Civilinė byla Nr. e2-12402-925/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07453-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.16.3; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,

sekretoriaujant Jelenai Gladkauskienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „DK investicijos“ atstovams advokatui Artūrui Vaišvilai, Simui Krasaičiui, Agnei Pieškutei ir Andriui Lekavičiui,

atsakovui P. Ž.,

 viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „DK investicijos“ ieškinį atsakovui P. Ž. dėl teisės pasilikti sumokėto depozito dalį pripažinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė UAB „DK investicijos“ (toliau – ir ieškovė) pareikštu ieškiniu prašo teismo pripažinti, kad ieškovė atsakovo P. Ž. (toliau – ir atsakovas) pagal automobilio nuomos sutartį Nr. ADC-21472 sumokėto depozito dalį, sudarančią 420,14 Eur, pasiliko pagrįstai ir priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo per ieškovei priklausančią internetinę svetainę www.adcrent.com ir joje esančią automobilių rezervavimo sistemą buvo sudaryta automobilių nuomos sutartis Nr. ADC – 21472 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovas laikotarpiu nuo 2020-10-09 iki 2020-10-11 išsinuomojo automobilį VW GOLF VARIANT (toliau - automobilis). Šalys taip pat pasirašė Priedą Nr. 1 prie Sutarties, t. y. Susitarimą dėl papildomų lėšų nuskaitymo, autorizavimo (toliau - Susitarimas), kuriuo atsakovas įsipareigojo padengti visas išlaidas, kurias patirs ieškovė, jeigu nevykdys Sutarties sąlygų, arba nuostolius, kuriuos ieškovė patirs atsakovui valdant automobilį. Atsakovas sutiko, kad šios išlaidos dėl bet kokių trūkumų, defektų, bus išskaičiuotos iš automobilio nuomai užstato (depozito) palikimo naudojamos kortelės. El. būdu pasirašydamas Sutartį atsakovas, paspaudęs nuorodą https://www.adcrent.com/lt/docs/defects?rid=21975&h=b50cbcc110a622c28b9cbb060bcf362a, susipažino su visais automobilio jau esamais trūkumais, kurie buvo prieš nuomos pradžią. Paspaudus minėtą nuorodą, prieš atsakovui išsinuomojant automobilį, buvo trys automobilio pažeidimai, užfiksuoti 2020-08-10 ir 2020-09-21, kurie sužymėti žaliais taškais ant automobilio muliažo išklotinės. Ieškovė taip pat nurodė, kad paspaudus minėtą nuorodą, yra pateikiama Pažeidimų žurnalo kopija, kurioje yra nurodyta išsami informacija apie tai, kas traktuojama kaip automobilio pažeidimas ir tai, kas nutinka, kai yra randamas naujas pažeidimas. Pažeidimų žurnale yra nurodyta, kad: „pasibaigus automobilio nuomos laikotarpiui, mes prašome jūsų grąžinti automobilį tokios pat būklės, kokį jį Jums suteikėme. Po automobilio grąžinimo, patikrinsime automobilį su Jumis arba be Jūsų. Po patikros, mes pažymėsime visus rastus skirtumus“. Pažeidimų žurnale taip pat pažymėta, kad „kai yra randamas naujas pažeidimas, procedūra yra tokia: i) el. laišku informuojame, kad radome naują pažeidimą; ii) siunčiame užklausą į autorizuotą servisą dėl žalos remonto sąmatos; iii) jei sąmata yra mažesnė nei Jūsų franšizės dydis, nuskaičiuosime sąmatos pateiktą sumą iš Jūsų depozito. Jei sąmata yra didesnė nei Jūsų franšizė, nuskaičiuosime visą Jūsų depozitą. Abejais atvejais taip pat išrašysime sąskaitą Jums 50 Eur sumai už žalos administravimo procedūras“. Sutartį