Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-573-557/2012

Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00224-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

52.; 52.1.;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. K. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nutarimo, kuriuo J. K. nubausta pagal ATPK 187 str. 2 d. 300 Lt bauda.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

n u s t a t ė:

J. K. 2012-06-04 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2012-06-03 21.27 val., būdama  neblaivi - 1,94 promilių girtumo, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams paprašius nepateikė asmens dokumentų, elgėsi įžūliai, nevykdė teisėto policijos pareigūno nurodymo atidaryti duris. Tuo J. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d.

Palangos miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 14 d. nutarimu J. K. pripažino kalta padarius ATPK 187 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jai 300 Lt baudą. Teismas J. K. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo pastarajai nedalyvaujant, o pripažindamas J. K. kalta rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu bei alkotesterio parodymų kvitu.

Apeliaciniu skundu J. K. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą - administracinę bylą nutraukti nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d., įvykio ir sudėties. Nurodo, jog teismo nutarimas turi būti naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o administracinė byla jos atžvilgiu nutrauktina, kadangi ji nepadarė jokio administracinio teisės pažeidimo. Teismas bylą išnagrinėjo niekam teismo procese nedalyvaujant, todėl teismas neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė įvykio priežasčių, policijos pareigūno reikalavimo ir/ar nurodymo pagrįstumo bei jos tyčios atsisakant vykdyti teisėtą policijos pareigūno nurodymą ir/ar reikalavimą. Teismas negalėjo jos nubausti tik už tai, kad yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei tarnybinis policininko pranešimas, kurie yra neinformatyvūs ir neatskleidžiantys viso įvykio esmės.

Teismas nutarime aiškiai neišdėstė, už ką ji buvo nubausta, nes nepakanka nutarime nurodyti kodekso straipsnį, kadangi yra būtina nurodyti pažeidėjo veiksmus kvalifikuojančius požymius, įrodyti pažeidėjo tyčią ir nustatyti policijos pareigūno reikalavimo ar nurodymo teisėtumą ir/ar tokio veiksmo būtinybę bei reikalingumą susidariusioje konkrečioje situacijoje. Policijos pareigūnas jos tariamą pažeidimą užfiksavo 2012-06-03 21 val. 27 min., t.y. ne nakties metas, todėl akivaizdu, kad jai nepadarius jokio teisės pažeidimo policininkui nebuvo jokio teisėto pagrindo reikalauti atidaryti buto duris, nes jokio teisės pažeidimo nebuvo, o turtinių ginčų policija nesprendžia, nes tam neturi kompetencijos. 2012-06-04 ATP protokole net nėra nurodyta, ko policija iš jos teisėtai reikalavo arba kokį teisėtą nurodymą jai pateikė, nėra nurodyta, koks konkretus policijos pareigūnas, vykdydamas savo tarnybines pareigas, kokius nurodymus ar reikalavimus jai pateikė, todėl teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo įvardinti nutarime, kad ji neatidarė buto savininkui durų, nes toks veiksmas turėtų būti vertinamas kaip buto savininko reikalavimo nevykdymas, tačiau ne policijos pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymas. Jos asmens dokumentų nepateikimas policininkui negalėjo būti vertinamas kaip teisės pažeidimas, nes ji jokio kito teisės pažeidimo nepadarė, todėl policininko reikalavimas pateikti jos asmens dokumentus nebuvo teisėtas. Be to, byloje yra nutylima, kad ji buvo pristatyta į policijos komisariatą, kad buvo nustatytas jos girtumas ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o tokie faktai akivaizdžiai įrodo, kad ji savo asmens dokumentus pateikė, nes kitaip policininkai nebūtų nustatę jos asmens tapatybės ir nebūtų nustatę jos girtumą bei surašę ATP protokolą, kuriame yra jos visi asmens duomenys.

