Baudž.byla Nr. 1-67-526/2017

Proceso Nr.1-01-1-04421-2016-3

                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1.;2.3.6.4.5.;

(S)

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2017 m. kovo 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Linai Dabulskienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Pocienei, gynėjai adv. Audronei Matiukienei, nukentėjusiojo atstovui advokatui Edvardui Staponkui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, 10 klasių išsilavinimo, nedirbanti, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., teista: 2009-02-18 pagal BK 180 str. 1 d.- laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., 2009-12-09 Klaipėdos r. apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųsta vykdyti 2 m. laisvės atėmimo bausmę;  2010-06-30 pagal BK 140 str. 1 d., 180 str. 2 d., 302 str. 1 d.- laisvės atėmimu 4 metams, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal LR BK 135 str. 1d.

n u s t a t ė :

A. A., 2016-01-28, apie 07 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, konflikto su M. L. metu tyčia peiliu keturis kartus smogė M. L. į kaklo kairę pusę, dešinį raktikaulį bei abi mentes, taip padarė durtinius pjautinius sužalojimus smūgių vietose, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, o dėl durtinio pjautinio kaklo kairės pusės sužalojimo su išorinės jungo venos pažeidimu nukentėjusiajam M. L. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Teisiamojo posėdžio metu A. A. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad prieš pat įvykį pas ją atvažiavo buvęs sugyventinis M. L. su pažįstama moterimi. Jis primygtinai siūlė kartu važiuoti į Klaipėda, nes norėjo susitaikyti su ja. Kai jie gyveno kartu, M. L. jos atžvilgiu ne kartą buvo pavartojęs fizinį smurtą, todėl ji bijojo savo buvusio sugyventinio. Tą naktį jie atvažiavo pas I. į namus. Vartojant alkoholinius gėrimus, tarp jų ne kartą kilo žodinis konfliktas. Tada M. L. pasakė, kad pas jį ateis dabartinė jo draugė. Jie susistumdė tarpusavyje. Neužilgo atvyko ir M. L. draugė G.. Tai pamačiusi, ji puolė G.. Tada M. L. labai supyko ir puolė ją. Ji išsigando, kad M. L. gali ją rimtai sužaloti, todėl čiupo į rankas pirmą pasitaikiusi daiktą, galimai peilį, ir gindamasi dūrė juo kelis kartus M.. Po to G. ir M. išėjo į laiptinę. Grįžusi į butą pamatė, kad buto koridoriuje pritaškyta kraujo, todėl pasiėmė skudurą ir juo ėmė valyti kraujo dėmes. Po to nuėjo miegoti, o pabudo, kai policijos pareigūnai pradėjo laužti buto duris. Sutinka, kad suduoti peiliu galėjo keturis kartus, nes tuo metu buvo labai susijaudinusi, gynėsi. Kadangi M. L. ją puolė, o ji gynėsi, ji nesutinka ir su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Savo parodymus A. A. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 3-13).

Be A. A. parodymų, jos kaltė visiškai įrodyta šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis M. L. parodė, kad kaltinime nurodytu metu jis, A. A., I. S. bei jos sugyventinis A. L. girtavo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Apie 06.40 val. jis susiruošė eiti į namus, pakvietė savo sugyventinę G. M., kad ši parvestų jį namo. Kai atėjo G. M., buvusi sugyventinė A. A. puolė ją mušti. Tada jis stumtelėjo A. A., o pats nusisuko ir kartu su G. norėjo išeiti iš buto. Tuo metu jis pajuto karštį nugaroje ir kakle. Pradėjo stipriai bėgti kraujas, jam pasidarė bloga. Netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba ir išvežė jį į ligoninę. Jis A. A. atžvilgiu jokio smurto nevartojo ir neketino to daryti. Jis ją tik stumtelėjo nuo G., o pats ruošėsi išeiti, kai gavo smūgius peiliu į nugarą ir kaklą.

