(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ ieškinį atsakovei Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl viešajame pirkime Nr. 502371 priimtų sprendimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Transrevis“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kautra“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Panevėžio rajono savivaldybės administracijai (toliau – atsakovė), kuriuo prašo pripažinti neteisėtais atsakovės 2022 m. kovo 28 d. sprendimą dėl pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) laimėtojo nustatymo ir sutarties (-čių) sudarymo II, III, IV pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyse, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad atsakovė vykdo viešojo pirkimo konkursą Nr. (duomenys neskelbtini) „Panevėžio rajono savivaldybės keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų pirkimas“ (toliau – Pirkimas), kuris buvo paskelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2020 m. rugpjūčio 17 d. Pirkimas vykdomas atvirto konkurso būdu vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – VPĮ) ir patvirtintais Pirkimo dokumentais. Ieškovė dalyvavo Pirkime ir pateikė savo pasiūlymus visose Pirkimo dalyse. Atsakovė 2021 m. sausio 26 d. patvirtino pasiūlymų ekonominio naudingumo rezultatus, sudarė pasiūlymų eiles ir nustatė II, III, IV Pirkimo dalių laimėtojus: visų Pirkimo dalių laimėtoju buvo pripažinta ieškovė UAB „Kautra“, UAB „Transrevis“ pasiūlymai tose pačiose Pirkimo dalyse liko antroje vietoje. Trečiasis asmuo UAB „Transrevis“ sprendimą pripažinti ieškovę Pirkimo dalių laimėtoja apskundė teismui. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-223-589/2021 UAB „Transrevis“ ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-867-553/2021 ieškinį patenkino. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-969/2022 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą ir paliko galioti Panevėžio apygardos teismo sprendimą.

3.       Nepaisydama vykusio teismo proceso, kuris galiausiai baigėsi palankiai ieškovei, atsakovė ir toliau vykdė Pirkimo procedūras, o 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštu paprašė ieškovę pratęsti pasiūlymų galiojimo užtikrinimo garantijos terminą iki 2022 m. sausio 1 d. Ieškovė nepratęsė pasiūlymų galiojimų ir pasiūlymų galiojimų užtikrinimo garantijų terminų Pirkimo II, III ir IV Pirkimo dalyse ir jos pasiūlymai 2021 m. rugsėjo 9 d. pranešimu buvo atmesti. Ieškovė dar 2021 m. rugpjūčio mėn. buvo įsitikinusi, kad tiek dėl ekonominės situacijos pokyčių, tiek dėl teisinės situacijos neapibrėžtumo atsakovė nutrauks Pirkimo procedūras ir skelbs jį iš naujo. Ieškovė 2022 m. kovo 28 d. gavo atsakovės raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Pirkimo dalyviams buvo pateikta informacija apie patvirtintus pasiūlymų ekonominio naudingumo rezultatus, sudarytas pasiūlymų eiles ir nustatytus II, III, IV Pirkimo dalių laimėtojus. Laimėtoju visose pirkimo dalyse buvo pripažintas trečiasis asmuo UAB „Transrevis“. Ieškovė nesutiko su atsakovės 2022 m. kovo 28 d. sprendimu, kadangi atsakovė turėjo ne spręsti dėl Pirkimo sutarčių sudarymo, o nutraukti Pirkimo procedūras, todėl 2022 m. balandžio 4 d. pateikė atsakovei pretenziją. Likus vienai dienai iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties paskelbimo, atsakovė 2022 m. balandžio 12 d. priėmė sprendimą atmesti ieškovės pretenziją. Atsakovė 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškovės pretenzijos iš esmės nenagrinėjo ir apsiribojo tik formaliu įvertinimu, kad ieškovės ieškinio pareiškimas nesudaro pagrindo konstatuoti Pirkimo procedūrų vilkinimo. Ieškovės manymu, ginčijamais sprendimai atsakovė pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Panevėžio apygardos teismas 2022 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5.       Teismas, įvertinęs byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų turinį, padarė išvadą, kad ieškovė apsisprendimą nebedalyvauti atsakovės vykdomame Pirkime nulėmė ne VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų principų, vykdant viešąjį pirkimą, pažeidimai, kurių tuo metu ieškovė visiškai nenurodė ir neakcentavo, o pačios ieškovės subjektyviai įvertinta pasikeitusi ekonominė dalyvavimo ginčo Pirkime situacija. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovei iš atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, pusės nebuvo sudaryta jokių objektyvių kliūčių pratęsti Pirkimo II, III ir IV dalyse pasiūlymų galiojimą iki 2022 m. sausio 1 d. ir dalyvauti Pirkime, todėl, ieškovei 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštu informavus atsakovę, kad dėl pasikeitusios ekonominės situacijos nepratęs pasiūlymų galiojimo, jos pasiūlymas buvo įvertintas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų ir nevertintas, atsakovė neturėjo jokių kitų galimybių spręsti dėl sutarties su ieškove sudarymo ir (ar) iš naujo vertinti ir ieškovės pasiūlymą, o turėjo pareigą tik toliau tęsti Pirkimo procedūras ir vertinti likusių tiekėjų, kurių pasiūlymai atitiko Pirkimo sąlygas, pasiūlymus. Teismas nurodė, kad būtent ieškovės veiksmai galimai ir sudarė galimybę atsakovei Pirkimo nugalėtoju pripažinti trečiąjį asmenį UAB „Transrevis“.