atsakovas gavo el. paštu. Automobilio nuomos sutarties pasirašymo pirmame žingsnyje atsakovas privalėjo susipažinti su Sutarties sąlygomis bei kita Sutartyje nurodyta informacija, įskaitant ir susipažinimą su jau esamais automobilio trimis pažeidimais, užfiksuotais 2020-09-21 (2) ir 2020-08- 10 (1), ir pasirašyti Sutartį. Atsakovas, pasirašydamas automobilio nuomos sutartį, pareiškė savo sutikimą su visomis Sutarties sąlygomis ir kad susipažino su Sutarties sąlygomis bei kita Sutartyje nurodyta informacija. Atsakovas, atvykęs pasiimti automobilio per savitarnos sistemą, privalo apžiūrėti automobilį ir patikrinti, ar visi pažeidimai atitinka Sutartyje nurodytus automobilyje esančius pažeidimus. Atsakovas automobilį apžiūrėjo, papildomų pažeidimų nerado. Atsakovas sumokėjo ieškovei 22,40 Eur už automobilio nuomą ir 3 Eur už papildomo vairuotojo paslaugą bei vartotojo bankinėje sąskaitoje buvo rezervuotas 700 Eur depozitas pagal Sutarties 3.6 p., t. y. Sutarties tinkamo vykdymo užtikrinimui. Atsakovas automobilį grąžino ne darbo dieną, t. y. 2020-10-11, į ieškovės parkavimo aikštelę ieškovei nedalyvaujant, tai yra automobilio raktelius palikęs automobilių nuomos grąžinimo raktų dėžutėje. Ieškovė, atlikusi automobilio apžiūrą po grąžinimo, rado virš automobilio priekinių durelių nubrėžtus dažus, t. y. įbrėžimas daugiau nei 5 cm. Ieškovė 2020-10-13 išsiuntė atsakovui pranešimą ir sąskaitą už nuomos laikotarpį, nurodydama, jog rastas automobilio pažeidimas, pridėta jo nuotrauka bei informacija, kad dėl pažeidimo bus susisiekta. Taip pat ieškovė kreipėsi į vieną iš savo partnerių, autorizuotą servisą UAB „Rimtoma“, dėl remonto sąskaitos. 2020-10-14 ieškovė dar kartą atsakovui išsiuntė el. laišką apie automobilio pažeidimą kartu su automobilio nuotrauka, kurioje matyti padarytas defektas, ir žalos įvertinimą. 2020-10-15 ieškovė atsakovui išsiuntė serviso sąmatą už remonto darbus bei tą pačią dieną išrašė tokios pačios vertės sąskaitą faktūrą bei nuskaitė iš atsakovo rezervuoto užstato 370,14 Eur už automobilio pažeidimą ir 50 Eur žalos administravimo mokestį, likusi rezervuota suma buvo grąžinta atsakovui. Atsakovas 2020-10-14 el. laišku ieškovę informavo, kad nesutinka su žalos atlyginimu bei tai, kad jis įbrėžė automobilį, teigdamas, kad prieš grąžindamas automobilį tokio įbrėžimo nepastebėjo ir negalėjo atsirasti, nes neva tai išsinuomotas automobilis visą nuomos laikotarpį buvo laikomas uždarame parkinge arba privačiame kieme. Taip pat atsakovas el. laiškuose nurodė, kad grąžintas automobilis turėjo būti patikrintas per 24 val. po grąžinimo, o ne praėjus beveik 48 val. po grąžinimo. Taip pat atsakovas pareikalavo pateikti aikštelės vaizdo kamerų medžiagą 48 val. laikotarpiu nuo automobilio grąžinimo. Ieškovė, geranoriškai sutikdama su atsakovo prašymu, 2020-10-16 el. laišku atsakovui išsiuntė nuotraukas prieš atsakovui pasiimant automobilį ir po. Taip pat pasiūlė bet kada atvykti į ieškovės ofisą, kuriame būtų galima peržiūrėti pilnus vaizdo įrašus, kurie įrodo, kad automobilio defektas atsirado būtent atsakovo nuomos laikotarpiu ir niekas kitas to negalėjo padaryti. Atsakovas atvyko į ieškovės ofisą ir peržiūrėjo visą pilną vaizdo įrašą. Atsakovas 2020-10-21 el. laišku informavo ieškovę, kad