KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,

sekretoriaujant Rozalinai Gerulaitienei,

dalyvaujant pareiškėjos J. B. atstovui advokatui Audriui Bandzaičiui,

suinteresuotų asmenų A. A. ir M. A. atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. patikslintą ieškinį atsakovui A. A., M. A. dėl nekilnojamojo daikto statybos deklaracijos užbaigimo deklaracijos pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys D. A., uždaroji akcinė bendrovė „Fotovoltinė šviesa“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja J. B. (toliau – pareiškėja, ieškovė) prašymu prašo, vadovaujantis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis (ekspertizės išvada), teismo įsiteisėjusį 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-19047-429/2018 pakeisti ir priimti naują sprendimą 2013 m. spalio 14 d. D. A. pasirašytą Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Pareiškėja prašyme nurodė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19047-429/2018 buvo atmestas pareiškėjos ieškinys dėl 2013 m. spalio 14 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pripažinimo negaliojančia, kurios pagrindu atsakovai A. A. ir M. A. jiems priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 18 d. įregistravo ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją Nekilnojamojo turto registre. Šis sprendimas įsiteisėjo Kauno apygardos teismui 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-729-601/2019 atmetus ieškovės apeliacinį skundą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad ginčo pastatui esant II-os grupės nesudėtingam statiniui, jo rekonstrukcijai įregistruoti pakanka pateikti paties statytojo surašytą Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą ir, nepaisant to, kad šis pastatas yra tik apie 50 cm nuo sklypo ribos, tam nereikalingas gretimo sklypo savininkų sutikimas. Ieškovės argumentai, kad šioje deklaracijoje pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys ir todėl pastatas nepagrįstai priskirtas II-os grupės nesudėtingų statinių kategorijai, buvo atmesti, kaip neįrodyti. 2019 m. liepos 22 d. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1172-230/2019 buvo pateikta ekspertizės išvada, kurioje nustatyta, kad tas pats ginčo pastatas neatitinka II-os grupės nesudėtingam statiniui keliamų reikalavimų. Tokios ekspertizės ieškovė prašė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose prašomoje atnaujinti civilinėje byloje, tačiau abu teismai tokį prašymą buvo atmetę. Ekspertizės dėka paaiškėjusi aplinkybė, kad ginčo pastatas neatitinka II-os grupės nesudėtingam statiniui keliamų reikalavimų, ieškovės nuomone, yra esminė priimant sprendimą dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą pripažinimo negaliojančia, todėl nurodyta civilinė byla Nr. e2-19047-429/2018 atnaujintina, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Iš pateikiamų teismų sprendimų priėmimo datų bei ekspertizės akto datos akivaizdu, kad CPK 368 straipsnyje nustatyti procesiniai terminai civilinės bylos atnaujinimui nėra praleisti. Šio civilinio ginčo objektu yra 2013 m. spalio 14 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, kurios pagrindu atsakovai jiems priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 18 d. Nekilnojamojo turto registre įregistravo ūkinio pastato rekonstrukciją. Pagal tuo metu galiojusius statybos užbaigimą reglamentuojančius teisės aktus II-os grupės nesudėtingo statinio rekonstrukcija galėjo būti užbaigta ir įregistruota vien tik pagal paties statytojo pasirašytą deklaraciją, jokie jos derinimai su valstybinėmis institucijomis ir gretimų sklypų kaimynų sutikimai nebuvo reikalingi. Tačiau Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 6, 7 dalyse nustatyta, kad statybos užbaigimo deklaracijos galiojimą gali panaikinti teismas, o kreiptis dėl to turi teisę visi suinteresuoti asmenys. Įregistruotas rekonstruotas pastatas buvo tik maždaug 50 cm atstumu nuo gretimo ieškovei priklausančio sklypo ribos ir 2017 m. rugpjūčio 18 d. jos sklype kilusio gaisro metu apdegė. Ieškovė jai trečiojo asmens D. P. ir draudimo bendrovės iškeltose bylose dėl žalos atlyginimo siekia įrodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsniuose nustatytas aplinkybes, kad žala kilo dėl didelio nukentėjusiojo asmens neatsargumo, nes pastatas stovėjo neteisėtai per arti, todėl kreipėsi su ieškiniu dėl statybos užbaigimo deklaracijos pripažinimo negaliojančia, kaip neatitinkančia tikrovės: po rekonstrukcijos buvęs sandėliukas virto gyvenamuoju namu, jau nebeatitinkančiu II-os grupės statiniui keliamų reikalavimų, todėl jam įteisinti turėjo būti gautas kaimyninio sklypo savininkų sutikimas. Nors ginčijamoje statybos užbaigimo deklaracijoje minimas jos konkrečiai neįvardintas priedas – sutikimas, tačiau to priedo – sutikimo nei pastato savininkai, nei VĮ Registrų centras į bylą nepateikė. Ieškovės nuomone, statinio bendrasis plotas po rekonstrukcijos akivaizdžiai viršija maksimalią 80 m2 ribą, būtiną jį priskirti II-os grupės nesudėtingų statinių kategorijos, o ši aplinkybė neginčijamai buvo nustatyta pagrindu atnaujinti procesą esančioje ekspertizės išvadoje. Pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl statybos užbaigimo deklaracijos pripažinimo negaliojančia atmetė, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė statinio neatitikimo II-os grupės nesudėtingo statinio reikalavimams. Teismas nustatė, kad rekonstrukcija yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir aplinkybę, kad ginčo statinys atitinka II-os grupės nesudėtingam statiniui keliamus reikalavimus patvirtino Statybos priežiūros inspekcija, atlikusi objekto patikrinimą pagal ieškovės skundą. Ieškovės argumentai, kad tiek gaisro tyrimo byloje, tiek draudiminio įvykio tyrimo byloje užfiksuoti duomenys, kad pastatas yra dviejų aukštų gyvenamosios paskirties, kad jo kvadratūra turi būti skaičiuojama per abu aukštus ir akivaizdžiai viršija tokiam pastatui leistinus normatyvus teismo neįtikino ir ieškovės prašymą šias aplinkybes įrodinėti ekspertizės pagalba teismas atmetė. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą, prieštaringų ieškovės nurodytų aplinkybių dėl statinio priskyrimo II-os grupės nesudėtingų statinių kategorijai nelaikydamas esminėmis. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė savo reikalavimus grindžia jau negaliojančiais teisės aktais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ieškovės kasacinį skundą atsisakė priimti. Šioje byloje po atliktos ekspertizės paaiškėjus ginčo pastatui nesant II-os grupės nesudėtingam statiniui, įrodymų vertinimas turi būti atliekamas iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamoje Deklaracijoje apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą pateikti priešingi ekspertizės išvadai tikrovės neatitinkantys duomenys, ši deklaracija pripažintina negaliojančia.

