Baudžiamoji byla Nr. 1-11-786/2012
Proceso nr.1-53-1-00292-2010-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.3; 2.3.2.2.8; 2.3.6.4.5 (N)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 5 d.
Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Ragauskienė,
sekretoriaujant N. K. ,
dalyvaujant prokurorui R. P.,
nukentėjusiajam E. J., nukentėjusiojo D. Ž. atstovui advokatui E. S., A. S. J., jo atstovui advokatui R. K..
Atstovams pagal įstatymą V. J., P. J. ,
gynėjui advokatui A. A.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,
S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, nesusituokusi, vidurinio išsilavinimo, teismo neteista, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini) kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį.
Teismas išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
kaltinamoji S. Č. 2010 m. liepos 25 d. apie 15 val. 15 min., vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir juo važiuodama šalutiniu keliu nuo Anykščių rajone esančio Rubikių ežero, privažiavusi nereguliuojamą nelygiareikšmių kelių sankryžą su pagrindiniu keliu Anykščiai - Rubikiai, esančią Anykščių rajono pagrindinio kelio 8. 880 km. ruože, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 28 ir 158 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir nesielgė taip, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui bei nesudaryti kliūčių jų eismui ir nedavė kelio tuo metu pagrindiniu keliu nuo Anykščių miesto pusės jai iš kairės artėjančiam prie sankryžos automobiliui „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamam E. J., įvažiavo į sankryžą, dėl ko įvyko eismo įvykis, per kurį E. J. stabdomas automobilis pagrindinio kelio kairėje pusėje priekiniu dešiniuoju kampu trenkėsi į jos vairuojamo automobilio priekinį kairįjį kampą, buvo nežymiai sutrikdyta automobilio „VW Polo“ vairuotojo E. J. sveikata bei sunkiai sutrikdyta keleivio A. S. J. sveikata.
K. S. Č. kalta prisipažino ir parodė, kad jis su draugais 2010 m. liepos 25 d. buvo atvažiavusi prie Rubikių ežero. Susiruošė važiuoti į namus. D. Ž. buvo neblaivus ir jos paprašė vairuoti jo automobilį. Ji sutiko, nes nebuvo kam vairuoti automobilio. Su D. Ž. automobiliu „(duomenys neskelbtini)nuo Rubikių ežero šalutiniu keliu važiavo link pagrindinio kelio. Prie sankryžos sustojo arčiau kelio kairės pusės, įjungė kairiojo posūkio signalą. Prie kelio augo krūmai ir trukdė matomumui. Pagrindiniu keliu važiavęs automobilis trenkėsi į jos vairuojamo automobilio priekinę kairę pusę. Nuo smūgio jos vairuojamas automobilis, kelis kartus apsisuko ant kelio.
Nusikaltimas įrodytas tokiais įrodymais:
Nukentėjusysis E. J. parodė, kad jis, vairuodamas automobilį „VW Polo“, apie 90 km/h greičiu, kartu su draugais D. K., Ž. V. ir A. J. važiavo prie Rubikių ežero. Priekyje, maždaug už 20-30 metrų, kelio nuokalnėje pamatė iš šalutinio kelio, esančio dešinėje pusėje, į pagrindinį kelią lėtai įvažiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini) Jis pradėjo stabdyti savo automobilį ir suko jo vairą kairėn, kad išvengti susidūrimo, tačiau automobilių susidūrimo išvengti nepavyko ir jis savo automobilio priekine dešine puse kliudė automobilio „(duomenys neskelbtini) priekinę kairę pusę. Per eismo įvykį buvo sudaužyti abudu automobiliai ir sužalotas jo automobilyje ant galinės sėdynės važiavęs A. J.. Įvykio metu jis buvo sužalotas nežymiai. Reiškia civilinį ieškinį ir prašo jam priteisti iš kaltinamosios 10.000 Lt neturtinės ir 706,95 Lt turtinės žalos atlyginimo ir teisinės pagalbos išlaidas.
