Civilinė byla Nr. e2A-247-856/2025

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17327-2024-7

                Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.7.6;

                3.1.7.11; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-25898-1168/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Staroil“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ ir „Vilniaus vandenys“.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Staroil“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 601,66 Eur žalos atlyginimą, 150 Eur žalos įvertinimo išlaidas, 500 Eur išlaidas už pretenzijos parengimą bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovės atstovas, vairuodamas bendrovei priklausantį automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 20 d., apie 21 val. 30 min., važiuodamas (duomenys neskelbtini), atkarpoje tarp žiedo ir stovėjimo aikštelės, įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais, dėl ko buvo apgadintas automobilio ratlankis ir padanga. Šis įvykis buvo registruotas policijoje. Kvalifikuoto turto vertintojo E. L. vertinimu, dėl įvykio ieškovė patyrė 601,66 Eur žalą. Be to, ieškovė taip pat sumokėjo 150 Eur turto vertintojui už jo parengtą vertinimo ataskaitą. 2024 m. liepos 21 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su pretenzija dėl žalos atlyginimo, kuria paprašė atlyginti patirtą žalą bei patirtas teisinio atstovavimo išlaidas. Atsakovė 2024 m. rugsėjo 13 d. pateiktame atsakyme nurodė, kad dėl žalos atlyginimo ieškovė turi kreiptis į UAB „Kamitra ir Ko“, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023 m. rugpjūčio 14 d. su UAB „Kamitra“ ir Ko“ pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų, ir pagal šios sutarties 7.1.9 ir 7.1.10 punktus rangovas privalo nuolat vykdyti jam perduotų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, vykdydamas gatvių valdytojo teises ir pareigas avarinius dangos defektus (duobes, kurių gylis daugiau kaip 5 cm) nustato ir šalina be atskiro Vilniaus miesto savivaldybės pavedimo. Ieškovės vertinimu, Vilniaus mieste esančios viešosios gatvės priklauso atsakovei nuosavybės teise, tai reiškia, kad atsakovė savo nuosavybės teisę įgyvendina visų pirma atsižvelgdama į imperatyvų viešosios teisės teisinį reguliavimą. Aptariamu atveju aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – ir VSTVNDJĮ), kurio nuostatomis vadovaujantis savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas įgyvendina savivaldybių tarybos, o savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu. Atsakovė kartu su atsakymu į ieškovės pretenziją dėl žalos atlyginimo nepateikė duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba būtų priėmusi sprendimą perduoti (duomenys neskelbtini) gatvės valdymą patikėjimo teise UAB „Kamitra ir Ko“. Be to, viešosios nuosavybės teisinis reguliavimas nenumato savivaldybėms galimybės civilinės sutarties pagrindu perduoti savarankiškų kelio (gatvės) valdymo funkcijų privatiems juridiniams asmenims. Todėl atsakovė yra atsakinga už ieškovės patirtos žalos atlyginimą.