Pareiškėjos atstovas posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jei teismas pripažins, kad pastatas ne II-os grupės, argumentai taps apygardos teisme nagrinėjamojoje byloje reikšmingi. Išnagrinėtoje byloje nebuvo atlikta ekspertizė. Duomenys deklaracijoje pateikti neteisingi, todėl ją ginčija. Gautas ekspertizės aktas anoje byloje jau yra pakankamas įrodymas. Ekspertizės aktas yra aukštesniosios įrodomosios galios dokumentas, įrodymas, kurio nebuvo ir negalėjo būti pirmą kartą nagrinėjant bylą. Ekspertizės aktas buvo gautas tik dabar, nes teismas neskyrė ekspertizės. Kai buvo nagrinėjama byla, šio ekspertizės akto nebuvo. Byla būtų tiriama su kitais įrodymais. Naujumo faktas yra. Ekspertizės akto nebuvo ir teismas atmetė prašymą skirti ekspertizę. Ieškovė įrodinėjimo teisės negalėjo realizuoti. Asmeniškai pateikta ekspertizės išvada yra netolygi teismo paskirtai. Ekspertizė yra pakankamas pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą, nes nebuvo ir negalėjo būti žinomas. Kiek ji gali paveikti, bus bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Nors pastatas sudegęs, šiuo metu tuo pačiu unikaliu numeriu yra registruotas II-os grupės nesudėtingas statinys. Pastatas yra įregistruotas pagal deklaraciją, kurioje yra neteisingi duomenys. Deklaracija yra svarbi teisinių pasekmių pagrindu. Deklaraciją leidžiama ginčyti teisme, nes ji nėra patikrinta. Nuo 2013 m. iki 2017 m. nebuvo jokių pakeitimų. Po registracijos iki gaisro nebuvo rekonstrukcijų, tokių duomenų neturi. Sutikimo nebuvo davę, sutikimas yra dingęs, galimai buvo suklastotas. Pastatas viršija 80 kv. m ir neatitinka II-os grupės reikalavimų. Nustačius, kad tai ne II-os grupės nesudėtingas statinys, klausimas, ar leidimo būtų pakakę. Procesą atnaujinti, nes padaryta ekspertizė, kurioje nustatyta, kad statinys neatitiko II-os grupės nesudėtingo statinio reikalavimų. Po sudegimo pastatas yra atstatytas, tai yra tas pats pastatas, tol kol jo registravimo duomenys nepakeisti. Pasekmės būtų, nes netektų teisės reikalauti žalos atlyginimo. Kiek ekspertizės aktas būtų pakeitęs bylos nagrinėjimo eigą, jei jis būtų byloje. Taip pat reikia atsakyti, ar jis tada galėjo būti pateiktas. Ir tai sukeltų teisines pasekmes, tai yra materialinis teisinis suinteresuotumas atnaujinti bylos nagrinėjimą. Šioje byloje buvo prašymas skirti ekspertizę ir nebuvo duotas leidimas. Norma dėl 80 kv. m galiojo visada. Vietoj sandėliuko buvo pastatytas dviejų aukštų statinys. Prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Suinteresuoti asmenys A. A. ir M. A. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Atsiliepime nurodė, kad ieškovės pateikta ekspertizės išvada buvo parengta remiantis tapačiais dokumentais, kurie buvo pateikti ir civilinėje byloje Nr. e2-19047-429/2018. Tai reiškia, kad ieškovės kitoje byloje pasitelktas teismo ekspertas atliko tapačių duomenų, kurie buvo civilinėje byloje Nr. e2-19047-429/2018, vertinimą ir padarė kitokią išvadą nei pirmos ir apeliacinės instancijos teismai. Tų pačių duomenų skirtingas vertinimas ir interpretavimas pasibaigus teismo procesui, neturėtų būti laikomas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes neatitinka esminio naujumo kriterijaus – šie duomenys buvo bylos medžiagoje, buvo tiriami ir vertinami, šalys dėl jų galėjo pateikti savo paaiškinimus, specialistų išvadas ir pan., todėl naujas jų vertinimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe. Priešingu atveju, būtų sudarytos prielaidos piktnaudžiauti proceso atnaujinimo institutu ir, pateikiant naujus tų pačių duomenų vertinimus, neribotai revizuoti įsiteisėjusius teismų sprendimus, kas būtų nesuderinama su įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata poveikiu. Tam, kad aplinkybė galėtų būti pripažinta naujai paaiškėjusia, ji turėjo ne tik būti nežinoma pareiškėjai, bet ir negalėjo būti žinoma. Šiuo atveju, ieškovė į bylą pateikė ekspertizės išvadą, kurioje nustatyta, kad pastatas neatitiko II grupės nesudėtingų statinių kategorijos kriterijų. Vertinant ieškovės galimybę gauti šią eksperto išvadą, pažymėtina, kad ieškovė įrodinėdama, kad pastatas neatitiko II grupės nesudėtingų statinių kategorijos galėjo: 1) kreiptis į teismo ekspertą / kitą specialistą, kad jis pateiktų specialisto išvadą dėl pastato priskirtinumo II-os grupės nesudėtingiems statiniams; 2) prašyti apeliacinės instancijos teismo, kad jis paskirtų