Administracinė byla Nr. I-356-386/2012
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00081-2010-7
Procesinio sprendimo kategorija: 16.5.; 74 (S).
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 3 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, 2012-04-02 rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. prašymą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir
n u s t a t ė :
pareiškėjas G. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2010-03-01 pateiktu prašymu (b.l. 5) prašo priteisti iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės (toliau - atsakovas) nepagrįstai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, viso - 1 948,23 Lt, už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Prašymas grindžiamas tuo, kad neišmokėta darbo užmokesčio dalis susidarė dėl to, kad pareiškėjo darbdavys (atsakovas) nepagrįstai apskaičiavo priedus bei priemokas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 23 straipsnio 2 dalį, kuri vėliau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažinta prieštaravusia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Atsakovas atsiliepimu (b.l. 13-14) pareiškėjo prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Prašo pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu ir atsakovą byloje laikyti trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Nurodo, kad atsakovas apskaičiuodamas ir išmokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį vadovavosi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatomis ir jas tinkamai taikė.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu (b.l. 15-16) su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Konstitucinio Tesimo nutarimai nukreipiami į ateitį ir taikomi tiems sprendimams, kurie yra neįvykdyti.
Bylos proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje informuoti tinkamai. Į teismo posėdį minėti subjektai (jų atstovai) neatvyko, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 str. 3 d., 79 str. 5 d.).
Prašymas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 str. 4 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2012-03-05 nutartimi (b.l. 62-66) atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės apeliacinį skundą tenkino iš dalies - Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą pakeitė, panaikino šio sprendimo dalį ta apimtimi, kuria pareiškėjui G. J. priteista 1 948,23 Lt neišmokėta darbo užmokesčio dalis iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės ir bylą dėl šios dalies perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą.
LVAT 2012-03-05 nutartyje konstatavo, kad „(...) Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjas neteisingai apskaičiavo išmokėtiną sumą, o pirmosios instancijos teismas ją priteisė. Atsakovas teigia, jog pareiškėjo reikalaujama suma turėtų būti mažintina 102,85 Lt už 2007 m. gruodžio mėnesį, kadangi ši suma buvo grąžinta pareiškėjui. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančios medžiagos (b. l. 8–10, 44) matyti, kad minėta suma iš tiesų buvo grąžinta (priskaičiuota) pareiškėjui 2008 m. vasario mėnesį, tačiau taip pat matyti, kad 2008 m. vasario mėnesį buvo išskaičiuotas priedas už kategoriją už 2007 m. gruodžio mėnesį. Iš pateiktos medžiagos sunku nustatyti, kaip pateikti duomenys turėtų būti vertinami, apskaičiuojant priteistiną sumą pareiškėjui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šio aspekto nenagrinėjo, todėl galimai neteisingai apskaičiavo pareiškėjui priteistiną sumą. Šiam klausimui išspręsti tikslinga surinkti daugiau įrodymų (…)”.
Į šias LVAT nurodytas aplinkybes teismas atsižvelgia ir toliau tiria bylą iš esmės.
Byloje spręstina, ar teisėtas ir pagrįstas pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo, viso - 1 948,23 Lt, už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., kai atsakovas nemokėjo jam visos priedų ir priemokų sumos. Reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių.
Byloje įrodyta, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, ginčo laikotarpiu jis dirbo Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos Sargybų būrio jaunesniojo specialisto pareigose (b.l. 5, 8, 9).
