Administracinė byla Nr. N62-3236/2010
Procesinio sprendimo kategorija 46
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio
(pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus
Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo O. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio
teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutarties O.
M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Marijampolės apskrities viršininko administracijos
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau –
ir Institucija) specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą O. M. už tai, kad ji 2009 m. sausio 10 d.
savo namų valdoje Kybartų mieste, neturėdama projektinės dokumentacijos, paklojo
100 mm skersmens, 15 m ilgio polietileninį vamzdį nuotekoms šalinti,
prisijungimo prie kaimynų nuotekų linijos vietoje išardė apie 5 m
vamzdžio. Šiais veiksmais O.
M. pažeidė Lietuvos Respublikos
statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas; šio akto redakcija,
galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki
2009 m. rugsėjo 1 d.) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto
reikalavimus. Administracinė atsakomybė už tai kyla pagal Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1592 straipsnio
1 dalį (b. l. 19).
Institucijos pareigūnas
2009 m. liepos 14 d. nutarimu pripažino O. M. kalta padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1592 straipsnio
3 dalyje (2007 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. X-1101
redakcija), ir skyrė jai administracinę nuobaudą – 2 000 (dviejų
tūkstančių) litų baudą (b. l. 20-21).
II.
Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs O. M. skundą, 2009 m. gruodžio 7 d.
nutartimi paliko Institucijos pareigūno
2009 m. liepos 14 d. nutarimą nepakeistą ir skundo
netenkino. Teismas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo
pripažįsta, jog 2009 m. sausio 10 d. jai priklausančioje
namų valdoje Kybartų mieste, atliko kasinėjimo darbus ir pakeitė kanalizacijos
vamzdžius, t. y. vietoje 50 mm skersmens vamzdžio paklojo Ø 100 mm. Pagrindinis
ginčas byloje kilo dėl to, kokio pobūdžio – paprastajam ar kapitaliniam
remontui – šie darbai priskirtini. Pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos
rūšys“ 1 privalomojo priedo 3.1 punktą, vandentiekio bei nuotekų
šalinimo inžinerinių tinklų paprastuoju remontu laikoma, kai vamzdynų atskiri
ruožai pakeičiami (nekeičiant trasos) į to paties tipo ir pralaidumo, kai
keičiamo ruožo ilgis neviršija 20 m arba yra tarp dviejų gretimų šulinių. Vadovaujantis
to paties priedo 2.1 punktu, vandentiekio bei nuotekų šalinimo inžinerinių
tinklų kapitaliniu remontu laikoma, kai vamzdynų atskiri ruožai pakeičiami
(nekeičiant trasos) į kito tipo ar pralaidumo, kai keičiamo ruožo ilgis ne
didesnis kaip 20 m arba yra tarp dviejų gretimų šulinių. Nagrinėjamu atveju Ø
50 mm vamzdis buvo pakeistas Ø 100 mm vamzdžiu, todėl pasikeitė vamzdyno pralaidumas.
Tai patvirtina, kad pažeidėja atliko nuotekų šalinimo inžinerinių tinklų
kapitalinio remonto darbus. STR. 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini)
statiniai“ (toliau tekste – Reglamentas) 1 priedo 2 lentelės „Inžineriniai
statiniai“ trečia dalis inžinerinių tinklų įvadus namų valdos ribose priskiria
prie II grupės nesudėtingų statinių, kuriems pagal Reglamento 12.4.2 punktą
turi būti rengiamas supaprastintas statinio projektas. O. M. minėtus
darbus vykdė be supaprastinto projekto ir tuo padarė administracinį teisės
pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad O. M. netaikyta
atsakomybė už savavališką statinio prijungimą prie komunalinių tinklų, todėl
administracinio teisės pažeidimo protokole paminėtas ir pažeidėjos ginčijamas
aplinkybes dėl konkrečios atliktų darbų vietos ir prisijungimo prie kitos
nuotekų linijos laikė neesminėmis, išeinančiomis už bylos nagrinėjimo dalyko
ribų (b. l. 54-57).
III.