teismo ekspertizę; 3) pateikti specialisto išvadą apeliacinės instancijos teisme. Civilinės bylos Nr. e2-19047-429/2018 nagrinėjimo metu ieškovė turėjo objektyvią galimybę kreiptis į specialistus ir gauti jų išvadą, kokiai statinių kategorijai priskirtinas pastatas, tačiau ieškovė to nepadarė. Priešingai, pirmos instancijos teismui atsisakius skirti ekspertizę, ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ekspertizės skyrimo klausimas jai mažai aktualus, nes ir taip yra pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia ieškovės reikalavimą. Ieškovė galimai analogiško turinio dokumentą eksperto išvados, specialisto išvados ar teismo ekspertizės akto formoje, galėjo gauti civilinėje byloje Nr. e2-19047-429/2018 nagrinėjimo metu ar jos peržiūrėjimo apeliacine tvarka, tačiau nesiėmė veiksmų šiems įrodymams gauti, nors apie tokią galimybę žinojo ir galėjo pasinaudoti. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės išvadoje nurodyta aplinkybė, galėjo būti nustatyta nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-19047-429/2018, ji negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe ir jos pagrindu negali būti atnaujinamas procesas. Ekspertizės išvada, kurioje nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. pastatas neatitiko II-os grupės nesudėtingiems statiniams keliamų reikalavimų, niekaip negalėtų įtakoti kitokio teismo sprendimo priėmimo. Rekonstrukcijos metu galiojusio STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 p. (2011 m. lapkričio 25 d.–2012 m. birželio 28 d. redakcija) nurodyta, kad statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nėra mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių sklypų ribų, arba naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių sklypų ribų. Tapatus reguliavimas yra pateikiamas dabar galiojančiame STR 1.05.01:2017. Bylos atveju, pastatas buvo pastatytas 1973 m., o 2012 m. atlikus jo rekonstrukciją nebuvo sumažintas, nebuvo sumažintas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų iki besiribojančių sklypų ribų ir nebuvo įrengta naujų konstrukcijų. Atsižvelgiant į tai, jeigu 1973 m pastatytas pastatas stovėjo mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo ieškovės sklypo ribos, jo rekonstrukcijos metu nepakeitus konstrukcijų atstumo, atsakovai neprivalėjo gauti ieškovės rašytinio sutikimo rekonstrukcijos atlikimui. Atsižvelgiant į tai, atlikta rekonstrukcija ir ją įforminusi deklaracija nepažeidė ieškovės teisių. Pastato rekonstrukcija buvo pradėta ir atlikta 2012 m. 2013 m. spalio 14 d. pasirašyta deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą, kurios pagrindu atlikta rekonstrukcija įregistruota NTR. 2011 m. gruodžio 15 d.–2014 m. gruodžio 31 d. Statybos įstatymo redakcijų 23 straipsnio 25 dalyje buvo nurodyta, kad rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Tai reiškia, kad net jeigu atsakovai atlikdami ūkinio pastato rekonstrukciją turėjo gauti rašytinį ieškovės sutikimą dėl vykdomų statybų arčiau nei 3 metrų atstumu nuo ieškovės sklypo ribos, tačiau per 1 metus nuo rekonstrukcijos pradžios ieškovei nepareiškus pretenzijų, toks sutikimas tapo neprivalomas. Atitinkamai, tokio sutikimo nebuvimas negali būti laikomas, ieškovės teisių pažeidimu, todėl ieškovė nepagrįstai siekia panaikinti deklaraciją. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, pati ieškovė pripažino, kad nereiškė atsakovams pretenzijų dėl rekonstruoto pastato atstumo, todėl laikytina, kad ieškovės sutikimas nebuvo reikalingas. Ieškovės pateikta ekspertizės išvada nepaneigia šių aplinkybių. Ieškovės pateiktoje ekspertizės išvadoje nustatyta, kad pastatas 2017 m. rugpjūčio 18 d. neatitiko II-os grupės nesudėtingiems statiniams keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės pateikta ekspertizės išvada, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. pastatas neatitiko II-os grupės nesudėtingam statiniui keliamų reikalavimų, nepaneigia, kad 2013 m. spalio 14 d. deklaracijos pateikimo metu pastatas tokius reikalavimus atitiko. Ekspertizės išvada nepagrindžia, kad: 1) pastatas pastatytas pažeidžiant 3 m atstumą nuo ieškovės sklypo ribos; 2) 2013 m. spalio 14 d. deklaracijos pateikimo metu, pastatas neatitiko II grupės nesudėtingiems statiniams keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, netgi ir atnaujinus byloje procesą, teismas negalėtų priimti kitokio sprendimo.