Atlikus akistatą tarp M. L. ir A. A., kiekvienas pasiliko prie savo parodymų, kuriuos davė apklausų metu. (t.1; b. l. 82-83).

Liudytoja V. V. parodė, kad 2016-01-28 naktį pas ją į sodo namelį atvyko buvęs A. A. draugas M. su kokia tai moterimi. Jis įkalbinėjo pas ją tuo metu gyvenusią A. A. vykti kartu su jais  į Klaipėdą. Ji sakė A., kad ji nevyktų, tačiau pastaroji nesiklausė. Ryte  ji sužinojo, jog A. A. yra sulaikyta dėl M. sužalojimo peiliu. Vėliau iš A. A. pasakojimo suprato, kad ji M. sužalojo gindamasi. Ji gali patvirtinti, kad anksčiau ne kartą M. L. buvo sumušęs A. A..

Liudytojas V. C. parodė, kad 2016-01-28 apie 07 val. gautas pranešimą, kad yra sužalotas peiliu vyriškis, todėl kartu su kolega M. U. nuvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Kai jie atvažiavo, medikai apžiūrinėjo nukentėjusįjį. Sužeistąjį ir su juo buvusią merginą greitoji išvežė į ligoninę. Iš kraujo pėdsakų nustatė, kad įvykis įvyko galimai (duomenys neskelbtini) bute. Buto duris buvo užrakintos. Jis girdėjo, kad viduje kažkas vaikšto, tačiau buto durų niekas nedarė. Buvo iškviesti priešgaisrinės tarnybos pareigūnai, kurie išpjovė buto duris. Bute buvo aptikti trys neblaivūs asmenys, jų tarpe ir A. A.. Matėsi, kad buvo bandyta valyti kraują. A. A. buvo neblaivi, tačiau pakankamai sąmoninga. Ji pasakojo, jog tarp jos ir buvusio vaikino įvyko konfliktas, kurio metu ji pastarajam sudavė smūgį į veidą ir sulaužė nosį. Apie peilio panaudojimą ji nepasakojo. Jokių sužalojimų ant A. A. veido ar kūno jis nepastebėjo.

Liudytojas M. U. davė analogiškus parodymus kaip ir V. C..

2016-01-28 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta vieta prie (duomenys neskelbtini) namo. Apžiūros metu ant žemės prie 3-os laiptinės aptiktos stambios kraujo dėmės, įėjus į antrą laiptinę netoli įėjimo durų aptiktas dar vienas kraujo dėmių masyvas. Buto durų rankena sutepta krauju. Įėjus į butą, prieangio grindys suteptos kraujo dėmėmis, koridoriaus siena, grindų apvadas (grindjuostė) sutepti krauju, kuris vizualiai žiūrint, atrodo valytas, ant grindų numesti kruvini vatos gabaliukai. Įėjus į virtuvę, kuri yra vienoje atviroje erdvėje su kambariu (svetaine), indų plautuvėje (kriauklėje) vandenyje tarp kitų indų  rasti du peiliai juodos ir rudos spalvos rankena, o įrankių stove - dar vienas peilis. Apžiūrint virtuvės grindis, stebima, kad jos suteptos pavienėmis kraujo dėmėmis. (t. 1; b. l. 16-35).

2016-03-15 apžiūros protokolu apžiūrėti daiktai: rankšluostis, marškinėliai ir trys peiliai (t. 1; b. l. 36-42).

