Civilinė byla Nr. 2A-64-264-2012;

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.4; 121.15; 121.21.                                (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (pranešėja), Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Lozoraitytės, sekretoriaujant Simonai Neniškytei,

dalyvaujant apeliantui (ieškovui) V. M., apeliantės (atsakovės)  Kauno miesto savivaldybės atstovei N. Ž., ieškovei A. M., atsakovės R. D. atstovui adv. Jurgiui Kaušiniui,  trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovei A. N., 

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. M. ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1586-894/2012 pagal ieškovų V. M. ir A. M. ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, R. D., tretieji asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl įpareigojimo išardyti tvorą ir nugriauti ūkinį pastatą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydami: įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti tvorą, esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakoves Kauno miesto savivaldybę ir R. D. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti ūkinį pastatą, pažymėtą plane 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Kauno miesto savivaldybei (99/100 pastato dalys) ir R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) (1/100 pastato dalis), bei sutvarkyti statybvietę aplink šį pastatą; atsakovėms to nepadarius per teismo nustatytą vieno mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, suteikti teisę ieškovams atlikti ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo darbus, su teise ateityje išsiieškoti turėtas išlaidas iš atsakovių. Ieškovai nurodė, kad ūkinis pastatas, adresu: (duomenys neskelbtini) (tačiau faktiškai esantis sklype adresu: (duomenys neskelbtini)), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovėms. Pastatas yra visiškai sugriuvęs, aplink jį yra pilamos šiukšlės, sklinda nemalonus kvapas, jis yra nenaudojamas ir apleistas jau tris dešimtmečius, tačiau iki šiol turto savininkai nesiėmė priemonių jo sutvarkyti. Iš pastato ekspertizės akto nustatyta, jog jis netenkina esminių statinio mechaninio atsparumo reikalavimų, pastatas naudoti pagal paskirtį netinka, gali greitai griūti, turi būti nugriautas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija raštu įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją skubiai imtis apsaugos priemonių dėl galimos pastato griūties pasekmių. 2008-12-10 ginčo ūkinis pastatas buvo aptvertas metaline tvora. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-23 įsakymu dalis ūkinio pastato pripažinta netinkama (negalima) naudoti dėl fizinio ir funkcinio (technologinio) nusidėvėjimo, Privatizavimo skyrius įpareigotas organizuoti šios nekilnojamojo daikto dalies privatizavimo procedūras. Privatizavimo procesas iki šiol nebuvo pradėtas nepagrįstai motyvuojant, kad vyksta teisminiai ginčai dėl servitutų nustatymo sklype adresu: (duomenys neskelbtini). Ginčo pastatas negali būti privatizavimo objektu, kadangi jo negalima laikyti nusidėvėjusiu daiktu, jis yra sugriuvęs. Nors savivaldybė aptvėrė pavojingą pastatą tvora, šioje teritorijoje veisiasi įvairūs graužikai, į teritoriją patenka vaikai ir benamiai, nes nuo šlaito pusės tvoros nėra. Prašoma nugriauti tvora pastatyta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, t. y. negavus besiribojančio sklypo bendraturčių sutikimo, nesilaikant atstumų. Ji patenka ir į V. M. priklausančią žemės sklypo dalį ir remiasi į jam priklausantį pastatą. Dėl užtvertos tvoros ir sugriuvusio ūkinio pastato, kurio sugriuvusi dalis yra užvirtusi ant ieškovo namo sienos, ieškovas negali prieiti prie jam priklausančio namo sienų ir negali atlikti savo pastato išorės remonto, jo apšiltinimo darbų. Užtvėrus ginčo tvorą, jis negali patekti į jam bendrąja daline nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Atsakovės su ieškiniu nesutiko. Ieškovų reikalavimai dėl įpareigojimo atsakoves nugriauti pastatą, sutvarkyti statybvietę yra visiškai nepagrįsti. Pastato savininkės turi teisę savo nuožiūra spręsti klausimą dėl pastato naudojimo ir pasirinkti būdą, kokius veiksmus atlikti su savo nuosavybe. Savininkės tinkamai įgyvendina savo teises, tą rodo tvoros aptvėrimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 25 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies; įpareigojo Kauno miesto savivaldybę per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti nuo pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pusės 1,0 m ilgio tvoros dalį; įpareigojo Kauno miesto savivaldybę ir R. D. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo proporcingai joms priklausančioms ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) (pažymėtas plane 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalims, žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), 1,0 m atstumu nuo pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pašalinti statybines atliekas; atsakovėms Kauno miesto savivaldybei ir R. D. per nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo, ieškovams V. M. ir A. M. suteikė teisę atlikti tuos veiksmus atsakovių lėšomis (proporcingai priklausančioms ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) (pažymėtas plane 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalims), išieškant iš atsakovių reikiamas išlaidas; kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 27,40 Lt sumokėto žyminio mokesčio dalį ieškovams A. M. ir V. M.; priteisė iš ieškovų A. M. ir V. M. solidariai 1450 Lt advokato atstovavimo išlaidas atsakovei R. D. ir po 23,06 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas nustatė, kad ginčo ūkinio pastato, įregistruoto adresu: (duomenys neskelbtini), 99/100 dalys nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, o 1/100 dalis – R. D.. Ginčo ūkinio pastato statyba yra baigta 1963 metais, šis pastatas yra sugriuvęs. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-23 įsakymu Nr. A-4693 ginčo ūkinio pastato 99/100 dalys pripažintos netinkamu (negalimu) naudoti dėl fizinio ir funkcinio (technologinio) nusidėvėjimo turtu ir savivaldybės Privatizavimo skyrius įpareigotas organizuoti šios nekilnojamojo daikto dalies privatizavimo procedūras. Nuo 2008-12-10 ūkinis pastatas aptvertas metalinių skydų tvora. Kadastrinių matavimų archyvinėje byloje pažymėti ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įregistruoti ūkio pastatai – 2I1/p (duomenys neskelbtini) bei 4I1/p (duomenys neskelbtini) natūroje yra ties patys pastatai. Šis pastatas šiuo metu yra registruotas adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai stovi valstybei priklausančiame žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini), kurio dalis, t. y. 483 kv. m (bendras sklypo plotas – 739 kv. m) 2004-02-10 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 19/2004-0023 yra išnuomota ieškovei A. M.. Atitinkamai ir tvora aplink pastatą faktiškai yra žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini). Žemės sklype (duomenys neskelbtini) taip pat yra A. M. priklausantis pastatas-kavinė. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi su ieškovui V. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini).