Nukentėjusysis A. S. (duomenys neskelbtini) parodė, kad su draugais E. J. vairuojamu automobiliu važiavo prie Rubikių ežero maudytis. Automobilyje sėdėjo ant galinės sėdynės ir buvo prisisegęs saugos diržą. Važiuojant pamatė automobilį. Pajuto dydelį smūgį. Atsisegė diržą, išlipo iš automobilio, bėgo ir suklupo. Jam buvo padaryti sunkūs kūno sužalojimai. Kairė koja, ranka , sužalota galva, jaučia pasekmes ir šiuo metu. Ligoninėje gydėsi kelis mėnesius. Dėl sužalojimų jam nustatytas neįgalumas. Jis buvo nepilnametis, todėl juo rūpinosi tėvai. Jam padaryta turtinė ir neturtinė žala. Prašo tenkinti civilį ieškinį.
Nukentėjusysis D. Ž. parodė, kad 2010 m. liepos 25 d. su draugais ir draugėmis dviem automobiliais iš Panevėžio miesto buvo atvažiavę pailsėti į Anykščių rajoną prie Rubikių ežero. Kadangi kartu šventė draugės R. Š. gimtadienį, todėl išgėrė ir alkoholinių gėrimų. Sekančią dieną grįžo į namus. Alkoholio negėrė tik S. Č., todėl jis jai davė vairuoti savo automobilį „(duomenys neskelbtini) ir ji prašė. Apie 15 val. jie automobiliais važiavo namo, jo automobilį vairavo S. Č.. Jis pats važiavo kitame automobilyje priekyje, o S. Č. automobiliu važiavo jiems išpasakos. Privažiavę pagrindinį kelią jie sankryžoje pasuko į kairę važiuoti Anykščių miesto kryptimi. Kaip jiems išpasakos automobiliu važiavo S. Č. jis nematė. Važiuojant pagrindiniu keliu juos pralenkė automobilis ir jo draugė R. Š. pasakė, kad vyko eismo įvykis. Jie tada apsisukę atvažiavo į įvykio vietą. Jo automobilis buvo apgadintas nepataisomai. Nurodė, jog eismo įvykio metu patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pateikė civilinį ieškinį ir prašo jį tenkinti.
Nukentėjusiojo A.S. J. atstovė pagal įstatymą atstovė V. J. parodė, jog eismo įvykio metu sunkiai buvo sužalotas jos sūnus. Jis tapo neįgalus. Ir šiuo metu vartoja vaistus, lankosi pas gydytojus . Jie turėjo jį slaugyti ligoninėje. Patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Draudimo bendrovė atlygino turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos sūnui. Mano, jog neturinė žala padaryta ir jiems – tėvams, prašo ieškinį tenkinti.
Analogiškus parodymus davė ir atstovas pagal įstatymą P. J..
Liudytoja M. K. parodė kad su draugais buvo prie Rubikių ežero. Prie ežero atvažiavo su dviem automobiliais. Kitą dien ą susiruošė grįžti į namus, tačiau D. Ž. nenorėjo važiuoti. Jis buvo neblaivus. D. Ž. automobilį „(duomenys neskelbtini) vairavo S. Č.. Pati s. (duomenys neskelbtini) pasisiūlė važiuoti. Važiuodama kelio nestebėjo, sėdėjo ant galinės sėdynės, tik pajuto smūgį. Ji sužalota nebuvo.
Liudytoja R. Š. parodė, kad su draugais buvo prie Rubikių ežero, šventė gimtadienį. Grįžtant į namus S. Č. vairavo D. Ž. automobilį „(duomenys neskelbtini) D. Ž. atsisakė važiuoti, todėl S. Č. pasisiūlė parvežti. Ji sėdėjo šalia automobilio vairuotojos ir kai automobilis privažiavo prie pagrindinio kelio, vedančio į Anykščių miestą, S. Č. sustabdė automobilį prie pagrindinio kelio. Pagrindiniu keliu važiavęs automobilis trenkėsi į S. Č. vairuojamą automobilį. Nuo smūgio jų automobilį ant kelio apsuko.
