Civilinė byla Nr. e2S-358-560/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09004-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1.; 3.1.18.2.13.; 2.3.2.10.

                                        (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Š. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui Š. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas, S. S., antstolis Arminas Naujokaitis, antstolis R. V., savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                       Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui Š. K., kuriuo ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; išspręsti pavardžių po santuokos nutraukimo klausimą; nustatyti šalių nepilnametės dukters M. K. gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; nustatyti nepilnametės dukters ir tėvo bendravimo tvarką; atsakovo prievoles AB SEB bankui, S. S., antstoliui Arminui Naujokaičiui, antstoliui R. V. po santuokos nutraukimo palikti vykdyti atsakovui; nemodifikuoti šalių prievolės prieš kreditorių „Raiffeisenlandesbank Niederösterreich-Wien AG“; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Atsakovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti ieškovei V. K. pagal bet kokį sandorį perleisti ar kitaip apsunkinti nepilnametei dukrai M. K. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas galutinis įsiteisėjęs teismo sprendimas šioje byloje. 

3.       Prašyme atsakovas nurodo, kad šalių nepilnametei dukrai M. K. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Bylos medžiaga patvirtina, kad šalių santykiai yra konfliktiški, šalys tarpusavyje mažai komunikuoja, neranda bendrų sprendimų. Atsakovas baiminasi, kad ieškovė, nesąžiningai pasinaudodama tuo, jog šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ja, gali, neinformavusi atsakovo ir negavusi jo rašytinio sutikimo, perleisti šalių dukrai priklausantį butą ar kitaip jį apsunkinti, tuo padarydama jai žalą dėl turto neekonomiško panaudojimo ar iššvaistymo.

4.       Ieškovė pateikė atsiliepimą, prašydama atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad atsakovo prašymas grindžiamas jo subjektyvia baime, kuri neparemta objektyviais įrodymais, patvirtinimais, jog ieškovė gali ar ketina perleisti ar apsunkinti šalių dukrai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Priešingai, šalių susirašinėjimas ir pokalbio telefonu turinys patvirtina, jog pats atsakovas grasina, kad gali parduoti (perleisti) dukrai priklausantį butą. Ieškovei itin svarbu išsaugoti padėties stabilumą, kad duktė turėtų savo vardu nekilnojamojo turto, todėl ieškovė neturi ketinimo ir poreikio kokiu nors būdu disponuoti nepilnametės dukters vardu registruotu butu, ypač priešingai dukters interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsakovo Š. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

6.       Teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas yra M. K., gim. (duomenys neskelbtini)., tėvai. Nepilnametei M. K. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas prašymą grindžia savo baime, kad ieškovė gali perleisti vaikui priklausantį butą, tačiau kartu su prašymu atsakovas nepateikė nė vieno įrodymo, kuris bent iš dalies pagrįstų poreikį taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. kad ieškovė ketina perleisti ar kitaip apsunkinti nepilnametei dukrai priklausantį nekilnojamąjį turtą ir toks sandoris neatitiktų vaiko interesų.

7.       Teismas pažymėjo, kad įstatyme yra įtvirtinti saugikliai, kad nebūtų sudaryti vaiko interesų neatitinkantys sandoriai, susiję su nepilnamečio vaiko turtu. Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovas Š. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

9.       Nurodė, kad ginčo šalys jau dabar nesutaria dėl nepilnametės dukters M. K. turto tvarkymo – atsakovas yra pateikęs minėtą prašymą uždrausti ieškovei pagal bet kokį sandorį perleisti ar kitaip apsunkinti nepilnametei dukrai M. K. nuosavybės teise priklausantį butą iki bus priimtas galutinis įsiteisėjęs teismo sprendimas šioje byloje, ieškovė savo ruožtu yra pateikusi prašymą nušalinti atsakovą nuo nepilnametei dukrai nuosavybės teise priklausančio buto tvarkymo ir paskirti ieškovę šio turto administratore. Ieškovė, su kuria yra nustatyta nepilnametės dukters laikina gyvenamoji vieta, nusprendusi perleisti ar kitaip apsunkinti dukrai priklausantį butą, šio klausimo nederins su atsakovu ir apie tai jo net neinformuos, nes tokia jos pareiga įstatyme nenumatyta. Notaras, kuris vertins nurodyto turto perleidimo ar kitokio apsunkinimo sandorio atitikimą šalių nepilnametės dukters interesams, disponuos tik ieškovės pateikta dozuota informacija ir neprašys atsakovo sutikimo šiam sandoriui, nes tokia notaro pareiga įstatyme nenumatyta. Esant tokiai situacijai, įstatyme nesant pakankamai saugiklių, kaip užtikrinti nepilnametei dukrai nuosavybės teise priklausančio buto perleidimo ar kitokio apsunkinimo sandorio atitikimo dukters turtiniams interesams, kai šį sandorį sudaro tik vienas iš tėvų, neabejotinai tampa būtina taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes tik taip galima maksimaliai apsaugoti dukters turtinius interesus iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje. Esant ypač konfliktiškiems ginčo šalių santykiams teismas turėjo imtis visų įmanomų priemonių šiuos santykius stabilizuoti. Jau vien tai, kad ieškovė įrašinėja kiekvieną pokalbį su atsakovu, nuolat šių pokalbių metu jį provokuodama, o paskui tokius įrašus teikia į kiekvieną šalių bylą, rodo, kad ieškovė nėra linkusi elgtis sąžiningai bei nuoširdžiai ir atvirai spręsti ginčo šalių tarpusavio klausimus, įskaitant klausimus, susijusius su jų dukters turtu. Ieškovė negeba atsakingai tvarkyti savo finansų ir yra įpratusi gyventi išlaikoma, kas yra normalu jos aplinkoje.

