildytas žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo akto 2 punktas (b.l. 91), nenurodyti žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo akte ir kadastro duomenyse apribojimai, nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008-03-07 įsakyme Nr. 30-462 „Dėl sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ nurodytų apribojimų, nepilnai užpildytas žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo akto 2 punktas, tikslintinos gretimybės žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ties riboženkliais 4-7, Nr. (duomenys neskelbtini) ties riboženkliais 1-2, Nr. (duomenys neskelbtini) ties riboženkliais 8-9 (b.l. 92). Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas UAB „Neranta“ kadastrinio matavimo darbus atliko nekokybiškai.
Ieškovo teigimu, šalys tarėsi paženklinti sklypus po to, kai Žemėtvarkos skyrius suderins ir patvirtins kadastrinių matavimų bylutes ir jas atsakovas įregistruos viešajame registre. Tačiau, kaip matyti iš 2007 m. kovo 22 d. sutarties, šalys nedetalizavo kokie konkretūs kadastrinio matavimo darbai turi būti atlikti. Šalių 2007 m. kovo 22 d. pasirašytoje sutartyje nurodytas darbų pavadinimas – žemės sklypų kadastriniai matavimai po padalijimo pagal detaliuosius projektus į 17 ir 10 sklypų (sutarties 10 p.). LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 4 p. nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai apibrėžiami kaip veiksmai, kuriais identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, nekilnojamųjų daiktų geometriniai ir techniniai parametrai, apskaičiuojami žemės sklypo bei jame esančių žemės naudmenų plotai ir kiti šį daiktą apibūdinantys faktiški kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų LR Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – Taisyklės), 15 punkte nustatyta, kad atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus turi būti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos. Taigi, nors Sutartyje šalys nebuvo atskirai sutarusios, kad į ieškovo UAB „Neranta“ atliekamų darbų apimtį neįeina žemės sklypų ribų paženklinimo riboženkliais darbai, tačiau įvertinus Sutarties turinį bei atsižvelgus į Taisyklių, kuriomis ieškovas, vykdydamas savo veiklą, turi vadovautis, 15 punkto nuostatas, konstatuotina, jog UAB „Neranta“, neatlikdama šių darbų, netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės (CK 6.259 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas UAB „Neranta“, būdamas šios srities (kadastrinių matavimų) profesionalas, kuriam sutarties vykdymas yra profesinė veikla, 2007 m. kovo 22 d. sutartyje numatytus darbus atliko su trūkumais, sprendžia, jog apylinkės teismas, vadovaudamasis CK 6.259 str. 1 d., pagrįstai atsakovo UAB „Norbera Invest“ atsakomybę sumažino likusia pagal sutartį nesumokėta suma (8000 Lt), o ieškovo ieškinį atmetė. Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo tinkamam materialinių ir procesinių teisės normų taikymui bei aiškinimui. Apelianto UAB „Neranta“ apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Kaip matyti iš byloje esančio sąskaitos išrašo bei 2011-07-15 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas UAB „Norbera Invest“ už advokato pagalbą – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – patyrė 1452,00 Lt išlaidų (b.l. 159-160). Atmetus ieškovo UAB „Neranta“ apeliacinį skundą, iš jo priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos atsakovo naudai.
Bylinėjimosi išlaidos įrodytos bei, įvertinus ginčo pobūdį ir bylos sudėtingumą, nėra per didelės, atitinka LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus maksimalius dydžius ir jų neviršija.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r ė :
Atsakovo UAB „Neranta“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Neranta“ (į.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) atsakovo UAB „Norbera Invest“ naudai 1452,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkas Antanas Rudzinskas
Teisėjai Laima Gerasičkinienė
Jūratė Varanauskaitė