6.       Teismas pripažino nepagrįstais ieškovės argumentus, kad atsakovė tęsdama Pirkimo procedūras ir po beveik dvejų metų nuo Pirkimo paskelbimo Pirkimo laimėtoju pripažindama tiekėją, kurio veiksmai ir nulėmė tokį Pirkimo procedūrų vilkinimą, pažeidžia skaidrumo principą; kad atsakovė privalėjo nutraukti Pirkimą. Teismas nurodė, kad atsakovė buvo suinteresuota kiek įmanoma greičiau įgyvendinti Pirkimą, nes tai susiję su viešuoju interesu; atsakovė veiksmais nedarė jokios įtakos Pirkimo procedūrų užsitęsimui. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė neturėjo pareigos nutraukti Pirkimo procedūrų dėl Pirkimo sąlygose numatytos paslaugų teikimo pradžios – 2021 m. balandžio 1 d., nes viena iš esminių Pirkimo sąlygų yra paslaugų laikotarpis – 24 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo, o tai, kad paslaugų teikimo pradžia preliminariai numatyta nuo 2021 m. balandžio 1 d., tačiau dėl ginčo nagrinėjimo teismuose Pirkimo procedūros buvo sustabdytos ir šis terminas nusitęsė ilgiau kaip metus, nėra VPĮ normų, tame tarpe ir 17 straipsnio 1 dalies, pažeidimas, kuris būtų pakankamas pagrindas nutraukti Pirkimą. Teismas sutiko su ieškovės teiginiais, kad Pirkimo procedūros užsitęsė dėl trečiojo asmens inicijuoto teisminio proceso, tačiau, įvertinęs susidariusią situaciją, padarė išvadą, kad trečiasis asmuo tapo Pirkimo laimėtoju galimai dėl pačios ieškovės veiksmų. Teismas pripažino atsakovės sprendimą tęsti Pirkimo procedūras pripažino finansiškai pagrįstu, taupančiu viešuosius pinigus.

7.       Teismas, įvertinęs atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, bei vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovei iš ieškovės priteisė 6 900 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8.       Ieškovė UAB „Kautra“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-252-425/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Teismas ignoravo VPĮ 17 straipsnio 1 dalies pažeidimus, įpareigojančius atsakovę nutraukti Pirkimą. Teismas situaciją vertino ne pagal galiojančius įstatymus, o pagal ekonominę logiką, tačiau bylos turi būti nagrinėjamos pagal galiojančią teisę.    

8.2.       Teismas nepagrįstai atsakovės siekio sudaryti Pirkimo sutartį po daugiau nei vienerių metų nuo Pirkimo sąlygose nurodytos paslaugų teikimo pradžios datos nevertino kaip VPĮ 17 straipsnio 1 dalies pažeidimo, sudarančio pagrindą nutraukti Pirkimą pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį. Atsakovė, turėdama pareigą parengti aiškius Pirkimo dokumentus (įskaitant pareigą, kad Pirkimo dokumentai neprarastų aktualumo) ir privalanti prisiimti visų neigiamų padarinių dėl netikslių Pirkimo dokumentų riziką, Pirkimo dokumentuose įrašė aiškią preliminarią sutarties vykdymo pradžios datą – 2021 m. balandžio 1 d. Ši data sukūrė Pirkimo dalyviams aiškius ir logiškus lūkesčius.

8.3.       Teismas be jokio teisinio pagrindo išskyrė paslaugų teikimo trukmę kaip esminę Pirkimo sąlygą ir ją vertino atsietai nuo Pirkimo sąlygos, numatančios preliminarią paslaugų teikimo pradžios datą. Abu šie kriterijai nustato paslaugų teikimo terminą, todėl vienodai reikšmingi.

8.4.       Viešasis interesas ar suinteresuotumas pirkimo objektu neįgalina perkančiųjų organizacijų nesilaikyti VPĮ reikalavimų. Aplinkybė, kad Pirkimo sąlyga (pradžios data) tapo neaktuali ne dėl tiesioginių atsakovės valinių sprendimų, neatleidžia jos nuo pareigos laikytis VPĮ nuostatų. Pirkimo procedūrų tęsimas po to, kai Pirkimo sąlyga neatitinka tikrovės, reiškia ir sąžiningos Pirkimo dalyvių konkurencijos pažeidimą (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis).

8.5.       Ieškovei pateikė ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą remdamasi Pirkimo sąlyga, kad Pirkimo sutartys bus pradedamos vykdyti 2021 m. balandžio 1 d. Po nepagrįsto teisminio proceso, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, ieškovė nebegalėjo tęsti dalyvavimo Pirkime, tačiau atsakovė, nepaisydama to, priėmė sprendimą sudaryti sutartis su blogesnius pasiūlymus pateikusiu tiekėju, kurio veiksmai nulėmė Pirkimo procedūrų užsitęsimą. Tokiu būdu susidaro situacija, kad tiekėjas gali sąmoningai teikti ekonomiškai nepagrįstus pasiūlymus, sąmoningai vilkinti viešojo pirkimo procedūras kol ekonomiškai pagrįstą pasiūlymą pateikusio ir laimėtoju pripažinto tiekėjo pasiūlymas tampa ekonomiškai nepagrįstas ir nepelningas.

