Civilinė byla Nr. e2-3201-980/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00233-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Čiapaitė,

sekretoriaujant Laurencijai Lukoševičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui, advokatui Martynui Stankevičiui,

atsakovės atstovei vyr. teisininkei Gintarei Kubilei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per Zoom platformą nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcines draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Debreceno valda“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „IF P&C Insurance AS“, UAB „Pastatų meistrai“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 671,45 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ADB Compensa Vienna Insurance Group Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su Draudėju K. D. sudarė Būsto ir Gyventojų turto draudimo sutartį Nr.19056/9131336, kuria apdraudė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2019-07-12 gautas Draudėjos pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019-07-08 d. (duomenys neskelbtini) lyjant lietui per namo lietaus kanalizacijos vamzdį apdraustasis butas buvo užlietas. 2019-07-12 buvo surašytas turto techninės apžiūros protokolas ir užfiksuoti sugadinimai t.y. apgadintos sienos, grindys, sieninė spinta. Avarijos priežastis – vandens prasiskverbimas per namo lietaus kanalizacijos vamzdį. Gyvenamasis namas, esantis Naujakiemio g. 7, Klaipėda yra administruojamas UAB "Debreceno valda". Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 671,45 Eur  draudimo išmoką, dėl apgadinto apdraustojo turto. 2019-07-31 Ieškovas pateikė UAB "Debreceno valda" pretenziją, dėl 671,45 Eur žalos atlyginimo, tačiau skolininkas prievolės atlyginti žalą neįvykdė.

Atsakovė UAB "Debreceno valda" teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka visiškai. Atsiliepime nurodė, jog ieškovė, reikšdama turtinį reikalavimą Atsakovei, tvirtina, kad Ieškovės apdraustas Butas buvo užlietas dėl vandens pratekėjimo per Namo lietaus kanalizacijos vamzdį. Pažymėtina, jog šiuo atveju Atsakovė, įgyvendindama vieną iš savo funkcijų - organizuoti daugiabučio namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 p.), 2017 m. sausio 2 d. Techninės priežiūros sutarties pagrindu pavedė techninės priežiūros paslaugas teikiančiai UAB „Pastatų meistrai" (toliau - Techninis prižiūrėtojas) vykdyti Namo techninę priežiūrą (eksploatavimą). Pažymėtina, kad Techninis prižiūrėtojas, vykdydamas savo pareigas ir funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais. Įvertinus Ieškovės pateiktus įrodymus, kuriais remiantis Ieškovė įrodinėja jos tvirtinamas aplinkybes, konstatuotina, jog Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog žala atsirado dėl bendrojo naudojimo objekto defekto, atsiradusio dėl jo netinkamai vykdomų savo pareigų. Pats nurodomas Buto apliejimas neįrodo Atsakovės neteisėtų veiksmų. Pabrėžtina, jog vien draudimo išmokos išmokėjimo faktas pats savaime nėra pakankamas priteisti žalos atlyginimą, jei Ieškovė neįvykdo pareigos įrodyti Atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Pažymėtina, kad vien tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyta pareiga daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui tinkamai prižiūrėti administruojamus pastatus dar nereiškia, kad administratorius automatiškai turi atsakyti už bet kokią žalą, kurią galėjo lemti administruojamo namo būklė ar gyventojų nesutikimas, delsimas leisti administratoriui imtis atitinkamų veiksmų. Be to, namo administratorius negali atsakyti už bet kokias avarijas, įvykusias savininkų nuosavybės teise priklausančiuose butuose. Šiuo atveju svarbu paminėti, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę (tokiu būdu skaičiuojant sugadinto turto atkuriamąją vertę itin svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Pabrėžtina, kad atkūrimo sąnaudos šiuo atveju apima sąnaudas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Taigi žalos dydžio nustatymas tokiu atveju reiškia, kad turi būti nustatyta, kiek kainuotų sugadintų trečiojo asmens patalpų, šiuo atveju ir daiktų, atkūrimas iki tokios būklės, kokios šios patalpos buvo iki užliejant vandeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Ieškovė pateikdama Teismui žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, nepateikė jokių duomenų apie Buto nusidėvėjimą - minėti duomenys niekaip neatsispindi dokumentuose, kuriais Ieškovė įrodinėja žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad Ieškovės reiškiamas reikalavimas nėra pagrįstas, kadangi akivaizdu, jog reikalavimo dydis nustatytas ydingai, neatsižvelgiant į tokią svarbią aplinkybę kaip Buto nusidėvėjimas.

Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas, advokatas M. Stankevičius nurodė, jog ieškinį palaiko, prašė tenkinti ieškinį jame nurodytais pagrindais. Pažymėjo, jog atsakovė privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato stogą, organizuoti jo remontą, buvo atsakinga už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą) ir turėjo pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Nurodė, kad namo administratorius jau po to kai prabėgo vanduo pro namo lietaus kanalizacijos vamzdį, šio darbo atlikimui išleido apie šešiasdešimt eurų, tačiau tai padarė jau po įvykio, kas rodo, jog namo administratorius ir anksčiau galėjo sutvarkyti lietvamzdį ir žalos butui nebūtų atsiradę. Mano, kad tokio dydžio darbų sumai, t.y. kurio kaina tik 60 eurų gyventojų pritarimo tikrai nereikėjo. Kaip įprastai, namo administratorius renka kas mėnesinius mokėjimus, tačiau einamųjų remonto darbų ar reikiamų apžiūros darbų neatlieka, dėl ko susidaro prasta namo inžinerinė būklė ir kyla avarijos.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė vyr. teisininkė G. Kubilė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Nurodė, jog ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, be to, atsakovės apdraustas butas yra daugiabučiame name, kurio gyventojai tai pat turi pareigą rūpintis bendru turtu, o tokios pareigos nevykdė. Papildomai paaiškino, jog namo administratorius organizavo gyventojų susirinkimą dar 2018 m. sausio 9 d., kurio metu gyventojams buvo pristatytas klausimas ir dėl reikalingo namo remonto, tačiau gyventojai elgėsi pasyviai ir susirinkimo metu nepriėmė bendro sprendimo dėl remonto darbų, todėl ir įvyko užliejimas. Tai, kad buvo atliktas ieškovės atstovo nurodytas remontas, rodo, jog buvo tik lokalizuota vieta, iš kurios bėgo vanduo, tačiau atsakomybę dėl to turi prisiimti ir visi namo gyventojai. Laiko, kad atsakovė, būdama namo administratoriumi, negali viršyti savo pareigų ir atlikti darbų, kuriems reikia gyventojų daugumos pritarimo ir kadangi šiuo atveju tai nebuvo avarijos likvidavimas, namo administratorius negalėjo remontuoti namo savo iniciatyva. Be to, iš gyventojos pranešimas apie gedimą buvo gautas tik 2019 m. liepos mėnesį ir netrukus atlikti vamzdyno lokalizacijos darbai.

Teismas

konstatuoja:

Dėl draudimo išmokos priteisimo

Bylos duomenimis nustatyta, jog K. D. ir ieškovė akcines draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“  buvo sudarę nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), turto draudimo sutartį, draudimo liudijimas Nr. 1905/9131336.

Nustatyta, kad 2019 m. liepos 9 d. per namo lietaus kanalizacijos vamzdį prasiskverbęs vanduo užpylė buto, esančio (duomenys neskelbtini) patalpas, ko pasėkoje atšoko tapetai, buvo deformuotos grindų lentos, išbrinko plokštės. Nustatyta, kad butui padaryta žala užfiksuota fotonuotraukose, 2019 m. liepos 12 d. Apžiūros akte.

Nustatyta, kad byloje esantys dokumentai – pretenzinis reikalavimas Nr. 9113784-1 ir į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, jog ieškovė išmokėjo draudėjai, 671,45 Eur dydžio draudimo išmoką. 

Bylos duomenimis šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, jog nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad ieškovės apdraustas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas ir jam padaryta žala dėl užliejimo nekilo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog žala atsirado būtent dėl to, kad vanduo prasiskverbė į butą per namo lietaus kanalizacijos vamzdį. Nustatyta ir tai, kad lietaus kanalizacijos vamzdis yra bendro šio namo inžinerinių įrenginių dalis.

Atsakovė pateikė 2019 m. liepos mėnesio lokalinę sąmatą ir atliktų darbų aktą, iš kurio matyti, jog UAB „Pastatų meistrai“ atliko stogo atskirų vietų sandarinimo hermetiku ar lopijimo audiniu darbus, kurių vertė 57,84 Eur.

Tokiu būdu matyti, jog nagrinėjamu atveju buto užliejimas įvyko būtent dėl bendro naudojimo inžinerinio įrenginio dalies – lietaus kanalizacijos vamzdžio nesandarumo, kuris tik po pranešimo apie įvykį buvo sutvarkytas, t.y. jau 2019 m. liepos mėnesį. Ieškovė – draudimo bendrovė įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo buto savininkei draudimo išmoką. 

Atsakovė neigia savo prievolę apmokėti susidariusią žalą ir motyvuoja atsisakymą tuo, kad dar 2018 m. sausio 25 d. gyvenamojo namo esančio Naujakiemio g. 7, Klaipėdoje metu atsakovės atstovai turėjo pristatyti namo gyventojams statinio apžiūros aktą, o be to, ir informaciją apie tai, kad gyventojams būtina priimti sprendimą dėl lietaus nuotekų stovų keitimo, tačiau minėtas susirinkimas laikomas neįvykusiu, nes jame susirinko mažiau kaip 50+1 procentas namo gyventojų.

Be to, atsakovė pateikė teismui ir 2018 m. vasario 28 d. pranešimą namo esančio Naujakiemio g. 7, Klaipėdoje gyventojams, kuriame nurodyta, kad namo gyventojai nebuvo aktyvūs ir balsavimas raštu dėl namo stovų keitimo, lietaus stovų keitimo, namo galinių sienų šiltinimo neįvyko.