nors ir peržiūrėjo pilnus vaizdo įrašus, tačiau vis tik konkrečių automobilio defekto įrodymų negavo, atsakovas el. laiške neigia savo kaltę aiškindamas tuo, kad jokio autoįvykio automobilio nuomos laikotarpiu neturėjo. Tačiau atsakovo išsinuomoto automobilio pažeidimas atsirado tuo metu, kai automobiliu naudojosi atsakovas, t. y. atsakovas grąžino automobilį su pažeidimu, kurio nebuvo automobilio priėmimo nuomai metu. Atsižvelgiant į tai, atsakovas yra atsakingas už automobilio nuomos metu automobiliui padarytą pažeidimą. UAB „Rimtoma“ nustatė ir įvertino automobilio pažeidimų pašalinimo remonto darbus bei jų kainą – 370,14 Eur, todėl atsakovas turi atlyginti ieškovei atsakovo automobilio valdymo metu automobiliui padarytą žalą, sudarančią 370,14 Eur. Be to, Sutarties 8.7 p. yra nurodytas automobilio žalos administravimo mokestis - 50 Eur, t. y. ieškovės paslaugos mokestis. Ieškovė nurodė, kad šį žalos administravimo mokestį sudaro: nuotraukų fiksavimas ir įkėlimas į minėtą ieškovės internetinio puslapio www.adcrent.com el. sistemą, kreipimasis į servisą dėl sąmatos sudarymo, komunikacija su klientu, informavimas dėl pažeidimo, informavimas dėl sudarytos sąmatos, informavimas dėl atlikto nuskaičiavimo, sąskaitų pateikimas, transakcijų atlikimas, sąskaitų apskaita, autoparko administravimas, vertinimas dėl tolimesnių veiksmų, kas bus daroma toliau su automobiliu. Vadovaudamasi Sutarties 8.7 p. nuostatomis ir tuo faktu, kad atsakovo automobilio valdymo metu automobiliui buvo padaryta žala, ieškovė laiko, jog atsakovas turėjo sumokėti ieškovei automobilio žalos administravimo mokestį, sudarantį 50 Eur. Išdėstyto pagrindu, ieškovė laiko, jog ji teisėtai ir pagrįstai atsakovo pagal automobilio nuomos sutarties Nr. ADC – 21472 3.6 p. sumokėtą depozito dalį, sudarančią 420,14 Eur (370,14 Eur ir 50 Eur), išskaičiavo iš automobilio nuomai užstato (depozito).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovui nebuvo sudaryta galimybė gauti alternatyvų autorizuotų servisų žalos įvertinimą, ieškant nuomininkui palankesnio ginčo sprendimo. Ieškovė apie transporto priemonės tariamą pažeidimą informavo atsakovą elektroniniu paštu ir pridėjo tik vieną nuotrauką, kurioje nesimatė nei automobilio markės, nei jo valstybinių numerių. Iš šios pateiktos nuotraukos nebuvo galimybės identifikuoti, kad tai yra tikrai atsakovo nuomotas automobilis. Pagal nuomos sutarties priedo 4 punktą: “Nuomininkas turi teisę per 2 dienas nuo autorizuoto serviso sąmatos išsiuntimo nurodytu el. pašto adresu, pateikti savo nuomonę ir pastabas”, todėl atsakovas, gavęs remonto darbų sąmatą, per 2 dienas pateikė ieškovei savo nuomonę ir pastabas, bet ieškovė, neišlaukusi šio termino ir neatsižvelgusi į atsakovo pateiktus prieštaravimus, nuskaičiavo depozito dalį (420,14 Eur). Automobilį atsakovas ieškovei grąžino ne darbo metu - 2021 m. spalio 11 d., sekmadienį, apie 17.10 val. Pagal tuo metu interneto svetainėje viešai skelbiamą ieškovės įsipareigojimą, automobilis turėjo būti apžiūrėtas per 24 val., t. y. iki 2021 m. spalio 12 d. 17.10 val. Ieškovė nurodo, kad darbo laikas yra pirmadieniais - penktadieniais nuo 8.00 iki 17.00 val. Taigi, šiuo atveju ieškovė turėjo galimybę pilną darbo dieną automobiliui apžiūrėti, bet dėl atsakovui nesuprantamų priežasčių to nepadarė. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo grąžintas ieškovei automobilis buvo apžiūrėtas ne toks, koks buvo grąžintas, o ieškovei jį nuplovus. Nuomos sutartyje nėra pateikta, jog automobilis bus plaunamas ir tik po to bus atliekama jo apžiūra (priėmimas), todėl atsakovas daro prielaidą, kad automobilio defektas galėjo atsirasti plovimo metu. Susitikimo metu ieškovės parodytame vaizdo įraše vaizdo kamera plovimo metu fiksuoja tik automobilio galinę dalį, bet ne priekinę, kur ir yra menamas pažeidimas, todėl atsakovas mano, kad automobilis galėjo būti pažeistas plovimo metu, kurį atliko pati ieškovė. Atsakovui išsireikalavus iš ieškovės pateikti vaizdo įrašuose fiksuotą medžiagą, buvo sudaryta galimybė atvykti į ieškovės buveinę peržiūrėti vaizdo įrašus. Ieškinio 43 punkte ieškovė teigia, kad “išsinuomoto automobilio pažeidimas atsirado tuo metu, kai automobiliu naudojosi atsakovas”. Tačiau atsakovui parodytoje vaizdo medžiagoje iš skirtingų vaizdo kamerų, šio automobilio įbrėžimo nesimato. Abejotina, ar ieškovė patyrė 44 punkte minimus “dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius”. Ieškovė nesudarė galimybės atsakovui automobilį apžiūrėti „gyvai“, nors buvo su atsakovu iš anksto sutarusi tą padaryti. Atsakovui sutartu laiku atvykus peržiūrėti ieškovės vaizdo įrašus, automobilis jau buvo išnuomotas. Taigi tariamas pažeidimas netrukdė ieškovei toliau vykdyti veiklos ir ieškovė jokių finansinių nuostolių dėl tariamo pažeidimo nepatyrė. Iš ieškovės teismui pateiktos elektroninio laiško kopijos atsakovas daro prielaidą, kad UAB „Rimtoma“ atstovas žalą įvertino tik iš nuotraukos. Atsakovas mano, kad, norint tinkamai įvertinti žalą dėl rasto pažeidimo, servisas privalėjo apžiūrėti automobilį „gyvai“. Atsakovo teigimu, ieškovės ieškinyje pateiktas administravimo mokesčio detalizavimas tik patvirtina, kad tai yra ieškovės veiklos kasdieninių darbo užduočių apibūdinimas. Administracinis mokestis, ieškovės teigimu, dengia jiems priklausančio automobilių parko administravimo išlaidas, tačiau įprastoje automobilių nuomos situacijoje šios išlaidos nėra priskaičiuojamos ir atsakovas nesupranta, kodėl jis yra įpareigojamas šias išlaidas ieškovei kompensuoti. Komunikavimas su klientu taip pat yra tokiai veiklai įprasto darbo pobūdis ir neturėtų būti apmokestinamas papildomai. Taip pat atsakovas nesupranta, kodėl buhalterijos darbų atlikimas (buhalterijos darbai turėtų būti atliekami visais veiklos vykdymo atvejais) yra papildomai apmokestinamos administraciniu mokesčiu. Atsakovas nesutinka, kad UAB „Rimtoma“ pateikta sąmata yra realus žalos paskaičiavimas. Atsakovo nuomone, žalos atlyginimu gali būti traktuojama tik automobilio remonto sąskaita - faktūra. Ieškovė sąskaitos-faktūros už remonto išlaidas nėra pateikusi, taigi atsakovas mano, kad ieškovė realiai nepatyrė žalos, nes ši tariama žala negali būti traktuojama kaip nuostolio atitikmuo, kadangi realus nuostolis būtų ieškovės prarastos pajamos už negalėjimą vykdyti nuomos veiklos naudojant šį automobilį. Taip pat atsakovas nesupranta, kodėl ieškovė, gavusi UAB „Rimtoma“ remonto sąmatą 305,90 eur + 64,24 eur PVM, iš viso 370,14 eur suma, išrašė atsakovui sąskaitą, įtraukusi į ją PVM.

Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Byloje nustatyta, jog tarp ieškovės ir atsakovo per ieškovei priklausančią internetinę svetainę www.adcrent.com ir joje esančią automobilių rezervavimo sistemą buvo sudaryta automobilių nuomos sutartis Nr. ADC – 21472 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovas laikotarpiu nuo 2020-10-09 iki 2020-10-11 išsinuomojo automobilį VW GOLF VARIANT (toliau - automobilis). Taigi tarp ginčo šalių buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, atitinkanti CK 6.522 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamo ginčo atveju taikytinos tiek specialiosios CK nuostatos, reglamentuojančios transporto priemonių nuomos sutartis (CK 6.522 – 6.529 straipsniai), tiek CK normos, reglamentuojančios bendrąsias nuomos sutarčių nuostatas (CK 6.477 – 6.503 straipsniai), taip pat ir CK normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.

CK 6.499 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 str.).

Sutarties 4.1.3 p. yra nurodyta vairuoti automobilį saugiai, atsargiai ir rūpestingai. Taip pat Sutarties 6.3 p. yra nurodyta, kad nuomininkas privalo grąžinti automobilį tokios būklės, kurios gavo (atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą). Pagal Sutarties 6.4 p., automobilis privalo būti grąžintas nepažeistais ratais ir padangomis, be įlenkimų ar įbrėžimų, nesubraižytais stiklais, nesugadintais sėdynių apmušalais bei kitais išorės ir vidaus elementais ir detalėmis.

El. būdu pasirašydamas Sutartį atsakovas, paspaudęs nuorodą https://www.adcrent.com/lt/docs/defects?rid=21975&h=b50cbcc110a622c28b9cbb060bcf362a, susipažino su visais automobilio jau esamais trūkumais, kurie buvo prieš nuomos pradžią. Paspaudus minėtą nuorodą, prieš atsakovui išsinuomojant automobilį, buvo trys automobilio pažeidimai, užfiksuoti 2020-08-10 ir 2020-09-21, kurie sužymėti žaliais taškais ant automobilio muliažo išklotinės.  Taigi automobilių nuomos sutartys, sutikimai ir visa informacija, susijusi su automobilių nuoma, automobilių būkle yra pateikiama per savitarnos el. sistemą ieškovės internetiniame puslapyje www.adcrent.com, todėl atsakovas visas jo pasirinkto automobilio nuotraukas, susijusias su pažeidimais, galėjo matyti per el. sistemą.

           Atsakovas, atvykęs pasiimti automobilio per savitarnos sistemą, privalo apžiūrėti automobilį ir patikrinti, ar visi pažeidimai atitinka Sutartyje nurodytus automobilyje esančius pažeidimus. Atsakovas, pasiėmęs išsinuomotą automobilį, apie papildomus pastebėtus pažeidimus ieškovės  neinformavo, jokių papildomų pretenzijų dėl automobilio defektų neturėjo. Atsakovas sumokėjo ieškovei 22,40 Eur už automobilio nuomą ir 3 Eur už papildomo vairuotojo paslaugą bei vartotojo bankinėje sąskaitoje buvo rezervuotas 700 Eur depozitas pagal Sutarties 3.6 p., t. y. Sutarties tinkamo vykdymo užtikrinimui. 