8.6.       Teismas nepagrįstai nevertino ieškovės argumentų dėl atsakovės sprendimo pratęsti pasibaigusį terminą. Ieškovės vertinimu, pasibaigusių terminų pratęsimas reiškia VPĮ 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Tiek bendra teisinė logika, tiek Pirkimo dokumentai patvirtina, kad pratęsiami gali būti tik nepasibaigę terminai.

8.7.       Teismas taip pat neįvertino argumentų dėl atsakovės sprendimo priėmimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išvakarėse. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė, priimdama sprendimą 2022 m. balandžio 12 d., nelaukdama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutarties paskelbimo, neužtikrino skaidrumo principo. Tokiais savo veiksmai atsakovė sudarė prielaidas tolesnių ginčų kilimo rizikai, o tai niekaip nedera su skaidrumo principu ir reiškia VPĮ 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Ieškovės vertinimu, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nutartimi palikus galioti atsakovės 2021 m. sausio 26 d. sprendimą, visi vėliau atsakovės priimti sprendimai yra neteisėti.

9.       Atsakovė Panevėžio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Skunde nėra nurodyta, ar teismas vadovavosi negaliojančia įstatymo nuostata, ar netinkamai aiškino bei taikė įstatymą.

9.2.       Sprendime aiškiai nurodytos aplinkybės, kurios lėmė teismo išvadą dėl atsakovės sprendimo 2022 metais toliau tęsti Pirkimo procedūras net praėjus nuo Techninėje specifikacijoje numatytos preliminarios paslaugų teikimo pradžios termino beveik metams laiko. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 16 d. rašte aiškiai nurodė, kad dėl infliacijos, ekonominės padėties ir kitų aplinkybių toliau dalyvauti Pirkime ekonomiškai nenaudinga.

9.3.       Atsakovės teiginiai, kad planuotų paslaugų teikimo pradžios terminui nusikėlus metams laiko iki paslaugų teikimo termino pabaigos liko mažiau kaip vieneri metai. Pirkimo laimėtojas turi neginčijamą teisę keleivių pervežimo paslaugas teikti 24 mėnesius nuo sutarties pasirašymo momento, o ne nuo preliminarios datos, kuri buvo numatyta Pirkimo dokumentuose.

9.4.       Byloje nėra duomenų, kad atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, veiksmai faktiškai paveikė tiekėjus, ar konkrečiam tiekėjui buvo suteikiama daugiau teisių negu kitiems.

9.5.       Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė neturėjo pareigos nutraukti jos vykdytą Pirkimą tuo pagrindu, kad Pirkimo Techninės specifikacijos 4 punkte buvo numatyta paslaugų teikimo pradžia nuo 2021 m. balandžio 1 d., nes Pirkime viena iš esminių sąlygų yra paslaugų teikimo laikotarpis – 24 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo, o tai kad preliminari paslaugų teikimo data dėl užsitęsusių Pirkimo procedūrų nusikėlė daugiau nei metams, nėra VPĮ normų, tame tarpe ir 17 straipsnio 1 dalies, pažeidimas, kuris būtų pakankamas pagrindas nutraukti Pirkimą. Teismas pagrįstai nurodė, kad Pirkimo sąlygos aiškios, preliminari sutarties vykdymo pradžios data 2021 m. balandžio 1 d., paslaugų teikimo laikotarpis – 24 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė pažeidė viešųjų pirkimų principus, yra jos subjektyvus vertinimas.

9.6.       Aplinkybė, kad pasiūlymų galiojimo terminas Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2021 m. liepos 15 d. sprendimą jau buvo pasibaigęs, nesudarė pagrindo nutraukti Pirkimo procedūras.

9.7.       Teisminis procesas, inicijuotas ieškovės pagal jos kasacinį skundą, neįpareigojo atsakovės sustabdyti Pirkimo procedūrų ar atidėti atskirų sprendimų priėmimą. Atsakovei dar 2021 m. rugsėjo 9 d. informavus ieškovę, kad jos pasiūlymas nebus vertinamas, kadangi nebuvo gautas jos sutikimas pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą. Ieškovei atsisakius dalyvauti Pirkimo procedūroje, nebuvo prasmės laukti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties.

10.       Trečiasis asmuo UAB „Transrevis“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Ieškovė nepagrįstai kvestionuoja atsakovės sprendimą tęsti Pirkimo procedūras ir įrodinėja atsakovės neteisėtą elgesį, nors VPĮ nustatytais terminais neginčijo atsakovės sprendimo dėl tolesnio Pirkimo vykdymo. Ieškovei 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštu atsisakius pratęsti savo pasiūlymo Pirkime galiojimą, atsakovė 2021 m. rugsėjo 9 d. informavo ieškovę apie jos pasiūlymų pašalinimą ir aiškiai nurodė, kad jos pasiūlymas nebebus vertinamas. Taigi buvo akivaizdu, kad Pirkimo procedūros yra tęsiamos, tačiau ieškovė šio sprendimo neginčijo.