Dėl reikalavimo nugriauti ūkinį pastatą. Teismas nurodė, kad ieškovė A. M. negali reikalauti pašalinti jos nuosavybės teisės pažeidimų, nes ji nėra žemės sklypo savininkė. Ieškovo V. M., kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčio ir šiame sklype esančių namo ((duomenys neskelbtini)) bei 40/100 namo ((duomenys neskelbtini)) dalies savininko, ieškinys turi negatorinio ieškinio požymių. V. M. nuosavybės teise priklauso 509/789 žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), pastatas-gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) ir 40/100 pastato-gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas sprendė, kad neįrodžius vienos iš būtinų aplinkybių – neigiamo neleistino poveikio ieškovui bendrąja daline nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui bei jame esantiems pastatui, pastato daliai, nėra pagrindo pripažinti ieškovo, kaip savininko, daiktinių teisių pažeidimo fakto. Teismas nurodė, kad ieškovai nėra subjektai, teisės aktų įgalioti teisme ginti viešąjį interesą, todėl turėdami duomenų, jog ginčo teritorijoje lankosi asmenys ir dėl to kyla pavojus tų asmenų ir (ar) visuomenės saugumui, o taip pat ir dėl kraštovaizdžio taršos turėtų kreiptis į įgaliotas institucijas, kurios, esant pagrindui, galėtų ginti viešąjį interesą, įskaitant ir teisminę gynybą. Vadovaujantis teisiniu reguliavimu, savivaldybė ir R. D., būdamos ginčo pastato naudotojomis, turi besąlygišką pareigą rūpintis jo technine priežiūra (proporcingai jų naudojamai pastato daliai), o savivaldybės administracija privalo atlikti ginčo pastato naudojimo priežiūrą. Teismas konstatavo, kad atsakovės nesilaiko Statybos įstatymo 40 straipsnyje ir statybos techniniuose reglamentuose nustatytų pastato techninės priežiūros reikalavimų, o iki 2008-12-10 (t. y. iki aptveriant teritoriją tvora) nesilaikė ir statinio saugos reikalavimų. Tačiau šios aplinkybės pačios savaime nėra savarankiškas teisinis pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą – pastatą nugriauti. Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje  įtvirtintas sąrašas atvejų, kuriems esant pastatytas statinys nugriaunamas. Nustatę, kad  ginčo pastato nusidėvėjimas ir keliama grėsmė yra pagrindas jį nugriauti, įgalioti viešojo administravimo subjektai privalo nustatyti terminą, ir tik tuomet, kai statinio savininkas per nustatytą laiką nenugriovė statinio, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos arba savivaldybės administracijos direktorius turi teisę kreiptis į teismą dėl statinio nugriovimo.