Liudytoja R. Š. parodė, kad su draugais buvo prie Rubikių ežero. Ji buvo atvažiavusi su savo automobiliu. Grįžtant į namus ji važiavo su savo automobiliu „O. O.“ ir kartu su ja automobilyje važiavo draugai D. Ž., E. P. ir K. K.. Privažiavusi kelių sankryžą ji sustabdė automobilį, apsižiūrėjo į abi puses ir kadangi pagrindiniu keliu atvažiuojančio automobilio nebuvo, savo automobiliu pasuko važiuoti į kairę Anykščių miesto kryptimi. Nuo sankryžos pavažiavusi apie 100-120 metrų ji sutiko priešais keliu apie 130 km/h greičiu atvažiuojantį automobilį „VW Polo“ . Prasilenkusi su tuo automobiliu ji pažiūrėjo per savo automobilio galinio vaizdo veidrodėlį ir gale pamatė daug dulkių bei tai, kad išpasakos jai D. Ž. automobilį vairavusią S. Č. apsuko ratu. Ji tada su draugais grįžo atgal ir pamatė įvykusį eismo įvykį. Buvo sužalotas V W Polo keleivis.
Liudytojas K. K. parodė, kad su draugais buvo prie ežero. Šventė gimtadienį. Namo jis grįžo su R. Š.. Kaip įvyko avarija nematė. Matė iš priekio atvažiuojantį automobilį. R. Š. pasakius, kad įvyko avarija, grįžo atgal. Automobilis BMW stovėjo ant kelio, o kitas automobilis buvo griovyje.
Liudytojas E. P. davė analogiškus parodymus.
Iš 2010-07-25 ir 2010-07-28 eismo įvykio vietos apžiūros ir transporto priemonių bei techninės būklės patikrinimo protokolų nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2010-07-25 apie 15 val. 15 min. eismo įvykis įvyko Anykščių rajono,4.3 m pločio, asfaltuoto, pagrindinio kelio Anykščiai – Burbiškis – Rubikiai 8.880 kilometro ruože, nuokalnėje, jo nereguliuojamoje sankryžoje su 4 m pločio šalutiniu žvyruotu keliu, esančiu dešinėje pusėje, žiūrint Rubikių kryptimi, ir einančiu nuo Rubikių ežero pusės.Ant pagrindinio kelio toje vietoje per visą jo plotį beveik skersai jam, priekine dalimi pasisukęs Rubikių ežero kryptimi,rastas stovintis automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis D. Ž.. Automobilio ratų stabdymo pėdsakų nerasta. Automobilio sudaužyti priekinis bamperis, kairės ir dešinės pusių priekiniai sparnai, variklio dangtis, priekinis stiklas, priekiniai dešinės ir kairės pusių žibintai ir posūkio žibintai. Automobilio ratų padangų protektorių brėžinys paprastas, padangų būklė gera. Eismo įvykio vietoje, pagrindinio kelio kairėje pusėje, 4,3 m už kelio ribų, žiūrint nuo Anykščių miesto pusės, ir 5,2 m už sankryžos, rastas stovintis automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis E. J.. Prieš sankryžą pagrindinio kelio kairėje pusėje ant asfalto rastas linijinis 15,6 m ilgio to automobilio vienos ratų pusės stabdymo pėdsakas, o už jo link automobilio „VW Polo“ rastos abiejų automobiliu dalys (radiatoriaus grotelės, priekinis buferis, žibintas). Automobilio „VW Polo“ sudaužyti priekinis buferis, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės sparnas, bei durys, priekinis dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinis dešinės pusės žibintas, posūkio žibintas ir stogas. Automobilio ratų padangų protektorių brėžinys paprastas, padangų būklė gera (b.l. 12-27, 29-30, 41-42, 44-45).
Iš 2011-02-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados N r. G206/11(05) matyti, kad eismo įvykio metu A.S. J. buvo padaryta sunki galvos smegenų trauma: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalų kairėse kaktinėje – smilkininėje skiltyje, smegenų sumušimas, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, smegenų koma, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu (pavojingomis gyvybei būklėmis) ir trauminiu dešinio plaučio uždegimu; jo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta (b.l. 75-76).