Suinteresuotų asmenų A. A. ir M. A. atstovas posėdžio metu papildomai paaiškino, kad apygardos teismo nagrinėjamoje byloje buvo padaryta ekspertizė. Išnagrinėta byla yra atnaujinama išimtiniais atvejais. Nagrinėjant bylą pirmą kartą buvo visos galimybės pasiskirti ekspertizę. Teismas atmetė ieškovės prašymą skirti ekspertizę, bet ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad neprašo skirti ekspertizės. Apygardos teismas neskyrė ekspertizės. Ieškovė galėjo pateikti ne teisminę ekspertizę, tačiau to nepadarė. Visai kitoje byloje padarė ekspertizę ir teigia, kad tai naujai paaiškėjusi aplinkybė. Fakto klausimai nepasikeitė. Jei kitas teismas padarė kitas išvadas, nereiškia, kad tai yra naujai paaiškėjusi aplinkybė. Ieškovės nurodytos aplinkybės neatitinka naujumo kriterijaus. Tai yra senos aplinkybės, tačiau skirtingi teismai skirtingai jas vertina. Šį įrodymą ieškovė galėjo pateikti anksčiau. Galėjo padaryti neteisminę ekspertizę arba prašyti skirti apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė nepakankamai aktyviai naudojosi savo teisėmis ir todėl bylą pralaimėjo. Ekspertizė tik vertino faktines aplinkybes, bet neatsirado naujų faktinių aplinkybių, kurios turėtų tokią įtaką, kad sprendimas iš esmės pasikeistų. Net atnaujinus procesą tai nieko nepakeistų. Teisės klausimai nepasikeis dėl to, kad atsirado ši ekspertizė. Nereikėjo sutikimo pagal tuo metu galiojusį įstatymą. Jei per vienus metus nebuvo pateikta pretenzijų nereikia sutikimo. Deklaracija pateikta 2013 m., o ekspertas nurodo, kad pastatas neatitinka II-os grupės 2017 m. Nėra įrodymų, kad 2013 m. neatitiko reikalavimų. Sklypą ir pastatą įsigijo visai kiti asmenys. Net jei čia pasikeistų sprendimas, tai apygardos teisme nagrinėjamoje byloje situacija nepasikeis. Pastatas sudegė, tai reiškia, kad teismo sprendimas neturės jokių teisinių pasekmių ir ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas. Ginčijama deklaracija apie statybų pabaigą, bet jau pastato nėra, jis sudegė, likučiai nugriauti ir pastatytas kitas pastatas. Jei bus panaikinta deklaracija, ieškovė prašys atnaujinti procesą žalos priteisimo byloje. Ekspertizės akte analizuojamas pastatas 2017 m. ir 2017 m. STR kontekste. Deklaracija yra 2013 m., tais metais pastatas atitiko II-os grupės nesudėtingą pastatą. Ekspertizė, kuri atlikta Kauno apygardos teisme nesukurs jokių teisinių pasekmių šioje byloje. 2010 m. STR numatė, kad sutikimas buvo neprivalomas. Ir gaisro metu galiojo STR, kuris numatė, kad sutikimas nėra reikalingas, nes riba nesikeičia. Nuo 2011 iki 2014 m. Statybos įstatymas numatė, kad sutikimas neprivalomas, jei per 1 metus nebuvo pateikta pretenzija, tai apima statybos ir deklaravimo laikotarpį. Pretenzijų pateikta nebuvo. Šalys galėjo apsikeisti sutikimais, nors jų nereikėjo. Ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi, nerinko įrodymų. Tai sąlygojo pačios ieškovės neveikimas. Naujumo nėra, nes ekspertizė atlikta iš tų pačių dokumentų. Ekspertizės aktas kitoje byloje nėra nauja faktinė aplinkybė, tai yra faktinių aplinkybių vertinimas. Yra tos pačios aplinkybės ir skirtingas jų interpretavimas. Statybos priežiūros tarnyba konstatavo, kad pastatas atitinka II-os grupės nesudėtingą pastatą. Galėjo būti iki gaisro atliekami paprastieji darbai ir galėjo plotas pasikeisti. Jokių pasekmių nebūtų, nes statinys, kurio deklaracija yra ginčijama yra sudegęs. Žalos byla buvo ne dėl statinio sudegimo, o dėl statinyje buvusio namų turto sunaikinimo, tai reiškia, ar deklaracija bus panaikinta, ar ne už name buvusius daiktus vis tiek teks atlyginti. Panaikinus deklaraciją, D. P. neparastų teisės reikalauti atlyginti žalą už sudegusius daiktus, nes liepsnos židinys buvo ieškovei priklausančiame nekilnojamame turte.