Dėl reikalavimo nugriauti tvorą. Teismas ieškinio argumentus, kad prašoma nugriauti tvora trukdo A. M. naudotis jai išnuomotu sklypu, atmetė kaip nepagrįstus, kadangi tvora yra pastatyta ieškovei neišnuomotoje valstybinės žemės sklypo dalyje. Pagal  Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ reikalaujama gauti besiribojančio žemės  sklypo savininko, o ne valstybinės žemės sklypo dalies nuomininko sutikimą, todėl tvorai statyti nereikėjo gauti A. M. sutikimo. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi su ieškovui V. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Ginčo tvoros viena kraštinė yra pritvirtinta prie ant sklypų skiriamosios ribos stovinčio ieškovui priklausančio pastato (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė privalėjo gauti rašytinį gretimo sklypo savininko (savininkų) sutikimą tvoros pritvirtinimui prie ieškovo pastato sienos. Todėl 2008-12-10 aplink ginčo ūkinį pastatą pastatyta metalinių skydų tvoros dalis, besiremianti į ieškovo pastatą, buvo pastatyta savavališkai; ši A. M. ieškinio, reikšto Civilinio kodekso 4.103 straipsnio pagrindu, dalis laikytina įrodyta ir pagrįsta. Sklype (duomenys neskelbtini) nuo 2004-03-06 VĮ Registrų centre įregistruota daiktinė teisė – servitutas, kuriuo, be kita ko, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams suteikta teisė neatlygintinai naudotis sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi (1,0 m nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą. Todėl V. M., kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčiui, privalo būti užtikrinta galimybė realiai naudotis aptartu servitutu. Teismas konstatavo, kad tvorai esant užtvertai iki pat minėto namo sienos bei už šios tvoros esančioje sklypo teritorijoje iki pat ieškovo namo sienos esant suvirtusioms plytoms, betono luitams bei kitokioms statybinėms atliekoms, ieškovas neturi objektyvios galimybės pasinaudoti jam priklausančia daiktine teise. Užtvėrus ginčo tvorą, pro užtvertą namo (duomenys neskelbtini) pusę ieškovas negali patekti į jam bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, esančią šlaite. Nepakeistos ginčo tvoros egzistavimas ir aptvertos teritorijos nesutvarkyta dalis (1,0 m nuo pastato sienos), trukdantys prieiti prie pastato, Šv. (duomenys neskelbtini) jį prižiūrint ir remontuojant, gali lemti, kad šis pastatas gali netekti stabilumo. Todėl ieškovas V. M. pagrįstai reikalauja pašalinti aukščiau aptartus jo nuosavybės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu.

Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jo teisės galėtų būti apgintos vieninteliu būdu, t. y. nugriaunant ginčo tvorą. Ieškinio reikalavimas nugriauti ginčo tvorą yra neproporcingas ir pažeistų atsakovės, kaip statinio savininkės, teises labiau, nei yra būtina ieškovo teisėms apginti. Ieškovo teisės būtų apgintos užtikrinus V. M. galimybę naudotis servitutu namui prižiūrėti ir užtikrinus, kad ginčo pastato teritorijoje esančios statybinės atliekos ir tvora neribotų praėjimo į jam bendrąja daline nuosavybe priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, esančią šlaite. Visos ginčo tvoros aplink sugriuvusį pastatą išardymas galėtų sukelti neigiamų padarinių visuomenei ir aplinkai, pažeistų atsakovės, kaip statinio savininkės, teises labiau, nei yra būtina ieškovo teisėms apginti.

Teismas proporcingai atmestai ieškinio reikalavimo daliai atsakovei R. D. solidariai iš ieškovų priteisė 1450 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Patikslintą ieškinį patenkinęs iš dalies, valstybės turėtas 51,24 Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai iš ieškovų priteisė proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai – po 23,06 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 95–98) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas iš dalies, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

1. Teismas sprendime negalėjo pasisakyti dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos pareigų, nes ji nebuvo įtraukta į nagrinėjamą bylą. Tačiau teismas skundžiamame sprendime priėjo išvadą, kad Kauno miesto savivaldybė ir R. D., būdamos ginčo pastato naudotojomis, turi besąlygišką pareigą rūpintis jo technine priežiūra (proporcingai jų naudojamai pastato daliai), o Kauno miesto savivaldybės administracija privalo atlikti ginčo pastato naudojimo priežiūrą.

2. Teismas konstatavo, kad tai, jog atsakovės nesilaiko Statybos įstatymo 40 straipsnio bei statybos techniniuose reglamentuose nustatytų pastato techninės priežiūros reikalavimų, o iki 2008-12-10 (t. y. iki tvoros aptvėrimo) nesilaikė ir statinio saugos reikalavimų, nėra savarankiškas teisinis pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą – pastatą nugriauti. Tačiau teismas, pats sau prieštaraudamas, ieškinį patenkino iš dalies, t. y. įpareigojo atsakoves per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo proporcingai joms priklausančioms ūkinio pastato dalims žemės sklype, (duomenys neskelbtini), 1,0 m atstumu nuo pastato (duomenys neskelbtini), pašalinti statybines atliekas. Tokią išvadą teismas priėjo nustatęs tai, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) nuo 2004-03-06 įregistruota daiktinė teisė – servitutas, todėl V. M., kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčiui, privalo būti užtikrinta galimybė realiai naudotis aptartu servitutu. Ieškovas argumentu, kad nėra galimybės įgyvendinti įregistruotą servitutą, ieškinio reikalavimų negrindė, todėl teismas išėjo už pareikšto ieškinio ribų. Ieškovai teismo prašė nugriauti ginčo ūkinį pastatą, o teismas atsakovus įpareigojo 1,0 m atstumu nuo ginčo pastato pašalinti statybines atliekas, kai joks reikalavimas dėl statybinių atliekų pašalinimo ieškinyje apskritai nebuvo reikštas.

