Administracinė byla Nr. AS-515-821/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00429-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Advokatas P. V. 2022 m. kovo 30 d. el. paštu padavė teismui skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 22S61168, kuriuo nuspręsta įleisti nepilnametį (duomenys neskelbtini) pilietį H. H. H. į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos (toliau – ir Sprendimas), dalies dėl užsieniečio laikino apgyvendinimo. Skundu prašė panaikinti Sprendimo dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Advokatas skunde taip pat prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, paaiškindamas, jog užsienietis su Sprendimu buvo supažindintas 2022 m. vasario 1 d., o advokatas užsakymą parengti skundą gavo tik 2022 m. kovo 28 d., be to, reikėjo laiko skundui parengti.

II.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti advokato P. V. paduotą skundą su prašymu atnaujinti praleistą terminą.

Teismas nustatė, kad skundą el. parašu pasirašė P. V.. Prie skundo pridėtas išrašas iš pagrindinės sutarties, sudarytos tarp advokato P. V. ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir techninė specifikacija, iš kurių matyti, kad sudaryta sutartis dėl pirminės ir antrinės teisinės pagalbos teikimo prieglobsčio prašytojams. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad, pirma, nepilnamečio H. H. H., kuris nėra veiksnus, atstovai pagal įstatymą H. H. H., H. M. išreiškė aiškią ir nedviprasmišką valią skųsti Sprendimą, juolab pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, o antra, kad šis advokatas paskirtas atstovauti šiam konkrečiam asmeniui arba su H. H. H., H. M. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis dėl atstovavimo ir skundo padavimo bei prašymo atnaujinti terminą. Prie skundo nėra pridėta duomenų apie H. H. H., H. H. H., H. M. paskirtą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 42 straipsnyje. Be to, vadovaujantis ABTĮ 47 straipsnio 4 dalimi, įgaliotu atstovu teisme gali būti advokatai, kurių įgaliojimai, vadovaujantis to paties straipsnio 6 dalimi, patvirtinami advokato su klientu pasirašyta sutartimi ar sutarties išrašu. Teismas vertino, jog skundą su prašymu atnaujinti terminą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl skundą su prašymu atnaujinti terminą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 12 d. 8 p.). Teismas papildomai atkreipė dėmesį į ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimą bei skundų padavimą elektroninių ryšių priemonėmis.

III.

Advokatas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutartį, atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir priimti skundą nagrinėti iš esmės.

Advokatas teigia, jog atitinkamuose Sprendimo laukeliuose pažymėta, kad užsienietis nori skųsti šį sprendimą, pasinaudoti nemokama (valstybės garantuojama) advokato pagalba. Sprendime yra užsieniečio atstovo pagal įstatymą parašas. Taigi, valia skųsti Sprendimą ir pasinaudoti advokato teisine pagalba buvo tinkamai ir aiškiai išreikšta. Teismui buvo pateikta ir advokato sudaryta sutartis su kompetentinga institucija, patvirtinanti, jog advokatas teikia teisines paslaugas prieglobsčio prašytojams (užsienietis priklauso šiai asmenų grupei). Teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, privačios sutartys papildomai nesudaromos. Užsakymo pateikimas pagal su Migracijos departamentu sudarytą ir galiojančią sutartį laikytinas tinkamu ir pakankamu pagrindu teisinėms paslaugoms teikti. Advokato nuomone, aplinkybė, kad užsienietis naudojasi valstybės garantuojama teisine pagalba, rodo, jog jis negali sumokėti žyminio mokesčio už skundo padavimą, todėl jis yra atleistinas nuo tokio mokesčio sumokėjimo. Teismas, nenustatydamas termino skundo trūkumams pašalinti, iš esmės neleido užsieniečiui pateikti prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tokiu būdu užvilkindamas skundo priėmimo, bylos nagrinėjimo procesą, pažeisdamas teismo proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir teisingumo vykdymo principus. Advokatas dėl teismo pastebėjimų apie skundo padavimo būdą paaiškina, kad skundas ir sutarties išrašai, patvirtinantys atstovavimo įgaliojimus, yra pasirašyti elektroniniu parašu, kuris leidžia tinkamai ir teisingai identifikuoti pasirašantį asmenį, dokumentus laikyti originaliais. ABTĮ numato, kad skundas gali būti siunčiamas ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, todėl negalima atsisakyti jį priimti, vadovaujantis žemesnės teisinės galios akte įtvirtintomis normomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo H. H. H. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu, t. y. dėl to, kad skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, nes nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog advokatas P. V. paskirtas atstovauti pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad už skundą mokamas žyminis mokestis, bei nurodė, jog pateikęs elektroninių ryšių priemonėmis skundą, pareiškėjo atstovas per tris dienas turėjo atsiųsti skundo originalą.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; kt.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas 2022 m. sausio 26 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė: įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti jį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėtis“ (toliau – ir Įstatymas)  1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. 

ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu proceso šalis yra nepilnametis ar asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai). ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad skundą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas; prie atstovo paduodamo skundo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.

Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta prieglobsčio prašytojo teisė Lietuvos Respublikoje vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus dėl advokato P. V. atstovavimo pareiškėjui, nustatė, kad Pagrindinėje sutartyje (jos išrašą, pasirašytą 2021 m. lapkričio 25 d., kartu su skundu pateikė pareiškėjas), sudarytoje tarp Migracijos departamento (toliau – ir Užsakovas) ir advokato P. V. (toliau – ir Tiekėjas) (toliau – ir Sutartis), 1.1 punkte nurodyta, jog Tiekėjas įsipareigoja Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal Užsakovo faktinį poreikį teikti teisines (pirmines ir antrines) paslaugas (toliau – paslaugos), kurių specifikacija nurodyta Sutarties 1 priede – Techninėje specifikacijoje (toliau – Sutarties 1 priedas), o Užsakovas Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įsipareigoja priimti tinkamai ir faktiškai suteiktas paslaugas ir sumokėti Tiekėjui už jas (b. l. 14–15).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas su skundu pateikė išrašą iš Sutarties, Techninę specifikaciją bei Migracijos departamento užsakymą advokatui P. V. skųsti sprendimą Nr. 22S61168 (b. l. 12, 13, 14-15, 16-17), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog minėtas advokatas paskirtas atstovauti pareiškėjui byloje. Pažymėtina ir tai, kad Sprendimo turinys patvirtina, jog pareiškėjas yra nepilnametis asmuo, dėl pareiškėjo priimtas Sprendimas, analogiškas sprendimams, priimtiems dėl jo tėvų H. H. H. ir H. M., su kuriais jis atvyko į Lietuvą (b. l. 29). Atitinkamose Sprendimo dalyse, kurias pildo prieglobsčio prašytojas, pažymėta, kad nesutinkama su sprendimu, ketinama jį skųsti, pageidaujama nemokamos teisinės pagalbos, taip pat pažymėta, kad su Sprendimu supažindinta mama (b. l. 53-54). Be to, Kauno apylinkės teismo primininko 2022 m. kovo 31 d. potvarkiu, nustačius, kad teisme gauti pareiškėjos H. M. skundas, taip pat jos nepilnamečių vaikų skundai, kuriuose ji įvardijama kaip įstatyminė atstovė, šios bylos skirtos nagrinėti vienam teisėjui (b.l. 23). Nustatytų faktų visuma sudaro pagrindą vertinti, kad į bylą pateiktų duomenų iš esmės pakanka išvadai, jog pareiškėjo interesams teisme turėtų atstovauti atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, ir valstybės paskirtas advokatas (Įstatymo 71 str. 1 d. 4 p.). 

Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl pareiškėjo atstovavimo, trūko advokato įgaliojimus patvirtinančių įrodymų, teismas turėjo taikyti skundo trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos nutartyje išdėstytus argumentus aptartu aspektu, pažymi, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022; kt.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas prašo priimti jo skundą nagrinėti iš esmės. Kaip jau buvo minėta, skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, todėl pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas priimti nagrinėti jo paduotą skundą netenkinamas.

Iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų, taip pat tai, jog advokatas skundą pateikė elektroniniu paštu, tačiau skundo originalas per tris kalendorines dienas nebuvo pateiktas. Kadangi dėl šių vertinimų nebuvo atsisakyta priimti skundą, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

Šiuo aspektu tik pažymėtina, jog teismui kilus abejonių dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, teismas turi taikyti skundo trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti skundą. Nustačius, kad skundas yra paduotas elektroniniu paštu bei nėra pateiktas jo originalas, taip pat yra nustatomas terminas skundo trūkumui pašalinti, įpareigojant asmenį pateikti skundą raštu arba naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2017; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-515-968/2021; kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo H. H. H., atstovaujamo pagal įstatymą tėvų H. H. H. ir H. M., atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Iveta Pelienė

        Rasa Ragulskytė-Markovienė