10.2.       Ieškovė kitame ginče pateikė kasacinį skundą, kuriuo siekė būti grąžinta į Pirkimą, nors tą pačią dieną nusprendė nepratęsti savo pasiūlymo galiojimo termino ir atsisakė toliau dalyvauti Pirkime, nors šį faktą nuslėpė nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir trečiojo asmens. Todėl tęsiant Pirkimo procedūras jokie ieškovės interesai nebuvo pažeisti, o ji akivaizdžiai piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis ir elgiasi nesąžiningai. Tai patvirtina, kad ieškovė nepagrindė ir neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės tęsiamo Pirkimo, kai pati savo valia atsisakė toliau jame dalyvauti.

10.3.       Ieškovė neįrodė VPĮ 17 straipsnio 1 dalies pažeidimo, kuriuo bando pagrįsti savo reikalavimą nutraukti Pirkimą. Preliminari Pirkimo sutarties sudarymo data bei vėlesnis faktinis sutarties pasirašymas nelaikytinas skaidrumo principo pažeidimu. Priešingai, nei teigia ieškovė, Pirkimo sąlyga, apibrėžianti preliminarią paslaugų teikimo pradžią, yra aiški ir nedviprasmiška, visi tiekėjai ją suprato vienodai, kad sudarę paslaugų teikimo sutartį, paslaugas galės pradėti teikti ne anksčiau kaip 2021 m. balandžio 1 d., tačiau nebūtinai šią dieną. Be to, pati ieškovė kitame pirkime sutartį sudarė kiek daugiau nei po pusantrų metų nuo pasiūlymo pateikimo ir laiko aspekto nekvestionavo.

10.4.       Ieškovė neteisingai aiškina VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl perkančiosios organizacijos teisės nutraukti Pirkimo procedūrą. Priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovė neturėjo pareigos nutraukti Pirkimo procedūrų. Pirkimo sutarties nusikėlė dėl teisminių ginčų, kurie nepriskiriami prie nenumatytų aplinkybių.

10.5.       Ieškovė neteisingai supranta pasiūlymų galiojimo bei jų užtikrinimo prasmę, todėl nepagrįstai kalba apie draudimus pratęsti pasiūlymų galiojimo terminus šiems pasibaigus. Iš sisteminio VPĮ nuostatų ir teismų praktikos aiškinimo, darytina išvada, kad pirkimo pasiūlymo galiojimo terminu tiekėjas privalo sudaryti pirkimo sutartį, o jam pasibaigus, tiekėjas yra laisvas pats spręsti dėl tolimesnio savo dalyvavimo pirkime ir pirkimo sutarties sudarymo.

10.6.       Atsakovė neprivalėjo laukti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo, nes šis sprendimas nesukelia jokių teisinių padarinių nei kitoje, nei šioje byloje, kai ieškovė pati yra išreiškusi valią nebedalyvauti Pirkime.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

12.       Panevėžio rajono savivaldybės administracija Centrinės viešųjų pirkimo informacinės sistemos (CVP IS) priemonėmis 2020 m. rugpjūčio 17 d. paskelbė tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu „Panevėžio rajono savivaldybės keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pirkimo objektas – Keleivių pervežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais Panevėžio rajone paslaugos (toliau – Paslaugos). Pirkimo objektas skaidomas į keturias Pirkimo dalis: I Pirkimo dalies pirkimo objektą sudaro Jotainių–Maženių ir Ramygalos krypčių Panevėžio rajono vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutai. Preliminari metinė rida – 232 453 km., Jotainių?Maženių ir Ramygalos krypties maršrutai; II Pirkimo dalies pirkimo objektą sudaro Pavašuokių ir Raguvos–Troškūnų krypčių Panevėžio rajono vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutai. Preliminari metinė rida – 228 461 km., Pavašuokių ir Raguvos–Troškūnų krypties maršrutai; III Pirkimo dalies pirkimo objektą sudaro Pasvalio, Vabalninko–Subačiaus ir Pušaloto krypčių Panevėžio rajono vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutai. Preliminari metinė rida – 244 341 km., Pasvalio, Pušaloto ir Vabalninko–Subačiaus krypties maršrutai; IV Pirkimo dalies pirkimo objektą sudaro Naujamiesčio, Upytės ir Smilgių krypčių Panevėžio rajono vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutai. Preliminari metinė rida – 478 236 km., Naujamiesčio, Upytės ir Smilgių krypties maršrutai.

13.       Ieškovė pateikė pasiūlymus II, III ir IV Pirkimo dalyse.

14.       Atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas 2021 m. sausio 26 d. raštu (duomenys neskelbtini) Dėl Panevėžio rajono savivaldybės keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų pirkimo (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) informavo, kad administracijos viešųjų pirkimų komisija patvirtino pasiūlymų ekonominio naudingumo rezultatus, sudarė pasiūlymų eiles ir nustatė Pirkimo II, III ir IV dalių laimėtojus. Visų Pirkimo dalių laimėtoju buvo pripažinta UAB „Kautra“.  