3. Nesutampa skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys, nes motyvuojamojoje dalyje (toje dalyje, kur teismas pasisako dėl reikalavimo nugriauti ūkinį pastatą) teismas pasisako dėl to, kad reikalavimas yra nepagrįstas, o teismo nustatytas atitinkamų teisės aktų nuostatų nesilaikymas, paties teismo vertinimu, nesudaro pagrindo ieškinio reikalavimus tenkinti, visgi rezoliucinėje dalyje jau nuspręsta reikalavimą tenkinti iš dalies.

4. Teismas, spręsdamas klausimą dėl reikalavimo nugriauti tvorą, konstatavo, kad 2008-12-10 aplink ginčo ūkinį pastatą pastatyta metalinių skydų tvoros dalis, besiremianti į ieškovo pastatą, buvo pastatyta savavališkai. Tačiau teismas negali perimti viešojo administravimo subjekto kompetencijos ir pats konstatuoti statinio savavališkumo ar ne savavališkumo fakto, nes kompetencija statybą pripažinti savavališka yra įstatymiškai pavesta konkrečiam viešojo administravimo subjektui – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Taip pat neaišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas priėjo išvadą, kad tvoros egzistavimas gali lemti tai, jog pastatas gali netekti stabilumo. Nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo keliamas ir tiriamas ieškovui priklausančio pastato stabilumo klausimas.

5. Teismas įpareigojo atsakovę Kauno miesto savivaldybę per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti nuo pastato (duomenys neskelbtini), pusės 1,0 m ilgio tvoros dalį. Atsižvelgęs į Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 33 punkto nuostatą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyrius organizavo ginčo statinio aptvėrimo darbus. Ieškovų ieškinys turėjo viešojo intereso gynimo požymių, nors ieškovai nėra tinkami subjektai ginti viešąjį interesą. Ieškovai siekdami įrodinėti ieškinio pagrįstumą argumentavo tuo, kad į ginčo pastato teritoriją patenka vaikai ir benamiai, pilamos šiukšlės ir t. t., tačiau skundžiamas teismo sprendimas savo turiniu kaip tik prieštarauja ieškovų tikslui ir viešajam saugumui. Įvykdžius tokį teismo sprendimą iš esmės būtų pažeistos aukščiau minėto Statybos techninio reglamento nuostatos, nes nebūtų užtikrinti saugumo reikalavimai esamoje padėtyje ir Kauno miesto savivaldybė būtų priversta nevykdyti savo kaip statinio savininkės pareigos užtikrinti  statinio saugų naudojimą.

Ieškovas V. M. apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 102–107) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti tvorą, esančią sklype (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakoves Kauno miesto savivaldybę ir R. D. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti ūkinį pastatą, pažymėtą plane 41lp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Kauno miesto savivaldybei (99/100 pastato dalys) ir R. D. (1/100 pastato dalis ), ir sutvarkyti statybvietę aplink šį pastatą; atsakovėms to nepadarius per teismo nustatytą vieno mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, suteikti teisę ieškovams atlikti ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo darbus, su teise ateityje išsiieškoti turėtas išlaidas iš atsakovių; civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir formalus, jis priimtas visapusiškai ir objektyviai neištyrus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, jas neteisingai interpretavus. 2004-02-05 Kauno apskrities viršininko įsakymu ir 2004-02-10 valstybinės žemės nuomos sutartimi A. M. (A. S.) žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini), buvo išnuomota 44 metams. Atsižvelgiant į tai, jog perduodama ne tik naudojimosi, bet ir valdymo teisė, nuomininkas įgalinamas panaudoti daiktinius gynybos būdus prieš trečiuosius asmenis, o būtent pareikšti negatorinį ieškinį pagal CK 4.98 straipsnį Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė negali reikalauti pašalinti jos nuosavybės teisės pažeidimų, nes ji nėra žemės sklypo savininkė. Taip pat nepagrįsta ir teismo išvada, kad prašoma nugriauti tvora netrukdo A. M. naudotis jai išnuomotu sklypu, kadangi tvora yra pastatyta ieškovei neišnuomotoje valstybinės žemės sklypo dalyje, ir kad tvorai statyti nereikėjo ieškovės sutikimo.