Bendrosios pagalbos centro pateiktame garso įraše, kuris apžiūrėtas 2016-03-21, fiksuota, kad 2016-01-28 06.58 val. ir 07.05 val. Centro informacinėje sistemoje registruotas moters pranešimas iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad prie (duomenys neskelbtini), yra pradurtu kaklu vyras. Skambinusi moteris nurodo, kad vyriškis sužalotas buvo (duomenys neskelbtini) bute, o į dispečerės klausimą “kas pradūrė“, girdėti atsakymas „buvusi boba“. (t. 1; b. l. 52-53).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2016-01-28 d. 07.10 val. prie (duomenys neskelbtini) namo atvykę medikai rado sužalotą M. L.. Preliminari diagnozė: kaklo, krūtinės ląstos durtinės žaizdos, hemoraginis šokas. (t. 1; b. l. 48-49).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G212/2016(03) nurodyta, kad M. L. buvo padaryti sekantys sužalojimai: durtinė – pjautinė žaizda kaklo kairiame šoniniame paviršiuje su išorinės jungo venos sužalojimu, durtinės pjautinės žaizdos dešinio raktikaulio projekcijoje bei abiejų menčių projekcijoje. Sužalojimai įgauti paveikus nurodytas kūno vietas aštriu duriančiai pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu (įrankiu). Pagal apžiūros metu stebėtą sužalojimų išsidėstymą, jų lokalizaciją, M. L. kūne rastos keturios trauminio poveikio vietos, tai – kaklo kairė, dešinysis raktikaulis ir abi mentės.  Dėl durtinio –pjautinio kaklo kairės pusės sužalojimo su išorinės jungo venos pažeidimu M. L. buvo pavojingoje gyvybei būsenoje, šis sužalojimas sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Kiti trys  durtiniai – pjautiniai sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Minėtus sužalojimus nukentėjusysis patyrė 2016-01-28 ryte. (t. 1; b. l. 88-89).

Iš 2016-01-23 Klaipėdos Universitetinės ligoninės pateiktos informacijos  matyti, kad 2016-01-28 M. L. priėmimo skyriuje buvo paimtas kraujo mėginys alkoholio nustatymui. Tyrimo rezultatas – 1,4 prom. girtumas (t.1; b. l. 91-92).

Pagal 2016-01-28 09: 47 val. atliktą asmens blaivumo testą A. A. nustatytas 1.32 promilių girtumas. (t.1; b. l. 151)

Tokiu būdu A. A. kaltė pilnai įrodyta jos pačios parodymais bei aukščiau aptartų įrodymų visuma. A. A. pripažįsta, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje ji peiliu sužalojo nukentėjusįjį M. L.. Šiuos jos parodymus patvirtina ir nukentėjusysis M. L., įvykio vietos apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam padaryti keturi durtiniai – pjautiniai sužalojimai.

A. A., neginčydama aplinkybės, kad nukentėjusįjį sužalojo būtent ji, nurodo, kad tai ji darė gindamasi nuo M. L. puolimo. Šie kaltinamosios parodymai vertintini kaip noras išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jie prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms.

LR BK 28 str. 1 d. numatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. LR BK 28 str. 2 d. nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ... nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Būtinosios ginties ribų peržengimas bus tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ar pavojingumo (LR BK 28 str. 3d.).

Nors kaltinamoji ir nurodo, kad M. L. ją puolė, norėdamas sužaloti, byloje nustatytos faktinės aplinkybės byloja priešingai. Pati kaltinamoji parodė, jog ji žinojo savo buvusio sugyventinio agresyvų būdą, tačiau nebijojo ir važiavo naktį kartu su juo girtauti. A. A. taip pat parodo, kad tą naktį tarp jos ir buvusio sugyventinio aiškinantis tarpusavio santykius ne kartą kilo konfliktai, kurių metu ji vaidino gana aktyvų vaidmenį. Tai paneigia vėlesnius jos parodymus, kad ji labai bijojo M. L.. Kaltinamoji pripažįsta ir tą aplinkybę, kad ji, greičiausiai veikiama pavydo ir pykčio, puolė atėjusią naująją M. L. sugyventinę, o pastarasis, norėdamas apginti atėjusią sugyventinę, nustūmė A. A.. Šias aplinkybes nurodo ir nukentėjusysis, patvirtindamas, kad po to, kai pastūmė A. A., jis norėjo išeiti, tačiau buvo užpultas ir sužalotas peiliu. Netikėti šiais nukentėjusiojo žodžiais teismui nėra pagrindo, nes iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam aštriu pjaunančiu daiktu buvo padarytas ne vienas sužalojimas, o net keturi atskiri dūriai, trys iš kurių padaryti į nugaros sritį, o vienas į kaklą. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad nukentėjusysis buvo užpultas iš už nugaros, todėl negalėjo savo veiksmais kelti tiesioginio pavojaus kaltinamosios gyvybei ar sveikatai. Be to, kai nurodė byloje apklausti liudytojai – policijos pareigūnai V. C. ir M. U., jie, atvykę į įvykio vietą, ant kaltinamosios nepastebėjo jokių smurto požymių. Atvirkščiai, kaltinamoji jiems nurodė, kad ji nukentėjusiajam sulaužė nosį, todėl visur tiek daug kraujo.