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Taip pat pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepime nurodė, kad inspekcija 2017 m. gruodžio 11 d. gavo ieškovės 2017 m. spalio 6 d. skundą, kuriuo pranešama apie galbūt gretimame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdomą savavališką gyvenamojo namo statybą. Įgaliotas specialistas 2018 m. sausio 3 d.–2018 m. sausio 5 d. atliko patikrinimą žemės sklype ir 2018 m. sausio 8 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-13-(15.2). Inspekcijos specialistas patikrinimo metu nustatė, kad 2017 m. rudenį buvo rekonstruojamas II-os grupės nesudėtingas pastatas žemės sklype. Inspekcijos Kauno departamentas 2018 m. sausio 8 d. raštu Nr. 2D-279-(15.2) „Dėl pagalbinio ūkio pastato rekonstravimo“ informavo ieškovę, kad „apie 78,81 kv. m bendrojo ploto ir 6,50 m aukščio II-os grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamas pastatas buvo rekonstruojamas, perstatant pastogės aukštą, naujai įrengiant stogo konstrukcijas, galbūt neišlaikant teisės aktų nustatytų atstumų iki gretimo žemės sklypo ribos. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti, tačiau žemės sklypo ribos riboženkliais nebuvo pažymėtos. Gretimo žemės sklypo bendrasavininkų sutikimai nepateikti“. 2017 m. spalio 16 d. skundo nagrinėjimo metu galiojusių taisyklių 50 punktas nustatė, kad teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, statyba laikoma mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais. Inspekcijos Kauno departamentas rašte informavo ieškovę, kad jos skundo nagrinėjimas yra nutrauktas, kadangi jos skundas pateiktas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų statybos srityje, ir tai nėra išimtinis atvejis ir žemės sklypas, iki kurio ribos galbūt pažeisti teisės aktų nustatyti atstumai, suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, tačiau nėra nužymėtas riboženkliais. Teismas sprendimu ieškovės ieškinį, kuriuo ieškovės teismo prašė pripažinti deklaraciją negaliojančia ex officio nuo jos sudarymo momento, atmetė. Kauno apygardos teismas teismo sprendimą paliko nepakeistą. Inspekcija 2018 m. sausio 8 d. rašte nurodė, kad nurodytu atveju pastato rekonstravimui statybą leidžiančio dokumento nereikėjo. Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis reglamentavo, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą pateikimas inspekcijai neprivalomas nesudėtingų statinių statybos ir statinio paprastojo remonto atveju ir gali būti vykdomas, jeigu to pageidauja statytojas (užsakovas). Nagrinėjamu atveju deklaracija nebuvo pateikta inspekcijai, ji tiesiogiai užregistruota valstybės įmonėje Registrų centre. Užpildę deklaraciją asmenys, kurios pagrindu registruojama nuosavybė, garantuoja, kad joje pateikti duomenys yra teisingi, veikia savo rizika, jei ateityje paaiškėtų, kad pateikti duomenys neatitiko tikrovės. Kadangi už deklaracijos teisėtumą atsako ją užpildęs asmuo, todėl iškilus ginčui dėl deklaracijos teisėtumo ir pagrįstumo, manytina, jog turi būti išsiaiškintos visos statytojo teisės įgyvendinimo aplinkybės.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškėja prašo, vadovaujantis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis (ekspertizės išvada), teismo įsiteisėjusį 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-19047-429/2018 pakeisti ir priimti naują sprendimą 2013 m. spalio 14 d. D. A. pasirašytą Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19047-429/2018 buvo atmestas pareiškėjos ieškinys dėl 2013 m. spalio 14 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pripažinimo negaliojančia, kurios pagrindu atsakovai A. A. ir M. A. jiems priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 18 d. įregistravo ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją Nekilnojamojo turto registre. Šis sprendimas įsiteisėjo Kauno apygardos teismui 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-729-601/2019 atmetus ieškovės apeliacinį skundą.