10.       Ieškovė V. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti.

11.       Nurodė, kad kadangi ieškovė nesiekia perleisti savo nepilnametei dukteriai priklausančio nekilnojamojo turto, nereikia sumenkinti/nuvertinti notaro kaip profesionalo pareigos tvirtinant tokio pobūdžio sandorius, kadangi žinoma, jog nepilnamečių vaikų interesai yra prioritetiniai ir joks apdairus ir rūpestingas notaras netvirtintų sandorio, kuris kaip nors galėtų pažeisti nepilnamečio vaiko teises ir/ar interesus. Ieškovė iš tiesų pokalbių įrašus kelia į kiekvieną šalių bylą, kadangi atsakovas iškėlė ieškovei tris atskiras civilines bylas (dvi Vilniaus miesto apylinkės teisme, vieną – Vilniaus apygardos teisme), dar viena byla Vilniaus apygardos teisme yra iškelta atsakovo dukters M. S. (kaip ieškovės), tačiau kaip ne kartą yra pripažinęs pats atsakovas, jis atsakingas ir už šios bylos iškėlimą, kai tuo tarpu ieškovė tik pareiškė ieškinį teisme dėl santuokos nutraukimo. Taigi, protinga, teisinga ir sąžininga, kad ieškovė siekia apsiginti visomis įmanomomis ir leistinomis priemonėmis, kadangi negali žinoti, kokią dar bylą ketina iškelti atsakovas. 

12.       Šis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pareikštas ne siekiant apsaugoti nepilnametės dukters turtą ir jos kitus interesus, o siekiant kaip įmanoma labiau varžyti ieškovės padėtį įvairiais aspektais. Šiuo metu vyksta santuokos nutraukimo procesas, tačiau šalys nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo santuokoje, kurioje atsakovas yra trisdešimt dvejais metais vyresnis už ieškovę, kuris buvo ir yra labai pasiturintis žmogus, kuris suteikė savo sutuoktinei tokį gyvenimą, kokį norėjo ir galėjo suteikti - iš tiesų ieškovei nieko netrūko ir ji gyveno išlaikoma. Tačiau visa tai buvo atsakovo valia, sutikimu ir paremta jo galimybėmis, kodėl atsakovas apie tai dabar kalba atskirajame skunde, ieškovei nesuprantama.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

14.       Atsakovas su atskiruoju skundu teikia į bylą naujus įrodymus: T. L. ir K. L. atsiliepimas su priedais ir ieškovės banko sąskaitų išrašus ir prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju atsakovas teikiamus naujus įrodymus galėjo teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus būtų atsisakęs priimti. Atsakovas nenurodo, kodėl būtinybė teikti šiuos duomenis iškilo vėliau ir kodėl jų neteikė pirmosios instancijos teismui, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pagrindo priimti atsakovo teikiamus naujus įrodymus nėra.

Dėl atskirojo skundo argumentų

15.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atsisakė uždrausti ieškovei V. K. pagal bet kokį sandorį perleisti ar kitaip apsunkinti nepilnametei dukrai M. K. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas galutinis įsiteisėjęs teismo sprendimas šioje byloje.

16.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. 

17.       Spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas turi preliminariai įvertinti ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikinti, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas, jeigu ieškinyje nurodyti teiginiai pasitvirtintų. Šiuo atveju prašymą laikinąsias apsaugos priemones teikia atsakovas. Teismas įvertinęs aplinkybę, kad bylose dėl santuokos nutraukimo yra sprendžiami ir turto dalinimo klausimai ir su nepilnamečiais vaikais susiję klausimai (gyvenamoji vieta, išlaikymas, bendravimo tvarka ir pan.), todėl įvertinus tokių bylų kompleksiškumą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas laikyti, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

18.       Vertinant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą – grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie šalies jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

19.       Šiuo atveju atsakovas galimos grėsmės būsimo teismo sprendimo neįvykdymui nepagrindė. Atsakovo nurodomi teiginiai yra deklaratyvūs, jis į bylą nepateikia duomenų, patvirtinančių ieškovės siekį ar ketinimą parduoti ar kitais perleisti ginčo butą, byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės nesąžiningumą. Atsakovo nurodomi teiginiai apie šalių tarpusavio santykius, finansinę situaciją patvirtina šalių santykių konfliktiškumą, tačiau nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra pagrindo manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

20.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

                Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Atsakovo Š. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                      Dainius Rinkevičius