Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-199-557/2013

Teisminio proceso Nr. 4-24-3-005502012-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

52.4.; 52.5.;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimo, kuriuo P. M. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, pagal ATPK 127 str. 2 d. 150 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., skirta galutinė administracinė nuobauda – 3500 bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

n u s t a t ė:

P. M. 2012-07-18 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. balandžio 25 d. 11.55 val. Klaipėdos r. sav., Vėžaičių mstl., Nausodžio kelio Plungė – Vėžaičiai 22,37 kilometre, vairuodamas automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė ta pačia kryptimi judančią transporto priemonę ir grįždamas į eismo juostą priekaba kliudė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalino iš eismo įvykio vietos bei vengė pasitikrinti blaivumą. Tokie jo veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d., 127 str. 2 d.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarimu P. M. pripažino kaltu padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė 150 Lt baudą, pripažino kaltu padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaudamasis ATPK 33 str. 2 d. nuostatomis, skyrė galutinę administracinę nuobaudą – 3500 baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Apeliaciniu skundu P. M. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - nutraukti administracinę bylą pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Jo įsitikinimu, priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl eilės priežasčių. Pirma ir visų svarbiausia priežastis yra ta, jog teismas skyrė administracinę nuobaudą praleidęs 6 mėnesių terminą, tuo pažeisdamas ATPK 35 str. Pažymi, kad jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų padarymo diena yra 2012-04-25. Vadinasi, 6 mėnesių terminas, per kurį buvo galima skirti jam administracinę nuobaudą, baigėsi 2012-10-25. Teismas, remdamasis ATPK 35 str. 3 d. ir esant toje dalyje nurodytoms aplinkybėms, ne vėliau kaip 2012-10-25 galėjo šį terminą pratęsti. Tačiau teismas to nepadarė. Tik 2012-11-14, tai yra paėjus 20 dienų priėmė nutartį, kuria remdamasis ta pačia ATPK 35 str. 3 d. pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Jo įsitikinimu, teismas negalėjo pratęsti jau pasibaigusio termino. Pasibaigusį terminą galima tik atnaujinti (analogija su civilinio proceso teise), o pratęsti galima dar nepasibaigusį terminą. Pažymi, kad ATPK 35 str. nenumato galimybės atnaujinti praleisto termino, o leidžia tik jį pratęsti. Motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 str. nustatytiems terminams (LVAT nutartys Nr. N556-594/2008, N502-767/2008, N62-2947/2010). Todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartis yra neteisėta ir nesukurianti jokių teisinių pasekmių. Nutraukiant bylą ATPK 250 str. 7 p. numatytu pagrindu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimo sprendimas netenka prasmės (LVAT nutartys Nr. N62-2286/2011, N575-76/2012). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 str. numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi (LVAT nutartis Nr. N502-767/2008). Administracinis procesas po 2012-10-25 vyko teismui nebeturint galimybės skirti jam administracinės nuobaudos. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepaisė ATPK 35 str. 1 d. reikalavimo, pažeisdamas šios teisės normos reikalavimus skyrė jam administracinę nuobaudą, nors terminas jai skirti jau buvo pasibaigęs.

