Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nutarimas byloje [N-575-938-09].doc
Bylos nr.: N-575-938-09
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-938/2009

              Procesinio sprendimo kategorijos: 46; 52.4

(S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. gegužės 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutarimo A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

2008 m. vasario 6 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė surašė AB „Klaipėdos mediena“ technikos direktoriui A. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, AB „Klaipėdos mediena“ teritorijoje, savavališkai pastatyta 3,5 MW galios biokuro katilinė, 203 m2 ploto ir 1900 m3 tūrio. Protokole nurodyta, kad šiais veiksmais A. R. pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus už kurių pažeidimą, numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159 straipsnio 1 dalyje.

A. R. pripažino, kad katilinės statyba vykdyta neturint statybos leidimo, bei teismo posėdžio metu parodė, kad AB „Klaipėdos mediena“ teritorijoje 2006 m. rugsėjo 1 d. – 2006 m. spalio 15 d. laikotarpiu ant įrengtų pamatų buvo sumontuota katilinės technologinė įranga bei lengvų konstrukcijų pastatas. Tuo pačiu metu buvo rengiama poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. A. R. teigė, kad laiku nepastačius naujos katilinės bendrovė negalėtų vykdyti gamybos proceso, todėl siekiant išsaugoti darbuotojus, gamykloje sumažinti taršą ir buvo pradėti katilinės statybos darbai ir lygiagrečiai rengiama poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Taip pat A. R. patvirtino, kad pastačius naują katilinę jokios žalos nepadaryta, atvirkščiai – pagerintos darbuotojų darbo sąlygos, aplinkos tarša sumažinta 3 kartus. Sprendimą statyti katilinę priėmė valdyba.

 

II.

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 28 d. nutarimu pripažino A. R. kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 159 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam administracinę nuobaudą – įspėjimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pažeidėjas savavališkos statybos faktą pripažįsta. Jo argumentai dėl to, kad pastačius naują katilinę sumažėjo tarša, katilinė sumontuota siekiant išsaugoti darbuotojus, administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimui įtakos neturi. Remdamasis Administracijos darbo reglamento 23 straipsnio 5 punktu, teismas nurodė, kad technikos direktorius organizuoja ir kontroliuoja Bendrovės statybos projektų rengimą ir įgyvendinimą, todėl argumentai, kad protokolas surašytas ne tam subjektui, nepagrįsti. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pastačius naują katilinę, tarša sumažėjo, į tai, kad 2008 m. balandžio 1 d. priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimas pritarti AB „Klaipėdos mediena“ planuojamos ūkinės veiklos-gamybos reorganizavimui, naujos katilinės statybai, į pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka nebaustas, todėl skyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmę. Teismas taikė ATPK 159 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią teisės pažeidimo padarymo metu.

 

III.

 

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities viršininko administracija (toliau – ir Klaipėdos AVA) prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – skirti administracinę nuobaudą A. R. . Apeliaciniame skunde nurodo, kad statinys (3,5 MW galios biokuro katilinė) yra nebaigtas statyti, kadangi atsižvelgiant į Statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatas, statinio statyba laikytina baigta tik statinį pripažinus tinkamu naudoti. Savavališka statyba yra trunkamasis teisės pažeidimas, todėl A. R. atžvilgiu turėjo būti taikoma įstatymo redakcija, galiojusi teisės pažeidimo paaiškėjimo dieną. Skundžiamoje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutartyje nurodyta, jog savavališkos statybos faktas nustatytas 2008 m. vasario 6 d., todėl nuobauda turėjo būti skiriama remiantis ATPK 159 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusia 2008 m. vasario 6 d.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos, t. y. teisės pažeidimo protokolo Nr. 2 (b. l. 4-5), matyti, kad A. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2008 m. vasario 6 d., kaltinant jį įvykdžius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159 straipsnio 1 dalyje. Šiuo metu galiojanti ATPK 159 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, statybą (griovimą) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad konkretūs statybos veiksmai atlikti 2006 m. liepos-lapkričio mėnesiais (b. l. 53). Tuo metu galiojo ATPK 159 straipsnio 2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1702 (nuo 2003 m. liepos 25 d.) (Žin., 2003, Nr. 74-3421) redakcija, kuri numatė atsakomybę už statinio statybą (griovimą) be Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba nesudėtingo statinio statybą be normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad statinio statyba yra trunkamasis pažeidimas ir jis laikomas nebaigtu, kol statinys nėra pripažintas tinkamu naudoti, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto argumentu. „Statyba“ yra specialus teisinis terminas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalis apibrėžia, kad statyba – tai veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalis numato, kad statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Iš esmės taip pat statyba buvo apibrėžta ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies redakcijoje (Lietuvos Respublikos 2006 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. X-857 (nuo 2006 m. spalio 31 d.) (Žin., 2006, Nr. 116-4402) redakcija), kuri galiojo faktinių statybos darbų metu. Iš šių teisės normų analizės darytina išvada, kad į statybos sąvoką Statybos įstatymo prasme neįeina dokumentų ruošimas, jų tarpe statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūra. Vadinasi, teisės pažeidimas laikomas baigtu, kai nebevykdomi statybos darbai. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 24 straipsnyje yra reglamentuota statinio pripažinimo naudoti tinkamu naudoti tvarka. Šioje teisės normoje nurodoma tik tai, kad statinio negalima naudoti tol, kol jis nebus pripažintas tinkamu naudoti, o ne tai, kad statinio statybos darbai dar nėra užbaigti, kol jis nebus pripažintas tinkamu naudoti.

Iš teisės pažeidimo protokolo matyti, jog pati institucija konstatavo, kad biokuro katilinė pradėta statyti dar 2006 metų rugpjūčio mėnesį. A. R. paaiškinime (b. l. 12-13) nurodyta, jog 2006 m. spalio 15 d. sumontuotoje katilinėje buvo pradėti paleidimo-derinimo darbai. Be to, AB „Klaipėdos mediena“ generalinio direktoriaus 2006 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. 73 (b. l. 53) patvirtina, jog iki 2006 m. lapkričio 30 d. katilinė turėjo būti paruošta eksploatavimui. Vadinasi, pažeidimas buvo baigtas vėliausiai 2006 m. lapkričio 30 d. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Institucijos atstovė pripažino, kad Statinio statybos sustabdymo akto surašymo metu katilinė jau buvo baigta (b. l. 43 kita pusė). Tad 2008 m. vasario 6 d. Savavališkos statybos aktu Nr. 2 Klaipėdos AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyrius, atlikdamas patikrinimą, nustatė ne tebedaromą trunkamąjį teisės pažeidimą, o padarytą teisės pažeidimą, nes pagal anksčiau aptartas byloje užfiksuotas aplinkybes AB „Klaipėdos mediena“ vėliausiai nuo 2006 m. lapkričio 30 d. nebevykdė veiklos, kuri pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalį apibrėžiama kaip statinio statyba ir kurios vykdymui yra privaloma turėti statybos leidimą.

Teismų praktikoje yra suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurioje nurodoma, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį, priklausomai nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas. Tai prieštarautų teisės principams, pagal senaties termino trukmę administracinė atsakomybė atskirais atvejais pasidarytų reikšmingesnė už baudžiamąją, tai būtų aiškiai neteisinga. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jeigu gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos. Todėl patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal šį teisinį reguliavimą nebegalimas, pasibaigus patraukimo administracinėn atsakomybėn terminams ir administracinė byla nutrauktina vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu – kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 7 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutarimą A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

 

Teisėjai                                                                                                  Antanas Ablingis

 

                                                                                                                Ričardas Piličiauskas

 

                                                                                                                Virgilijus Valančius