Civilinė byla Nr. 2-38-880/2013

(Proceso Nr. 2-44-3-00862-2012-4)

Procesinio sprendimo kategorija: 34.5.; 116.1.; 128.2.

(S)

ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 20 d.

Vilnius

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,

sekretoriaujant Bronei Matiukienei,

dalyvaujant pareiškėjai D. S., jos atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui,

pareiškėjams V. K., S. S., jų atstovui advokatui J. K.,

suinteresuotiems asmenims S. S. ir G. S.,

viešajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims V. K., S. S., S. S., G. S. ir Vilniaus apskrities Širvintų rajono valstybinei mokesčių inspekcijai, ir pagal pareiškėjų V. K. ir S. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims, D. S., S. S., G. S. ir Vilniaus apskrities Širvintų rajono valstybinei mokesčių inspekcijai, ir

n u s t a t ė:

Pareiškėja D. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė:

1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. po jos sutuoktinio I. S. mirties faktiškai priėmė jo palikimą ir jį valdė iki savo mirties 2000 m. vasario 6 d.;

2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Jonas A. S. po jo motinos J. S. mirties faktiškai priėmė jos palikimą ir jį valdė iki savo mirties 2012 m. rugpjūčio 5 d.

Pareiškime ji nurodė, kad J. S. su savo vyru I. S. gyveno (duomenys neskelbtini) jų pačių 1957 m. pastatytame name. I. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties jo žmona J. S. su vaikais – J. A. S., S. S. ir V. S. (dabar K.) liko gyventi tame mane ir jį valdė kaip savo, t.y. ji priėmė palikimą valdydama. 2000 m. vasario 6 d. J. S. mirė, o po jos mirties namuose gyveno pareiškėjos tėvas Jonas A. S., kuris iki jo mirties 2012 m. rugpjūčio 5 d. priėmė motinos palikimą ir jį valdė.

Suinteresuoti asmenys S. S. ir G. S. su sesers D. S. pareiškimu sutiko.

Suinteresuoti asmenys V. K. ir S. S. nurodė, kad su D. S. pareiškimu nesutinka ir pateikė savo pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirus jų tėvui I. S., V. K., S. S. ir jų motina J. S. priėmė tėvo palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti, o po motinos J. S. mirties pareiškėjai V. K. ir S. S. priėmė motinos palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities Širvintų rajono valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimuose į pareiškimus nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo pareiškimų patenkinimui.

Teismo posėdžio metu šalys pareiškė, kad teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad mirus pareiškėjų tėvui I. S., V. K., S. S., J. A. S. ir jų motina J. S. priėmė tėvo palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti, o po motinos J. S. mirties jos vaikai V. K.,  S. S. ir Jonas A. S. priėmė motinos palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti.

Prašymai tenkintini.

Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) gimęs I. S. 1936 m. gegužės 3 d. susituokė su J. K. Stravinskiene (b.l. 9). Jie turėjo tris vaikus J.A. S., S. S. ir V. S. (K.). 1964 m. lapkričio 1 d. mirė I. S. (b.l. 12). Pagal ūkinę knygą ir pareiškėjų bei liudytojos parodymais nustatyta, kad po I. S. mirties jo name, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi jo žmona ir vaikai. Šį faktą patvirtina ir Musninkų seniūnijos pažyma, kurioje nurodyta, kad J. S. iki mirties gyveno Musninkų miestelyje Širvintų r. ir jai pagal ūkinę knygą 1991 – 1995 m. ūkinę knygą Nr. 13 priklausė gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys Musninkuose (b.l. 14). Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad J. S. 1968 m. sausio 9 d. deklaravo Musninkų miestelyje, Širvintų rajone (b.l. 17). Širvintų rajono 1 – asis notarų biuras 2012 m. spalio 30 d. pažymoje nurodė, kad į notarų biurą po 1964 m. lapkričio 1 d. I. S. mirties niekas nesikreipė ir paveldėjimo bylos nėra. Iš J. S. mirties liudijimo matyti, kad ji mirė 2000 m. vasario 6 d. (b.l. 18). Širvintų rajono 2-asis notarų biuras pažymoje nurodo, kad po J. S. mirties į notarų biurą dėl jos palikimo priėmimo niekas nesikreipė (b.l. 19).

Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jie po tėvo ir po motinos mirties priėmė jų palikimą pradėdami valdyti.

Paveldėjimo esmė yra ta, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos, reglamentuojančios paveldėjimą, taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Nagrinėjamoje byloje teisė į palikimą atsirado 1964 m. lapkričio 1 d. Ir 2000 m. vasario 6 d. mirus palikėjams. Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnyje nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šie įpėdinio veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Išdėstytas įstatymo normas detalizuojančioje 1975 m. spalio 31 d. patvirtintoje Notarinių veiksmų atlikimo valstybinėse notarinėse kontorose instrukcijoje (95 punktas) nurodyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas įpėdiniams, priėmusiems palikimą, t. y. faktiškai pradėjusiems valdyti paveldimąjį turtą arba padavusiems valstybinei notarinei kontorai pareiškimą apie palikimo priėmimą. Aptartose teisės normose įtvirtinti du savarankiški palikimo priėmimo būdai – paveldimo turto faktinis pradėjimas valdyti ir kreipimasis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Vieną iš šių palikimo priėmimo būdų įpėdinis turi pasirinkti, tai patvirtindamas savo aktyviais veiksmais.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 straipsnį, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis S. G. v. K. G. byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis A. F. ir kt. v. T. F. byloje Nr. 3K-3-649/2004; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis S. R. v. S. A. byloje Nr. 3K-3-251/2012; kt.).

Šiuo atveju byloje  nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus turto palikėjui I. S. ir taip atsiradus palikimui – namui ir namų valdai – pareiškėjai ir jų motina J. S. po palikėjo mirties ir toliau gyveno paliktoje namų valdoje, rūpinosi likusiu turtu, jį remontavo, mokėjo mokesčius, t.y. pareiškėjai ir jų motina aktyviais veiksmais priėmė palikimą po I. S. mirties, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turtintis faktas, kad mirus pareiškėjų tėvui I. S., V. K., S. S., Jonas A. S. ir jų motina J. S. priėmė tėvo palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti.

Analogiškai 1964 m. CK normos taikomos ir J. S. palikimo priėmimui. Byloje rašytiniais dokumentais, pareiškėjų, suinteresuotų asmenų ir liudytojų parodymais nustatyta, kad po J. S. mirties (duomenys neskelbtini) jos name liko gyventi Jonas A. S., kuris jame gyveno iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Kiti du pareiškėjai V. K., S. S. nors name negyveno, tačiau dirbo motinos žemę, ją palaidojo, pasidalino asmeninius daiktus. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad V. K., S. S., Jonas A. S. aktyviais veiksmais gyvenant, naudojantis ir kitaip rūpinantis paliktu motinos turtu priėmė jos palikimą valdydami, todėl tenkinamas prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimus nuosavybės teisėms įregistruoti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

Patenkinti pareiškimus.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. S., gimusio (duomenys neskelbtini)., mirties (duomenys neskelbtini), jo sūnus S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus J. A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) dukra V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir žmona J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jo palikimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos sūnus S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus J. A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir dukra V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jos palikimą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                    Linas Zinkevičius