Antra, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė netinkamą išvadą, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Pažymi, kad tame straipsnyje aprašytas pažeidimas, tai yra pasišalinimas iš eismo įvykio vietos gali būti padaromas tik tyčia. Teismas padarė neteisingą išvadą ir rėmėsi tik vienos liudytojos E. T. parodymais, esą įvykio metu nelijo. Į bylą yra pateikta Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos pažyma, kuri patvirtina, jog tuo metu Klaipėdos regione lijo. Patrulis E. Š. apklausiamas teisme taip pat nurodė, jog tuo metu lijo ir buvo šlapia. Vadinasi, nustatyta, kad tuo metu lijo lietus, buvo šlapia. Nustatyta, kad jis galimai kliudė kitą transporto priemonę ne su automobilio kėbulu, bet su priekaba. Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus CD laikmenoje gautų garso įrašų nustatyta, kad skambinantis asmuo E. T. sako, jog: „nežinom tiksliai, ar užkliuvo“, „bijom, kad nebūtų užkliuvęs“ (teismas šios aplinkybės skundžiamame nutarime nekonstatuoja, tačiau garso įrašas leidžia daryti tokią išvadą). Į teismo klausimą, kaip E. T. supratusi, kad priekaba kliudė transporto priemonę, kurioje ji važiavo, ji atsakė, jog Ž. sakė, kad su priekaba užkliudė. Vadinasi, pati E. T. to kontakto nepajuto ir nematė. Byloje taip pat vienareikšmiškai nenustatyta, ar po kontakto automobilis „Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustojęs, ar ne. Tai yra, ar vairuotoja, pajutusi kontaktą, sustojo patikrinti savo mašinos būklės, ar ne. E. T. tiksliai nurodyti, ar jos buvo sustojusios po kontakto, nesugebėjo, o rašytiniame I. Ž. paaiškinime ji nieko apie sustojimą nemini. I. Ž. nebuvo apklausta teisme, todėl ši aplinkybė liko iki galo neišaiškinta. Ji svarbi tuo, kad ši aplinkybė rodo, ar pačios „Land Rover“ vairuotoja ir keleivė buvo tikros dėl įvykusio kontakto, ar jos pajuto kontaktą. Sprendžiant iš telefono skambučio įrašo į Bendrąjį pagalbos centrą (pirmas skambutis) jos nebuvo tikros ir abejojo, ar kontaktas buvo. Klausimas, kaip tuomet galimą kontaktą galėjo pajusti jis, jeigu tas kontaktas įvyko ne tarp jo automobilio ir „Land Rover“, o tarp jo tempiamos priekabos ir „Land Rover“. Tuo labiau, tuo metu lijo, tempiama priekaba skleidė garsą, vibravo. Pažymi, kad patrulis D. teisme nurodė, jog iš kontakto žymių darytina išvada, jog tai buvo ne smūgis, o „šoninis praslydimas“. Būtent taip kontaktą įvardijo patrulis D.. Taigi, esant visoms šioms aplinkybėms, teismas padarė neteisingą išvadą, jog jis iš įvykio vietos pasišalino, nes jis negalėjo žinoti, jog tas įvykis įvyko, kadangi kontaktas tarp transporto priemonių buvo toks nežymus, kad patrulis D. jį pavadino „šoniniu praslydimu“, kad jis jo net nepajuto ir važiavo sau toliau. Pažymi, kad pasitraukimas iš įvykio vietos gali būti padaromas tik tyčia, tai yra kaltininkui suvokiant, kad eismo įvykis buvo. Jis to eismo įvykio negalėjo pajausti ir nepajautė, todėl iš jo pasitraukti negalėjo. Ši jo pozicija užfiksuota jo rašytiniame paaiškinime, kuris yra byloje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje pažymima, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT nutartis Nr. N9- 990/2006). Patikimų duomenų, remiantis kuriais būtų galima konstatuoti jo tyčią padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, byloje nesurinkta pakankamai, todėl dėl aukščiau nurodytų aplinkybių byla šioje dalyje jo atžvilgiu nutrauktina.

Trečia, teismas be pagrindo pripažino jį kaltu dėl vengimo pasitikrinti blaivumą, tai yra padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai į jo kiemą atvyko po maždaug 15 min. nuo iškvietimo. Visą tą laiką P. M. savo automobilio jau nevairavo, buvo namie. Vengimas tikrintis blaivumą ir atsakomybė už jį kyla tuomet, kai pažeidėjas vairuoja automobilį arba iš karto po to. Byloje liudytojos parodymais ir rašytiniais dokumentais įrodyta, kad jis aptariamu laikotarpiu turėjo sveikatos problemų (stuburo išvarža, kaklo skausmai, padidėjęs kraujospūdis). Jis gydėsi kaklo ir nugaros skausmus specialiu užpilu, kurį gamino jo žmona liudytoja I. M.. Dėl šių priežasčių galėjo susidaryti ir sklisti alkoholio kvapas, dėl padidėjusio kraujospūdžio jis galėjo atrodyti kaip išgėręs. Jis tuo metu, kai jį jo kieme užsipuolė dvi moteriškės, buvo susijaudinęs, jo kraujospūdis buvo pakilęs. Kaip minėta, buvo praėję pakankamai daug laiko nuo to, kai jis vairavo automobilį, todėl reikalavimas policijos pareigūnų tikrintis blaivumą, kaip automobilio vairuotojui, jam pasirodė neteisėtas. Būtent dėl to buvo atsisakyta tikrintis blaivumą. Todėl jis be jokio teisinio pagrindo pripažintas kaltu būtent pagal ATPK 126 str. 4 d.