3.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, netenkinus šio pirmojo prašymo prašė sumažinti prašomos atlyginti žalos dydį. Nurodė, kad neginčija fakto, jog ji yra kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininkė, tačiau ji negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. Atsakovės teigimu, pačios savivaldybės nevykdo jų teritorijose esančių kelių ir gatvių priežiūros ar remonto. Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o šiuo konkrečiu atveju – su vietinės reikšmės kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Pačios savivaldybės nevykdo jų teritorijose esančių kelių ir gatvių priežiūros ar remonto, o būtent atlieka užsakovės pareigas ir paveda šiuos darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros grupės rengtuose atsakymuose 2024-05-24 Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuostolių atlyginimo dėl kelyje esančios kliūties“ bei 2024-09-13 Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl turtinės žalos atlyginimo, patirtos (duomenys neskelbtini) g. (pakartotinis)“ ieškovei buvo suteikta informacija, dėl kokių priežasčių Vilniaus miesto savivaldybė nėra atsakinga už žalą. Remiantis viešais duomenimis matoma, jog visi šuliniai, kurie yra aplink (duomenys neskelbtini) g., priklauso UAB „Vilniaus vandenys“, tame tarpe ir šulinys, į kurį galimai įvažiavo vairuotojas, o buitinių nuotekų ir vandentiekio inžinerinius tinklus eksploatuoja būtent UAB „Vilniaus vandenys“. Iš teikiamų ieškovės duomenų yra aiškiai matoma, jog įgriuva (įduba) yra mažiau nei 1 metro atstumu nuo inžinierinio tinklo šulinio, todėl šiuo atstumu yra atsakingas inžinierinio tinklo savininkas UAB „Vilniaus vandenys“. Atitinkamai Vilniaus miesto savivaldybė 2023-12-22 su UAB „Grinda“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų. Sutarties 12.4 punkte rangovas įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, privalo šalinti eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskirto užsakymo šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Taip pat šiame punkte numatyta, jog tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti rangovui mokėjimus arba reikalauti, kad rangovas per 30 dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuotoliams. Taip pat sutarties 16.3 punktas numato, jog rangovas savo sąskaita atlygina nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo. Atsakovė, sudarydama minėtą sutartį su UAB „Grinda“, turėjo tikslą perduoti gatvių valdymą savo srities profesionalams UAB „Grinda“, todėl laikytina, kad būtent UAB „Grinda“ tapo daikto valdytoju. Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nes ne tik neįrodė, kad atsakovė būtų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus, neįrodė žalos dydžio ir priežastinio ryšio, t. y. kad automobilio gedimai buvo sąlygoti būtent dėl automobilio įvažiavimo į nurodytą duobę įvykio metu. Atitinkamai, automobilio vairuotojo veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, nes jam, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui, keliami padidinti atidumo standartai, o nagrinėjamu atveju transporto priemonės vairuotojas galimai nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nes jei būtų važiavęs arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, žala galimai nebūtų kilusi arba būtų žymiai mažesnė, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti ir šiuo pagrindu arba žalos dydį sumažinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei UAB „Staroil“ iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 601,66 Eur žalos atlyginimą ir 3 391 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

5.       Teismas 

6.       Teismas

7.       Teismas

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas iki protingumo, sąžiningumo ir teismų praktikoje formuojamos atitinkančios sumos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1.       Šis ginčas yra susijęs su viešuoju interesu – viešųjų finansų naudojimu, ir tokiu atveju sprendimas turi būti priimamas itin skrupulingai, pašalinant visas galimas abejones.

8.2.       Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 2 punkte nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti ir mažesnį šių išlaidų dydį, netgi jei jis ir nesiekia maksimalaus rekomendacijose nurodyto dydžio. Šio ginčo atveju nebuvo jokių išskirtinai sudėtingų ar ypatingų aplinkybių.

8.3.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos (Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eI2-1720-535/2020), kad užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą teisme dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato ar padėjėjo pagalbai apmokėti. Atsižvelgus į bylos nesudėtingumą, nedidelę ginčo apimtį, nesudėtingus materialinės ir procesinės teisės klausimus, į tai, kad rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to darbo ir laiko sąnaudos nebuvo didelės. Nors ir ieškovo prašomos priteisti išlaidos maksimalių rekomendacijoje įtvirtintų dydžių neviršija, tačiau Lietuvos A. T. yra pažymėjęs, kad spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas turi atsižvelgti ne tik į rekomendacijose dėl priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą bei advokato darbo ir laiko sąnaudas bei kt. Ieškovės prašomų bylinėjimosi išlaidų suma, nors ir neviršija maksimalaus rekomendacijose įtvirtinto dydžio už advokato suteiktas paslaugas, vis dėlto yra neadekvati bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui.