2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad V. M. neįrodė, jog prašomas nugriauti pastatas pats savaime sąlygoja kokius nors ieškovo nuosavybės teisės į besiribojančio žemės sklypo dalį ir jame esančių pastato ir pastato dalies pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Apeliantas ne kartą iš aptvertos teritorijos, kurioje yra sugriuvęs ūkinis pastatas, yra išvijęs ten žaidžiančius vaikus ir benamius. Į šią teritoriją galima laisvai patekti per šlaitą, nuo kurio išgriuvęs ūkinis pastatas nėra aptvertas. Ant apelianto pastato sienos yra užvirtę išgriuvusio ūkinio pastato sutrūniję blokai ir sijos, sugriuvusiame pastate veisiasi įvairūs graužikai, sugriuvusio pastato teritorijoje yra pripilta šiukšlių, nuo kurių sklinda nemalonus kvapas. Šie įrodymai yra tokie akivaizdūs, kad jų net ir nereikia įrodinėti, užtenka juos pamatyti ir pauostyti.

3. Teismo vertinimas, kad atsakovės nesilaiko Statybos įstatymo 40 straipsnio ir statybos techniniuose reglamentuose nustatytų pastato techninės priežiūros reikalavimų, tačiau šios aplinkybės savaime nėra savarankiškas teisinis pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą pastatą nugriauti, prieštarauja visiems apelianto išdėstytiems įrodymams ir argumentams, tarp jų ir statinio ekspertizės aktui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštams, Seimo kontrolieriaus pažymoms ir t. t.

4. Teismas teisingai konstatavo, kad yra pažeistos apelianto nuosavybės teisės, tačiau išardžius nuo sienos tik metrą tvoros apeliantas vis tiek negalėtų tinkamai prižiūrėti savo pastato – pastatyti pastolių ir atlikti pastato šiltinimo darbus. Yra tik viena teisėta ir pagrįsta išeitis – tai ūkinį pastatą išgriauti, sutvarkyti teritoriją ir ardyti tvorą. Kauno miesto savivaldybės ir R. D. teisės tuo nebūtų pažeistos, nes sutvarkius griuvėsius, atsirastų galimybė žemės sklypą parduoti ar išnuomoti.

Ieškovė A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 132–135) prašo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovių ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė palaiko ieškovo apeliacinį skundą, nes jame yra išdėstyti visiškai visi motyvai ir argumentai, dėl kurių teismo sprendimas tūrėtų būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas. Teismas nepagrįstai iš ieškovų priteisė atsakovei R. D. advokato atstovavimo išlaidas.

Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimuose į apeliacinius skundus (2 t., b. l. 112–114, 116) nurodo, kad pusė 1,0 m ilgio tvoros dalies patenka į valstybės saugomo Kauno Senamiesčio teritoriją ir pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe bei nustatytas apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Senamiesčio teritorijoje būtina išsaugoti planinę urbanistinę struktūrą, istorines sklypų ribas, įvažas į sklypus ir pan. LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas nenumato už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai nagrinėti nuosavybės teisės įgyvendinimo ar jos gynimo atvejų. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnio ir Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 nuostatos statinių priežiūrą vykdyti įpareigoja statinių naudotojus, todėl prašo dėl skundų tenkinimo spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovė R. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 121–124) prašo atmesti apelianto V. M. apeliacinį skundą, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-25 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą teikia ne A. M., o V. M., kuris nėra nei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies savininkas, nei nuomininkas, nei ieškovės atstovas, todėl atsakovės nuomone, apeliantas neturi pagrindo ginčyti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuri yra susijusi su ieškovės A. M. interesais. Tik pats žemės sklypo savininkas, o ne laikinas jo valdytojas, gali įvertinti ir spręsti, ar kaimyniniuose žemės sklypuose atliekami veiksmai nesudaro pagrindo ginti teisių remiantis CK 4.99 straipsniu. Žemės sklypo savininko ir laikino valdytojo interesai ir nuomonė dėl to, ar tam tikri veiksmai laikytini pažeidimu ar ne, gali nesutapti ir tokiu atveju pirmiausia turėtų būti atsižvelgiama į žemės sklypo savininko, o ne nuomininko, kurio žemės sklypo valdymo teisė yra iš esmės išvestinė, nuomonę. Šiuo atveju ieškovei išnuomoto žemės sklypo dalies savininkas nereiškė jokių reikalavimų dėl jo neva teisių pažeidimo. Ieškovė neįrodinėjo, kad ginčo tvoros pastatymas padarė neigiamą poveikį jos nuomojamos žemės sklypo daliai ar pastatų stabilumui. Reikalavimai nugriauti ginčo tvorą buvo reiškiami apelianto, motyvuojant tuo, kad dėl pastatytos tvoros jis negali patekti prie savo pastatų ir atlikti jų remonto. Atsakovės nuomone, teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad apeliantas neįrodė negatorinio ieškinio pagrindo, nes patikslintame ieškinyje jis tik nurodė minėtas aplinkybes, kad prie ginčo pastato gali patekti vaikai ir benamiai, sklinda blogas kvapas, pilamos šiukšlės, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 125–130) prašo V. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apelianto argumentai dėl nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, susiję su ieškovės A. M. teisių pažeidimais, yra nenagrinėtini apeliacinio teismo, nes A. M. apeliacinio skundo nėra pateikusi, todėl laikytina, kad su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovė sutinka. Apeliantas gali teikti tik tą skundo dalį, kurioje teismas nusprendė dėl V. M. ieškinio. Apeliantas neįrodė argumentų dėl benamių ir vaikų lankymosi griuvėsiuose, šiukšlių pylimo, graužikų veisimosi ir nemalonaus kvapo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų apeliantas nepateikė ir teikdamas apeliacinį skundą. Įpareigojus nugriauti tvorą, įvairių asmenų patekimas į ginčo teritoriją apskritai būtų neapribotas. Ieškovo pateiktas 2008-03-05 ekspertizės aktas Nr. 08-03/06 kelia abejonių, nes jame akivaizdžiai nesutampa statinio pagrindiniai techniniai rodikliai, todėl tokia ekspertize remtis priimant sprendimą teismui nebuvo jokio pagrindo. Procedūros, kurias buvo prašoma atlikti apelianto nurodytame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2008-06-28 rašte, yra įvykdytos, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Kauno miesto savivaldybė nevykdo savo kaip statinio savininkės pareigų rūpintis jai priklausančiu turtu. Apeliantas iš esmės reikalauja atsisakyti nuosavybės teisės, nes nugriovus pastatą nekilnojamojo turto neliks, todėl toks reikalavimas ne tik kad neturi teisinio pagrindimo, bet ir pažeidžia LR Konstitucijos 23 straipsnį