15.       Pirkimo dalyvė UAB „Transrevis“ dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 26 d. sprendimo pareiškė pretenziją, o šios netenkinus – ieškinį teisme. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje e2-223-589/2021 ieškinį atmetė; Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-867-553/2021 Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – panaikino atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 26 d. sprendimo „Dėl atviro konkurso „Panevėžio rajono savivaldybės keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų pirkimas“ (Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini))“ dalį pripažinti UAB „Kautra“ pasiūlymą II-IV Pirkimo dalių laimėtoja ir grąžino į pasiūlymų vertinimo stadiją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 15 d. sprendimą ir paliko galioti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą.

16.       Atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas 2021 m. rugpjūčio 5 d. pranešimu Dėl pasiūlymų galiojimo pratęsimo, vadovaudamasi VPĮ 41 straipsnio 2 dalimi, paprašė tiekėjų pratęsti Pirkimo II, III ir IV dalims pasiūlymų galiojimą iki 2022 m. sausio 1 d., kadangi Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-867-553/2021 panaikino Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 26 d. sprendimą ir Pirkimo procedūras grąžino į pasiūlymų vertinimo stadiją. Pranešimą apie sprendimą pratęsti (nepratęsti) pasiūlymo galiojimą prašė pateikti CVP IS priemonėmis iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. 17 val. 00 min.

17.       Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštu Dėl pasiūlymų galiojimo informavo atsakovę, kad priėmė sprendimą nepratęsti II, III ir IV Pirkimo dalių pasiūlymų galiojimų ir pasiūlymų galiojimų užtikrinimo garantijų terminų. Savo sprendimą motyvavo pasiūlymai buvo pateikti ir jų ekonominis naudingumas buvo vertintas prie vienerius metus, per šį laikotarpį dėl Covid-19 pandemijos pakito ekonominė situacija; pasiūlymas lemtų nuostolingą paslaugų teikimą; pirkimo sutarties projekte nenumatyta galimybė keisti kainą ar atlikti kainos indeksavimą; po Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo neaišku, kaip turėtų klostytis Pirkimo procedūros: ar Pirkimo procedūros turėtų būti tęsiamos, ar turėtų būti nutrauktos.

18.       Atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas 2021 m. rugsėjo 9 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei nurodė, kad Viešųjų pirkimų komisija, vadovaudamasi VPĮ 41 straipsnio 3 dalimi, atmetė ieškovės Pirkimo II, III ir IV dalių pasiūlymus ir jie nebus vertinami tolimesnėse Pirkimų procedūrose.

19.       Atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas 2022 m. kovo 28 d. raštu (duomenys neskelbtini) Dėl Panevėžio rajono savivaldybės keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų pirkimo (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) informavo, kad atsakovės viešųjų pirkimų komisija patvirtino pasiūlymų ekonominio naudingumo rezultatus, sudarė pasiūlymų eiles ir nustatė II, III ir IV Pirkimo dalių laimėtojus (pasiūlymus buvo pateikę UAB „Transrevis“ ir UAB „Transporto centras“). Visų Pirkimo dalių laimėtoja buvo pripažinta UAB „Transrevis“.

20.       Ieškovė UAB „Kautra“ 2022 m. balandžio 4 d. pateikė atsakovei Pretenziją Dėl Panevėžio rajono savivaldybės keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) priimtų sprendimų, kurioje prašė: 1) iki šios pretenzijos išnagrinėjimo ir atitinkamo sprendimo priėmimo, vadovaujantis VPĮ 103 straipsnio 2 dalimi, sustabdyti Pirkimo procedūras ir nesudaryti Pirkimo sutarčių; 2) vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi, bendrųjų Pirkimo sąlygų 62 punktu nutraukti Pirkimą, nes toliau tęsiant Pirkimo procedūras būtų pažeistas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas, viešojo pirkimo laimėtojas, su kuriuo ketinama sudaryti Pirkimo sutartis, atrinktas neužtikrinus Pirkimo dalyvių konkurencijos.

21.       Atsakovė 2022 m. balandžio 12 d. sprendime dėl UAB „Kautra“ pretenzijos Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė, kad nebuvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai. Perkančioji organizacija po Apeliacinio teismo sprendimo priėmimo toliau vykdo pirkimo procedūras, įvykdė Apeliacinio teismo sprendimą, paduotas kasacinis skundas, nesudaro pagrindo stabdyti Pirkimo procedūrų; nėra duomenų, jog UAB „Transrevis“ sąmoningai vilkintų pirkimo procedūras.

22.       Ieškovė nesutiko su atsakovės sprendimu netenkinti pretenzijos nesutiko ir pareiškė teisme ieškinį, kuriuo prašo pripažinti neteisėtais atsakovės 2022 m. kovo 28 d. sprendimą dėl pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) laimėtojo nustatymo ir sutarties (-čių) sudarymo II, III, IV pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyse bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23.       Panevėžio apygardos teismas ieškovės ieškinį atmetė, sprendimą motyvuodamas tuo, kad: 1) pačios ieškovės taktika nepratęsti perkančiosios organizacijos prašomo pasiūlymo galiojimo galimai ir sudarė galimybę atsakovei Pirkimo laimėtoju pripažinti trečiąjį asmenį UAB „Transrevis“; 2) byloje ieškovė neįrodė, kad atsakovė, kaip perkančioji organizacija, pažeidė savo pačios nustatytas Pirkimo sąlygas bei skaidrumo principą.