8.4.       Ši civilinė byla nėra sudėtinga: šioje byloje nesusiklostė išskirtinė teisinė situacija, joje nebuvo keliami jokie nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, byloje keliamas reikalavimas – standartinis ir visiškai įprastas tokio pobūdžio bylose, aiškiai suformuota teismų praktika. Smulkus faktinių aplinkybių išdėstymas (po sakinį) procesiniuose dokumentuose neįrodo ginčo sudėtingumo ar įdėto didelio įdirbio rengiant procesinius dokumentus teismui. Visoje byloje ieškovė yra pateikusi tik 3 procesinius dokumentus (ieškinį; dubliką ir papildomus paaiškinimus), šių dokumentų apimtis neviršija 7 puslapių (didžiausias 7 psl., mažiausias 2-jų). Procesiniuose dokumentuose pagrinde nurodomi teisės aktai ir jau suformuota teismų praktika. Tokių procesinių dokumentų parengimas nereikalavo sudėtingos teisinės ar naujų aplinkybių analizės, todėl šiuo atveju ieškovės atstovo darbo laiko sąnaudos neturėjo būti didelės, atsižvelgus į aplinkybes ši byla niekaip nesudaro pagrindo pripažinti ją sudėtinga.

8.5.       Įvertinus įvykusio teismo posėdžio trukmę matyti, kad iš viso vyko tik 1 posėdis, kurio bendra trukmė apie 55 min., byla iš esmės buvo išnagrinėta pirmame ir paskutiniame 2024 m. gruodžio 2 d. posėdyje. Teismui neprireikė net 2-jų savaičių sprendimui priimti, taigi, tai dar kartą indikuoja apie bylos nesudėtingumą. Paminėtos faktinės aplinkybės patvirtina aplinkybę, kad byla nebuvo sudėtinga. Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-8096-1094/2023; 2023 m. liepos 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-10165-1040-2023; 2023 liepos 11 d. sprendimas byloje Nr. e2-6852-1098/2023; 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimas byloje Nr. e2-13166-1169/2023) bylinėjimosi išlaidos nesiekia net 1 000 Eur.

8.6.       Bylinėjimosi išlaidos yra neadekvačios bylos sudėtingumui ir reikalavimo (žalos dydžio) santykiui. Įvertinus tai, jog bylinėjimosi išlaidos daugiau nei penkis kartus viršija ieškinio sumą, o bylos, kurios pripažintos nesudėtingomis, išlaidos turi būti proporcingos pateiktam turtiniam reikalavimui, taip pat atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos.

9.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Staroil“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti ieškovei UAB „Staroil“ apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Teismas

9.2.       Ieškovės išlaidos advokatui už pretenzijos, ieškinio, dubliko ir papildomų paaiškinimų parengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą 2024-12-02 teismo posėdyje (trukusiame 1 val.), kurios yra 3 kartus mažesnės už Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, nesudaro jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovė nepagrįstai išlaidavo ir jos patirtos išlaidos neatitinka pagrįstumo kriterijaus ar prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.

9.3.       Iš byloje esančių duomenų (ieškovės atstovo 2024-05-20 kreipimosi į atsakovę ir 2024-07-21 ieškovės pretenzijos atsakovei) matyti, jog ieškovė dėjo visas pastangas, kad ginčas būtų išspręstas mažiausiomis laiko ir piniginių lėšų sąnaudomis, išvengiant brangiai kainuojančio bylinėjimosi teisme. Tačiau pati atsakovė į jokius kompromisus nėjo, susidariusios situacijos sprendimo variantų nesiūlė. Nesulaukusi tinkamos atsakovės reakcijos į kelias pretenzijas, ieškovė buvo priversta savo teises ginti kreipiantis su ieškiniu į teismą, kuris nusprendė bylai rengtis paruošiamųjų procesinių dokumentų būdu. Akivaizdu, jog jeigu atsakovė būtų atidžiai, atsakingai ir rūpestingai, vadovaudamasi jai žinoma teismų praktika ir pagrindiniais gero viešojo administravimo principais, įsigilinusi į ieškovės dar iki teismo pateiktą kreipimosi turinį ir atitinkamai bendradarbiavusi su ieškove, ieškovė nebūtų kreipusis į teismą ir nebūtų patyrusi tų bylinėjimosi išlaidų, kurias atsakovė ginčija apeliaciniu skundu.