Nustatyta, kad atsakovas automobilį grąžino ne darbo dieną (2020-10-11) į ieškovės parkavimo aikštelę ieškovei nedalyvaujant (automobilio raktelius palikęs automobilių nuomos grąžinimo raktų dėžutėje). Ieškovė, 2020-10-13 atlikusi automobilio apžiūrą po grąžinimo, rado virš automobilio priekinių durelių nubrėžtus dažus, t. y. daugiau nei 5 cm, t. y. automobilio pažeidimą, kuris nebuvo pažymėtas prieš automobilio perdavimą atsakovui. Apie padarytą pažeidimą iš karto buvo atlikti atitinkami įrašai automobilio nuomos el. sistemoje www.adcrent.com (pažeidimo įvedimo laikas – 2020-10-13, 14:51 val.). Ieškovė 2020-10-13 išsiuntė atsakovui pranešimą ir sąskaitą už nuomos laikotarpį, nurodydama, jog rastas automobilio pažeidimas, pridėta jo nuotrauka bei informacija, kad dėl pažeidimo bus susisiekta. Taip pat ieškovė kreipėsi į vieną iš savo partnerių, autorizuotą servisą UAB „Rimtoma“, dėl remonto sąskaitos. 2020-10-14 ieškovė dar kartą atsakovui išsiuntė el. laišką apie automobilio pažeidimą kartu su automobilio nuotrauka ir žalos įvertinimą. 2020-10-15 ieškovė atsakovui išsiuntė serviso sąmatą už remonto darbus bei tą pačią dieną išrašė tokios pačios vertės sąskaitą-faktūrą bei nuskaitė iš atsakovo rezervuoto užstato 370,14 Eur už automobilio pažeidimą ir 50 Eur žalos administravimo mokestį, likusi rezervuota suma buvo grąžinta atsakovui.

Nors atsakovas teigė, kad jo grąžintas automobilis nebuvo apžiūrėtas per 24 val., tuo tarpu ieškovė tai buvo įsipareigojusi padaryti viešai skelbiamoje nuomos informacijoje, tačiau tai savaime negali būti pagrindas atleisti atsakovą nuo atsakomybės dėl nustatyto automobilio pažeidimo. Pažymėtina, kad pats atsakovas neginčijo ir patvirtino, jog po to, kai paliko automobilį ieškovės parkavimo aikštelėje, kartu su ieškovės darbuotojais peržiūrėjęs vaizdo įrašus matė, kad jo automobilis nuo jo palikimo aikštelėje 2020-10-11 iki 2020-10-13 ieškovės darbuotojai nuvairavo automobilį į toje pačioje aikštelėje esančią plovyklą, nebuvo pajudintas, ir atsakovas nenurodė jokių veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti paminėtas įbrėžimas (išskyrus plovimą). Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, ieškovė įbrėžimą ant automobilio dešinės priekinės pusės keleivio durelių pastebėjo po automobilio nuplovimo. Nors atsakovas kelia prielaidą, kad toks pažeidimas galėjo atsirasti automobilio plovimo metu, tačiau atsakovas patvirtino, kad buvo peržiūrėtas ir vaizdo įrašas automobilio plovimo metu ir atsakovas negalėjo nurodyti, dėl kokio konkretaus plovimo prietaiso, įrangos, naudotos ieškovės, ar kitų konkrečių veiksmų galėjo atsirasti būtent tokio pobūdžio automobilio pažeidimas.