Pareiškėja motyvuoja, kad 2019 m. liepos 22 d. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1172-230/2019 buvo pateikta ekspertizės išvada, kurioje nustatyta, kad tas pats ginčo pastatas neatitinka II-os grupės nesudėtingam statiniui keliamų reikalavimų. Ekspertizės dėka paaiškėjusi aplinkybė, kad ginčo pastatas neatitinka II-os grupės nesudėtingam statiniui keliamų reikalavimų, pareiškėjos nuomone, yra esminė priimant sprendimą dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą pripažinimo negaliojančia, todėl civilinė byla Nr. e2-19047-429/2018 atnaujintina.

Suinteresuoti asmenys A. A. ir M. A. motyvuoja tuo, kad tų pačių duomenų skirtingas vertinimas ir interpretavimas pasibaigus teismo procesui, neturėtų būti laikomas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes neatitinka esminio naujumo kriterijaus. Ekspertizės išvadoje nurodyta aplinkybė, galėjo būti nustatyta nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-19047-429/2018, ji negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe. Suinteresuotų asmenų nuomone, ekspertizės išvada, kurioje nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. pastatas neatitiko II-os grupės nesudėtingiems statiniams keliamų reikalavimų, niekaip negalėtų įtakoti kitokio teismo sprendimo priėmimo.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Teismo nuomone, pareiškėja, nepraleisdama termino, pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-19047-429/2018 (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Prašymo padavimo termino praleidimo neginčijo ir suinteresuoti asmenys.