IV. Apeliacinio teismo  teisiniai argumentai bei išvados

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių ir teisinių pagrindų.

Byloje kilo ginčas dėl įrodinėjimo ir įrodymo vertinimo taisyklių taikymo.

Įrodinėjimo pareiga reglamentuojama CPK 178 straipsnyje. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose, o nagrinėjama byla būtent tokia ir yra, be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą (CPK 263 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį, vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 str.), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais, tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Taigi, civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Dėl ieškovo V. M. apeliacinio skundo argumentų

Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Konkretų savo teisių gynimo būdą pasirenka ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis Vilniaus miesto valdyba v. R. K. byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis J. S. v. M. B. byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis I. L. v. AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-189/2011; kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovo pareiga įrodyti, kad jis yra turto savininkas  ir kad jo teisės yra pažeistos.

Byloje nustatyta, kad ginčo ūkinis pastatas, pažymėtas plane 4I1p, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas 1963 metais, bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso atsakovėms:  99/100 dalys – Kauno miesto savivaldybei, 1/100 dalis – R. D., statinys sugriuvęs, aptvertas plieninių lakštų tvora su įspėjamaisiais ženklais (1 t., b. l. 78–83). Ginčo pastatas yra suformuotame 7,93 arų valstybei priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio dalis išnuomota ieškovei A. M. (2 t., b. l. 57–59, 60–61, 95).

VĮ Nekilnojamojo turto registro duomenimis (1 t., b. l. 94; 2 t., b. l. 53–55), ieškovui V. M. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso 509/789 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir gyvenamasis namas, pažymėtas plane 2A2p, 1992 m. statybos, adresas: (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl jo pateiktų įrodymų pakankamumo. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimų nugriauti ginčo pastatą ir pašalinti statybines atliekas. Teismas šios ieškinio dalies netenkino pagrįstai, nes nenustatė ieškovo, kaip savininko, daiktinių teisių pažeidimo fakto. Iš byloje esančių šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatyta, kad ginčo ūkinis pastatas 4I1p, šiuo metu yra registruotas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai stovi valstybei priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kurio dalis, t. y. 483 kv. m (bendras sklypo plotas – 739 kv. m) 2004-02-10 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 19/2004-0023 yra išnuomota ieškovei A. M.. Taigi ir tvora apie pastatą faktiškai yra valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), viena jo kraštinė atsiremia į apeliantui priklausančio namo, stovinčio ant sklypų ribos (duomenys neskelbtini) sieną. Tačiau apelianto argumentai dėl jo kaip savininko teisių pažeidimo yra nepakankami priešingoms teismo išvadoms. Tai, kad gretimo sklypo dalies aptvertoje teritorijoje lankosi vaikai ir benamiai, neįrodo apelianto (ieškovo) teisių pažeidimo fakto (CPK 178 str.).

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovai nėra subjektai, teisės aktų įgalioti teisme ginti viešąjį interesą, todėl turėdami duomenų, jog ginčo teritorijoje lankosi asmenys ir dėl to kyla pavojus tų asmenų ir (ar) visuomenės saugumui, o taip pat ir dėl kraštovaizdžio taršos turėtų kreiptis į įgaliotas institucijas, kurios, esant pagrindui, galėtų ginti viešąjį interesą, įskaitant ir teisminę gynybą. Atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir R. D., būdamos ginčo pastato bendraturtėmis, turi besąlygišką pareigą rūpintis jo technine priežiūra (proporcingai jų turimai pastato daliai), o savivaldybės administracija privalo atlikti ginčo pastato naudojimo priežiūrą.