24.       Ieškovė su teismo sprendimu nesutiko ir pareiškė apeliacinį skundą, kurį grindžia tuo, kad teismas bylą nagrinėjo ne pagal galiojantį teisinį reguliavimą; kad nepagrįstai nekvalifikavo VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo pažeidimo, sudarančio pagrindą pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį nutraukti Pirkimą; kad teismas nepagrįstai nepripažino, kad Pirkimo procedūrų tęsimas po to, kai Pirkimo sąlyga neatitinka tikrovės, reiškia ir sąžiningos Pirkimo dalyvių konkurencijos pažeidimą (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis); kad teismas nepagrįstai nevertino ieškovės argumentų dėl atsakovės sprendimo pratęsti pasibaigusį termino bei neįvertino argumentų dėl atsakovės sprendimo priėmimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išvakarėse.

25.       Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovė tęsdama Pirkimo procedūras nepažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų bei Pirkimo II, III ir IV dalių laimėtoju pripažino trečiąjį asmenį UAB „Transrevis“.

Dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo

26.       Pagal VPĮ įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas, kai pažeidimo nebegalima jo ištaisyti, sudaro imperatyvų pagrindą perkančiajai organizacijai nutraukti viešojo pirkimo procedūras bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis).

27.       Kasacinio teismo nuosekliai konstatuojama, jog viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui; kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 85 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Viešųjų pirkimų principai – tokios imperatyviosios teisės nuostatos, dėl kurių perkančiosioms organizacijoms kyla pareiga elgtis tam tikru būdu arba nuo tam tikrų veiksmų susilaikyti (kai jų elgesio modelis įstatyme neįtvirtintas), taip pat iš kurių aiškėja tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teisių ir pareigų, įtvirtintų VPĮ, turinys konkrečioje jų tarpusavio santykių situacijoje; viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017 47 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). 

28.       Pažymėtina, kad viešųjų principų pažeidimas turi būti įrodytas, t. y. asmuo, kuris teigia, kad vykdant viešojo pirkimo procedūrą buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai, turi pareigą savo teiginius pagrįsti ir įrodyti (CPK 178 straipsnis).

29.       Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad nenutraukdama Pirkimo VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu ir jį tęsdama pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus. Ieškovė viešųjų principų pažeidimą iš esmės sieja su tuo, kad Pirkimas buvo tęsiamas po daugiau nei vienerių metų nuo Pirkimo sąlygose nurodytos paslaugų teikimo pražios (2021 m. balandžio 1 d.), kad Pirkimo sąlygose pateikta informacija nebeatitiko VPĮ reikalavimų, nes pateikta informacija nebuvo tinkama ir tiksli. Nurodo, kad šiais veiksmais atsakovė pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą bei neužtikrino sąžiningos tiekėjų konkurencijos. 

30.       Pažymėtina, kad skaidrumo principas pirmiausiai yra siejamas su perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti tinkamą informacijos pateikimą tiekėjams, su viešojo pirkimo proceso ir su juo susijusių procedūrų viešumu bei aiškumu, įskaitant pirkimo sąlygų aiškumą ir nedviprasmiškumą, kad tiekėjai jas galėtų vienodai suprasti, o perkančioji organizacija jas taikydama tiekėjų pasiūlymus galėtų vertinti vienodai.  Šiame kontekste Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

31.       Iš byloje esančių Pirkimo sąlygų nustatyta, kad Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 4 punkte nurodyta, kad paslaugos turi būti teikiamos 24 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo su galimybe pratęsti 12 mėn. terminui; paslaugų teikimo pradžia numatoma nuo 2021 m. balandžio 1 d. Iš nurodytos sąlygos turinio aiškiai matyti, kad paslaugų teikimo terminas (24 mėnesiai) yra siejamas su sutarties įsigaliojimo data, o ne su preliminariai numatoma paslaugų teikimo pražios data (2021 m. balandžio 1 d.). Tai reiškia, kad paslaugų teikimo terminas pradedamas skaičiuoti ne 2021 m. balandžio 1 d. (numatoma paslaugų teikimo data), kaip teigia ieškovė, o nuo sutarties įsigaliojimo datos, kuri Pirkimo dokumentuose nėra įvardinta. Taip pat Pirkimo sąlygose nėra jokių duomenų, kad iki 2021 m. balandžio 1 d. nesudarius Pirkimo sutarties ir nepradėjus teikti paslaugų, atsakovė prarastų suinteresuotumą Pirkimu. Pažymėtina, kad apie paslaugų teikimo pabaigos terminą Pirkimo dokumentuose apskritai nėra kalbama, nėra nurodyta ir jokia preliminari paslaugų teikimo pabaigos data. Atitinkamai nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad iki planuojamos paslaugų teikimo pabaigos liko mažiau nei vieneri metai ir tokiu būdu yra pažeidžiami tiekėjų lūkesčiai teikti paslaugas 24 mėnesius. Todėl Pirkimo dokumentuose nurodyta preliminari paslaugų teikimo pradžios data (2021 m. balandžio 1 d.) vertintina kaip orientacinė, tačiau ne kaip griežtai įpareigojanti teikėjus pradėti paslaugas teikti būtent nuo šios datos, o perkančiąją organizaciją iki šios datos nepasirašius Pirkimo sutarties nutraukti Pirkimo procedūras.