Apeliaciniu skundu O. M. prašo
Kauno apygardos administracinio teismo
2009 m. gruodžio 7 d. nutartį ir Institucijos pareigūno
2009 m. liepos 14 d. nutarimą panaikinti, ir bylą
nutraukti. Paaiškina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu jai buvo inkriminuota
savavališka statyba be statybos leidimo, o administracinė nuobauda paskirta už
nesudėtingo statinio kapitalinį remontą, neturint normatyviniuose statybos
techniniuose aktuose nurodyto dokumento. Pagal Statybos įstatymo
2 straipsnio 21 punkte numatytą apibrėžimą, statinio paprastasis
remontas yra statinio remontas, kai keičiamos atskiros statinio sistemos (jų
tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai. Iš šio reguliavimo seka išvada,
kad 50 mm skersmens vamzdžio pakeitimas į Ø 100 mm vamzdį, tokiu būdu
padidinant vamzdyno pralaidumą, yra paprastasis remontas. Kanalizacijos išvadas
iš O. M. namo tenkina tik jos šeimos poreikius, kas
atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 66 punktą. Uždarosios akcinės
bendrovės „Vilkaviškio vandenys“ darbuotojai O. M. žodžiu
patvirtino, jog tokiu atveju rengti projektą neprivaloma.
Institucija atsiliepime nesutinka su O.
M. apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija,
išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi byloje surinktus
įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisės aiškinimo,
taikymo bei įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Skundžiama nutartis yra
teisėta bei pagrįsta.
Iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusi Statybos įstatymo 2
straipsnio 21 punkto redakcija nustatė, kad statinio paprastasis remontas –
statinio remontas, kai: <...> keičiamos atskirosios statinio inžinerinės
sistemos (jų tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai; šalinami bendrųjų
statinio inžinerinių sistemų defektai – pakeičiami atskiri susidėvėję šių
sistemų elementai, tačiau nekeičiamas jų tipas bei pralaidumas. Statybos
įstatymo 2 straipsnio 63 punkto prasme, atskirosiomis statinio inžinerinėmis
sistemomis laikomos nepriklausomos nuo kitų vienos ar kelių pastato patalpų
inžinerinės sistemos (nesusietos su bendrosiomis pastato inžinerinėmis
sistemomis), užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir tenkinančios jų
naudotojų poreikius.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir įrodyta, kad O. M. remontavo nuotekų šalinimo vamzdyną, einantį jos žemės
valda, kuris yra nuotekų šalinimo inžinerinio tinklo dalis, bet ne atskiroji
statinio inžinerinė sistema. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentai,
kad vamzdyno pralaidumo tipo pakeitimas (kito skersmens vamzdžio pajungimas), gali
būti atliekamas be supaprastinto statinio projekto, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės
instancijos teismas palaiko Kauno apygardos administracinio teismo
2009 m. gruodžio 7 d. nutarties motyvus dėl apeliantės
veiksmų priskyrimo nuotekų šalinimo
inžinerinių tinklų kapitaliniam remontui, todėl jų nebekartoja.
Matyti, jog Institucijos pareigūnas,
2009 m. liepos 14 d. spręsdamas O. M. nubaudimo
klausimą, pakeitė veikos teisinę kvalifikaciją iš ATPK 1592 straipsnio
1 dalies (2007 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. X-1101
redakcija), nustatančios baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių
litų už nesudėtingo statinio statybą (griovimą) mieste ar saugomoje
teritorijoje neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose
nurodyto dokumento, į ATPK 1592 straipsnio 3 dalį (2007 m. balandžio 19 d.
įstatymo Nr. X-1101 redakcija), pagal kurią už nesudėtingo statinio
rekonstravimą ar kapitalinį remontą mieste ar saugomoje teritorijoje neturint
normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, gresia
bauda nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų. ATPK 284 straipsnio
2 dalis suteikia teisę bylą nagrinėjančiam pareigūnui ar institucijai, nekeičiant
protokole nurodytos pažeidimo esmės, pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį,
straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą. O. M. neteisėtos veikos objektyviąją pusę sudaro tai, kad ji
be projektinės dokumentacijos pertvarkė egzistuojančio vamzdyno ruožą. Taigi
šiuo atveju bausdamas apeliantę lengvesnio teisės pažeidimo – ATPK 1592 straipsnio
3 dalies – sankcijos ribose, Institucijos pareigūnas procesinės teisės
normų reikalavimų nepažeidė ir jos teisinės padėties nepablogino. Byloje
surinkta pakankamai neabejotinų O. M. kaltės įrodymų,
todėl naikinti 2009 m. liepos 14 d. nutarimą ir 2009 m. gruodžio 7 d.
nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n
u t a r i a :
O. M. apeliacinio
skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo
2009 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas
Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus
Valančius