2021-11-30 vykusi teismo posėdžio metu buvo atlikta automobilio apžiūra (apžiūra vyko automobilių stovėjimo aikštelėje prie Vilniaus miesto apylinkės teismo). Apžiūros metu užfiksuota, kad automobilio pažeidimas, ieškovės nustatytas po to, kai jai automobilį grąžino atsakovas, šiai dienai egzistuoja ir nėra pašalintas. Teismas pažymi, kad nustatytas automobilio pažeidimas nėra ryškus ir gali būti sunkiai pastebimas automobiliui esant nenuplautam. Teismas taip pat pažymi, jog atsakovas patvirtino, jog ieškovė jam buvo perdavusi nuplautą automobilį, tuo tarpu atsakovas ieškovei grąžino automobilį nenuplautą. Prie teismo vykusioje automobilio apžiūroje, be dalyvaujančių byloje asmenų, taip pat dalyvavo ir liudytojas T. M., UAB „Rimtoma“ darbuotojas, kuris sudarė remonto sąmatą, kuria ieškovė grindžia automobiliui padarytos žalos dydį. Minėtas liudytojas, apklausiamas teisme, patvirtino, kad tai tas pats pažeidimas, dėl kurio sutvarkymo jis sudarė sąmatą, taip pat nurodė, kad sąmatą sudarė tik iš nuotraukų, automobilio nepažiūrėjęs „gyvai“, tačiau kartu patvirtino, kad sąmatoje pateikti paskaičiavimai atitinka šį apžiūrėtą pažeidimą, tuo tarpu sąmatos sudarymui jam pakako pateiktų automobilio nuotraukų.

  Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010).

   Teismas, įvertinęs ir išanalizavęs į bylą pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, apie tai, kad automobilis būtų buvęs sugadintas ne atsakovo automobilio valdymo metu. Pažeidimo, kuris buvo nustatytas po to, kai automobilį grąžino atsakovas, prieš sudarant Sutartį nebuvo, todėl labiau tikėtina, jog ieškovės nurodytas ir užfiksuotas įbrėžimas atsirado tuo metu, kai automobiliu naudojosi atsakovas, o ne kitu laiku. Esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko, kad ieškovė įrodė, jog nurodytas pažeidimas atsirado tuo metu, kai automobiliu naudojosi atsakovas.

   CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žalą patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). UAB „Rimtoma“, kuris yra vienas iš ieškovės partnerių ir oficialus „Volkswagen AG“ atstovas Lietuvoje, nustatė ir įvertino automobilio pažeidimo pašalinimo remonto darbus bei jų kainą – 370,14 Eur. Remonto darbų sąmatoje yra aiškiai įvardinta, kaip buvo apskaičiuota žala, tai yra nurodyti darbai, jų darbo laikas, medžiagos ir kt. bei jų kainos, t. y. nurodytas išlaidų, kurios būtinos, norint atstatyti automobilį į prieš tai buvusią padėtį, dydis. Atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė nurodytos žalos dydžio, nepateikė įrodymų apie kitokį žalos dydžio paskaičiavimą ar įvertinimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas turi atlyginti ieškovei atsakovo automobilio valdymo metu automobiliui padarytą žalą, sudarančią 370,14 Eur, todėl ieškovė teisėtai ir pagrįstai atsakovo pagal automobilio nuomos sutarties Nr. ADC – 21472 3.6 p. sumokėtą depozito dalį, sudarančią 370,14 Eur, išskaičiavo iš automobilio nuomai užstato (depozito) (Susitarimo 4 p.). Išdėstyto pagrindu šioje dalyje ieškovės ieškinys, kaip pagrįstas ir įrodytas, tenkintinas.