32.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, taip pat negali sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė neužtikrino tinkamo informacijos apie sutartinių įsipareigojimų pradžios (kartu ir pabaigos data) pateikimo ir tokiu būdu pažeidė skaidrumo principą. Kaip minėta, Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 4 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad paslaugos turi būti teikiamos 24 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo, o ne nuo preliminarios (numatomos) paslaugų teikimo pradžios – 2021 m. balandžio 1 d. Po Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimo paskelbimo, atsakovė visų tiekėjų 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštu paprašė pratęsti pasiūlymų galiojimo terminus. Byloje nėra duomenų, kad tiekėjai, įskaitant ir ieškovę, būtų kėlę klausimą dėl Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 4 punkte nustatyto paslaugų teikimo termino bei numatytos paslaugų teikimo pradžios datos, kuri nebuvo keičiama viso Pirkimo procedūrų vykdymo metu. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad ši sąlyga tiekėjams buvo aiški ir suprantama vienodai. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neturėjo pareigos nutraukti Pirkimo procedūrų tuo pagrindu, kad dėl užsitęsusio ginčo nagrinėjimo teismuose Pirkimo procedūros buvo sustabdytos ir Techninėje specifikacijoje numatytas preliminarus paslaugų teikimo pradžios terminas nusikėlė daugiau kaip metus.

33.       Pažymėtina ir tai, kad ieškovė savo 2021 m. rugpjūčio 16 d. rašte, kuriuo informavo atsakovę, kad priėmė sprendimą nepratęsti pasiūlymų Pirkimo II, III ir IV dalyse galiojimo, neužsimena apie tai, kad Pirkimo sąlygose nustatyta preliminari paslaugų teikimo data (2021 m. balandžio 1 d.) yra praėjusi, kad Pirkimo tęsimas po šios datos prieštarauja VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems viešųjų pirkimų principams. Net ir po to, kai gavo atsakovės 2021 m. rugsėjo 9 d. raštą, kuriuo atsakovė informavo ieškovę, kad atmetė ieškovės Pirkimo II, III ir IV dalių pasiūlymus ir jie nebus vertinami tolimesnėse Pirkimų procedūrose (ieškovė bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad šį raštą yra gavusi), t. y. kai buvo akivaizdu, kad atsakovė tęsia Pirkimą, ieškovė nereikalavo nutraukti Pirkimą, nereiškė dėl šio atsakovės sprendimo pretenzijų. 

34.       Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės argumentų dėl atsakovės sprendimo pratęsti pasibaigusį terminą. Ieškovės vertinimu, pasibaigusių terminų pratęsimas reiškia VPĮ 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą. 

35.       Pažymėtina, kad VPĮ 41 straipsnio nuostatose nėra reglamentuojama situacija, kai pasiūlymų galiojimo terminas pasibaigia pirkimo procedūrų sustabdymo metu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad tuo atveju, jeigu pasiūlymų galiojimas baigiasi pirkimo procedūros sustabdymo metu, perkančioji organizacija po procedūrų atnaujinimo turėtų sudaryti galimybes tiekėjams pratęsti terminus pateikti reikiamus dokumentus, priešingu atveju elgtųsi pernelyg formaliai (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-462-180/2015; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-763-790/2020).

36.       Nagrinėjamu atveju, Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2021 m. liepos 15 d. sprendimą, kuriuo buvo Pirkimo procedūros buvo grąžintos į pasiūlymų vertinimo stadiją, buvo pasibaigęs; teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, iki minėto sprendimo priėmimo Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos taikymo Pirkimo procedūros buvo sustabdytos. Taigi pasiūlymų galiojimo terminas pasibaigė Pirkimo procedūrų sustabdymo metu, o išnykus Pirkimo procedūrų sustabdymo pagrindui, atsakovė turėjo vertinti tiekėjų pasiūlymus, todėl pagrįstai 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštu kreipėsi į visus tiekėjus su prašymu pratęsti pasiūlymų galiojimo terminą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė gavo atsakovės 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštą dėl pasiūlymų termino pratesimo ir 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštu pasiūlymų terminus atsisakė pratęsti. Taigi, šiuo atveju, atsakovė 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštu pagrįstai ir teisėtai paprašė tiekėjų pratęsti pasiūlymų terminus, o ieškovės argumentai, kad atsakovė negalėjo prašyti pratęsti pasibaigusių terminų, yra nepagrįsti.