Iš 2010-07-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr.G880/10(05) matyti, kad eismo įvykio metu E. J. dėl odos nubrozdinimų kairiajame petyje ir dešiniajame dilbyje buvo nežymiai sutrikdyta sveikata (b.l. 99).
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamosios S. Č. kaltė, jog ji 2010m. liepos 25 d. apie 15 val. 15 min., Anykščių r., kelio Anykščiai- Rubikiai , 8.880 km., vairuodamas automobilį „BMW”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9,28,158 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir nesielgė taip, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui bei nesudaryti kliūčių jų eismui ir nedavė kelio tuo metu pagrindiniu keliu nuo Anykščių miesto pusės jai iš kairės artėjančiam prie sankryžos automobiliui „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamam E. J., įvažiavo į sankryžą, dėl ko įvyko eismo įvykis, per kurį E. J. stabdomas automobilis pagrindinio kelio kairėje pusėje priekiniu dešiniuoju kampu trenkėsi į jos vairuojamo automobilio priekinį kairįjį kampą, buvo nežymiai sutrikdyta automobilio „VW Polo“ vairuotojo E. J. sveikata bei sunkiai sutrikdyta keleivio A. S. J. sveikata, visiškai įrodyta. K. S. Č. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį tinkamai.
Teismas, už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas kaltinamajai S. Č. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkės asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).
Kaltinamoji S. Č. padarė neatsargų nusikaltimą, (BK 11 str.2d.). Vertindamas įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamosios įvykdytų kelių eismo taisyklių pažeidimo įvykęs eismo įvykis sukėlė sunkių pasekmių- nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyta sveikata, sugadintos transporto priemonės.
Kaltinamosios S. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino ir gailisi padariusi nusikaltimą, iš dalies atlygino žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertindamas kaltinamosios S. Č. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad ji neteista, administracine tvarka metų bėgyje nebausta. Charakterizuojamas teigiamai, yra jauno amžiaus.
LR BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma.
Kaip nustatyta kaltinamoji S. Č. teisiama pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikaltimą. Dalį – 300 litų atlygino padarytos žalos nukentėjusiajam A.S. J.. Tačiau likusios žalos ir kitiems nukentėjusiems padarytos žalos klausimas neišspręstas. Nėra pateikti kaltinamosios ir nukentėjusiųjų susitarimai dėl žalos atlyginimo, tik pačios kaltinamosios parodymai, jog ji žalą atlygins po nuosprendžio priėmimo. Kaltinamosios atlygintos žalos dalis nėra didelė, su nukentėjusiais dėl žalos atlyginimo nesusitarė, teismas daro išvadą, kad neįvykdyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad kaltinamoji žalą atlygins ateityje, nes turto neturi, pajamos minimalios. Teismo manymu ir laiduotojas N. K. nėra pajėgus kontroliuoti kaltinamosios kasdienį elgesį. Laiduotojas ir kaltinamoji yra tik draugai, laiduotojas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, nėra saistomi tvirtais socialiniais ryšiais. Net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu.
Įvertinus visas bylos aplinkybes , Baudžiamajame kodekse numatytas teisinės atsakomybės formas - laisvės atėmimo bausmės skyrimas atidedant bausmės vykdymą yra teisingas, nes atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, padarinius, nesumenkina nukentėjusiųjų interesų ir užtikrina bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Bausmės dydis nustatytinas mažinant nuo vidurkio link minimumo. Paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus ( LR BK 75 str.)
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. Č. paliktina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Nukentėjusieji E. J., A. S. (duomenys neskelbtini) ir D. Ž. bei atstovai pagal įstatymą V. J. ir P. J. pateikė byloje civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad asmuo, padaręs žalą kitam asmeniui, privalo ją visiškai atlyginti. LR CK 6.246 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t. y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti fiziniai asmenys, kuriems nusikalstama veika tiesiogiai padaryta turtinės žalos.(B PK 109 str.) . Nustatyta, kad S. Č. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiems padarė žalą. Pagal LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatas, kaltinamajam, padariusiam nusikaltimą, atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas priteisdamas neturtinę žalą iš kaltinamojo, neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.