Ieškovė taip pat ieškiniu prašė pripažinti jai teisę pasilikti Sutarties 8.7 p. numatytą automobilio žalos administravimo mokestį - 50 Eur. Ieškovė nurodė, kad šį žalos administravimo mokestį sudaro: nuotraukų fiksavimas ir įkėlimas į minėtą ieškovės internetinio puslapio www.adcrent.com el. sistemą, kreipimasis į servisą dėl sąmatos sudarymo, komunikacija su klientu, informavimas dėl pažeidimo, informavimas dėl sudarytos sąmatos, informavimas dėl atlikto nuskaičiavimo, sąskaitų pateikimas, transakcijų atlikimas, sąskaitų apskaita, autoparko administravimas, vertinimas dėl tolimesnių veiksmų, kas bus daroma toliau su automobiliu. Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jos turėtas (realiai patirtas) papildomas administravimo išlaidas dėl šio konkretaus automobilio pažeidimo fiksavimo. Teismo vertinimu, ieškovės kaip žalos administravimas nurodyti veiksmai priskirtini ieškovės įprastai vykdomai komercinei-ūkinei veiklai automobilių nuomos srityje, t. y. ieškovė nuolat apžiūri grąžinamus nuomojamus automobilius, įvairiais klausimais bendrauja su klientais, byloje nėra duomenų, kad ieškovė samdytų papildomus darbuotojus žalos administravimo funkcijoms įgyvendinti, taip pat ieškovės atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad už sąmatos sudarymą jokių papildomų išlaidų nepatyrė, be to, kaip patvirtina bylos duomenys, padarytas pažeidimas nesutrikdė šio automobilio tolesnės nuomos - padarius automobilio fotonuotraukas ir užfiksavus pažeidimą (duomenis apie pažeidimą įkėlus į el. sistemą), automobiliui padarytos žalos dydį UAB „Rimtoma“ nustatė iš fotonuotraukų (automobilio apžiūrai į autoservisą pristatyti nereikėjo), taigi automobilis, nepaisant pažeidimo, toliau nepertraukiamai buvo naudojamas ieškovės vykdomoje nuomos veikloje. Tokiu būdu teismas laiko, kad ieškovė neįrodė jokių patirtų papildomų išlaidų dėl padarytos žalos administravimo, todėl teismas laiko, jog ieškovė neturi pagrindo reikalauti iš atsakovo 50 Eur administravimo mokesčio (CK 178 straipsnis, CK 6.249 str.), todėl šis nuskaitytas mokestis atsakovui turi būti grąžintas.     

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus iš dalies, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (patenkinta 88,10 procentų ieškinio reikalavimų) ieškovei iš atsakovo priteistina 13,22 Eur žyminio mokesčio. Į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovė byloje iš viso patyrė 1807,74 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už teisines konsultacijas, ieškinio surašymą, atstovavimą ieškovei teismo posėdžiuose, procesinio pobūdžio prašymų parengimą. Teismo vertinimu, byla nebuvo sudėtinga, nekelianti sudėtingų teisės aiškinimo ar taikymo klausimų, be to, bylinėjimąsi pagrinde lėmė tai, jog atsakovui kilo abejonių dėl ieškovės įrodymų apie žalos faktą ir dydį aiškumo ir patikimumo, ką buvo konstatavusi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos komisija, priėmusi vartotojui (atsakovui) palankų nutarimą, todėl ieškovės patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos, įvertinus šio ginčo pobūdį, dalyką, apimtį, mažintinos, iki, teismo vertinimu, protingo ir teisingo dydžio – 400 Eur sumos (CPK 98 str. 2 d.), priteisiant iš atsakovo ieškovei 88,10 proc. nuo šios sumos, t. y. 352,40 Eur. Tokiu būdu iš viso ieškovei iš atsakovo priteisina 365,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., 92 str., 88 str. 1 d. 3 p., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis, proporcinga teismo patenkintų reikalavimų daliai – 11,47 Eur (13,02 Eur x 88,10 proc.). Iš ieškovės procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis nepriteistina, nes jai tenkanti išlaidų dalis neviršija nustatytos minimalios priteistinos 5 Eur sumos.

Teismas, vadovaudamasis CPK 270-271 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad ieškovė UAB „DK investicijos“ atsakovo P. Ž. pagal automobilio nuomos sutartį Nr. ADC-21472 sumokėto depozito dalį, sudarančią 370,14 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų 14 ct), pasiliko pagrįstai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti ir įpareigoti ieškovę UAB „DK investicijos“, j. a. k. 300147633, grąžinti atsakovui P. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai nuskaitytą 50 Eur (penkiasdešimties eurų 00 ct) sumą.

Priteisti iš atsakovo P. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 365,62 Eur (tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „DK investicijos“, j. a. k. 300147633.

Priteisti iš atsakovo P. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 11,47 Eur (vienuolika eurų  47 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, Valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                    Jorūnė Pukinskienė