37.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė viešųjų pirkimų principų pažeidimo, todėl atsakovės sprendimas tęsti Pirkimo procedūras po Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimo, kuriuo Pirkimo procedūros grąžintos į pasiūlymų vertinimo stadiją, paskelbimo negali būti vertinamas kaip viešųjų pirkimų principų ar sąžiningos tiekėjų konkurencijos pažeidimas bei sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės apsisprendimą nebedalyvauti Pirkime (nepratęsti Pirkimo II, III ir IV dalių pasiūlymų galiojimo) lėmė ne VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų principų pažeidimas, o pačios ieškovės subjektyviai įvertintas ekonominės situacijos pasikeitimas. Atitinkamai atsakovės sprendimas Pirkimo II, III ir IV dalių laimėtoju pripažinti trečiąjį asmenį nepažeidžia VPĮ reikalavimų.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

38.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą galėjo nulemti tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo ne pagal galiojančią teisę. Ieškovė nenurodė jokių argumentų, nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, nenurodė jokių teisės normų, kurių teismas netaikė, nors turėjo taikyti. Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju, nenustačiusi VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų pažeidimų, šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.

39.       Taip pat ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad atsakovė nepagrįstai sprendimą netenkinti ieškovės pretenzijos priėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties paskelbimo išvakarėse, vertintini kaip teisiškai nepagrįsti ir nereikšmingi. Pirmiausia, Lietuvos apeliaciniam teismui 2021 m. liepos 15 d. paskelbus sprendimą, kuris įsigaliojo nuo jo paskelbimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis), nustojo galioti Panevėžio apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-223-589/2021 2021 m. kovo 3 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Byloje nėra duomenų, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priėmęs nagrinėti ieškovės kasacinį skundą, byloje būtų pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdęs Pirkimo procedūrų vykdymą. Antra, Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2021 m. liepos 15 d. sprendimą, kuriuo panaikintas atsakovės 2021 m. sausio 26 d. sprendimas dėl Pirkimo II, III ir IV dalių laimėtojo ir grąžinus į pasiūlymų vertinimo stadiją, atsakovė turėjo tęsti Pirkimo procedūras, t. y. turėjo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą (CPK 18 straipsnis). Atitinkamai atsakovė 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštu tiekėjams paprašė pratęsti pasiūlymų galiojimo terminą. Tuo tarpu ieškovė 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštu, įvertinusi pasikeitusią ekonominę situacija, nepratęsė savo pasiūlymo galiojimo termino. Pažymėtina, kad tai, jog atsakovė nenutraukė, o tęsia Pirkimo procedūras, kaip minėta, ieškovė sužinojo gavusi atsakovės 2021 m. rugsėjo 9 d. raštą, o ne gavusi ginčijamą atsakovės 2022 m. kovo 28 d. sprendimą dėl Pirkimo laimėtojo nustatymo ir sutarties (-čių) sudarymo Pirkimo II, III ir IV dalyse, tačiau pretenzijų dėl to nereiškė. Taigi iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo nebuvo kliūčių tęsti Pirkimo procedūras.

40.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti ir ieškovės argumentai, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi palikus galioti atsakovės 2021 m. sausio 26 d. sprendimą, visi vėliau priimti atsakovės sprendimai savaime neteisėti. Kaip minėta, ieškovė 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštu, įvertinusi ekonominės situacijos pokyčius, priėmė sprendimą nepratęsti savo pasiūlymų Pirkimo II, III ir IV dalims, t. y. atsisakė toliau dalyvauti Pirkime ir šį atsisakymą lėmė ne atsakovės veiksmai, o jos pačios subjektyvus ekonominės situacijos vertinimas; dėl atsakovės sprendimo tęsti Pirkimo procedūras po Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimo paskelbimo pretenzijų nereiškė ir nereikalavo nutraukti Pirkimą. Todėl ieškovei atsisakius pratęsti savo pasiūlymo galiojimą ir tokiu būdu atsisakius toliau dalyvauti Pirkimo procedūrose, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis nebeturi įtakos Pirkimo rezultatams.

Dėl bylos procesinės baigties

41.       Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42.       Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

43.       Netenkinus apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja atsakovė ir trečiasis asmuo.

44.       Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 4 950,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų bei šias išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus: 2022 m. rugpjūčio 8 d. suteiktų paslaugų aktą, 2022 m. rugpjūčio 11 d. sąskaitą faktūrą, serija AŠ Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį minėtos sąskaitos faktūros apmokėjimą. 

45.       Trečiasis asmuo UAB „Transrevis“ nors atsiliepime į apeliacinį prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų teisėjų kolegija nepasisako.

46.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija; toliau – Rekomendacijos).

47.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

48.       Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 papunkčiu, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra taikomas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju didžiausia už atsiliepimo į apeliacinė skundą parengimą priteistina suma sudarytų 2 248,87 Eur (1,3×1 729,90). Taigi atsakovės prašoma priteisti 4 950 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas suma daugiau kaip du kartus viršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumą. Atsižvelgiant į bylos apimtį, tai, kad byloje nebuvo sprendžiami jokie sudėtingi teisės taikymo bei aiškino klausimai, darytina išvada, kad šios išlaidos neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų bei vertintinos kaip nerealios ir nepagrįstos, todėl mažintinos ir atsakovei iš ieškovės priteistina 2 248,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Panevėžio rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188774594) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ (juridinio asmens kodas 132138957) 2 248,00 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                   Romualda Janovičienė

                                                                                Tomas Venckus

                                                                                Vigintas Višinskis