Iš pateikto pareiškėjos prašymo nustatyta, kad pareiškėja prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – pareiškėja prašo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių.

Pažymėtina, tai, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Tik atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 3, 4 dalys). Todėl teismas šiuo metu nagrinėja tik proceso atnaujinimo pagrindus.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vertintinas prašymo dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje civilinėje byloje pagrįstumas, tačiau nėra iš naujo nagrinėjamos aplinkybės, įvertintos užbaigtoje byloje, nes priešingu atveju, tokių aplinkybių vertinimas reikštų pakartotinį bylos iš esmės nagrinėjimą, tačiau tai nėra galima neatnaujinus proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004).

Teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, tik patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui atnaujinti, tačiau nėra įstatymo įpareigotas išsamiai išanalizuoti pateiktus įrodymus.

Nustatytina, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Prašyme dėl proceso atnaujinimo būtina nurodyti dvi tarpusavyje susijusias ir viena nuo kitos priklausančias aplinkybes: 1) kokios naujos aplinkybės paaiškėjo ir 2) kada apie jas sužinojo. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą. Šiuo atveju naujos aplinkybės yra pagrindas naujam ieškiniui pareikšti, bet ne kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymai yra faktiniai duomenys, pateikti įstatymų nustatytose įrodinėjimo priemonėse (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui, todėl remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo bylos nagrinėjimo metu. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Be to, siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti žinomos, būtina išsiaiškinti ir tai, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Taip pat būtina nustatyti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymu pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu, ar aplinkybės, turėjusios įtakos naujo įrodymo atsiradimui, egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą, tačiau apie jas buvo sužinota jau įsiteisėjus sprendimui, ar šios aplinkybės buvo bylos įrodinėjimo dalykas.

Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti laikoma: įstatymų nuostatos, teisinių normų aiškinimai; įrodymai, kurie pagal savo įrodomąją galią negali paneigti byloje esančių ir ištirtų prima facie įrodymų (CPK 197 straipsnio 2 dalis); pateiktas įrodymas dėl aplinkybių, kurios ginčo nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjamos; prašymas atnaujinti procesą grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kurių pagrindu teismas priėmė sprendimą arba šalys žinodamos šias aplinkybes sudarė dėl jų taikos sutartį; prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno naujai paaiškėjusios aplinkybės požymio; prašymas grindžiamas po bylos išnagrinėjimo atsiradusiomis aplinkybėmis dėl ekonominių pokyčių (turto vertės, valiutos kurso pokyčiai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007. Teismų praktika. 2007, 26).