Nukentėjusysis E. J. pareiškė ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamosios 706,95Lt turtinės žalos, 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas (b.t.1,l.103-106), motyvuodamas tuo, kad jis avarijos metu nukentėjo, nepataisomai sugadintas automobilis. Taip pat nurodė, jog patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus ir kitus nepatogumus. Pateikė kvitus už automobilio saugojimą, transportavimą, už žalos nustatymą ir už kurą. Ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas pilnai. Taip pat prašė priteisti teisinės pagalbos išlaidas 2000 litų . LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje , paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar sumažinti jų dydį. Teismas šį nukentėjusio prašymą tenkina iš dalies. Kaip matyti, kaltinamosios padaryta veika yra neatsargi, ji pripažįsta padariusi veiką ir gailisi, , kaltinamosios turtinė padėtis nėra gera, pajamos menkos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo atstovas vieną kartą dalyvavo apklausiant nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu, susipažino su dalimi medžiagos atliekant ikiteisminį tyrimą ir surašė ieškinio pareiškimą (b.l.84-85,101-102) Nukentėjęs teismui nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, jog atstovas tam skyrė nemažai laiko ir išlaidų ar reikėjo kokių nors specialių žinių . Nors LR Civilinio kodekso šeštos knygos normos ir numato, jog žala visiškai atlyginama , jei ji padaryta nusikalstama veika, tačiau šis principas draudžia nesąžiningai pelnytis, dirbtinai išpučiant nukentėjusiojo atstovo, honoraro sumą. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais , nukentėjusiojo prašymas atlyginti atstovavimo išlaidas tenkintinas iš dalies ir jam iš kaltinamosios priteistina 800 litų atstovavimo išlaidų. Nukentėjusysis E. J. prašė priteisti 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau įvertinus tai, kad kaltinamosios padaryta veika yra neatsargi, sveikata sutrikdyta nežymiai – nubrozdinimai kairiajame petyje ir dešiniame dilbyje, įvertinus visas bylos aplinkybes, spręstina, kad nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis atitiktų 1000 litų sumą, kuri yra pagrįsta LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
Nukentėjusysis D. Ž. pareiškė ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamosios 7515,35Lt turtinės žalos, 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas (b.t.2,l.59-60), motyvuodamas tuo, kad jis avarijos metu patyrė dvasinius išgyvenimus, negalėjo naudotis netektu automobiliu, nepataisomai sugadintas automobilis. Pateikė draudimo pretenziją, kvitus. Kaip nustatyta D. Ž., kaip automobilio „(duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė buvo apdrausta, tačiau D. Ž. nėra nurodęs draudikui apie galimybę padidėti draudimo rizikai (pagal amžiaus skirtumą), todėl draudimo bendrovė UAB „BTA draudimas“ iš D. Ž. pareikalavo gražinti 10 procentų išmokėtos draudimo sumos – 2614,70Lt. Kaip nustatyta kaltinamoji automobilio savavališkai nepaėmė, jį vairavo D. Ž. leidimu. D. Ž., būdamas automobilio savininku, žinodamas ir turėdamas pareigą informuoti draudiką (b.t.1,l.47), to nepadarė ir leido vairuoti S. Č., jaunesnei nei 27 metų, t.y. pats elgėsi nerūpestingai. Esant tokioms aplinkybėms iš kaltinamosios S. Č. nukentėjusiajam D. Ž. priteistina 4256,95Lt turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis D. Ž. prašė priteisti 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau įvertinus tai, kad pats nukentėjęs elgėsi ne kaip apdairus, rūpestingas ir atidus žmogus, dėl žalos atsiradimo yra ir paties nukentėjusiojo kaltės, todėl vadovaujantis LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, neturtinė žala nepriteistina. Taip pat prašė priteisti teisinės pagalbos išlaidas 1500 litų (b.t.2. l.144,182). Kaip nustatyti nukentėjusiojo atstovas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, pateikė ieškinį, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais , nukentėjusiojo prašymas atlyginti atstovavimo išlaidas tenkintinas. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
Nukentėjusysis A. S. (duomenys neskelbtini) pateikė ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamosios 41368 litus neturtinės žalos(b.t.2,l.73-75), motyvuodamas tuo, kad jis avarijos metu buvo sunkiai sužalotas, patyrė dvasinius išgyvenimus, ir šiuo metu jaučia pasekmes, lankosi pas gydytojus, tapo neįgalus. Nurodė, jog turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos atlygino draudimo bendrovė. Pateikė medicininių dokumentų išrašus, neįgalumo pažymėjimą, šeimos sudėties pažymą, draudimo bendrovės pažymą. Įvertinus tai, kad kaltinamosios padaryta veika yra neatsargi, dalį padarytos žalos - 300 litų ji atlygino, sveikata nukentėjusiajam sutrikdyta sunkiai, tapo neįgalus, įvertinus visas bylos aplinkybes, įvertinus draudimo bendrovės išmokėtą neturtinės žalos dydį – 8632 Lt, spręstina, kad nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis atitiktų 10000 litų sumą, kuri yra pagrįsta LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
Nukentėjusiojo A.S. J. atstovai pagal įstatymą V. J. ir P. J. taip pat pateikė ieškinį kartu su nukentėjusiuoju A.S. J. ir prašo pripažinti juos nukentėjusiais ir priteisti po 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam. Nurodė, jog patyrė skausmą dėl sūnaus sužalojimo, turėjo jį slaugyti, rūpintis juo, dėl to pablogėjo bendravimas su aplinkiniais, nemiga.
Nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamajame procese pripažįstamas tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinės ir (ar) neturtinės žalos, tai yra tas asmuo, kuris tiesiogiai dėl veikimo ar neveikimo, pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą, nukentėjo. Nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu fizinis asmuo pripažįstamas nepriklausomai nuo to asmens amžiaus, veiksnumo, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių. Kitas fizinis asmuo nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tuo atveju, kai tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo miršta. Jei nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo dėl nepilnametystės ar neveiksnumo pats negali baudžiamojoje byloje ginti savo interesų, toks asmuo procesinėmis teisėmis gali naudotis per atstovą pagal įstatymą. Nagrinėjamojo byloje nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu pripažintas A. S. (duomenys neskelbtini), o V . (duomenys neskelbtini) ir P. J. šioje b yloje pripažinti nukentėjusiais bei ieškovais nėra pagrindo, todėl civilinis ieškinys atmestinas.
Nukentėjusiajam A.S.J. P. valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (b.t.2, l.181), kurios išlaidos priteistinos iš kaltinamosios
Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas iš kaltinamosios S. Č. priteistinos proceso išlaidos –nukentėjusiojo kelionės išlaidos.
Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 301 – 303 str.,
n u s p r e n d ė:
S. Č. pripažinti kalta, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jai bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir baudžiamojo poveikio priemonę – per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose .
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. Č. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti
Nukentėjusiojo E. J. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti E. J. iš S. Č. 706,95Lt (septynis šimtus šešis litus 95 ct) turtinei žalai atlyginti, 2000 (du tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti ir 800 (aštuonis šimtus ) litų teisinės pagalbos išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo D. Ž. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti D. Ž. iš S. Č. 4256,95Lt(keturis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt šešis litus 95ct) turtinei žalai atlyginti ir 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų teisinės pagalbos išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo A. S. J. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti A. S. J. iš S. Č. 10000(dešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atstovų pagal įstatymą V. J. ir P. J. civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš S. Č. į valstybės biudžetą 386,86 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt šešis litus 86 ct) proceso išlaidų (sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660)
Priteisti iš S. Č. į valstybės biudžetą 759,83 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt devynis litus 83 ct) teisinės pagalbos išlaidų (sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630)
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.
Teisėja Vitalija Ragauskienė