Atsakovas 2012-03-27 paštu pateikė teismui duomenis apie pareiškėjui apskaičiuotas ginčo sumas 2007-2008 m. laikotarpiu (b.l. 72, 73-77). Šiais faktiniais duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad pareiškėjui dėl ribojimų 2007-2008 m. neišmokėta 1 845,38 Lt suma.: iš 2007 m. kortelės 289 eilutės (pažymėtos korektoriumi) nustatyta, kad ribojimai už 2007 m. balandžio mėn. - 78,07 Lt sumai, gruodžio mėn. - 22,90 Lt (priedų priemokų ribojimas einamąjį mėnesį), iš 2008 m. kortelės 289 eilučių (jos yra trys) nustatyta, kad 2008 m. sausio mėn. - 713,64 Lt ribojimas buvo už 2007 m. gruodžio mėn. (priedų, priemokų ribojimas pr. mėn.), 2008 m. vasario mėn. - 102,85 Lt suma grąžinta už 2007 m. gruodžio mėn. ribojimą (priedų ir priemokų ribojimas 2 mėn. atgal ) bei 2008 m. liepos mėn. ribojimas 16,66 Lt buvo už birželio mėn. (priedų, priemokų ribojimas pr. mėn.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2007 m. gruodžio mėn. dėl priedų ir priemokų ribojimo, susidariusi 102,85 Lt ginčo suma, pareiškėjui jau yra išmokėta 2008 m. vasario mėnesį. 2007 m. gruodžio mėn. pareiškėjui buvo apskaičiuota pareiginė alga -1 236,24 Lt , 70 proc. 865,37 Lt, priedai Lt: už laipsnį -167,58 Lt, už kategoriją - 274,80 Lt +102,85 Lt (perskaičiavimas atliktas 2008 m. sausio mėn.) - 102,85 Lt (perskaičiavimas atliktas 2008 m. vasario mėn.) = 274,80 Lt; priemokos Lt: už darbą naktį - 174,20 Lt, už šventes - 148,07 Lt, už papildomus darbus priemoka - 123,62 Lt, už viršvalandžius (perskaičiavimas atliktas 2008 m. sausio mėn.) - 610,79 Lt. Iš viso priedų ir priemokų suma – 1 499,06 - 865,37 (70 proc. leistina) = 633,69 Lt priedų ir priemokų ribojimas (ši suma matyti 2008 m. sausio mėn. ir 2008 m. vasario mėn. darbo užmokesčio kortelėje). Atsakovas minėtame rašte nurodė sutinkantis, kad pareiškėjui priteistina suma ir būtų 1 845,38 Lt.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes, iš pareiškėjo prašomos priteisti 1 948,23 Lt sumos minusuotina 102,85 Lt, todėl yra 1 845,38 Lt už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Atsakovo pateiktos mokėjimo kodų suvestinės (b.l. 73) duomenys patvirtina, kad būtent 1 845,38 Lt dydžio suma ir yra ginčo suma, atsakovo neišmokėta pareiškėjui už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.
Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į šią sumą neįskaitomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti priedai (už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas). Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtą Įstatymo 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomi apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - ir KT) 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Toks Konstitucinio teismo aiškinimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. To nepadarius, laikytina, kad atsakovė (darbdavys) iki šiol už faktiškai pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.
KT 2004-12-13 nutarime nurodė, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku ir valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, paminėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, jog jis nėra tinkamas atsakove byloje ir pan. Byloje įrodyta, kad pareiškėjas tarnybos teisiniais santykiais ginčo laikotarpiu buvo tiesiogiai susijęs su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktine, t.y. subjektu (pareiškėjo darbdaviu), privalančiu mokėti pareiškėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigūnų priėmimo į valstybės tarnybą bei atleidimo iš jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių aprašymus. Todėl bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra darbdavys. Valstybė galėtų būti tinkamų atsakovu byloje, jeigu pareiškėjas formuluodamas savo reikalavimus prašytų atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigūnų) veiksmais, tuo tarpu pareiškėjas prašo priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovas yra tiesioginis pareiškėjo darbdavys, ginčo atveju - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė.
Remiantis virš išdėstytu, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi nustatyti faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo taikomas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytų priedų ir priemokų ribojimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti sprendimo įvykdymo terminą.
Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose.
Valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma ,,įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme (Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1 – 638/2005 L. Š. V. Kauno rajono policijos komisariatas, kat. 16.5).
Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ar socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytas bendras trejų metų senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, jeigu Darbo kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminių. Darbo kodekse kitokio senaties termino reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo nenumatyta. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis sudaro įstatyminį pagrindą pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą. Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Tai yra ši norma nustato naikinamąjį terminą, kurį viršijus valstybės tarnautojui nesumokėtas darbo užmokestis negali būti priteisiamas.
Išdėstytų ir įvertintų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies - pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1 845,38 Lt už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo G. J. prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui G. J. iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės nesumokėto darbo užmokesčio dalį, iš viso – 1 845,38 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis litus ir trisdešimt aštuonis centus) už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti).
Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėja Laimutė Jokubauskaitė