9.4.       Atsakovės požiūris ir elgesys nepasikeitė ir iškėlus bylą teisme: atsakovė atkakliai prieštaravo ieškovės argumentams ir prašymui priteisti patirtą 601,66 Eur žalą, tuos prieštaravimus dėstydama net keliuose procesiniuose dokumentuose, nors, kaip pati pripažįsta apeliaciniame skunde, „byloje keliamas reikalavimas – standartinis ir visiškai įprastas tokio pobūdžio bylose, aiškiai suformuota teismų praktika“. Tai reiškia, kad atsakovė žinojo, kaip sprendžiamos analogiškos bylos (t. y. kad analogiškose bylose žala priteisiama iš kelio savininko ir valdytojo – Vilniaus miesto savivaldybės), tačiau vis tiek laikėsi pozicijos neigti savo atsakomybę dėl ieškovės patirtos žalos ir bandyti ją perkelti UAB „Grinda“ ir/arba UAB „Vilniaus vandenys“.

9.5.       Atsakovė turėjo galimybę tarp jos ir ieškovės kilusį ginčą išspręsti taikiai atlygindama ieškovei patirtą 601,66 Eur žalą ir sumokėdama 150 Eur už eksperto vertinimą. Būtent atsakovės bandymai išvengti atsakomybės už ieškovei padarytą žalą dar ikiteisminiame ginčo sprendimo etape, taip pat atsakomybės neigimas ir bandymas ją perkelti kitiems subjektams bylą jau nagrinėjant teisme, žinant, kad atsakinga yra būtent atsakovė, padarė žalą viešajam interesui – atsakovė galėjo iš karto pripažinti savo kaltę ir sumokėti ieškovei 751,66 Eur, tačiau, pasirinkusi aiškiai prognozuojamą teisminio ginčo kelią, atsakovė bus priversta iš valdomų viešųjų finansų sumokėti ieškovei viso 3 992,66 Eur.

9.6.       Atsakovės cituojami teismo sprendimai, kuriais ne kartą konstatuota, jog būtent atsakovė yra atsakinga už jos valdomuose keliuose asmenų patirtą žalą, dar kartą patvirtina, kad atsakovė ir šį kartą ryžosi bylinėtis iš anksto žinodama to bylinėjimosi baigtį. Atsakovė apeliaciniame skunde neįrodinėja, kad jos nurodytose bylose dalyvavę advokatai parengė tiek pat ir tokios pačios apimties procesinių dokumentų ir suteikė kitokių paslaugų būtent tiek, kiek ieškovei buvo suteikta šioje byloje, todėl vadovautis atsakovės nurodomais precedentais nėra pagrindo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

10.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018).

12.       Išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

13.       Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje patyrė šias teisinės pagalbos išlaidas: 1 652 Eur (įskaitant 252 Eur PVM) už ieškinio parengimą; 1 089 Eur (įskaitant 189 Eur PVM) už dubliko parengimą; 500 Eur (įskaitant 86,78 Eur PVM) už pretenzijos parengimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad         susidariusios ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių už atitinkamas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytą advokato darbo užmokestį, į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekį bei jų apimtį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba, nėra didelės, yra pagrįstos bei proporcingos suteiktoms paslaugoms.

14.       Apeliantė neginčija ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės atstovavimo išlaidos nesiekia Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, tačiau, apeliantės vertinimu, bylinėjimosi išlaidos yra neadekvačios bylos sudėtingumui ir reikalavimo (žalos dydžio) santykiui (daugiau nei penkis kartus viršija ieškinio sumą). 

15.       Rekomendacijų 2 punkte yra nurodyta, į kuriuos kriterijus atsižvelgia teismas nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas).

16.       Kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, kad ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą, lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui. Pavyzdžiui, jei atsakovas, atlikęs teismo neteisėtu ir ieškovo teises pažeidusiu pripažintą veiksmą, byloje nuosekliai pripažįsta savo veiksmo neteisėtumą ir atitinkamų ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei procese veikia taip, kad byla būtų išspręsta kuo greičiau, tai sudaro prielaidas ginčą išspręsti mažesnėmis išlaidomis nei nesutinkant su ieškiniu, veikiant nesilaikant pirmiau nurodytų civilinio proceso principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020).