Tokiu būdu, atsakovės atstovė nurodė, jog be daugumos gyventojų pritarimo ir nesant įvykusios avarijos, namo administratorius neturi pareigos atlikti remonto darbus, kuriems būtinas gyventojų daugumos pritarimas o būtent pritarimo gyventojai ir neišreiškė, todėl atsakovė neturi pareigos apmokėti nuostolių.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir ginčo dėl to nekilo, kad žala butui (duomenys neskelbtini) kilo būtent dėl netinkamos lietaus kanalizacijos vamzdyno būklės. Iš bylos duomenų matyti, kad namo administratorius jau nuo 2018 m. sausio 25 d. turėjo duomenis apie tai, kad būtina keisti namo stovus, lietaus stovus, šiltinti namo galines sienas.

Priešingai nei nurodo atsakovės atstovė, 2015-12-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831 dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 12 punktas numato, jog už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas ir atitinkamus mokestinius dokumentus.

13. Jeigu kaupiamųjų lėšų sąskaitoje lėšų nėra ar jų nepakanka Nuostatų 11 ir 12 punktuose nurodytoms išlaidoms apmokėti, trūkstamas lėšas sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus. 

Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga; butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnis). CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ar kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Kitaip tariant, pareiga apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, kyla, jeigu: 1) bendraturtis yra davęs sutikimą, kuris buvo pagrindu tokioms išlaidoms susidaryti; 2) išlaidos yra susidariusios, įgyvendinant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus; 3) patalpų savininkų susirinkimas yra priėmęs sprendimą, kuris buvo pagrindu tokioms išlaidoms susidaryti. Visi šie pagrindai yra savarankiški (alternatyvūs) ir nėra būtinoji vienas kito atsiradimo (taikymo) sąlyga (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1214-585/2017).

Analizuojant aptartą teisinį reglamentavimą ir Kasacinio teismo suformuotą praktiką, atmestini atsakovės atstovės argumentai, jog ginčo atveju namo administratorius neturėjo pareigos atlikti remonto darbus, nes neturėjo gyventojų daugumos pritarimo. Priešingai nei nurodo atsakovės atstovė, būtent tokiu atveju, namo administratorius turėjo atlikti lietaus kanalizacijų vamzdyno remonto darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir darbų apmokėjimui panaudoti gyventojų sukauptas lėšas, tačiau laiku to nepadarė. Atkreiptina, jog 2018 m. sausio 25 d. susirinkimo iki buto (duomenys neskelbtini) užliejimo praėjo daugiau nei vieneri metai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 straipsnis), todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247 , 6.249 straipsniai).

Nustatyta, kad ginčo draudžiamojo įvykio metu (2019 m. liepos 12 d.) daugiabučio namo, esančio Naujakiemio g. 7, Klaipėdoje butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore buvo atsakovė UAB „Debreceno valda“.

Nustatyta ir tai, kad atsakovė, būdama daugiabučio namo administratore, įsipareigojo teikti daugiabučio namo, esančio Naujakiemio g. 7, Klaipėdoje, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad į daugiabučio gyvenamojo namo nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašą įtraukta profilaktinė vamzdynų apžiūra, profilaktinės apžiūros metu rastų defektų šalinimas, vamzdyno dalių apšiltinimas ar apšiltinimo smulkių defektų šalinimas.

Pagal CK 6.246 straipsnyje įtvirtintas nuostatas neteisėtas neveikimas (įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas) taip pat laikomas neteisėtais veiksmais.

Bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).

Nuolatiniai gyvenamojo namo, kuriame įvyko draudiminis įvykis, inžinerinės įrangos priežiūros darbai iki 2017 m. sausio 1 d. turėjo būti atliekami remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, o nuo 2017 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė savo kaip administratorės pareigas vykdė tinkamai ir laiku.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog atsakovės nepakankamas apdairumas organizuojant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir remontą, vertinti kaip jos neteisėti veiksmai ir kaltė dėl to, kad, kai buvo nustatytas netvarkingas namo lietaus kanalizacijos vamzdis, tačiau jo trūkumai laiku nebuvo pašalinti, taigi tarp atsakovės neveikimo ir draudėjui kilusios žalos, dėl kurios buvo išmokėta ginčo draudimo išmoka yra priežastinis ryšys.

Teismo vertinimu, byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės, kaip namo administratorės pareigų nevykdymas, žalos butui, (duomenys neskelbtini), atsiradimas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo bei atsakovės kaltė (nerūpestingumas). Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovė laikoma atsakinga dėl turtui – butui (duomenys neskelbtini), padarytos žalos ir turi pareigą sumokėti ieškovei šiai žalai atlyginti išmokėtą draudimo išmoką.

Esant nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visumai, teismas konstatuoja, jog ieškovės ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovės ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 671,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. vasario 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodo, jog šioje byloje patyrė 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268 , 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti. 

Priteisti iš atsakovės UAB „Debreceno valda“ 671,45 Eur (šeši šimtai septyniasdešimt vienas euras 45 cnt) išmokėtos draudimo išmokos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 671,45 Eur (šeši šimtai septyniasdešimt vienas euras 45 cnt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. vasario 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. 

Teisėja                                Viktorija Čiapaitė