Visos šios aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. A. veikoje nebuvo būtinosios ginties ar būtinosios ginties ribų peržengimo požymių. Nusikalstamą veiką ji padarė, veikdama tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Teismo medicinos specialistų išvadose nurodyta, kad būtent dėl durtinio –pjautinio kaklo kairės pusės sužalojimo su išorinės jungo venos pažeidimu M. L. buvo pavojingoje gyvybei būsenoje, todėl šis sužalojimas sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Kadangi dėl tyčinės A. A. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamosios veika kvalifikuotina pagal LR BK 135 str. 1d.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 180 eurų civilinį ieškinį, dėl žalos atlyginimo, kuri atsirado nukentėjusiajam M. L. suteikiant medicininę pagalbą. Šis civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas A. A. kaltės įrodymais bei pateiktais rašytiniais įrodymais (t.1.b.l.96-98), todėl tenkintinas.

Nukentėjusysis M. L. pareiškė 10000 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo (t.2.b.l.65-66). Taip pat jis prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nukentėjusysis nurodė, kad dėl padarytų sužalojimų patyrė skausmą, baimę ir kitus neigiamus išgyvenimus. Buvo iškilęs realus pavojus jo gyvybei.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, išgyveno kitokius nepatogumus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamosios nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus, pavojingas gyvybei sveikatos sužalojimas. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad konfliktas kilo kaltinamajai ir nukentėjusiajam kartu girtaujant ir konfliktuojant. Be to nukentėjusysis stumtelėjo kaltinamąją, kas iš dalies taip pat išprovokavo pastarosios neteisėtą elgesį. Įvertinus visas aplinkybes, teismas mano, kad prašomi priteisti 10000 eurų neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir nukentėjusiojo naudai priteistini 7000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Iš kaltinamosios nukentėjusiojo naudai priteistinos ir jo patirtos atstovavimo išlaidos – 450 eurų.

Kaltinamosios A. A. atsakomybę lengvinančių bei jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas tyčinis, pavojingas visuomenei, sunkus smurtinis nusikaltimas. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamosios asmenybę, - A. A. gailisi padariusi nusikalstamą veiką, tačiau pilnai savo kaltės nepripažįsta, nusikalto, būdama anksčiau ne kartą teista ir turėdama neišnykusį teistumą už tyčines sunkias nusikalstamas veikas, susijusias su smurto panaudojimu. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai A. A. bus pasiekti, skiriant jai vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str.,

n u s p r e n d ė :

A. A. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d. ir ją nuteisti laisvės atėmimo bausme 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Paskirtą kardomąją priemonę – iki įsiteisės nuosprendis palikti suėmimą. Bausmės pradžią jai skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-01-28 iki 2016-01-30 (dvi paras) ir nuo 2016-10-07 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš A. A. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 180 eurų žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. A. nukentėjusiojo M. L. naudai 7000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 450 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus: 3 ūkinės-buitinės paskirties peilius, rankšluostį, marškinėlius bei 4 vnt. kraujo mėginių, saugomus Klaipėdos AVPK SNTV 3-ojo skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje (t. 2., b. l. 20), sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas                                                                                                Eugenijus Antanauskas