2012-06-04 ATP protokolo grafoje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ nėra įrašyta konkretaus policininko pavardė, vardas, pareigos, policininko teisėto reikalavimo ir/ar nurodymo turinys, tačiau teismas 2012-04-14 nutarime šio protokolo turinį išplėtė ir jį išdėstė pagal kitą policijos dokumentą, t.y. pagal policijos tarnybinį pranešimą. Teismas, plečiamai išdėstydamas įvykį, t.y. plačiau nei yra nurodyta policijos ATP protokole, tapo šališku, nes pats teismas ėmė įrodinėti jos kaltę, nors teismo pareiga yra tik įvertinti policijos pateiktus įrodymus ir priimti vienokio ar kitokio turinio nutarimą, kuris turi visiškai atitikti ATP protokole išdėstytas faktines įvykio aplinkybes. Policijos tarnybinis pranešimas yra vienašališkai policijos surašomas dokumentas, kuris yra surašomas paties baudėjo - policijos pareigūno, kuris siekia pažeidėjo atsakomybės, todėl policijos tarnybinis pranešimas nėra visapusiškas, objektyvus ir neginčijamas įrodymas administracinėje byloje, jeigu tokiame pranešime parašyti duomenys iš esmės skiriasi nuo ATP protokolo turinio. Pažymėtina, kad policininko tarnybinis pranešimas jai nebuvo pateiktas, jai taip pat nebuvo policijos pranešta, kad administracinė byla yra perduodama į teismą, todėl jai buvo suvaržytos teisės, numatytos ATPK 272 str., kadangi ji turėjo teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, gauti bylos dokumentų kopijas, turėti advokatą, tačiau tokių teisių jai taip pat neišaiškino nei policija, nei teismas.

Teismas 2012-06-14 nutarime nurodė, kad skiriant baudą atsižvelgė į jos asmenybę, į pažeidimo pobūdį, pavojingumą, tačiau nenurodė, kaip atsižvelgė į šiuos duomenis, nes neįvardijo jokių jos asmenybės bruožų ar duomenų, neįvardijo pažeidimo pobūdžio bei pavojingumo, todėl teismo teiginiai dėl nuobaudos dydžio paskyrimo yra visiškai niekiniai, nes tokie teismo teiginiai yra be jokių motyvų. Kiekvienas teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas bei sprendimas (nutarimas) privalo būti su motyvais.

Teismas nekreipė jokio dėmesio, kad byloje nėra jos paaiškinimo dėl įvykio, tačiau taip pat nelaikė būtinu ją išgirsti teisme, todėl teismui nepavyko atskleisti įvykio esmės, kurios paseka buvo tik neinformatyvaus ATP protokolo surašymas ir netinkamo teismo nutarimo priėmimas. Teismo nutarime nėra visiškai nustatyta ATPK 187 str. 2 d. reglamentuoto pažeidimo sudėtis, nes teismas nenustatė konkretaus policininko vardo ir pavardės, kuris būtų tariamai pažeidėjai pateikęs konkretų teisėtą reikalavimą ir/ar nurodymą. Teismas net nesvarstė policijos pareigūno veiksmų teisėtumo, nes teismas nenustatė jokių priežasčių, kurios būtų pareiga policininkui reikalauti atidaryti buto duris ir reikalauti iš jos pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Atsižvelgtina į tai, kad ji nepadarė jokio kito teisės pažeidimo, todėl kokia policijos teisė reikalauti iš jos pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą?

Mano, kad policijos pareigūnai surašydami 2012-06-04 ATP protokolą siekia paslėpti savo kitą neteisėtą veiksmą - policijos pareigūnų įsiveržimą nakties metu į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jos bei jos mažamečių anūkų ir visų jų daiktų neteisėtą iškeldinimą iš šio buto nakties metu. Jeigu tikėti policininko G. R. 2012-06-04 ATP protokolu, tai jeigu ji neatidarė buto durų, tai kokiu būdu policijos pareigūnai pateko į šį butą, kaip jie surado ją, kokiu teisiniu pagrindu jie jos ieškojo šiame bute ir kaip ATP protokole surašė jos visus asmens duomenis, jeigu patys policininkai traktuoja, kad ji atsisakė pateikti savo asmenybę patvirtinančius dokumentus bei atsisakė atidaryti buto duris. Galų gale, kaip teismas priėmė teisėtą nutarimą jos atžvilgiu, jeigu pagal policijos pareigūnų paaiškinimą ji atsisakė jiems pateikti savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, tai kaip policija nustatė jos asmens tapatybę ir teismui tapo žinoma, kad ji yra ta pati pažeidėja, kuri policijai nepateikė savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, tačiau 2012-06-04 ATP protokole yra nurodyti visi jos asmens tapatybę patvirtinantys duomenys, kurie yra teisingi. Tačiau kyla pagrįstas klausimas, ar teisingai policininkai jos atžvilgiu sukūrė beprasmišką ATP bylą, ar teisingas teismas, kuris be jokio teismo proceso ją apkaltino administracinio teisės pažeidimo įvykdymu, nors yra akivaizdu, kad toks pažeidimas jokiomis priemonėmis nėra įrodytas ir/ar patvirtintas leistinais įrodymais, kurių vieną teismas labiausiai išaukštino ir įvertino kaip tinkamą jos kaltės įrodymą, tai yra policijos tarnybinis pranešimas.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Vienas iš argumentų, kuriuo J. K. grindžia apylinkės teismo nutarimo neteisėtumą, yra tai, kad byla jos atžvilgiu buvo išnagrinėta nei jai, nei kitiems proceso dalyviams nedalyvaujant, tokiu būdu buvo suvaržytos jos procesinės teisės, numatytos ATPK 272 str., t.y. iš jos buvo atimta teisė susipažinti su visa bylos medžiaga, gauti bylos dokumentų kopijas, turėti advokatą, o neapklausus ir kitų proceso dalyvių nebuvo atskleista bylos esmė, nurodo, jog teismas negalėjo jos nubausti tik už tai, kad yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei tarnybinis pranešimas.