17.       Nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu buvo konstatuotas ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumas. Bylos inicijavimą teisme iš esmės lėmė atsakovės nesutikimas ieškovei atlyginti patirtą žalą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė iki bylos iškėlimo teisme siūlė atsakovei ginčą spręsti taikiu būdu (ieškovės atstovas 2024 m. gegužės 20 d. kreipėsi į atsakovę, 2024 m. liepos 21 d. siuntė atsakovei pretenziją dėl žalos), tačiau atsakovė nesutiko ieškovei atlyginti žalos. Viso bylos nagrinėjimo metu atsakovė iš esmės taip pat nesutiko su ieškovės ieškinio reikalavimais. Ieškovė nėra teisininkė (jos veikla nėra susijusi su teisinių klausimų sprendimu), todėl ji buvo priversta sudaryti sutartį su profesionaliu teisininku. Įstatymas numato teisę asmeniui, tiek fiziniam, tiek juridiniam, turėti byloje atstovą (CPK 51 straipsnis). Ikiteisminėje stadijoje ieškovės atstovui buvo būtina parengti pretenziją atsakovei dėl žalos atlyginimo. Tinkamam ieškovės teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui ieškovės atstovui buvo būtina atlikti ieškovės pateiktų dokumentų analizę, parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį ieškinį, dubliką, atstovauti ieškovę teismo posėdyje. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės atstovas į teisinių paslaugų sąskaitas neįtraukė paslaugų už atstovavimą teismo posėdyje, todėl ta aplinkybė, kad, anot apeliantės, iš viso vyko tik vienas posėdis, kurio bendra trukmė apie 55 min., nesudaro pagrindo teismui mažinti priteisiamas bylinėjimosi išlaidas. Byloje nenustatyta, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, vilkino procesą ar reiškė nepagrįstus reikalavimus, todėl šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

18.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija ieškinio sumą, negali būti vertinama kaip paneigianti ieškovės teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes ginčo sumos dydis yra tik vienas iš kriterijų, svarbių sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų dydžio. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ginčas yra susijęs su viešuoju interesu – viešųjų finansų naudojimu, taip pat negali būti pagrindu mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą. Ieškovės atstovavimo išlaidos šiuo atveju byloje buvo būtinos ir pagrįstos, jų dydis, kaip jau minėta, neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių užmokesčio dydžių. Svarbu pažymėti, kad nors byla nėra didelės apimties, joje nekeliami sudėtingi teisės aiškinimo klausimai, reikalaujantys didelės apimties teismų praktikos analizės, bylos problematika nėra inovatyvi, tačiau, kaip pagrįstai nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, pati atsakovė apeliaciniame skunde pripažino, kad byloje keliamas reikalavimas yra standartinis ir visiškai įprastas tokio pobūdžio bylose, aiškiai suformuota teismų praktika, kas suponuoja išvadą, jog atsakovė žinojo, kaip sprendžiamos analogiškos bylos (t. y. kad analogiškose bylose žala priteisiama iš kelio savininko ir valdytojo – Vilniaus miesto savivaldybės), tačiau vis tiek laikėsi pozicijos neigti savo atsakomybę dėl ieškovės patirtos žalos. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kasacinio teismo išaiškinimus, bylos nagrinėjimo trukmę (beveik trys mėnesiai), vertintina, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl atsakovės veiksmų (iš esmės ieškovės prašomos priteisti išlaidos susidarė atsakovei gera valia neatlyginant ieškovės patirtos sąlyginai nedidelės žalos ikiteisminėje stadijoje ir bylos iškėlimo teisme metu nepripažinus ieškinio), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės pilna apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, nepažeidė bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnis).

19.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Vienodą teismų praktiką, kuri yra privaloma žemesnės instancijos teismams, formuoja kasacinis teismas (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017). Taigi, Šiaulių apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, nėra saistoma apeliantės nurodytų Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo formuojamos praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ir jų atlyginimo, todėl nėra pagrindo vadovautis minėtų teismų išaiškinimais.

20.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

21.       Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, teisingai taikė procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas paliekamas nepakeistu.

22.       Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 968 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Staroil“, juridinio asmens kodas 304031409, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 968 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                         Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė