Civilinės bylos Nr. 2YT-934-786/2018
Teisminio proceso Nr. 2-14-3-0016-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8.; 3.4.5.15.2.; 3.2.3.2.; 3.2.3.8.
(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 2 d.
Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Vitalija Ragauskienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Z. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Utenos filialas, ir
n u s t a t ė:
Pareiškėja R. Z. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad ji įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad 1990 m. gruodžio 05 d. Andrioniškio kolūkis grąžino klojimą. Pažymoje Nr. 115, nurodoma, kad klojimas balansinės vertės neturi, kadangi nurašytas. Šis klojimas buvo ir tebėra prie pareiškėjai priklausančio dalies gyvenamojo namo su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, esančio (duomenys neskelbtini). Nuo 1990 metų, kai buvo grąžintas klojimas, juo naudojasi, remontavo, prižiūrėjo. Jis buvo įtrauktas į šeimai priklausančio ūkio ūkinių pastatų sąrašą.
2017 m. kovo 01 d. mirė pareiškėjos sutuoktinis L. Z.. 2017 m. rugsėjo 25 d. Anykščių rajono 2-ojo notarų biuro notarė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, pagal kurį pareiškėja, kaip sutuoktinė paveldėjo ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Į ½ dalį gyvenamojo namo bei ½ dalis visų ūkinių pastatų pareiškėjai buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas. Po sutuoktinio mirties tvarkant paveldėjimo dokumentus, pareiškėja buvo informuota, kad pastatas – klojimas, kurį perdavė Andrioniškio kolūkis viešojo registro duomenų bazėje nebuvo įregistruotas. 2017 m. gegužės mėnesį atliko gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų ir pagalbinio pastato – daržinės, sandėlio pastato inventorizaciją, tačiau teisinė registracija pastato – daržinės atlikta nebuvo. Dėl pastato – daržinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) teisinės registracijos kreipėsi 2017 m. spalio 25d. į VĮ Registrų centras, tačiau atsisakė registruoti nuosavybę. Šiuo pastatu visą laiką naudojosi, jį remontavo, tačiau pareiškėja negali pateikti jokių kitų nuosavybę patvirtinančių dokumentų, mano, kad yra sąžininga ir teisėta šios daržinės (klojimo) valdytoja.
Pareiškėja nuo 1990 metų laiko pastatą - daržinę priklausančia jai, mano, jog nėra kitų asmenų, turinčių daugiau teisių į šį pastatą nei jų turi pareiškėja, taip pat mano, kad egzistuoja visi įstatymo nustatyti reikalavimai ir sąlygos, leidžiančios ir sudarančios pagrindą nustatyti daržinės nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, nes pareiškėja pastatą – daržinę valdo nuo 1990 metų atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, valdymas tęsiasi daugiau nei 10 metų, pastatas yra nekilnojamasis daiktas. Ši daržinė nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybėje, taip pat nėra įregistruota kito asmens vardu. Niekas nėra pareiškęs pretenzijų į šį turtą.
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras Utenos filialas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Kadangi prašymo iš šalių bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismas negavo, todėl teismas civilinę bylą nagrinėja LR Civilinio proceso kodekso XXIV skyriuje numatyta rašytinio proceso tvarka ir tuo pagrindu priimamas teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 str. 2 d.).
Pareiškėjos R. Z. pareiškimas tenkintinas.
Per įstatymo nustatytą (LR CPK 532 str.) 14 dienų terminą po pranešimo specialiame interneto tinklalapyje apie bylos nagrinėjimą paskelbimo dienos (2018-01-23) niekas nesikreipė ir pareiškėjos nekilnojamojo turto sąžiningo, teisėto, atviro ir nepertraukiamo valdymo niekas neginčijo.
Iš pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1990 m. gruodžio 05 d. Andrioniškio kolūkis grąžino klojimą. Pažymoje Nr. 115, nurodoma, kad klojimas balansinės vertės neturi, kadangi nurašytas (b.l. 29, 30). Pareiškėja nurodo, kad nuo 1990 metų, kada buvo grąžintas klojimas, jos šeima juo naudojosi ūkio veiklai, ten laikė šiaudus, šieną, žemės ūkio padargus, remontavo, prižiūrėjo. Jis buvo įtrauktas į šeimai priklausančio ūkio ūkinių pastatų sąrašą. Klojimas (daržinė) yra ant žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal paveldėjimo teisės liudijimą, po sutuoktinio L. Z. mirties priklauso pareiškėjai R. Z..
Klojimas (daržinė), esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas. VĮ Registrų centro Utenos filialo 2017-10-30 sprendimu Nr. (11.5)UTS-364 atsisakyta įregistruoti nekilnojamojo daikto – klojimo (daržinės) kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi esamuose dokumentuose duomenys apie daržinę nesutampa su kadastro duomenų bylos duomenimis. VĮ Registrų centro Utenos filialo 2017-10-30 sprendimu Nr. UTS- 364 atsisakyta įregistruoti daiktines teises į minėtą klojimą (daržinę), kadangi nėra registruotas pats daiktas.
Parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kuri 2017-05-04 suderinta su VĮ Registrų centro Panevėžio filialo atsakingais darbuotojais.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nuosavybės teisės į šį klojimą (daržinę) nėra įregistruotos, byloje nėra duomenų apie tai, kad minėtas statinys priklauso valstybei. Kaip jau buvo minėta, Andrioniškio kolūkis klojimą grąžino L. Z.. Po sutuoktinio L. Z. mirties pareiškėja paveldėjo turtą, ir jai 2017-09-25 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Statinis buvo įrašytas į pareiškėjos namų ūkio knygą, kaip namų ūkio statinys.
Įgyjamoji senatis – tai vienas iš nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdų. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68 – 4.71 str.) normos.
Pagal LR CK 4.68 str. nuostatas fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. LR CK 4.70 str. nuostatos reiškia, kad užvaldydamas daiktą, asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja R. Z. daugiau nei 27 metus turėjo valią valdyti klojimą (daržinę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kaip savo. Byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjai perduotas valdyti minėtas nekilnojamasis turtas nuo 1990 metų gruodžio 5 d., šį turtą perdavus Andrioniškio kolūkiui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nekilnojamasis daiktas – klojimas (daržinė) ir daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.
LR CK 4.68 str. nustatyta, kad asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai. Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Pagal LR CK 4.69 str. nuostatas neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas, įgyjamąja senatimi taip pat negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą.
Byloje nėra duomenų apie klojimo (daržinės), esančio (duomenys neskelbtini), priklausymą valstybei ar kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. LR CPK 532 str., 533 str. nustatyta tvarka nuo 2018 m. sausio 23 d. pranešimo specialiame interneto tinklalapyje paskelbimo apie bylos iškėlimą ir nagrinėjimą iki teismo posėdžio dienos niekas pareiškėjos valdomo klojimo (daržinės) valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo.
Pagal LR CK 4.68 str. daikto atviras valdymas reiškia, kad asmuo daiktą turi valdyti kaip savą nesislapstydamas. Priešingų šiai įstatymo nuostatai pareiškėjo veiksmų nenustatyta, tai yra nenustatyta, kad pareiškėjas slaptai valdė ir valdo minėtą butą ir jam priklausančius statinius.
Nepertraukiamas daikto valdymas turi tęstis ne mažiau kaip dešimt metų, pareiškėja R. Z. jai priklausantį statinį valdo ir juo naudojasi daugiau nei dvidešimt septynis metus (LR CK 4.68 str., 4.71 str.). Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad minėto statinio valdymas būtų nutrūkęs.
Taigi iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad yra visos LR CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos: tai yra klojimo (daržinės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), valdymas tęsiasi daugiau nei dešimt metų, pareiškėja šį nekilnojamąjį turtą pradėjo valdyti sąžiningai, per šį laikotarpį pareiškėja daiktą valdo teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, būdama įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į jos valdomą turtą, nes priešingų duomenų byloje nėra, todėl nustatytinas prašomas nustatyti nuosavybės teisių įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu faktas (pareiškėjos pateikti įrodymai tai patvirtina) (LR CPK 533 str.), kad pareiškėja R. Z. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į klojimą (daržinę), unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (LR CPK 533 str.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268, 270, 533 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
patenkinti pareiškėjos R. Z. pareiškimą.
Nustatyti faktą, kad R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį įgijo pastatą – klojimą (daržinę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.
Teisėja Vitalija Ragauskienė