ATPK 272 str. 1 d. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nagrinėjant šio kodekso 50 str., 174 str., 178 str. 3 d., 1861 str., 1862 str., 1864 str., 187 str., 1887 str. numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jeigu pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jeigu pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Taigi, įstatymas šios kategorijos bylose numato papildomas garantijas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t.y. byla nagrinėjama asmeniui nedalyvaujant tik tuo atveju, jei nustatomas vengimas atvykti į bylos nagrinėjimą. Vengiant atvykti į bylos nagrinėjimą, pagal ATPK 272 str. 2 d. taip pat turi būti organizuojamas asmens atvesdinimas į teismą. Tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atvesdinti nepavyko dėl asmens vengimo būti atvesdintam, būtų pagrindas nagrinėti bylą tokiam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose Nr. N444–1798/2007, Nr. N438-137/2008, Nr. N575-881/2009, Nr. N62-2169/2011, Nr. N62-5/2012).

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamai J. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 187 str. 2 d., taigi byla turi būti nagrinėjama privalomai dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tačiau iš byloje esančio skundžiamo nutarimo (b.l. 12) matyti, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo J. K. nedalyvaujant. Nors, kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l. 4), J. K. su bylos nagrinėjimo data, laiku ir vieta (2012-06-14 10.30 val. Palangos m. apylinkės teisme) buvo supažindinta asmeniškai ir ji pasirašė, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad vykdydamas ATPK 272 str. 2 d. reikalavimus teismas būtų ėmęsis papildomų priemonių pristatyti pastarąją į bylos nagrinėjimą, o ši būtų vengusi atvykti. Būtina pažymėti ir tai, jog savo paaiškinime (b.l. 4) J. K. nurodė, kad įvykio aplinkybes ji paaiškins teisme, tačiau teismas, neišnaudojęs visų jam įstatymo suteiktų priemonių, leidžiančių užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimą teismo posėdyje, ir neišklausęs J. K. paaiškinimų, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą ir pripažino ją kalta pagal ATPK 187 str. 2 d. Apeliacinis teismas pripažįsta, jog šiuo atveju iš J. K. buvo atimta teisė būti išklausytai, gintis nuo jai inkriminuoto kaltinimo, taip kartu pažeidžiant ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.).

Pažymėtina ir tai, jog teisme taip pat nebuvo apklausti nei pažeidimą betarpiškai fiksavę asmenys, t.y. policijos pareigūnai, nei tarnybiniame pranešime nurodytas įvykį matęs liudytojas R. S., nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Taigi, apylinkės teismas, neapklausęs teisme liudytojais tiesiogiai pažeidimų padarymą mačiusių ir jame dalyvavusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą iš esmės pažeisdamas procesines teisės normas, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutarimas pripažintinas neteisėtu ir naikintinu, J. K. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, administracinėn atsakomybėn traukiamos J. K. kaltės/nekaltumo klausimas pagal ATPK 187 str. 2 d. šiuo metu nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                     Linas Pauliukėnas