Civilinę bylą nagrinėjant tiek pareiškėjai, tiek teismui buvo žinoma aplinkybė, jog yra tikimybė, kad 2013 m. spalio 4 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą gali būti pripažinta negaliojančia kaip neteisėta, tačiau šią aplinkybę teismai įvertino priimant procesinius sprendimus. Teismai vadovavosi 2018 m. sausio 8 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu Nr. SPA-13-(15.2), kuriuo buvo nustatyta, kad 2017 m. rudenį buvo rekonstruojamas II-os grupės nesudėtingas pastatas žemės sklype. Teismas sutinka, kad pareiškėja byloje prašė paskirti ekspertizę, tačiau prašymas buvo atmestas, teismui užteko oficialių rašytinių įrodymų, kad nuspręstų, jog nėra pagrindo panaikinti ginčijamą deklaraciją, kurioje nurodyta II-a nesudėtinga ginčo statinio kategorija. Pareiškėja byloje nesiėmė aktyvių veiksmų nepateikė specialisto išvados, neprašė apeliacinės instancijos teismo, kad jis paskirtų teismo ekspertizę, nepateikė specialisto išvados apeliacinės instancijos teisme. Civiliniame procese nėra nustatyto imperatyviojo reikalavimo skirti teismo ekspertizę. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti įrodymus ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja, kaip protinga ir sąžininga šalis, galėjo imtis aktyvių veiksmų ir jau nagrinėjant bylą pirmos instancijos tvarka atlikti ekspertizę ir ją pateikti teismui, siekiant įrodyti, kad ginčo pastatas galimai neatitinka II-os grupės nesudėtingam statiniui keliamų reikalavimų, tačiau jos visą bylos nagrinėjimo laikotarpį neatliko. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams yra šalies teisė, numatyta CPK 42 straipsnio 1 dalyje. Ši teisė nėra savitikslė, ja įgyvendinamas rungtyniškumo principas ir užtikrinama, kad byla bus išnagrinėta operatyviai ir teisingai. Priešingas aplinkybių vertinimas sudarytų prielaidas šaliai, kuri proceso metu nepasinaudojo viena iš savo teisių teikti įrodymus ir prieštaravimus, iš naujo kvestionuoti įrodymų vertinimą bei jį iš esmės atnaujinti, kai teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Akcentuotina ir tai, jog procesui atnaujinti aptariamu teisiniu pagrindu nepakanka tik pateikti naujų dokumentų ar duomenų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarinis būdas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti siekiant išvengti jo neteisėtumo. Šis institutas negali būti taikomas siekiant dar kartą pasibylinėti sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų formuojamą praktiką, teismas sprendžia, kad pareiškėjos pateiktas ekspertizės aktas ir jame padarytos išvados nevertintinos kaip naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, kadangi nurodytos išvados galėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad aplinkybių naujumas reiškia ne vien formaliai naujo įrodymo pateikimą, tačiau ir užfiksavimą naujo įrodymo turinyje tokių faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Pateiktas ekspertizės aktas yra naujai atsiradęs ir teikiamas įrodymas, kuris neegzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau šis įrodymas savo pobūdžiu yra išvestinis iš tų pačių aplinkybių ir faktinių duomenų, kurie buvo ir galėjo būti žinomi bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Sutiktina su suinteresuotų asmenų argumentu, kad tų pačių duomenų skirtingas vertinimas ir interpretavimas pasibaigus teismo procesui, neturėtų būti laikomas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes neatitinka esminio naujumo kriterijaus – šie duomenys buvo bylos medžiagoje, buvo tiriami ir vertinami, šalys dėl jų galėjo pateikti savo paaiškinimus, specialistų išvadas ir pan., todėl naujas jų vertinimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe. Skirtingas bylas nagrinėjusių teismų, tų pačių įrodymų įvertinimas nėra naujai paaiškėjusi nebuvusi žinoma aplinkybė atnaujinti procesą. Skirtingas tų pačių aplinkybių vertinimas nesudaro pagrindo jas pripažinti naujai paaiškėjusiomis ir turinčiomis esminę reikšmę bylai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-90-943/2020; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-1822-221/2019). Pareiškėjos pateikta ekspertizės išvada gali būti vertinama kaip naujas įrodymas byloje tirtoms aplinkybės patvirtinti ar paneigti, bet ne naujai paaiškėjusi aplinkybė. Taigi, pareiškėja neįrodė būtinų sąlygų procesui atnaujinti. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-103-773/2020).

Teismo vertinimu, pareiškėjos pateiktos eksperto išvados reikšmė ginčo išsprendimui negali būti laikoma neabejotina ir neginčytina, t. y. negalima daryti išvados, jog šio įrodymo pateikimas bylą išnagrinėjusiam teismui neabejotinai sąlygotų priešingo teismo sprendimo priėmimą.

Galima teigti, kad pareiškėja neįrodė, kad jos nurodytos aplinkybės pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos, kad pareiškėjai jos tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Teismo manymu, pareiškėja nurodytomis aplinkybėmis ginčija įsiteisėjusį teismo sprendimą, o ne nurodo aplinkybes, kurios galėtų būti proceso atnaujinimo pagrindas, todėl jos neturi esminės reikšmės bylai. Darytina išvada, kad prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės požymių. Pareiškėjos reikalavimas atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu yra nepagrįstas ir neįrodytas. Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, sudarančiomis savarankišką proceso atnaujinimo pagrindą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų bei teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą, visumą, konstatuoja, kad pareiškėjos nurodyti argumentai, turintys sudaryti proceso atnaujinimo pagrindą, neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijų. Esant šioms aplinkybėms, procesą atnaujinti šiuo pagrindu atsisakytina (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Pabrėžtina, kad proceso atnaujinimo institutas privalo būti taikomas atsižvelgiant į ekonomiškumo, koncentruotumo bei protingumo principus. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 370 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

pareiškėjos prašymą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-19047-429/2018.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                         Artūras Šafronas