Tačiau jo kaltės ir tyčios klausimai, kurie buvo aptarti šiame skunde, yra antraeiliai dalykai, kadangi jie pagal teismų praktiką neturi jokios reikšmės, jeigu yra praleistas administracinės nuobaudos skyrimo terminas ir jis nebuvo tinkamai pratęstas. Šioje byloje kaip tik tai ir atsitiko. Teismas 2012-11-14 pratęsė jau pasibaigusį terminą, todėl negali būti laikoma, jog terminas, numatytas ATPK 35 str., buvo pratęstas, nes priešingu atveju tampa neaišku, kaip vertinti laikotarpį nuo 2012-10-25 (baigėsi 6 mėn. nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo) iki 2012-11-14 (priimtos nutarties). Teismas, užuot priėmęs skundžiamą nutarimą, privalėjo bylą nutraukti remiantis ATPK 250 str. 7 p.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 35 str. 1 d. nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso 12 skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 413, 85, 1852, 1932, 20710, 20712, 209, 2091, 2092, 2093, 2094, 2095, 2096, 210, 21411 straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. ATPK 35 str. 3 d. yra numatyta galimybė, esant įstatymo nustatytiems pagrindams, šį ATPK 35 str. 1 d. numatytą terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos.

P. M. inkriminuoti administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d., 127 str. 2 d.,  nepatenka tarp ATPK 12 skirsnyje nurodytų pažeidimų, taip pat tarp 413, 85, 1852, 1932, 20710, 20712, 209, 2091, 2092, 2093, 2094, 2095, 2096, 210, 21411 str. numatytų pažeidimų, o taip pat jie nėra priskiriami trunkamiesiems teisės pažeidimams, todėl administracinė nuobauda P. M. turėjo būti paskirta per 6 mėnesius nuo galimai ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d., 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo dienos, t.y. iki 2012-10-25, nepaisant to, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi P. M. administracinio teisės pažeidimo byla buvo grąžinta Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK papildomai tirti bei administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti (Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartimi minėta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis palikta nepakeista), o naujai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su bylos medžiaga apylinkės teisme gauti tik 2012-07-23, arba iki 2012-10-25 nuobaudos skyrimo terminas turėjo būti pratęstas, vadovaujantis  ATPK 35 str. 3 d. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuobauda P. M. iki 2012-10-25 nebuvo paskirta, terminas nuobaudai skirti iki 2012-10-25 taip pat nebuvo pratęstas.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 str. numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Apeliantas teisingai pažymėjo, jog priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 str. numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. ATPK 35 str. numatytų terminų paskirtis yra garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (LVAT nutartys administracinėse bylose N16-1491/2007, Nr. N502-767/2008, N575-741/2012). Taigi, nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 str. 1 d. nustatytą 6 mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima.

Iš bylos medžiagos matyti, jog terminas administracinei nuobaudai skirti P. M. administracinio teisės pažeidimo byloje buvo pratęstas tik 2012-11-14, t.y. jau pasibaigus 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Apylinkės teismas, iki 2012-10-25 nepaskyręs P. M. administracinės nuobaudos ir iki šios datos nepratęsęs termino administracinei nuobaudai skirti, galėjo priimti tik vienintelį sprendimą - administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną P. M. atžvilgiu nutraukti, o ne 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi pratęsti nuobaudos skyrimo terminą ir spręsti apelianto kaltės klausimą. Apeliacinis teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, 2013-01-25 priimdamas skundžiamą nutarimą, kuriuo P. M. nubaudė administracine nuobauda už 2012-04-25 galimai padarytus administracinius teisės pažeidimus, netinkamai taikė administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną reglamentuojančias teisės normas. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena P. M. atžvilgiu nutraukiama suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 250 str. 7 p.).

Kadangi administracinė teisena nutraukiama ne ATPK 250 str. 1 p., o 250 str. 7 p. numatytu pagrindu, apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamos apylinkės teismo išvados dėl P. M. kaltės, nes nutraukiant bylą ATPK 250 str. 7 d. numatytu pagrindu kaltės klausimas nėra sprendžiamas.

Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą panaikinti ir P. M. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas                                                                      Linas Pauliukėnas