Iš byloje esančių duomenų: 2011-12-07 antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, Kauno miesto savivaldybės administracijos  raštų, fotonuotraukų, nustatyta, kad ginčo pastatas yra sugriuvęs (2 t., b. l. 12–16, 36–37). Ginčo sklypas yra Kauno senamiestyje, senamiestis  saugomas valstybės, įregistruotas Kultūros vertybių registre (registro Nr. 20171).

LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio 2 dalis numato, kad nereikalingas arba netinkamas (negalimas) naudoti valstybės ar savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas nurašomas ir išardomas, jeigu jo negalima panaudoti vienu iš šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytų būdų. Pagal Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punktą, statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos.

Byloje esančiais ir apeliacinės instancijos teisme gautais duomenimis (1 t., b. l. 53–54, inventorinės bylos Nr. 20/60185, žemės sklypo teisinės registracijos bylos Nr. 20178), apie ieškovui priklausantį pastatą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ginčo ūkinis pastatas pastatytas 1963 m., prie pat pastato (duomenys neskelbtini) sienos, t. y. anksčiau, nei ieškovo įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise pastatas (duomenys neskelbtini) – 1992 m., 509/789 dalis žemės sklypo – 1994-07-20 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Taigi gretimų pastatų bei žemės sklypų faktinė padėtis bei ginčo statinio būklė apeliantui  buvo žinoma seniai, todėl akivaizdu, kad galimybės patekti į savo žemės sklypą per gretimą sklypą, kuriame yra ginčo ūkinis pastatas, jis niekada neturėjo.

Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo tvora aptverta 2008-12-10, po to, kai buvo nustatyti Statybos įstatymo 40 straipsnyje ir statybos techniniuose reglamentuose nustatytų pastato techninės priežiūros ir statinio saugos reikalavimų pažeidimai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad šios aplinkybės pačios savaime nėra savarankiškas teisinis pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą – nugriauti ginčo ūkinį pastatą, pažymėtą plane 4I1p. Pagal Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punktą, statinys nugriaunamas, kai statinys arba jo dalis yra fiziškai susidėvėję ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą laiką. Nustatę, kad  ginčo pastato nusidėvėjimas ir keliama grėsmė yra pagrindas jį nugriauti, įgalioti viešojo administravimo subjektai privalo nustatyti terminą, ir tik tuomet, kai statinio savininkas per nustatytą laiką nenugriovė statinio, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos arba savivaldybės administracijos direktorius turi teisę kreiptis į teismą dėl statinio nugriovimo. Todėl apelianto nurodyti dokumentai: statinio ekspertizės aktas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Seimo kontrolieriaus ir kt. atsakymai į apelianto raštus, nesudaro pagrindo ieškinio tenkinimui.

Apeliantas pats pripažįsta, kad tvoros nuo šlaito pusės nėra. Byloje nėra duomenų, kad ginčo tvora patenka į apeliantui V. M. priklausančią žemės sklypo dalį. Apelianto argumentai, kad jis negali patekti į jam bendrąja daline nuosavybės teise priklausantį žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) dalį, esančią šlaite, atmestini ir nepagrindžia jo teisių pažeidimo, nes kaip nustatyta, galimybės patekti į savo žemės sklypą per gretimą sklypą apeliantas niekada neturėjo. Aplinkybė, kad ginčo tvoros viena kraštinė yra pritvirtinta prie ant sklypų skiriamosios ribos stovinčio ieškovui priklausančio pastato (duomenys neskelbtini) sienos be apelianto rašytinio sutikimo, taip pat nesudaro pagrindo patenkinti ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo nugriauti tvorą. Todėl reikalavimas nugriauti tvorą yra nepagrįstas (CPK 178 str.).

Apelianto argumentai dėl ieškovės A. M. teisių pažeidimo nesvarstytini, nes ieškovė A. M. nėra pateikusi apeliacinio skundo, apeliantas neturi įgaliojimo dėl jos atstovavimo.

Ieškovė A. M. nepateikė apeliacinio skundo, atsiliepime į apeliacinį skundą negali būti keliami jokie reikalavimai, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti dėl atsiliepimo argumentų dėl iš ieškovų atsakovei R. D. priteistų advokato atstovavimo išlaidų.

Esant šios aplinkybėms,  skundžiamo sprendimo dalies dėl atmestų ieškinio reikalavimų keisti ar naikinti ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinio skundo

Apeliantas prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas iš dalies, todėl teisėju kolegija pasisako apeliacinio skundo ribose.

Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimą, įpareigojo atsakovę Kauno miesto savivaldybę per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti nuo pastato (duomenys neskelbtini), pusės 1,0 m ilgio tvoros dalį.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais dėl pareikštų reikalavimų ribų peržengimo, taip pažeidžiant CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad jo motyvuojamoje dalyje teismas padarė  prieštaraujančias viena kitai išvadas. Nurodė, kad aplinkybės dėl ginčo pastato nepriežiūros, nesilaikant Statybos įstatymo 40 straipsnyje bei statybos techniniuose reglamentuose nustatytų pastato techninės priežiūros reikalavimų, o iki 2008-12-10 (t. y. iki tvoros aptvėrimo) nesilaikė ir statinio saugos reikalavimų, nėra savarankiškas teisinis pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą – pastatą nugriauti. Tačiau ieškinį patenkino iš dalies įpareigodamas 1,0 m atstumu išardyti tvorą nuo pastato (duomenys neskelbtini), pašalinti statybines atliekas. Tokios išvados teismas priėjo nustatęs, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) nuo 2004-03-06 įregistruota daiktinė teisė – servitutas, todėl V. M., kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčiui, privalo būti užtikrinta galimybė realiai naudotis aptartu servitutu.

Ieškovo ieškinys nebuvo grindžiamas aplinkybėmis, kad nėra galimybės įgyvendinti įregistruotą servitutą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-06-04 išrašo (2 t., b. l. 57) 6. 2 p. matyti, kad žemės sklype  (duomenys neskelbtini) nuo 2004-03-06 įregistruota daiktinė teisė – servitutas, suteikiantis teisę žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkams neatlygintinai naudotis sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi (1 m nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esančius pastatus. Kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) yra valstybinės žemės sklype, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Todėl servituto įgyvendinimo klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, reikalavimas Nacionalinei žemės tarnybai nepareikštas.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl reikalavimo nugriauti tvorą, konstatavo, kad 2008-12-10 aplink ginčo ūkinį pastatą pastatyta metalinių skydų tvoros dalis, besiremianti į ieškovo pastatą, buvo pastatyta savavališkai, nes nebuvo apelianto rašytinio sutikimo. Tačiau su tokiu vertinimu teisėjų kolegija nesutinka.

Byloje nustatyta, kad plieninių lakštų tvora pagal STR 1.01.07: 2002 „Nesudėtingi statiniai“ (2008-08-27 redakcija) priskirta nesudėtingų statinių kategorijai, statybos leidimas nereikalingas, o tik supaprastintas projektas. Ginčo tvora paprastos konstrukcijos, todėl esant reikalui gali būti nesunkiai nuimama. Šiuos darbus organizavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyrius, vykdydamas Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 33 punkto reikalavimus. Byloje nėra jokių duomenų apie savavališkos statybos akto surašymą, todėl aplinkybė dėl  apelianto sutikimo nedavimo nepaneigia tvoros pastatymo teisėtumo ir būtinybės apsaugoti apgriuvusį pastatą nuo galimos grėsmės žmonėms ir aplinkai. Atsižvelgiant į ieškovo ieškinio reikalavimų pobūdį ir aplinkybes, iš kurių kildinamas jo teisių pažeidimas, ši aplinkybė nepakankama ieškovo teisių pažeidimo konstatavimui (CPK 178 str.) .

Apeliantės argumentai, kad neįtraukęs į bylą dalyvaujančiu asmeniu Kauno miesto savivaldybės administracijos, teismas negalėjo pasisakyti dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos pareigos atlikti ginčo pastato naudojimo priežiūrą, nepagrįsti, nes teismo sprendimas neturi įtakos jos teisėms ir pareigoms. Tokia pareiga vykdyti pastatų naudojimo priežiūrą yra reglamentuota įstatymo, todėl toks teiginys neturi įtakos jos teisėms ir pareigoms.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės skundžiamoje sprendimo dalyje, kuria ieškinio reikalavimai iš dalies patenkinti, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, tuo pažeidė CPK 185 straipsnio, 265 straipsnio 2 dalies reikalavimus Todėl ši sprendimo dalis keistina – ieškinio reikalavimas atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Ieškovo  V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą iš dalies pakeisti taip:

panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies patenkintas, įpareigojant Kauno miesto savivaldybę per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti nuo pastato, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pusės 1,0 m ilgio tvoros dalį; įpareigojant Kauno miesto savivaldybę ir R. D. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo, proporcingai joms priklausančioms ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), (pažymėtas plane 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalims, žemės sklype (duomenys neskelbtini), 1,0 m atstumu nuo pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pašalinti statybines atliekas; atsakovėms Kauno miesto savivaldybei ir R. D. per nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo, ieškovams V. M. ir A. M. suteikė teisę atlikti tuos veiksmus atsakovių lėšomis (proporcingai priklausančioms ūkinio pastato, adresu: (duomenys neskelbtini) (pažymėtas plane 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalims), išieškant iš atsakovių reikiamas išlaidas, šią ieškinio dalį atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą

Teisėjos                                                         Aušra Baubienė 

              Nijolia Indreikienė

              Virginija Lozoraitytė